tradicija

Senas lietuviškas priežodis byloja, kad su draugais ir artimaisiais turėti finansinių reikalų negalima – draugų nebeliks, o šeima iširs. Tačiau šeimoms priklausančių verslų Lietuvoje yra, nors negalime pasigirti šimtmečius skaičiuojančiomis verslininkų dinastijomis. Verslininkų nuomonė apie šį verslo modelį skiriasi – vieni mano, kad šeimos verslai gali būti tik nedidelės įmonės, kiti pabrėžė, kad noras išlaikyti verslą giminės rankose stabdo plėtrą.

Tradicinės, vienos didžiausių metuose pajūrio šventės, „Bitėlando“, vartai Juodkrantėje šiandien buvo atidaryti 12 tūkst.  svečių. Atvykę šventės dalyviai pirmiausia pateko į „Bitėlando“ miestelį, kuriame jau buvo paruoštos pramogos tiek mažiems, tiek dideliems, o vakare visų laukė įspūdingas Lietuvos žvaigždžių koncertas. Mažuosius šventės dalyvius pasitiko „senoji miesto pilis“ – pripučiami atrakcionai.

Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „Expo 2012“, vykstančioje Pietų Korėjos Joesu mieste, Valstybės dienos proga prisijungė prie gražios tradicijos – liepos 6-ąją 21 val. prie paviljono nuskambėjo Lietuvos himnas. Kartu su viso pasaulio lietuviais 21 val. Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ giedojo Lietuvos paviljone dirbanti komanda, specialiai į šią šventę atvykę tautiečiai iš užsienio, į renginį susirinkę kviestiniai svečiai.

Š.m. liepos 4 dieną jau dvyliktus metus iš eilės Asociacija “American Chamber of Commerce“ (Amerikos prekybos rūmai) Lietuvoje organizuoja JAV Nepriklausomybės dienos minėjimą. Daugiau nei tūkstantis kviestinių svečių tradiciškai rinksis Verkių rūmų parke, Žaliųjų ežerų g. 49, Vilniuje. Šventės pradžia 18:00 val. Renginyje kiekvienais metais dalyvauja vis daugiau ir daugiau dalyvių, norinčių pajusti tikrą Amerikietišką šventės dvasią.

Pirmą kartą visame pasaulyje sugiedota per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, „Tautiška giesmė“ liepos 6-osios vakarą su šviesa aplink Žemės rutulį keliaus ir šiemet. Lygiai 21:00 val. visi lietuviai, kuriame pasaulio krašte bebūtų ir ką beveiktų, kviečiami sustoti porai minučių ir savo šalies garbei giedoti himną.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) sekmadienį surengė tradicinį Laisvės nuo mokesčių dienos paminėjimą, kurio metu sostinės senamiesčio gatvėmis temė akmenį, simbolizuojantį mokesčių naštą. Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei.

Didžiausia bėgimo šventė Lietuvoje Tarptautinis Vilniaus maratonas šiais metais tikisi sulaukti rekordinio dalyvių skaičiaus – 10 tūkstančių bėgikų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Tai net keturis kartus daugiau dalyvių nei iki šiol. Devynerius metus iš eilės organizuojamas sporto renginys pirmą kartą turės generalinį rėmėją ir nuo šiol vadinsis „Danske“ banko Vilniaus maratonu“, teigiama pranešime spaudai. „Kiekvienais metais Vilniuje rengiamas maratonas – didžiausia bėgimo šventė Lietuvoje.

Lietuvos krepšinio 90-metį krepšinio turnyru Anglijoje pažymėję šioje šalyje studijuojantys tautiečiai viliasi, kad ateityje varžybos taps gražia tradicija, praneša LKF. Į Anglijos viduryje esantį Notingemo miestą suplūdusius tautiečius šeimininkai krepšinio aikštelėje pasitiko ne itin svetingai – jie laimėjo visas penkerias žaistas rungtynes ir iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos įsteigtą čempionų taurę.

Deimantinio karaliavimo jubiliejaus proga Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II savo kalboje dar kartą akcentavo esanti atsidavusi savo šalies tarnavimui ir jos žmonėms, skelbia BBC.

Mados ir gyvenimo būdo žurnalas „Ieva“ organizuoja jau V tarptautinę mados fotografijos konkursinę parodą „Madamorfozės 2011“. Parodos tradicija šiemet tęsiama su tema „Kontrastai“. „Šis renginys sėkmingai populiarina mados fotografiją ir kelia vis aukštesnę kartelę fotografams. Komisija išrenka tikrai įsimintinas fotografijas, kurios tampa pavyzdinėmis ir po truputį kuria Lietuvos mados fotografijos veidą", – sako „Ieva“ žurnalo redaktorė Aušra Kurtkutė.

Kovo pradžioje Seime vyks tradicinės šachmatų varžybos „Seimo taurė – 2012“, skirtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 22-osioms metinėms. Varžybas organizuoja Seimo kanceliarija kartu su šachmatų mokykla „Vilniaus Fortas“ ir Panevėžio šachmatų klubu. Varžybų programoje – vaikų ir jaunučių bei suaugusiųjų turnyrai, didžiojo finalo ir mažojo finalo turnyrai, simultanas su tarptautiniu meistru.

Istorinė Prezidentūra Kaune artėjant Vasario 16-ąjai rengia šventinę akciją „Pasveikinkim vieni kitus“. Iniciatyvos autoriai tikisi tokiu būdu priminti buvusias ir sukurti naujas Valstybės atkūrimo dienos šventimo tradicijas, praneša LTV Naujienų tarnyba. Istorinėje Prezidentūroje Kaune saugomi daiktai, šiandien primenantys kaip tarpukariu buvo švenčiama Vasario 16-oji. Muziejininkai pasakoja, kad anuomet jau Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Laisvės alėjoje netildavęs šurmulys.

Penktadienio vakarą sostinės naktiniame klube „Paparazzi“ žurnalistams ir ryšių su visuomene specialistams išdalyti jau tradiciniai apdovanojimai „Paparazzi 2011“. Šįsyk šventė buvo kiek kitokia – joje simbolinius apdovanojimus, meduolinius drakonus, gavo visi į renginįatvykę  žurnalistai.

Prokurorai tradiciškai susiburs pagerbti žuvusio kolegos – prieš trylika metų Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo nužudytas pirmasis teisininkas – buvęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika. Šeštadienį Mažeikiuose rengiamas septintasis futbolo turnyras nužudytam prokurorui G. Sereikai atminti.

Palanga visus norinčius paskanauti jūros agurkėliais vadinamų žuvelių vėl pakvies į šventę „Palangos stinta“. Ji numatyta vasario 18 dieną. Šventė rengiama jau devintą kartą, todėl drąsiai gali būti vadinama tradicine. Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejų tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu. „Palangos stinta 2012“ prasidės penktą kartą organizuojamomis stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto bei tradicinėmis magaryčiomis žvejams ir svečiams.

Milijonai stačiatikių penktadienį Rusijoje švenčia Kūčias ir laukia Kalėdų. Patriarchas Kirilas I tradicinėje savo kalboje tikintiesiems, be kita ko, reikalavo didesnės religijos laisvės Artimuosiuose Rytuose. „Man nerimą kelia tai, kad krikščionims kyla grėsmė krikščionybės lopšyje“, – kalbėjo Bažnyčios vadovas. Kalėdų iškilmės, be kita ko, ištaigingoje Kristaus Išganytojo katedroje Maskvoje tęsis iki šeštadienio.

Sekmadienį Vilniuje rengiamas XXI tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Antrąją Kalėdų dieną sostinės Šventaragio slėnyje sudegintas negandų, pykčių, blogumų ir metų pabaigos ženklas – Kaladė-Blukas, dešimt dienų stovėjęs prie Seimo rūmų. Visuotinį blogybių kelmo deginimą surengę folkloristai pakvietė be pykčių ir santarvėje pasitikti Naujuosius metus.

Britui, vokiečiui ar kitos Vakarų Europos valstybės piliečiui sunkiai paaiškintumėte, kas yra sanitarinė diena ir kas per ją daroma. Lietuvoje ji egzistuoja nuo sovietmečio ir kol kas neturėtų išnykti. Pirmoji iš didžiųjų bibliotekų Vilniuje – Vilniaus universiteto (VU) centrinė biblioteka – panaikinusi tokią dieną teigia, kad tai daugiau tradicija nei nauda.

Sekmadienį Vilniuje šventiniais lempučių papuošimais buvo sukurta unikali kompozicija – Kalėdų eglė. Bokštą apjuosė net 32 girliandos. Eglei įžiebti bus panaudota 6 tūkst. lempučių ir 400 vnt. galingų blyksčių. Renginį nušvietė fejerverkas. Tokia atrakcija rengiame jau eilę metų. Pirmą kartą Vilniaus TV bokštas tapo Kalėdų atributu prieš gerą dešimtmetį.

Kalėdų senelis su palyda jau pradėjo kelionę per Kaune įsikūrusias įmones ar įstaigas, ragindamas jų darbuotojus kuo gausiau (bei dosniau) dalyvauti tradiciniame kalėdiniame labdaros vakare, kuris gruodžio 27-ąją rengiamas Kauno rotušėje. Tai bus jau 22-asis toks vakaras. Suaukotos lėšos vėliau bus perduotos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos personalui, gydančiam onkologinėmis bei sunkiomis retomis ligomis sergančius vaikus.

Kai kurias iki šiol tik kunigams patikėtas funkcijas galės atlikti pasauliečiai, tapę diakonais, rašo „Kauno diena“. Apie nuolatinius diakonus ir jų funkcijas dienraščiui papasakojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. „Po XX a. 7–ajame dešimtmetyje vykusio Vatikano II Susirinkimo diakonų tarnystė labai paplito. Diakonai nebuvo tik tarsi kunigų pavaduotojai, kai šie ko nors nespėja.

Ateinantį penktadienį, spalio 28 d., Seimo Pirmininkė Irena Degutienė surengs vienuoliktus nacionalinius maldos pusryčius. Nacionalinių maldos pusryčių susitikimo tema – „Trejybė, kurios reikia Lietuvai: Tikėjimas, Viltis ir Meilė“. Seime vyksiančiuose nacionaliniuose maldos pusryčiuose įžanginį žodį ir invokaciją tars Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pagrindines kalbas sakys Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Lietuvoje viešintis visame pasaulyje gerai žinom...

Pagal šių dienų numizmatiką, mūsų istorija garsi tik vieno laikotarpio literatais ir kultūrininkais. Apie militarinį folklorą kalbėti nepatogu – beveik vien jojantis bernelis į karužę ir verkianti sesutė. Kaip karužėje sekėsi – velniai žino. Žirgelis parneš. Liepos 24 dieną buvo sukaktis, kuri niekam neparūpo. 250 metų Jokūbui Jasinskiui. Vilniuje yra jo vardo gatvė, bet būtų įdomu žinoti, koks nuošimtis sostinės aborigenų nutuokia – kas jis toks.

Didžiausio Pakistano miesto morge – penki lininiai maišeliai – kiekvienas duonos kepalo dydžio – visi talpinami į šaldiklį. Kiekviename maiše yra įvyniotas kūdikio kūnas. Šie kūdikiai yra baisiausios Pakistano tragedijos – naujagimių nužudymo ir išmetimo – aukos. „Kartais jei juos pakaria, kartai subado peiliu, kartais mes randame tiesiog sudegintus kūnus“, – pasakojo Anwaras Kazmi, socialinės rūpybos ir paramos agentūros darbuotojas.

Visoje Lietuvoje 21 val. įvyko  jau tradicine tapusi akcija „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“, kurios metu visi Lietuvos žmonės buvo raginami susivienyti ir sugiedoti „Tautišką giesmę“. Giesmė giedota ne tik Lietuvos miestuose ir miesteliuose, bet ir visame pasaulyje – susibūrę užsienio lietuvių bendruomenės  taip pat prisijungė prie šios jau tradicija tampančios akcijos.

„Lietuvių tradicija susirišti ar nusipirkti verbą paskutinį sekmadienį prieš Velykas vis dar gyva“, - tikino Stanislava Rynkevič, viena garsiausių verbų rišėjų Lietuvoje. Pirmąją verbą surišusi prieš 46 metus, Stanislava kartu su dukra išmaišė visą pasaulį, pristatydama savo kurtus žolynus, vadinamus Vilniaus verbomis. Svečiuojantis Indijoje, tenykščiams gyventojams teko aiškinti, kad šios, valandų valandas rankomis rištos verbos nėra medžiai, kurie užauga savaime.

Lietuviai, norėdami pabrėžti savo prigimtį, mėgsta kartoti senelių išmintį – nėra namų be durų, be dūmų, dienos be vakaro. Rytiečiams nėra namų be kilimo – austo, rišto, siūto rankų gamybos stebuklo. Viduramžiais Europoje kilimai buvo neatsiejami nuo karalių, bažnyčių, katedrų. Reta pėda ant jo atsistodavo be leidimo. Dabar tereikia leisti savo širdžiai išsirinkti, ir namai taps jaukesni, šiltesni.

Liepos 26-oji – Oninės. Atrodo, kad šio vardo savininkių Dzūkijoje gyvena nemažai. Aišku, Onų, Onučių  šventei populiarumu sunku varžytis su Joninėmis, tačiau kasmet liepos pabaigą mūsų krašte žymi daugiau dėmesio, renginių, skirtų Oninėms - laikui, kai soduose turėtų sirpti vyšnios, laukuose bręsti rugys. Iš jo kepama duona, verdama „ašara“. Oninės – naujo derliaus, pabaigtuvių šventė. Dieną,kai visos gėrybės sunokusios, pagonių laikais vadino Nokiu arba Sirpstu.

Gamta bunda, medžiai sužaliuoja, pievose pražysta gėlės, pagerėja žmonių nuotaika ir atsiranda noras vis daugiau šypsotis. Visa tai asocijuojasi su pavasariu. Viena pagrindinių pavasario švenčių yra Šv. Velykos. Ši šventė neturi pastovios datos. Velykos kasmet švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Dažnam Šv. Velykos asocijuojasi su margučiais, jų ridenimu bei linksmybėmis.

Man patinka juodaodžiai. I like blacks. Man patinka Harlemas – šiltais rudens vakarais, be ypatingo reikalo, nė kojos iš ten nekeldavau. (Nekelk nė kojos į Harlemą, įspėjo mane išlydėdami bičiuliai; simptomiška, aš ir nekėliau kojos – tik ne į jį, o iš jo.