traumos

Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipa Eurolygos rungtynėse antradienį priims Kauno „Žalgirį“. Skelbiama, kad šiame mače ant parketo greičiausiai nepasirodys Luka Mitrovičius, kuriam yra sužalota akis. Taip pat nežais vis dar traumą besigydantis Nikola Ivanovičius. 29 metų 206 cm ūgio L.Mitrovičius Eurolygoje per 17 minučių įmeta 7,9 taško, atkovoja 4,6 kamuolio, atlieka 1,5 rezultatyvaus perdavimo bei renka 11,4 naudingumo balo.

Iškritęs sniegas atnešė ne tik žiemišką nuotaiką, bet ir traumas. Paslydus kenčia rankos, kojos ir net galva, o paspaudus šaltukui ir šaligatviams apsitraukus ledu, vis daugiau traumas patyrusių žmonių keliauja į skubiosios pagalbos skyrių. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kreipiasi vis daugiau traumas patyrusių žmonių ir pasidalino patarimais, kaip saugiai elgtis, kai slidu.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius sako, kad pastaruoju metu auga su elektriniais paspirtukais susijusių patiriamų traumų skaičius, daugėja nukentėjusių vaikų. „Traumų su elektriniais paspirtukais tendencija didėja. 2021 metais galvos-veido traumos buvo 463 asmenims, iš jų 73 pacientams – patirta paspirtuku.

Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) nubaudė Los Andželo „Clippers“ klubą 25 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių bauda. Prieš rungtynes su Naujojo Orleano „Pelicans“ ekipa Los Andželo klubas Brandoną Bostoną ir Moussa Diabate pažymėjo, kaip traumuotus, tačiau abu krepšininkai buvo registruoti susitikimui ir žengė ant parketo. Susitikimą Jono Valančiūno atstovaujamas „Pelicans“ klubas laimėjo 112:91. B.Bostonas šiame mače pelnė 6 taškus, o M.Diabate pasižymėti taškais nesuspėjo.

Svajūnas 40 metų gyveno apsuptas mamos šilumos ir dėmesio, tačiau pagaliau susirado draugę. Tik viena problema – vyro mamai jo mylimoji nepatinka, joms sutarti trukdo vienas moters įprotis. Renata priklausoma nuo alkoholio, o tai nepatinka nei Svajūnui, nei jo mamai, tačiau TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje moteris atskleidė, kad tai daugelio traumų ir sunkaus gyvenimo pasekmė. Moteris supranta, kad kitiems tai kelia labai daug problemų ir dėl to jaučiasi kalta.

Kas šeštas eisme susižalojęs lietuvis – vaikas. Klaipėdos mažuosius gydantys medikai pasakoja, kad jų priimamojo durys neužsidaro – sutrenktomis galvomis, lūžusiomis kojomis bei rankomis vaikai tiesiog plūsta. Gydytojai įvardina ir didžiausią kaltininką – nepažabojamą paspirtukų chaosą. Užsidegus ir kelias sekundes šviečiant raudonam šviesoforo signalui, į gatvę lyg niekur nieko išvažiuoja paspirtukininkė ir ją nubloškia automobilis. O tokių avarijų uostamiestyje kasmet vis daugiau.

Liepą ir rugpjūtį padažnėjo nelaimingų atsitikimų darbe dėl elektros srovės poveikio, trys iš jų baigėsi mirtimi, trečiadienį pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasak jos, darbuotojai mirtinai traumuoti neužtikrinus jų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Į šalį sugrįžus karštiems orams, tautiečiai mėgaujasi maudynėmis ežeruose ar upėse. Žmonės sako besidžiaugiantys orais, o galimų traumų nesibaimina. Tačiau medikai vos spėja suktis: jau dabar į priėmimo skyrius plūsta traumas patyrę pacientai – ir tokių karštomis dienomis dvigubai daugiau nei įprastai. O mėgstančiuosius nardyti ežeruose specialistai įspėja: nėrimas į vandenį gali baigtis neįgalumu. Viename iš sostinės paplūdimių po pietų ilsisi keliasdešimt vilniečių.

Vasaros atostogos dovanoja vaikams daug pramogų ir malonumų, bet neretam jos prasideda gydymo įstaigoje, o pasveikti prireikia visos vasaros. Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirurgas rezidentas Benediktas Jonuška pastebi, kad vasarą vaikų traumų daugėja 2-3 kartus, nes perkami paspirtukai, dviračiai, riedlentės, statomi batutai, pamirštant, kad šioms pramogoms reikalingi ir šalmai, ir apsaugos.

Vasarą žmonės vis daugiau laiko praleidžia mėgaudamiesi jos teikiamais malonumais. Neretai nutinka taip, kad džiaugsmą aptemdo patirtos traumos – įvairūs sumušimai, nubrozdinimai, įsipjovimai, patempimai, pasukimai, išnirimai ar lūžiai. Vaistininkas Rimvydas Blynas įvardija dažniausias tokių susižalojimų priežastis ir pataria, kaip jų išvengti, o jei reikia – suteikti pirmąją pagalbą.

Piktžolių ravėjimas, sunkių daiktų nešiojimas, laistymas, sodinimas – darbai, kurie nors ir teikia malonų rezultatą, tačiau neretai sukelia ir didelius sodininkų vargus. Paprasti darbai kartais pridaro nemenką bėdą sveikatai, kuomet pradeda skaudėti nugarą, rankas, kelius. Kokie judesiai sukelia didžiausias problemas bei kaip taisyklingai reikėtų atlikti sodo darbus nepakenkiant sveikatai, dalinasi „Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas.

Antradienio popietę paaiškėjo vakar mirusios garsios Lietuvos verslininkės Irenos Marozienės mirties aplinkybės. Teigiama, kad moteris savo namuose nukrito nuo laiptų. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas sako, kad tokie nelaimingi atsitikimai nors ir yra reti, tačiau pasitaiko.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantis vaikų chirurgas gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška ir tėvams, ir patiems vaikams pataria išvengti traumų, dėl kurių atostogas tenka leisti ligoninėje.  Prasidedančios vasaros atostogos dovanoja vaikams ne tik daugiau laisvo laiko, pramogų ir malonumų. Neretam jos prasideda gydymo įstaigoje, o pasveikti prireikia beveik visos vasaros.

Pastaraisiais metais vasara nebeįsivaizduojama be pasivažinėjimų elektriniais paspirtukais. Tačiau pasirodo, kad ši pramoga – viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės vyksta į skubiosios medicinos pagalbos skyrius. To išvengti padėtų vos keli dalykai – šalmai, saugus greitis bei atidumas.

Traumatologai ir chirurgai jau kaip reikiant pajuto prasidėjusią vasarą – skubios pagalbos skyriuose krūvis per savaitgalį išaugo dvigubai, susižalojusių nelaimėlių plūdo šimtai. Gyventojai kojų ir rankų traumas patyrė paslydę ant šlapios žolės, sportuodami, pjaudami žolę ar besidarbuodami benzininiais pjūklais. Medikai stebisi juos užplūdusiais paspirtukininkais. Paspirtukininkai visiškai nesisaugo – važinėja be šalmų, ant vieno paspirtuko lipa dviese.

Atšilus orui ir nutirpus sniegui, žmonės skuba į kiemą užsiimti žemės ūkio darbais ar pramogauti. Tačiau kartais šie užsiėmimai baigiasi skubios pagalbos skyriuje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas naujienų portalui tv3.lt nurodė, kokios traumos šiltuoju metų laiku yra pačios dažniausios. Gegužės mėnesį vidutiniškai į RVUL Skubios pagalbos skyrių atvyksta po 120 žmonių kasdien. O kovo viduryje – apie 80 žmonių.

Atšilus orui ir prasidėjus grilinimo sezonui padaugėjo ir nudegimų. Terminių traumų skyriaus vedėjas gydytojas Vytautas Vaitkus nurodo, kas yra dažniausias šios traumos kaltininkas ir kokių klaidų nekartoti nudegus. „Kai prasideda kepsninių sezonas, nudegimų visada padaugėja. Žmonės mėgsta kepsnines ir laužus kurti pasinaudodami degiu skysčiu, tačiau jis yra labai pavojingas ir turėtų būti nenaudojamas“, – sako gydytojas V. Vaitkus.

Atšilus orams žmonės vėl grįžta prie elektrinių paspirtukų. Tačiau pėstieji skundžiasi, kad paspirtukininkai taip nardo po gatves ir šaligatvius, kad kelia grėsmę žmonėms. Kad grėsmė reali, pasakoja medikai: sužeistųjų vis daugiau, o kartais net tenka kovoti ir dėl jų gyvybės. Policija skaičiuoja kartais augantį keliskart išaugusį eismo įvykių su paspirtukininkais skaičių. Seimo nariai teikia iniciatyvą, kuria pagaliau įstatyme apibrėžtų elektrinius paspirtukus ir jų reguliavimą.

Įspūdingą žaidimo kokybę šiais metais demonstravęs legendinis ispanų tenisininkas Rafaelis Nadalis, dėl patirto stresinio šonkaulio lūžio, negalės žaisti mažiausiai mėnesį. Reabilitacijos procesas gali užtrukti ir iki 6 savaičių, skelbia BBC. Ispanas traumą patyrė prestižinio „Indian Wells“ turnyro pusfinalyje, kurį šeštadienį vis tiek sugėbėjo laimėti.

Šį šeštadienį TV3 žaidime „galvOK“ vyks itin įdomi intelektinė dvikova tarp tėvo ir sūnaus. Žaidimo dalyvių kėdes išbandys atlikėjas Egidijus Sipavičius ir jo sūnus, profesionalus operatorius Karolis Sipavičius. Kaip du vandens lašai panašiems vyrams šįkart talkins naujai iškeptu kapitonu tapęs humoristas Mindaugas Stasiulis ir šio žaidimo senbuvis Marijonas Mikutavičius.

Šalies ligoninės dėl sekmadienį ir kai kur pirmadienį susiformavusio plikledžio teigia sulaukiančios bent dukart daugiau įvairias traumas patyrusių pacientų. Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė iki pirmadienio ryto dėl traumų sulaukė 179 pacientų, 25 iš jų hospitalizuoti, dar per šimtas pacientų pristatyti iki pirmadienio 15 val., BNS sakė ligoninės atstovė komunikacijai Dalia Smagurauskaitė. „Situacija iš esmės nesikeičia, tikriausiai turėsime dar daugiau tų pacientų.

Naujuosius metus pasitiko vairuotojus ir pėsčiuosius ne itin džiuginantys orai. Savaitgalį gatvėms ir šaligatviams pasidengus plonu ledu, pasipylė ir traumos, buvo ir labai sunkių sužalojimų. Kaip informuoja medikai, daugumai pacientų prireikė stacionarinio gydymo. Dėl šalį užklupusio plikledžio Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) komandai pastarasis savaitgalis buvo itin intensyvus, informuoja atstovė spaudai Asta Bagdonavičienė.

Pastarosiomis dienomis į vaistines plūsta pacientai, kurie dėl pasikeitusių oro sąlygų patyrė traumas. Vaistininkai sako, kad Lietuvos gyventojai skundžiasi sumušimais, patempimais, ypač nukenčia senjorai. Šiomis dienomis reikėtų būti ypač atsargiems, jei įmanoma, vengti išėjimo į lauką, mat kai kurios traumos gali baigtis ir labai rimtai.

Nuo pandeminių ribojimų pavargę lietuviai audringai sutiko Naujuosius metus. Nepaisant savivaldybės vadovų prašymų švęsti ramiai, Vilniaus Katedros aikštėje liejosi alkoholis, smurtas, sproginėjo fejerverkai ir petardos. Naujųjų sutiktuves visoje šalyje lydėjo gaisrai, muštynės ir traumos. Vilniaus Katedros aikštėje susirinkusieji dar laukė Naujųjų metų pradžios, o aplink jau sproginėjo pačių žmonių susinešti fejerverkai.

Plonu ledu pasidengusios gatvės ir šaligatviai kainavo sveikatą tūkstančiams lietuvių. Medikai vos spėja suktis: jau ir taip į skubiosios pagalbos skyrius plūdę rankas ir kojas susižaloję tautiečiai po vakarykštės plikšalos dar didesniais būriais ieško gydytojų pagalbos. Paslydusių ir susižalojusių žmonių skaičius siekia piką. Skubiosios pagalbos skyriai perpildyti, mat tautiečiai vis sunkiau įveikia tikra čiuožykla dėl plikledžio tapusius takus.

Dėl plikledžio gatvėms virtus čiuožyklomis, paslydę ir susižaloję žmonės užgulė priimamuosius. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje traumatologijos skyrius perpildytas, tenka skolintis lovas, o dalį planinių operacijų stabdyti. Vos spėja suktis ir Kauno ligoninės medikai, o Panevėžio gydytojai susižalojusių žmonių antplūdžio tikriausia gali tikėtis rytoj. Mat ten gatvės stiklinės – jas visiškai padengė ledas.

Šeštadienį TV3 Žinios kviečia nepraleisti svarbiausių Lietuvos ir pasaulio įvykių. Priėmimo skyriuose apgultis. Pasipylė traumuotų tautiečių. Paslydę, kritę, susimušę ir susilaužę kaulus. Tamsa, lietus – prastas matomumas kelyje ir eismo dalyvių neatsargumas. Vilniuje keliuose partrenkti du pėstieji. Vilniečiai šokiruoti šildymo sąskaitomis, o politikai tarpusavyje riejasi, kad atliekų deginimo jėgainei leidžiama rinkti pinigus už tiekiamą šildymą.

Šiemet kartu su kalendorine žiemos pradžia suskubo ir tikroji žiema su visais savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Žemė pasidengė sniegu, takeliai ir šaligatviai ledu, paspaudė šaltukas. Šaltuoju metų sezonu svarbu stebėti ne tik oro temperatūrą, bet ir objektyviai įvertinti lauke tykančius pavojus, tokius kaip plikledis ir sniegas. Žiemą dažnai pasitaiko kaulų lūžių, galvos ir stuburo traumų. Griūdamas į priekį žmogus siekia apsisaugoti ir automatiškai ištiesia rankas.

Prisnigus ir pašalus pasipylė traumos. Slidžiuose keliuose ar gatvėse žmonės krinta, susižaloja. Stipriau spustelėjus šaltukui padaugėjo ir nušalusių galūnes. Tad ligoninėse apgultis. Panevėžietė Lina į Panevėžio ligoninę atskubėjo dėl kojos traumos. „Slystelėjau ir viskas, užsilenkė kojytė į kitą pusę. Galvojau, kad timptelėjau, o, iš tikrųjų, pažiūriu, kad sutinus, ko gero, bus lūžis“, – pasakoja ji.  Moters spėjimas pasitvirtino. Koją teko gipsuoti. Laukia ilgas gijimas.

Šiandieną galime pasidžiaugti krentančiu sniegu, tačiau už lango viskas tirpsta, o naktį pranešama minusinė temperatūra šaligatvius pavers tikra čiuožykla – žengiant apledėjusiais takais, neretai neišvengiama kritimų, kurie gali pasibaigti traumomis. Neretai kritimas ant ledo atsiperka sumušimu, kurio sukeltas skausmas praeina taikant įprastą gydymą, tačiau kai kuriais atvejais traumos gali būti rimtesnės ir lūžti kaulai.

Atsigręžus į istorinę praeitį, matyti, kiek daug skaudulių Lietuva patyrė. Okupacijos, trėmimai, partizanų mūšiai, kova už nepriklausomybę – visa tai galima vadinti istorinėmis traumomis, po kurių tautai atsitiesti nelengva. Psichologijos profesorė įvardijo, kad kiekvienas istorinis lūžis paliko gilų antspaudą lietuvių psichologinei sveikatai, o su traumų padariniais mokomės susidoroti iki šiol.

Kauno „Žalgirio“ komanda ruošiasi ketvirtadienį „Žalgirio“ arenoje įvyksiančioms Eurolygos penktojo turo rungtynėms su Miuncheno „Bayern“ ekipa. Jose žalgiriečiams tikrai nepadės peties traumą besigydantis Joffrey Lauvergne ir praėjusios savaitės rungtynėse su Belgrado „Crvena Zvezda“ blauzdos raumenį pasitempęs Janis Strelniekas. Šią savaitę J.Strelniekas sportuos pagal individualią programą.

Gydytojai kraupsta nuo neatsakingo elektroniniais paspirtukais važinėjančiųjų elgesio. Įrašu socialiniame tinkle apie tai pasidalinęs odontologas Vytenis Almonaitis teigia, kad prasidėjo tikra paspirtukininkų traumų epidemija. Kaip feisbuke rašė gydytojas, vos spėjus pradėti kontaktinį darbą su studentais, užplūdo jauni pacientai, kuriems pasivažinėjimas paspirtuku baigiasi ir keliais išmuštais priekiniais dantimis bei lūžusia nosimi.

Besitęsianti kaitra šalyje didina krūvius ir medikams priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Ten plūsta ne tik nudegę saulėje ar perkaitę, vabzdžių sugelti tautiečiai. Dalis jų dėl šilumos smūgio ar paūmėjusių lėtinių ligų atsiduria ir reanimacijoje. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytoja Vaida Vaitkeliūnaitė, šalį jau užplūstant ne pirmai karščio bangai akivaizdžiai išaugo pacientų srautas. „Vidutiniškai per parą šiuo metu sulaukėme apie 220 pacientų.

Turbūt šiais metais kaip niekada laukėme šiltojo sezono, kuomet galėtume daugiau laiko leisti lauke: vaikščioti, bėgioti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį, tinklinį, maudytis, darbuotis sode. Be abejo, dėl išaugusio fizinio aktyvumo neišvengsime traumų ir susižalojimų. Susižalojimų ir traumų priežastys Specialistai sako, kad vasaros metu sulaukia žymiai daugiau traumą patyrusių pacientų nei žiemos metu.

Gatvėse elektriniais paspirtukais lekiantys gyventojai vis dažniau atisiduria skubios pagalbos priimamajame. Šiemet, policijos duomenimis, eismo įvykiuose jau nukentėjo 28 paspirtukininkai – tai dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Panašias tendencijas stebi ir draudimo bendrovės, ligoninių traumatologai: elektrinių paspirtukų vairuotojai ne tik dažniau nusibrozdina rankas, kojas, bet ir susilaužo kaulus, patiria galvos traumų, smegenų sutrenkimų.

Sporto klubams leidus atnaujinti veiklą, nemaža dalis žmonių apsidžiaugė, jog pagaliau galės pakilti nuo sofos ir atgauti per karantiną prarastą fizinę formą. Tačiau po daugiau kaip pusės metų „sėdėjimo namie“ ir fizinį aktyvumą sumažinus iki minimumo, grįžimas į sporto klubą gali reikšti ir nemenkas traumas. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šiemet daugiausiai traumų nutiko sporto varžybų ir treniruočių – futbolo, krepšinio, fechtavimosi, šokių – metu.

Praėjusios Velykos traumatologų nepaliko be darbo. Kaip jau įprasta, šventiniu laikotarpiu padaugėja traumų. Apie tai portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės greitosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.

Prasidėjus atodrėkiui, į ligoninių priimamuosius vienas po kito ėmė plūsti paslydusieji, susilaužę rankas, kojas ar traumavę kitas kūno vietas. Slidu ir keliuose – neišvengta nelaimių. Be to, pavojų ėmė kelti ir nuo stogų pakibę masyvūs varvekliai, galintys pridaryti nepataisomos žalos žmogaus sveikatai. Deja, styrančius milžiniškus ledo gabalus ne visi namų valdytojai sugeba neutralizuoti – apsileidėlių laukia milžiniškos baudos.

Prasidėjusi tikra žiema – pramoga gyventojams ir įtampa medikams. Į ligonines plūsta susižaloję pacientai. Traumatologai šimtais skaičiuoja rankas ir kojas susilaužiusius gyventojus, kai kuriems ilgas savaites teks praleisti ligoninėse. Specialistai sako, kad dalies traumų pavyktų išvengti, jei žmonės taisyklingai kristų. Kauno ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus koridorius – sausakimšas.

Šiais metais šv. Kūčios ir šv. Kalėdos buvo kitokios – sutikome jas ramiai, pačių artimiausių žmonių rate. Tačiau ne visi šias šventes prisimins džiaugsmingai, nes, pasak gydytojų, šiomis dienomis netrūko negaluojančių ir gydytojų pagalbos besikreipiančių asmenų.

Daugelis Naujųjų metų nakties neįsivaizduoja be fejerverkų. Ir nors danguje besiskleidžiančios spalvos – gražus reginys ir šventinis akcentas, – gydytojai ragina nepiktnaudžiauti fejerverkais ir būti itin atsargiais, nes pirotechninės medžiagos gali sukelti rimtas traumas ar net nuplėšti galūnes. RVUL Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika pasakoja, kad dažniausiai fejerverkai sužaloja rankas bei akis.

Šventinis laikotarpis medikams – neretai darbymetis, kai pagalbą tenka teikti ne tik persivalgiusiems, apsinuodijusiems ar alkoholio padauginusiems piliečiams, bet ir nuo pirotechnikos nukentėjusiems asmenims. Gydytojai įspėja, kad tokios traumos būna itin sunkios ir gali turėti negrįžtamų pasekmių. Kiekvienais metais į Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą atvyksta apie 50 pacientų, nukentėjusių dėl sprogimų ir fejerverkų sukeltų sužalojimų.

„Bėgau iki autobuso ir paslydau“ tai žodžiai, kuriuos iš savo pacientų žiemą dažnai girdi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas, ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas. Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo kokios traumos paspaudus šaltukui dažniausios ir kaip nuo jų apsisaugoti. Gydytojas Artūras Zubrickas pastebi, kad palyginus su praėjusiais metais, šiemet traumų yra vidutiniškai 40 procentų mažiau.

Visuotinio karantino metu gyventojai daugiau arba net visą laiką praleidžia namuose. Čia ne tik dirba, bet ir gamina maistą, sportuoja, o turėdami laiko – užsiima remonto darbais. Draudikai teigia, kad daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, ir nors neatsargiai elgiantis susižeisti įmanoma bet kur, nelaimių kaltininkais dažniausiai tampa du įprasti objektai – laiptai ir kopėčios.

Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centrą šiltuoju metų laiku traumuotų žmonių srautas didėja. Tik šiais metais jį pakoregavo dėl koronaviruso paskelbtas karantinas, kurio metu dėl sumažėjusios žmonių veiklos, kelionių ir darbų, pastebimai sumažėjo ir traumų.

Vasarą išpopuliarėjusios elektrinės transporto priemonės gatvėse kelią didesnę riziką rimtai susižeisti –  įsitikinęs Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas dr. Kęstutis Braziulis, vasaros metu vis dažniau susiduriantis su jomis susižalojančiais pacientais. Didelės energijos traumos būna ypač rimtos, tačiau specialistas pastebi, kad karštu oru dėvėti galvos šalmą ar galūnių apsaugas lietuviai vis dar nėra linkę.

Vasaros sezonas – darbymetis ne tik pajūrio verslininkams ir gelbėtojams, bet ir medikams. Šie pastebi, kad šiemet sulaukia vis daugiau traumų po pasivažinėjimų paspirtukais ar dviračiais. Taip pat į medikų rankas pakliūva ir nemažai alkoholio padauginusių gyventojų, kurių kraujyje fiksuojamos net 4 promilės alkoholio.