traumos

Šeštadienį Mažeikių rajone keturračiui nuvažiavus nuo kelio sunkiai nukentėjo dvi juo vykusios paauglės. Telšių apskrities policija pranešė, kad nelaimė įvyko apie 19.50 val. Skuodiškių kaime. Nenustatytos markės keturratį motociklą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta valstybinė techninė apžiūra bei neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo 2003 metais gimusi mergaitė.

Lietuvos krepšinio lygos čempionate Klaipėdos „Neptūnas“ šeštadienį 73:65 nugalėjo Prienų-Birštono „Vytautą“, tačiau nugalėtojų komandos treneris Kazys Maksvytis pernelyg neturi dėl ko džiūgauti. Šiose rungtynėse uostamiesčio komanda negalėjo verstis Lauryno Beliausko ir Brandono Fieldso paslaugomis. Juos pakeitė Aidas Einikis ir Arūnas Mikalauskas, kurie pastaruoju metu žaidė tik NKL pirmenybėse besivaržančioje Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ ekipoje.

Pasaulio, olimpinis ir dukart Europos čempionas – tai tik dalelė Valdemaro Chomičiaus karjeros laimėjimų. Visgi visi šie legendinio Lietuvos krepšininko apdovanojimai jam nublanksta prieš 1992-aisiais iškovotą olimpinį bronzos medalį Barselonoje. „Tų medalių yra įvairių svorių bei skirtingų spalvų, jų tarpe – nemažai ir auksinių. Visgi Lietuvos rinktinės 1992-ųjų olimpinė bronza man spindi ir auksu, ir sidabru.

 Pjongčange vyrų akrobatinio slidinėjimo varžybų nugalėtoju tapo norvegas Oysteinas Braatenas, nutraukęs amerikiečių dominavimą Sočio olimpinėse žaidynėse. Tiesa, vieną po kito įspūdingus triukus čia keitė ir nesėkmingi nusileidimai. Net penki sportininkai surinko 90 balų ir daugiau, tad kova buvo labai įtempta ir gniaužė kvapą. Šios varžybos išsiskyrė ir nelaimingų nusileidimų gausa.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos atakų organizatorius Chrisas Krameris SIL-Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio rungtynėse patyrė stiprų nugaros raumens sumušimą. Tačiau tikimasi, kad jis galės padėti komandai jau šeštadienio rungtynėse su Alytaus „Dzūkija“. Didesnį nerimą kelia Traviso Petersono sveikata, nes krepšininką vis dar yra užklupęs virusas ir jis nesitreniruoja su komanda. Ch.

Kauno klinikinėje ligoninėje pastarosiomis dienomis – pacientų su sunkiomis traumomis antplūdis. Operacinės dirba ilgiau nei įprasta, o ligoninės skyriai pilnutėliai. „Ėjau šaligatviu, kur jau buvo nutirpęs sniegas, bet užlipau ant vietos, kur dar buvo likę ledo likučių, slystelėjau ir griuvau, – pasakojo ligoninėje po kojos operacijos gulintis 68 metų kaunietis Algimantas. – Pervėrė stiprus skausmas šlaunyje. Maniau, nieko tokio, bet atsikelti nepajėgiau.

Sportas ne visada dovanoja geriausias emocijas - nekalbame apie mylimų atletų ar komandų pralaimėjimus. Kalbame apie tuos atvejus, kai profesionalai patiria labai skaudžias traumas, kurios nutraukia sezonus ar apskritai karjeras. Portalas tv3.lt pristato itin bjaurių traumų sąrašą. Stephenas Smithas Boksininkas Stephenas Smithas šių metų gruodžio pradžioje buvo arti to, kad netektų ausies. S.Smithas Las Vegase kovėsi prieš Fransico Vargasą, kai po šio smūgio ausis pusiau nuplyšo.

Pasivaikščiojimai žiemą apsnigtais ar apledėjusiais šaligatviais neretai gali pasibaigti nemalonumais. Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės neapsaugoti nuo netikėtų ir pavojingų traumų. Vilniaus Greitosios medicininės pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany atkreipia gyventojų dėmesį, kokiais būdais galima sumažinti traumų riziką bei kaip elgtis, jei traumos išvengti nepavyko. „Ekstremali ir rizikinga situacija pėstiesiems yra tiek iškritus sniegui, tiek žemei užsiklojus ledu.

 Jau antrą dieną iš eilės sostinės gatvėse vyrauja chaosas ir įtampa. Naktį gausiai pasnigus ryte ir net pusiaudienį, vairuotojai strigo spūstyse. O dėl slidžios, kone koše virtusios kelio dangos pareigūnams ir medikams teko vykti į keliasdešimt eismo įvykių, per kuriuos sužalota ir pėsčiųjų. Sinoptikai skelbia liūdną verdiktą – tokie orai iš Lietuvos nesitrauks dar bent tris dienas. Pagalbos prireikė ir pėsčiajai.

Tikriausiai sutiksite, jog aukštakulniai – vienas iš moteriškumo simbolių, kuris padeda moteriai pasitempti, išlikti grakščiai ir pabrėžti figūros linijas. Vis dėlto, ši puošmena dažnai gali pridaryti daugiau žalos, nei pridėti grožio. Kineziterapeutė Radvilė Bautronytė atskleidžia, kokie pavojai gresia moterims, kurios savo gyvenimo neįsivaizduoja be aukštakulnių.

Šaltasis metų laikas kasmet pėstiesiems sukelia nemažai problemų ir rūpesčių. Drėgnų lapų spąstai, čiuožyklomis virtę šaligatviai ir keliai, slidūs laiptai – visa tai padidina nelaimingų nutikimų ir traumų riziką. Medikų teigimu, pagrindinės pėsčiųjų patiriamos traumos – įvairūs raiščių patempimai, rankų ir kojų kaulų lūžiai bei išnirimai. Dažniausiai sužalojamos rankos, kadangi žmogus griūdamas bando atsiremti jomis ir taip mano sumažinsiąs traumų tikimybę.

Pastarosiomis dienomis šalies vaikų ligoninėse gydytojai pastebi liūdną tendenciją - katastrofiškai daugėja mažųjų pacientų patyrusių vienokias ar kitokias traumas. Vien Santaros vaikų ligoninės traumatologiniame per dieną atsiduria apie dvylika pacientų su įvairiomis traumomis. Vieni krenta nuo stogų, ar pro langą, kiti pakliūva po mašinomis ar traktoriais. O kur dar, kaip pastebi medikai, kūdikiai, kuriuos tėvai apipliko kava ar išmeta iš nešiojamų lopšių.

Artėjant rugsėjo pirmajai, naujiems mokslo metams turėtų ruoštis ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Tiek pradinukai, tiek gimnazijos mokiniai pertraukų metu nori atsipalaiduoti ir pabendrauti su bendraklasiais mokyklos koridoriuose, ar susirungti sporto aikštelėje. Deja, šiose vietose pasitaiko ir mokinių traumų: paslydę bėgdami, gaudydami kamuolį ir kitaip pramogaudami vaikai pažeidžia raumenis, ar net susilaužo kaulus.

Medikai reikalauja bausti griežtomis bausmėmis vaikus neprižiūrinčius tėvus. Tiek gydymo įstaigų atstovai, tiek vaikų teisių gynėjai sako nebegalintys daugiau tylėti, mat pastaruoju metu daugėja traumas patiriančių mažylių: kūdikiai namie nusipliko karštais skysčiais ar susižaloja aštriais daiktais, patiria rankų kojų lūžius. Negana to, nepriežiūra turėtų būti apkaltinti ir tie, kas atsisako skiepyti savo atžalas, ar neduoda mažyliams valgyti mėsos ar gerti pieno.

Kasmet lietuviai patiria šimtus įvairiausių traumų, o ypač jų padaugėja orams šylant bei savaitgaliais. Gydytojų teigimu, tai yra susiję su didesniu gyventojų aktyvumu šiltuoju metų laiku ir savaitgalio pramogomis. Draudikai savo ruožtu pažymi, kad kai kuriais atvejais pavojingas traumas gyventojai patiria ir ganėtinai kurioziškose situacijose.

Žiemą apledėję šaligatviai ir laiptai itin smarkiai padidina traumų riziką, o ypatingai, kada visi nuolat taip skuba ir lekia. Kaip elgtis patyrus traumą ir kas gali padėti jų išvengti, skaitytojams pasakoja Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ ortopedas-traumatologas Arvydas Biesevičius. – Patyrus traumą, kokių pirminių veiksmų reikia imtis ir į ką atkreipti dėmesį? – Patyrus traumą pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į atsiradusius simptomus: skausmą, tinimą, galūnės deformaciją.

Naujuosius metus pasitiksime ne tik su naujais pasižadėjimais, bet ir su padidėjusia traumų rizika – dažniausiai nukenčiama nuo fejerverkų ir kitų sprogstamųjų medžiagų. Praktika rodo, kad įprastai grėsmės kyla dėl pačių žmonių neatsargumo – per ilgai rankose laikant uždegtus fejerverkus, nepasirinkus saugaus stebėjimo atstumo. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai traumos patiriamos dėl aplinkinių kaltės. Draudikai įspėja apie fejerverkų keliamas rizikas ir pataria, kaip jas sumažinti.

Lietuvos vicečempioną Klaipėdos „Neptūną“ pastarąją savaitę užklupo ligos ir traumos: dėl roto viruso kelias dienas iš rikiuotės buvo iškritę Tadas Klimavičius, Larry Drew, o komandos kapitonas Martynas Mažeika iki šiol geria antibiotikus ir gydosi kojos traumą. Pastarasis krepšininkas antradienį net nevyko į Ventspilį žaisti FIBA Čempionų lygos turnyro rungtynių su „Ventspils“ ekipa.

Jau netrukus prasidės naujas krepšinio sezonas. Kovas pradės ir didžiausia Lietuvoje „Perlas” Moksleivių krepšinio lyga, kurios naujos uniformos šįmet bus pažymėtos ir „Lidl Lietuva” ženklu. Prasidėjus treniruotėms ir artėjant rungtynėms specialistai primena tėvams ir jauniesiems krepšininkams, kaip elgtis, kad krepšinis ir apskritai sportas augančiam organizmui padėtų stiprėti, vystytis ir siekti rezultatų, o ne taptų traumų ir išsekimo šaltiniu.

Vasaros pabaigoje pasipylė vaikų traumos. Iš poilsio vietų į namus grįžtantys vaikai dar turi daug laisvo laiko ir šėlioja, kas dažnai baigiasi galūnių ir galvos traumomis. Su dar didesniu nerimu medikai laukia rugsėjo pradžios, kai pasipils vaikų traumos iš mokyklų. 13-metė Viktorija ir pati negali patikėti, kaip atsidūrė ligoninėje. Pavakare lauke, ant žolės, kaip jai įprasta, sumanė padaryti mergaičių taip mėgstamą vadinamąją saulutę - persivertimą į šalį pasisukant.

Paskutinis ilgasis vasaros savaitgalis kviečia aktyviam poilsiui gamtoje. Tačiau atidžiai neįvertinus savo galimybių smagios pramogos ir vaikams, ir suaugusiems gali pasibaigti skaudžiomis nelaimėmis – net 70 proc. traumų patiriamia laisvalaikio metu. Šią vasarą draudimo bendrovė užfiksavo jau daugiau kaip 340 nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių gydytojo kabinete.

Griuvote nuo dviračio ir nusibrozdinote ranką ar koją? Tai niekis palyginus su lėtinėmis traumomis, kurios gali nubraukti bet kokį malonumą važiuoti dviračiu. Pavojaus varpais reikėtų pradėti skambinti, jei girgžda kelio sąnariai, jaučiate nugaros skausmus, maudžia kaklą, tirpsta rankos, o riešai po ilgo važiavimo sukelia nemalonų potyrį.

Nuo avarijos kelyje neapsaugotas niekas – nei vairuotojai, nei keleiviai, nei pėstieji. Džiugu, kai įvykus tokiai nelaimei eismo dalyviai lieka visiškai sveiki. Deja – tai gana retas atvejis, kuris kartais net pavadinamas stebuklu. Kaip turėtų atrodyti žmogus, kuris avarijos metu nepatirtų jokių sužalojimų? Australų menininkai sukūrė tokio žmogaus eksponatą. Išskirtinės išvaizdos vyrą jie pavadino Grahamu.

Lietuvos futbolo rinktinės sudėtyje prieš šią savaitę startuojančią stovyklą pajūryje įvyko du priverstiniai pasikeitimai. Dėl traumų, kurias patyrė savaitgalį Lietuvos čempionato rungtynėse atstovaudami savo klubams, komandai nepadės "Trakų" gynėjas Vaidotas Šilėnas ir Vilniaus "Žalgirio" saugas Saulius Mikoliūnas. Į rinktinę pakviesti Marijampolės „Sūduvos" gynėjas Vaidas Slavickas ir Klaipėdos „Atlanto" saugas Andrius Bartkus. Rinktinės pasiruošimo stovykla startuos ketvirtadienį Palangoje.

Judesiai, atliekami su tam tikrais specialisto paspaudimais. Minkšti rankų prisilietimai gali padėti išvengti operacijos bei ilgo ir skausmingo gydymo. Manote, mistika? Manualinės terapijos specialistai, kineziterapeutai tikina, kad tai – realybė. Anot specialistų, metodais galima gydyti ne tik susuktą nugarą, išvaržą, po traumų mažiau judančias rankas ir kojas, bet ir galvos skausmus ar net smegenų traumas.

Anglijos „Capital One” lygos taurės pirmose pusfinalio rungtynėse „FC Liverpool” klubas svečiuose 1:0 pranoko „Stoke City”, tačiau dar svarbesne tema tampa „raudonuosius” užklupusi traumų epidemija. Svečiams pergalingą įvartį 37 min. pelnė Jordonas Ibe’as, tačiau pergalę stipriai apkartino traumos.

Lietuvos krepšinio federacija drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistais išleido unikalią knygą, skirtą sporto treneriams, sportininkams, medikams ir sportuojančių vaikų tėvams. Tikimasi, kad trečiadienį Kauno klinikose pristatytas leidinys „Sportinės traumos: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija” bus pirmoji kregždė saugant sportininkus nuo traumų ir jas efektyviai gydant. „Į šią knygą sudėjome daugybę naujausių žinių apie sportines traumas.

Estijos mieste Tartu vykusiose „Aura Open Cup“ varžybose savaitgalį užfiksuoti net du nelaimingi atsitikimai. Du sportininkai neteko rankų pirštų. Teigiama, kad taip atsitiko dėl techniškai netvarkingų starto tramplinų. Estijos rinktinės narys Sanderis Paavo 50 m plaukimo krūtine starte atliko šuolį nuo antrojo tramplino. Jau vandenyje sportininkas pastebėjo, kad vidurinysis kairės rankos pirštas nutrauktas ir laikosi tik ant plonos odos.

Sportiniai šokiai dažnai yra laikomi lengvu, menišku užsiėmimu, o ne sporto šaka, kurioje galima patirti rimtų traumų. Pasirodo, profesionalūs šokėjai traumas patiria dažniau nei agresyvaus, kontaktinio sporto atstovai. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. šokėjų patiria traumą bent kartą per metus, o futbolininkai ir regbio žaidėjai – vos vienas iš penkių.

Šeštadienį numatytų LKL rungtynių tarp Alytaus „Dzūkijos“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ nebus. Kaip pranešė Lietuvos krepšinio lygos atstovai, Alytaus arenoje dvikova neįvyks dėl to, kad daugiau nei pusė dzūkų ekipos negali išbėgti į aikštę. „Gavus Alytaus „Dzūkijos“ klubo oficialų prašymą yra nukeliamos šio šeštadienio rungtynės Nr. 038 „Dzūkija“ - „Pieno žvaigždės“. Daugiau nei pusė Alytaus klubo žaidėjų yra traumuoti arba serga“, - teigiama LKL pranešime.

Prasidėjo naujas – olimpinis – Lietuvos plaukikų sezonas. Tai – ypač svarbus metas ne tik jiems, bet ir treneriams. Apie tai – pokalbis su Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. treneriu Žilvinu Ovsiuku. Kaip vertinate praėjusio sezono Lietuvos plaukikų rezultatus? Vertinu pagal tai, kiek pasaulis pajudėjo į priekį ir kiek mes. Komandos lyderiai Rūta Meilutytė ir Giedrius Titenis pagal sezono rezultatą (100 m krūtine) lieka pasaulio reitingo pirmose vietose: Rūta – pirma, Giedrius – trečias.

Lūžusios nosys, randais nusėti delnai ir... Nupjauta nykščio dalis. Kurios garsios pramogų pasaulio gražuolės patyrė šias skaudžias traumas? Įžymių šalies moterų pasakojimai – tik naujienų ir pramogų portalo tv3.lt skaitytojams. Dileta Meškaitė Grupės „4 Roses“ narė Dileta Meškaitė neslepia, kad nuo vaikystės neišvengia mėlynių ir nubrozdinimų. „Pradedant nuo vaikystėje nubrozdintų kelių, besimokant važinėti riedučiais.

Milijonai gerbėjų, fotoaparatų blykstės ir vardą į kino istoriją įrašantys vaidmenys. Galima pagalvoti, kad kino žvaigždžių gyvenimas rožių žiedlapiais klotas. Netiesa. Šių aktorių pasakojimai įrodo, kad jų darbas gali būti labai pavojingas, o įspūdingos scenos kūrimas gali pareikalauti visai nevaikiškų sužalojimų.  Isla Fisher Žinoma aktorė vos nepaskendo filmo „Now You See Me“ aikštelėje, atlikdama pavojingą triuką po vandeniu.

Naujausi tyrimai parodė, kad beveik trečdalis britų yra gavę fizinių traumų sekso metu arba po jo. PhonePiggyBank telefonų perdirbimo kompanijos duomenimis, 18 milijonų žmonių nors kartą buvo susižeidę sekso metu. Net 40 proc. iš jų, bandydami pasimylėti, yra sulaužę kokią nors namų interjero detalę. Pačia pavojingiausia vieta seksui pasirodė esanti... lova, po jos – laiptai, mašinos, dušas ir, be abejonės, pats miegamasis.

2012 metų Europos lengvosios atletikos čempionatas. Prie 800 metrų rungties starto linijos pusfinaliuose išsirikiuoja dvi Lietuvos bėgikės – Eglė Balčiūnaitė ir Natalija Piliušina. Tąkart teisę dalyvauti pirmame tokio rango varžybų finale iškovojo viena lietuvė – asmeninį rekordą pagerinusi N.Piliušina (2 min. 2,12 sek.). 2013 metais Rusijoje vykusioje universiadoje į finalą prasibrovė abi Lietuvos bėgikės: E.Balčiūnaitė pasidabino bronzos medaliu, o N.Piliušina finišavo aštunta.

NBA klubo „Houston Rockets“ puolėjo Donato Motiejūno trauma, nugaros operacija ir veikiausiai „nuplaukusi“ vasara su Lietuvos rinktine paskatino prisiminti kitų garsiausių mūsų šalies krepšininkų juodžiausius karjeros laikotarpius. Vieni dantis sukandę juos ištvėrė ir sugrįžo į aikštę stipresni ar silpnesni, o kiti gi dėl traumų buvo priversti atsisveikinti su didžiuoju sportu. Pristatome dešimt iškilių Lietuvos krepšinio asmenybių ir didžiausias traumas jų karjeroje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) išsikėlė sau svarbų tikslą. Suvieniję jėgas jie ketina išsaugoti jaunų Lietuvos krepšinio talentų sveikatą ir garantuoti, kad jų karjeros nesustabdytų traumos. Veiksminga traumų profilaktika Kaip teigia LSMU Sporto instituto vadovas profesorius Rimtautas Gudas, norint užkirsti kelią sportininkų traumoms, itin svarbus yra duomenų klasifikavimas ir surinkimas.

Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras įspėja gyventojus, kad žiemą dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems. Paslydimai, užkliuvimai ir nugriuvimai – tai dažniausi sužalojimai, kuriuos žiemos metu patiria pėstieji.

Sportas gali būti labai traumuojantis, ir tai įrodo čia pateiktos nuotraukos. 15 mišriųjų dvikovų kovotojų nuotraukų kaip reikiant šokiruoja. Sudaužyti, sutinę, kenčiantys didelį skausmą.

Jau porą metų VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje skubi pagalba traumų atvejais teikiama bei operacijos atliekamos Europos Sąjungos (ES) lėšomis suremontuotose ir atnaujintose patalpose, aprūpintose nauja įranga. Pasak ligoninės vyriausiosios gydytojos Klaudijos Bobianskienės, vienas svarbiausių laimėjimų – atnaujinimas ypač sumažino infekcijų tikimybę, tad pagalba teikiama daug saugiau.

 Traumos – neatsiejama futbolo dalis. Vienos jų – menkos, kitos – gali sužlugdyti visą karjerą. Pasitaiko kuriozinių situacijų, o šou ekspertai tik spėlioja, kiek iš tikrųjų futbolininkai gauna už „klasišką“ vaidybą skelbia goal.com. 10. Evera Banega  E. Banega nusprendė sustoti degalinės stotelėje ir įsipilti kuro. Tačiau netikėtai futbolininkas pamiršo užtraukti automobilio rankinį stabdį.

Po dviejų sunkių traumų atsigaunanti jaunoji krepšininkė Dalia Belickaitė sako, kad visas procesas sunkesnis psichologiškai, o ne fiziškai Vienos talentingiausių Lietuvos ir Europos jaunųjų krepšininkių Dalios Belickaitės du kartus plyšę kelių raiščiai pasiduoti neprivertė. Aštuoniolikmetė šiuo metu bando atsigauti dirbdama su sporto klubo „Body Gym“ treneriu-kineziterapeutu Andrejumi Žardeckiu ir šį kartą grįžti į aikštelę neskubės.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė net ir be pagrindinio įžaidėjo Manto Kalniečio prasibrovė į pajėgiausių pasaulio čempionato Ispanijoje rinktinių ketvertą. Šeštadienį lemiamose ir tikriausiai svarbiausiose rungtynėse dėl bronzos medalių Jono Kazlausko auklėtiniai kovos negailėdami savęs. Kaip ir viso FIBA 2014 turnyro metu. Tiesa, kovos įkarštyje tenka mokėti ir tam tikrą kainą – traumų išvengti nepavyko, tačiau jos nėra tokios, kad krepšininkai negalėtų toliau žaisti. Balsas.

Kelio sąnario, Achilo, antkaulio skausmai, raiščių patempimai, bėdos pėdose – bėgikų palydovai, kurių vien vaistais neišvaikysi, sako ultramaratonininkas ir sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas. Daug laiko skiriantis konsultuodamas bėgikus treniruočių, fizinio pajėgumo bei traumų klausimais, bent kartą per metus A. Ramonas patarimus dalina visuomenei. Antradienį (07.15) medikas Nestlé pasirengimo bėgti seminare bendraus su visais norinčiais bėgimo entuziastais.

Šiltuoju periodu dėl traumų į specialistus besikreipiančiųjų padaugėja trečdaliu. Apie 50 proc. visų patiriamų traumų nutinka vandenyje, likusios traumos – buitinės bei autotraumos. Vaistininkai pastebi, kad buitinių traumų padaugėja savaitgaliais bei švenčių dienomis, taip pat prasidėjus šiltiems orams. Dažniausiai nukenčia jauni, darbingo amžiaus žmonės. Pagrindinė nelaimių priežastis – neapdairumas, žinių ar fizinio aktyvumo stoka.

Pietų pertraukos metu vietoj skanių užkandžių renkatės kitokio pobūdžio malonumus? Pavyzdžiui seksą su mylimuoju? Būkite atsargūs, nes 2010 metais atlikti tyrimų duomenys byloja, kad net 5% viso pasaulio gyventojų, pietų pertraukos metu, besilepindami intymiais malonumais, susižaloja patys ar sužeidžia partnerį. Todėl jei manote, kad žodžių junginyje ''saugus seksas'' slypi tik apsisaugojimo nuo nėštumo priemonės, labai klystate.

Medikai ir draudikai iš ilgametės patirties žino, kad poilsis gamtoje ir traumos – du neatsiejami dalykai. Vasariško atokvėpio išsiilgusiems miestiečiams jau skubant į artimiausius paplūdimius bei stovyklavietes, kaip ir kasmet, beveik ketvirtadaliu išaugo draudikų fiksuojamų traumų skaičius.

Prieš porą dienų Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ krepšininkės iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę. Vilnietės ne tik turėjo progą pažaisti puikioje Panevėžio „Cido“ arenoje, bet ir galėjo stebėti labai įdomias vyrų kovas krepšinio aikštelėje, teigiama pranešime spaudai.

Justina Voverytė Utenos ligoninės priėmimo skyriuje dirbantiems medikams vis rečiau bereikia kviesti greitosios medicinos pagalbos ekipažą ir perkelti traumą patyrusius asmenis į Vilnių ar Kauną. Įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą buvo atnaujintas priėmimo – skubios pagalbos skyrius. Dėl įsigytos modernios medicinos įrangos medikai jau gali patys tiksliai nustatyti diagnozę. Greičiau, tiksliau, kruopščiau.