tradicija

 Jau po dviejų savaičių sulauksime gražiausių metų švenčių – šv. Kūčių ir Kalėdų. Šakių „Vyčio“ komandos krepšininkai papasakojo, kaip planuoja sutikti šias žiemos šventes. „Kūčių rytą paprastai visada būna treniruotė, o vakaras lieka laisvas, tad grįžęs namo tėvams padedu ruošti stalą. Tuomet laukiame tėčio, grįžtančio iš darbo, ir sėdame valgyti vakarienę“, – pasakojo Karolis Brusokas.

Turbūt daugelis savo Kalėdų neįsivaizduoja be kultinio TV3 televizijoje rodomo filmo „Vienas namuose“. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet ši kino juosta mus džiugins didžiųjų švenčių laukimo laikotarpiu. Kiekvieną šeštadienį nuo gruodžio 5 d. iki Kalėdų TV3 televizijoje ir vėl karaliaus vienas namuose likęs nutrūktgalvis berniukas. Kviečiame pasmalsauti, kaip per 25-erius metus pasikeitė filmo aktoriai ir ką jie veikia šiandien.

Peru, Kusko regione, kalnų kaimelyje kiekvienais metais stoja į kovą du amžini priešai: Koja Runa ir Koja Kosko. Varžybų principas panašus į ledo ritulį. Žaidėjai su medinėmis lazdomis ridena 4 kilogramų kamuolį ir siekia surinkti kuo daugiau taškų. Tokios varžybos atkeliavo dar iš Inkų imperijos ir organizuojamos kasmet. Čiabuviai tiki, kad tai yra jų duoklė dievams, ji užtikrina gerą derlių. „Tai yra mūsų protėvių tradicija.

 Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė siūlo ilginti terminą netradicinėms religinėms bendrijoms, norinčioms kreiptis oficialaus valstybės pripažinimo. Šiuo metu religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje. Konservatorė teikia pataisą, kad šis terminas būtų pailgintas iki 75 metų.

Anglų sena patarlė sako: „Nuotaka turi dėvėti kažką seno, kažką naujo, kažką skolinto ir kažką mėlyno." Abigail Kingston šią patarlę pritaikė ir sau – Pensilvanijoje gyvenanti moteris vestuvių dieną dėvėjo 120 metų senumo vestuvinę suknelę, tądien ji buvo jau 11-oji nuotaka savo giminėje. 120 metų senumo nuotakos suknią vilkėjo jau dešimt nuotakų iš Abigail motinos pusės. Suknelė – sentimentali šeimos relikvija. Paskutinį kartą suknia buvo vilkėta 1991-aisiais.

Smagūs kritimai, geros emocijos ir šaudymas. Visa tai – tradicinės Gostros festivalio pramogos Maltos Šventojo Juliano mieste. Čia medžiotojai pirmiausiai pagerbia savo globėją pliekdami iš šautuvų, o tuomet sportiškieji maltiečiai dalyvauja bėgimo riebaluotu stiebu varžybose.  Pastangų tikslas – virš vandens maždaug 30 laipsnių kampu pritaisytu stiebu nubėgti kuo toliau ir nuimti vėliavėlę.

Vaizdo reportaže pamatykite, kaip visi jūs – mielieji TV3 žiūrovai – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje giedojote Lietuvos himną. Jūsų himno giedojimo vaizdeliai mus pasiekė ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš už Atlanto ir net iš tolimosios Pietų Korėjos. Taigi, jei vakar negiedojote Lietuvos himno, galite tai padaryti dabar ir pasigrožėti, kaip tai darė mūsų broliai ir seserys lietuviai visame pasaulyje.

 Vienoje Meksikos žvejų bendruomenėje vyko vestuvės, prikausčiusios daugelio dėmesį. Miesto meras vedė... krokodilę. Išsipuošusi nuotaka, kaip ir priklauso, per Meksikos žvejų miestelį San Pedro Huamelula gatvėmis pamažu nukeliavo iki miesto rotušės, kur susirinkusi miesto bendruomenė šventė tikras vestuves. Visi svečiai džiūgaute džiūgavo per šventės kulminaciją – Marijos Izabelės vardu pakrikštyto roplio ir miesto mero tuoktuvių akimirką. Neapsieita ir be bučinio.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse švęsta antroji Velykų diena. Pagal senolių tradicijas linksmintis kvietę muziejininkai mokė ridenti margučius ir žaisti tradicinius žaidimus. Etnografinėse sodybose skambėjo lalautojų linkėjimai, dainos, dalytos Velykės dovanėlės.

LRT Radijas, LRT Televizijos naujienų tarnyba LRT.lt Likus savaitei iki Velykų, katalikai švenčia Verbų sekmadienį. Pasak etnologų, tikima, kad į namus parsinešta pašventinta verba saugo nuo visokio blogio. Todėl grįžusios iš bažnyčios mamos plakdavo vaikus ir kitus artimuosius, manyta, kad tai suteikia stiprybės ir sveikatos. Metus saugota verba būdavo laikoma pagarbiausioje namų vietoje, tada sudeginama, ir jokiu būdu jos nebuvo galima bet kur išmesti.

Žinių radijas Į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktos Estijos dūminės pirties tradicijos. Dūminėje pirtyje nuo seno prausėsi ir lietuviai, tačiau estai šią tradiciją išsaugojo geriau, - sako Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas Egidijus Žukauskas: „Pirtis nesiskiria tiek Estijoje, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Dūminės pirtys yra autentiškos nuo pat senų senovės.

Jau keletą metų Šiaulių Didždvario gimnazijos antrų gimnazinių klasių moksleiviams organizuojamas susitikimas su gyvosios istorijos liudininkais: pokario partizanais, tremtiniais, politiniais kaliniais. Gyvosios pamokos metu mokiniai klausėsi pokario Lietuvos ginkluotos rezistencijos dalyvių prisiminimų apie sovietų vykdytą agresiją prieš Lietuvos visuomenę bei patriotišką to meto žmonių pasipriešinimą.

Šokiai basomis ant įkaitusių žarijų, vadinami nestinarstvo,- tai vienas įdomiausių bulgarų kultūrinio paveldo fragmentų. Unikalus reiškinys, tiltas tarp praeities ir ateities, vykstantis pačiame Europos viduryje, apie kurį ilgai niekas nežinojo už Bulgarijos ribų. Dabar šį ritualą galima pamatyti ir kai kuriuose Graikijos kaimuose, kur nuo 20 amžiaus pradžios gyvena išeiviai iš Bulgarijos.

Praėjusių metų rudenį buvo sugrąžinta tradicija kautis dėl tarpkontinentinės taurės, o rugsėjį dėl šio trofėjaus vėl susikaus du stipriausi Europos ir Pietų Amerikos klubai. Rugsėjo 26 ir 28 dienomis Rio de Žaneire vyksiančioje dviejų susitikimų serijoje dėl titulo ginklus surems Eurolygos čempionė Tel Avivo „Maccabi“ ir pajėgiausia P.Amerikos komanda – Rio de Žaneiro „Flamengo“. „Maccabi“ sieks antrosios tarpžemyninės taurės – pirmąją Izraelio krepšininkai iškovojo 1980-aisiais metais.

Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos pirčių SPA asociacija susitarė bendradarbiauti puoselėjant lietuviškos ir baltų pirties tradicijų išsaugojimą, didinant Palangos kurorto žinomumą ir patrauklumą bei šviečiant visuomenę apie SPA koncepciją bei filosofiją. Bendradarbiavimo sutartį ketvirtadienį pasirašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos pirties – SPA federacijos prezidentas Vladas Jokubauskas.

Aštuonerių metų anūkei senelis papasakojo, jog pirmą kartą jis nuvyko į Palangą ir pamatė jūrą būdamas penkiasdešimties. „Kažkokia nesąmonė“, – nusistebėjo anūkė, kiekvieną vasarą su tėvais vykstanti į pajūrį atostogauti. „Benai, plaukiam į Nidą!“ – tai būdavo visos vasaros įvykis. Gi pirmasis dabartinių penkiasdešimtmečių ir vyresniųjų užsienis buvo – Lenkija. Aišku, ne visų. Kiek dokumentų reikėdavo pristatyti, pildyti, atsakinėti į įvairiausias anketas, kol gaudavai leidimą važiuoti.

Sekmadienį Palangos Kurhauze pirmą kartą įvykusios Palangiškių sueigos metu kurorto švietimo ir kultūros įstaigų atstovams, taip pat – meno kolektyvams, atstovausiantiems Palangai Dainų šventėje, išdalinta trisdešimt Palangos miesto vėliavų. Tai – nauja tradicija, kurią puoselėti apsispręsta kasmet.

Garsusis "Huffington Post" pristato 25 tradicinius ir skaniausius patiekalus pasaulyje bei kai kurių valstybių miestuose. Pristatome pirmąją dalį. 25. „The Garbage Plate“, Ročesteris, Niujorkas     24. Vafliai, Briuselis, Belgija   23. Uncijos kepsnys, Amarillo, Teksasas   22. „Arklio pasagos sumuštinis“, Springfieldas, Ilinojus   21. Trinta jūros moliuskų sriuba   20.  „Donair“, Halifaksas, Škotija   19. Imbierinė jautiena, Kalgari...

Masinės gamybos pasaulyje autorinis antspaudas – elegantiškas tapatumo ženklas. Juo galima pažymėti knygas, laiškus, dovanų kuponus, svarbius dokumentus, laiškus. Grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė ir kultūros istorikė Neringa Jarmalienė seną meno šaką bando paversti mažu ir maloniu verslu. Gaivina seną amatą Ex libris pažodžiui išvertus iš lotynų kalbos reiškia iš knygų. Tai knygos ženklas, parodantis, kas jos savininkas.

Vilniuje surengtas naujos sporto šakos Lietuvoje – padelio teniso – pristatymas. Šių metų sausį įkurtos Lietuvos padelio teniso federacijos (LPF) atstovai tikisi, kad lietuviai vis labiau domėsis šia teniso atmaina. 40 metų tradicijos Padelio tenisas yra teniso ir sieninio teniso (skvošo) derinys, žaidžiamas poromis su iš stiklo pluošto pagaminta bestyge rakete ir kamuoliuku, panašiu į lauko teniso kamuoliuką.

Karolis Birgilas Trečią Velykų dieną žemaičiai valgydavo geriausią mėsą, šventė vadinosi Gegio stalas. Prieš pusmetį Užupyje pradėjo veikti tokio pat pavadinimo krautuvėlė, kurios šeimininkas stengiasi gyventi taip, tarsi kasdien švęstų šią šventę. Vegetarizmo ir veganizmo idėjos bent jau sostinėje įgavo mados atspalvį. Atsirado daugiau sveiko maisto parduotuvėlių ir restoranų. Tiesa, neliko nuskriausti ir mėsavalgiai – jie gali džiaugtis vietomis, kur mėsai skiriamas ypatingas dėmesys.

Juras Jankevičius, LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Prezidentas Valdas Adamkus sako matantis Lietuvą po kelių dešimtmečių stipriai pažengusią į priekį, susitvarkiusią ir atsikračiusią šiuo metu slegiančių bėdų. „Nors sunku ištarti, šiandien dar maudomės savotiškame politiniame liūne, kuris yra nepateisinamas. Bet jaunoji karta ateina matydama atvirą ir skaidrų pasaulį ir siekdama gėrio Lietuvos žmogui“, – interviu LRT televizijai penktadienį sakė V. Adamkus.

LRT.lt LRT televizijos žurnalistė Nemira Pumprickaitė prisipažįsta Kalėdų pradedanti laukti jau lapkričio pabaigoje. Anot jos, pats šventės laukimas sukuria Kalėdų dvasią, o pakili nuotaika iki švenčių yra tikras stebuklas. „Kai pasninga ir pasidaro balta bei šviesu po to bjauraus, tiesiog nepakenčiamo lapkričio, vien tai yra pakilus jausmas“, – tvirtina N. Pumprickaitė ir priduria, kad po Naujųjų metų viskas labai greit pradingsta.

LRT.lt Dovanos yra ryšio tarp žmonių sustiprinimas, įsitikinęs rašytojas, keliautojas ir žurnalistas Algimantas Čekuolis. O draugysčių įtvirtinimą žurnalistas vadina Kalėdų stebuklu – kaip ir žiemos persivertimą į kitą pusę. A. Čekuolis pasakoja, kad iš vaikystės labiausiai prisimena Kalėdas, kai kartu su mama eidavo pas neturtingus žmones ir dalindavo jiems namuose keptus pyragus. Tačiau žurnalistas pabrėžia, kad nemato nieko blogo, jog šiais laikais šventės tampa vis labiau komercinėmis.

LRT.lt „Dabar Kalėdoms įtaką yra padariusi komercija, jau lapkričio mėnesį pradeda kalėdine atributika žėrėti vitrinos, o prekybos centrai vilioja kalėdinėmis nuolaidomis. Vaikystėje nieko panašaus nebuvo. Bet lig šiol prisimenu kažkokią ypatingą Kalėdų nuotaiką iš savo vaikystės“, – mintimis su naujienų portalu LRT.lt dalinasi Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, kurie su tėvais švenčia šeimos šventes ir daug laiko praleidžia prie bendro stalo, psichika vystosi visai kitaip – jie turi saugumo ir pastovumo jausmą. Taip teigia psichoterapeutė, gydytoja psichiatrė Vida Kilikevičienė. „Tai ypač svarbu paaugliams.

Sabina Puntežienė, Garbės kraštotyrininkė Advento rimtyje ir tamsoje laukiame didžiosios metų šventės, sutampančios su saulėgrįža. Tačiau pastaraisiais metais veržlioje mūsų visuomenėje advento sakralumas labai sumenko. Apmaudu, kad šiomis dienomis šurmulys parduotuvėse tik padidėja, akis bado pernelyg ankstyva vitrinų puošyba, rėksminga kalėdinių dovanų pasiūla. O juk ne prekybos centruose dera laukti švenčių.

Pratęsta įspūdinga ilgametė tradicija Tayloro universite vadinama „Silent Night“ (Tyli naktis – red.p.). Į aukštųjų mokyklų krepšinio rungtynes susirinkę sirgaliai laikosi mirtinos tylos, kol bus pelnyta 10 taškų. Tuomet tarsi pašėlsta. Tradicija pradėta dar 1997 metais. „Odle“ arenoje tyla tęsėsi, kol Benas Raichelis „įsūdė“ tritaškį iš kampo ir komanda pelnė dešimtąjį tašką rungtynėse. Tuomet spalvingais kostiumais apsirengusi minia plūstelėjo į aikštę ir minutę kitą pašėlo.

Privalomas celibatas – „tai ne tikėjimo dogma, apie tai galima diskutuoti, nes tai tėra bažnytinė tradicija“, – pareiškė tik paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriaus pareigas Pietro Parolinas.

Vakaruose paplitęs gimtadienio šventimas su žvakutėmis papuoštu tortu yra išpopuliarėjęs įvairiose pasaulio vietose, tačiau daug kultūrų turi ne tik visiškai kitokias, bet ir vis dar gyvybingas gimimo paminėjimo tradicijas. Žinoma, Mentalfloss.com pristatytos šventimo tradicijos nėra nei universalios, nei labai populiarios, bet esame įsitikinę, kad tokių reiškinių tikrai galite pamatyti.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ryto Skirtingais laikmečiais lietuvių tauta puoselėjo vis kitokias vertybes. Atgimimo laikais buvome susikoncentravę į bendruomenines, o štai nepriklausomybės laikotarpiu išryškėja mūsų asmeninės vertybės, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto etnologė doc. dr. Rasa Račiūnaitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien žmonės nebesuvokia ritualinių dalykų ir, užuot gilinęsi į tradicijas, jas keičia vartotojiška kultūra.

Nusprendusieji poilsio dieną praleisti Anykščių regioniniame parke namo, be abejo, sugrįš su gausia įspūdžių kraite. Anykščių kraštas turtingas ir garsus ne tik gamtos grožybe bei žmonių iškilumu, bet ir mistinėmis istorijomis, gausybe paminklų, muziejų, aikštelių, šilų Vakaras skirtas didvyriams Praėjusio antradienio, liepos 16-osios vakarą, 22 valandą, kaip ir kiekvienais metais tokiu laiku, prie Anykščių šilelyje stūksančio garsiojo Puntuko rinkosi būriai žmonių.

Šeštadienio vakarą „Tautiška giesmė“ savo kelionę aplink pasaulį baigė Ramiajame vandenyne, Havajų Kauai saloje. Iškėlusios Lietuvos vėliavas, lygiai 21 val. vietos laiku himną giedojo dvi baltomis suknelėmis ir gėlių vainikais pasipuošusios lietuvės – Vilija ir Jorūnė. Tuo metu Lietuvoje jau buvo išaušęs sekmadienio rytas.   Mindaugo karūnavimo dieną, lygiai 21 val. himnas skambėjo visų Lietuvos savivaldybių aikštėse.

Į Ispanijos šiaurėje esančią Pamploną šeštadienį pradėjo plūsti tūkstančiai žmonių, ketinantys dalyvauti devynias dienas truksiančiame garsiame San Fermino bulių bėgimo festivalyje. Sangrija bei alumi persunkta nevaržoma fiesta prasidėjo vidurdienį tradiciniu šūkiu "Viva San Fermin!", ("Tegyvuoja San Ferminas!"), paskelbtu iš rotušės balkono. Netrukus po to buvo pradėtos sprogdinti petardos, vadinamos čupinasais.

Apie trečią pagal dydį, po Kasablankos ir Rabato Maroko, miestą Fesą sakoma: „Visas tikrasis Marokas yra Fese.“ Fesas kaip ir Rabatas, Marakešas ir Meknesas yra Maroko imperatoriškasis miestas. Iš visų šių keturių imperatoriškųjų miestų Fesas yra seniausias. Unikalus Feso senamiestis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą, jame yra daugiau nei 10 000 siaurų gatvelių.

Vyriausybė ketvirtadienį svarstys, ar Lietuvai reikia pasirašyti prieštaringus visuomenės vertinimus sukėlusią tarptautinę konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei šalinimo. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina pasirašyti šį dokumentą.

Atsikąsti vyrišką organą imituojančio torto, pasipuošti trumpu sijonėliu ir centrinėse gatvėse kabinėtis prie praeivių, pasivažinėti limuzinu – toks dažno mergvakario vaizdas. Etnologai ir renginių organizatoriai džiaugiasi, kad grįžta tradiciniai mergvakariai. Bernvakariai vis dar reiškia nevaržomą šėliojimą ir alkoholį. Mergvakaris sugraudino jaunąją „Teko ne kartą susigraudinti, buvo labai šiltas, jaukus renginys.

Pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, kuris padeda būti sveikiems ir energingiems. Tačiau maistas, valgomas pusryčiams, labai skiriasi įvairiose pasaulio šalyse. Businessinsider.com siūlo susipažinti su šiais skirtumais ir galbūt ką nors pritaikyti savo pusryčių stalui. Australija: Dažniausias pasirinkimas – dribsniai ir skrudinta duona su „Vegemite“ (užtepėlė, pagaminta iš mielių). Brazilija: Tikėkitės kumpio, sūrių, duonos ir kavos su pienu.

Vestuvės – tai ne tik priesaikos ir užstalė, tai dar ir daugybė tradicijų bei papročių. Čekijoje metamos gėlių puokštės, kepami pyragai, nuotaka su jaunikiu ragauja sriubą iš vienos lėkštės, o kitose kultūrose tradicijos gali būti kur kas „pikantiškesnės“, rašo Čekijos portalas „Reflex“, kurį cituoja inosmi.ru. Didžioji dauguma vestuvinių tradicijų Čekijoje gimė dar pagonybės laikais.

Vestuvės būna ne tik daugelio ilgai lauktas rimtas ir romantiškas žingsnis, bet ir didžiulis galvos skausmas, prasidedantis iškart po sužadėtuvių. Poros pečius užgriūna sprendimai dėl didelių ir mažų šventės aspektų, o iš visų pusių besipilantys sunkiai suderinami patarimai dar apsunkina procesą. Pastaruoju metu jaunimui vis daugiau keliaujant, studijuojant ir dirbant užsienyje iškyla ir naujų iššūkių – jei ne patys jaunieji, tai bent jų svečiai būna iš kelių skirtingų šalių.

Tryliktą kartą grožio ir gamtos mylėtojus į susitikimą pakviesiančios Burbiškio tulpės, pasirodo, dvare buvo puoselėjamos dar Mykolo Baženskio valdymo laikais. Tarsi kažkas liepė Rytoj visi keliai ves į Radviliškio rajone esantį Burbiškio dvarą, į didžiulį populiarumą pelniusią, jau tryliktą kartą čia rengiamą tulpių žydėjimo šventę. Visą šią savaitę Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičius sukosi gausybės rūpesčių ir darbų rate.

8. Ištemptos ausys Labai sunku pasakyti, kas pirmieji ėmė ištempti ausis ir kodėl tai buvo daroma. Šiais laikais daugelyje kultūrų ausys ištempiamos  dėl įvairiausių priežasčių: religijos, siekiant atbaidyti blogį, akcentuoti vyriškumą, padidinti seksualumą ir kt. Ausų ištempimas praktikuojamas visame pasaulyje, tačiau radikaliausių atvejų reikėtų ieškoti Masai gentyse Kenijoje, Huaorani gentyje Amazonės baseine, tarp Hmong jaunimo  Tailande.

Lidija Jankauskienė, LRT radijas, LRT.lt Prieš šventes perkamiausia prekė parduotuvėse – kūčiukai. Jų daugiausiai pastarosiomis dienomis iškepa kepyklos. Kiti kūčiukus patys kepa namuose pagal senus mamų receptus. Iki švenčių likus dienai kitai, perkamiausios prekės parduotuvėse – kūčiukai. Jų siūloma kelių rūšių, skirtingų kainų. Pardavėjos sako, kad kūčiukų žmonės perka nuo kelių šimtų gramų valgyti per Kūčias, iki kelių kilogramų siųsti į užsienį išvažiavusiems giminaičiams.

Kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame gavę tokią dovaną, kuri nepatiko ar tiesiog netiko. Ir visai nesvarbu, kad ji buvo dailiai suvyniota į prabangų šiugždantį popierių, aprišta puošniu kaspinu. Ne už kalnų – viena gražiausių metų švenčių. Kokių dovanų šia proga geriau nerinkti savo artimiesiems, draugams, kolegoms? Kalėdos kasmet ateina... netikėtai.

Šiau­lie­tė Bro­nė Gri­cie­nė 30 me­tų ve­ria šiau­di­nius so­dus, šio ama­to mo­ko ki­tus, ren­gia pa­ro­das. Anot tau­to­dai­li­nin­kės, se­no­vė­je ti­kė­ta, jog so­dai at­bai­do pik­tą­sias dva­sias. Kad ap­sau­ga bū­tų už­tik­rin­ta, rei­kia nors ke­lis šiau­dus su­ver­ti sa­vo ran­ko­mis. Lūš šiau­das – lūš gy­ve­ni­mas B. Gri­cie­nės bu­to pa­lu­bė­je sklan­do šiau­di­niai įvai­riau­sių geo­met­ri­nių fi­gū­rų so­dai. Ant ne­ma­to­mų siū­lų ple­vė­suo­ja paukš­te­liai, an­ge­liu­kai.

Vilnius jungiasi prie Pasaulinės restoranų dienos Lapkričio 17 d., Vilniuje, Didžiojoje gatvėje įsikūrsiame improvizuotame restorane pirmą kartą buvo švenčiama pasaulinė Restoranų diena. Tai diena, kai vienai parai savo restoraną bute, biure, sode, parke ar tiesiog gatvėje gali atidaryti bet kas. „Apie Restoranų dieną sužinojau visai atsitiktinai, prieš tris dienas – naršydama internete. Pamaniau, kad tai labai smagu.

Rytas, miško takais rieda galingi visureigiai. Juose – ginkluoti, žudyti trokštantys vyrai. Tai ne du dešimtmečius pilietinio karo niokojamo Kongo džiunglės, tai – Lietuvos miškai. Kraujas bus liejamas ant Lietuvos žemės. Tie, kurie lies kraują, nėra nei policijos ieškomi nusikaltėliai, nei teroristai. Maža to – jie ne tik neslepia savo pomėgio žudyti, bet juo net didžiuojasi. Kas jie? Manau, supratote, kad kalbėsiu apie medžioklę ir medžiotojus.

Ignalina vėjuotą šeštadienį nusprendė duoti atkirtį vėsiam orui ir pakvietė rajono gyventojus ir svečius apsilankyti triukšmingoje rudens gėrybių ir amatų mugėje. Šventės, kuri šeštadienio rytą prasidėjo miesto Laisvės aikštėje, programoje numatyta daugybė linksmybių ir atrakcijų, galiūnų varžybos, Metų ūkio apdovanojimai, krašto muziejaus atidarymas. Organizatoriai tikisi sulaukti daugiau kaip dviejų tūkstančių lankytojų. Ignaliną savo vizitu pagerbė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ir šiemet tęsdami tradicijas Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų atstovybė organizuoja patį didžiausią renginį – Gedimino dienos'12. Viskas prasidės rugsėjo 19 dieną Saulėtekio al.11 prie VGTU centrinių rūmų.