teršalai

Šiomis dienomis Vilniuje kaip niekada daug dėmesio skiriama Baltijos jūros regiono ateičiai - čia vyksta Pirmininkavimo Europos Sąjungai renginiai, skirti ES Baltijos jūros regiono strategijos prioritetams aptarti.

Trečiadienį likviduojami į Nevėžį žemiau „Ekrano“ užtvankos besiliejusių teršalų padariniai. „Taršos šaltinis nustatytas. UAB „Panevėžio gatvės“ specialistai mano, kad tai labai seni dar „Ekrano“ gamyklos naudoti lietaus nuotekų tinklai, kurie šiuo metu nebenaudojami. Nuo senumo jie pradėjo irti ir teršti upę. „Panevėžio gatvių“ darbuotojai užkimšo vamzdžius ir pro juos teršalai nebeteka jau nuo vakar dienos.

Kas kaltas, kad už karšto vandens kubinį metrą daugiau nei po 21 Lt sumokantiems gyventojams iš čiaupo bėga vos drungnas drumzlinas ir dažnai mazutu dvokiantis skystis? Moka už teršalus Kantrybės netekusiems Laisvės a. 25A namo gyventojams šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“ atstovas pasiūlė tiesiog atsisakyti monopolininkės paslaugų. Pačioje miesto širdyje, tik 13-os butų name įsikūrusių panevėžiečių buities sąlygos ne tokios, kokios turėtų būti įprastos didmiesčio gyventojams.

Nors pavasario saulė vilioja pasivaikščioti gryname ore, sveikatos specialistai perspėja, kad toks pasivaikščiojimas nebūtinai bus naudingas sveikatai – veikiau atvirkščiai, ir  pataria daugiau būti namuose, mat miestų gatvėse vis dar pūpso neišvežtas per žiemą barstytas smėlis su druska, o šildant saulei ir pučiant vėjui visa tai kyla į orą. Ypač didelis užterštumas yra intensyvaus eismo gatvių prieigose, būtent čia specialistai užfiksuoja didžiausią kietųjų dalelių kiekį ore.

Pranešimas apie teršalus gautas šeštadienį apie 11 h. Pirminiais duomenimis, iš apvirtusios talpos į Kauno marias teka mazuto upė. Į įvykio vietą išsiųstos specialiosios tarnybos. Manoma, jog teka mazutas.

1 proc. italų mano, jog oro kokybė per pastaruosius dešimtį metų suprastėjo. Tokios pat nuomonės vos 56 proc. kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų. Tai liudija neseniai „Eurobarometr“ atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenys. Keturi iš penkių europiečių mano, jog ES turi imtis ryžtingų priemonių kovojant su aplinkos teršimu. Didžioji dalis (96 proc.) mano, jog būtina mažinti transporto išmetamų teršalų kiekį, apriboti gamybos įmonių išmetamus teršalus siūlo 92 proc.

Naujajame kombinuoto ciklo bloke Elektrėnuose kitais metais bus gaminama 14 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Planuojama, kad antradienį „Lietuvos energijos“ Elektrėnų komplekse oficialiai atidarytame kombinuoto ciklo bloke (KCB) kitais metais bus pagaminta 1,374 TWh elektros energijos. Tai sudaro apie 14 proc. šalies poreikio.

Trečiadienį sostinės Savanorių prospekte įvykus avarijai ir iš benzovežio išsiliejus dyzelinui į Nerį per lietaus vandens surinkimo sistemą, preliminariais duomenimis, galėjo patekti nuo dviejų iki trijų tonų teršalų, sakė Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų valdymo ir prevencijos skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. Teršalams sulaikyti upėje buvo pastatytos boninės užtvaros. Šiuo metu tęsiami trečiadienį pradėti teršalų surinkimo darbai.

Sekmadienį prasidės tradicinė Europos judrioji savaitė. Ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti gyventojus išsaugoti švarią aplinką labiausiai urbanizuotose teritorijose. Oro kokybė yra vienas svarbiausių Europos piliečių rūpesčių.

Baltijoje kasmet sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies, bet jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, iš laukų, miestų valymo įrenginių, pramonės įmonių upės į jūrą suneša daugiau kaip 0,5 mln. tonų azoto, fosforo ir kitų teršalų, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių.

Daugelis veikiausiai sutiksite, kad gamtoje viskas glaudžiai susiję, o žmogus daro jai neišvengiamą įtaką. Aplinkosaugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad šiltnamio efektas bei oro tarša visame pasaulyje didėja, nes atmosfera vis labiau teršiama žmogaus. Tad verta susimąstyti ką mes galėtume nuveikti ir pakeisti, jog išsaugotume savo planetą ateities kartoms. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga, apie ekologijos problemas kalbame su aplinkosaugos ekspertu - dr. Gytautu Ignatavičiumi.

Klaipėdoje, Danės upėje ties Biržos tiltu, šeštadienį po vidudienio pastebėtos naftos produktų dėmės, praneša VE.lt. Pranešimas apie tai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas 13.15 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūrai. Ugniagesiai kartu su aplinkosaugininkais aiškinasi, iš kur pateko teršalai.

Kinijos ambasadorius Europos Sąjungai (ES) Wu Hailongas penktadienį paneigė, kad dėl ES įvesto mokesčio už anglies dvideginio išmetimą Pekinas uždraudė šalies kompanijoms pirkti „Airbus“ orlaivius, rašo „EUobserver“. Tačiau jis pažymėjo, kad „suprantama“, kodėl kompanijos pačios taip elgtųsi. ES klimato komisarė Connie Hedegaard pagrasino, kad dėl draudimo ES imsis atsakomųjų priemonių. Apie tariamą Kinijos draudimą buvo pranešta ketvirtadienį.

Europos aplinkos agentūra (EAA) nustatė naują Europos Sąjungoje mokestį už automobilių išmetamus teršalus, kuris gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Visų pirma, juo bus apmokestinti limuzinai ir liukso klasės automobiliai. Mokestis bus imamas perkant automobilį. ES vadovybė šiuo metu derina mokesčio įvedimo datą su Europos automobilių gamybos pramonės atstovais.

Ką bendro turi Niujorkas, Paryžius, Norvegijos bei Šveicarijos didmiesčiai ir Panevėžys? Aukštaitijos sostinė priartėti prie metropolių viliasi į gatves išleidusi aplinką tausojančius hibridinius autobusus. Tačiau Autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas perspėja, jog Panevėžiui gresia taip ir likti Europos Sąjungos provincija. Esą jei miesto vadovai nesutiks branginti važiavimo bilietų, bankai neduos paskolos moderniems autobusams pirkti.

Fukušimos branduolinės katastrofos metu nutekėjo dvigubai daugiau radioaktyvių medžiagų, nei iš pradžių apskaičiavo Japonijos valdžia. Medžiagų kiekis sudaro apie 40 procentų Černobylio katastrofos teršalų kiekio. Cezio nuotekos lygis buvo skaičiuojamas daviklių tinklo. Andreas Stohlis, Norvegijos Oro Tyrimų Instituto studijos autorius teigia, kad Japonijos vyriausybės paskaičiavimai rėmėsi tik pačioje Japonijoje suskaičiuotais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į nuotekas į jūrą.

Daugelis žemdirbių abejoja, kad jų karvių pienas užterštas inhibitoriais, tačiau tokių atvejų vis daugėja, o moksliniai tyrimai pateikia neįtikėtinų versijų. Šalyje daugėja pieno gamintojų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pieno tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Žmonės tikina, kad šių medžiagų aptinkama ir sveikų, jokiais vaistais negydytų karvių piene.

Didelis oro užterštumo lygis gali padidinti širdies smūgio riziką per šešių valandų laikotarpį nuo buvimo užterštoje aplinkoje. Net nedidelis transporto užterštumo lygis sukelia papildomą riziką, rašo dailymail.co.uk. Didžiojoje Britanijoje buvo tiriama beveik 80 000 širdies smūgio atvejų. Mokslininkai taip pat analizavo oro užterštumą transporto išmetamosiomis dujomis toje aplinkoje, kurioje lankėsi širdies smūgius patyrę asmenys.

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, kurį yra sudariusi Helsinkio komisija (HELCOM), iš Lietuvos pramonės įmonių šiuo metu yra likusi tik viena – akcinė bendrovė „Lifosa“. Kadangi ši bendrovė vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, tikėtina, kad ir ji atitiks Helsinkio komisijos nustatytus reikalavimus. 1992 metais, kai buvo sudarytas pagrindinių Baltijos teršėjų sąrašas, tarp į jį įtrauktų 162 vadinamųjų „karštųjų taškų“ buvo 16 Lietuvos objektų.

Verslininkai jau seniai teigia, kad jų darbą trikdo gausybė neretai viena kitą dubliuojančių kontrolės tarnybų. Valdžios pažadai artimiausiu metu sumažinti valstybės prievaizdų bliūkšta. Netrūksta kontroliuojančiųjų ir žemės ūkyje. Jau ir žemdirbiams sunku suskaičiuoti, kiek reikalavimų reikia įgyvendinti, kad galėtų ramiai, nebijodami baudų ir sankcijų, ūkininkauti.

Prieš dvidešimtmetį smarkiai kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė, bet aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam. Didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių Lietuvoje viršūnę be konkurencijos taip pat iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Pateikiame Aplinkos apsaugos agentūros duomenis apie teršalų išmetimus į orą.

Dešimtyje jūrinių lašišų mėginių nuo 1998-ųjų rastas didžiausias leistinas dioksinų ir dioksinų tipo PCB kiekis. Šis atvejis yra antras, kai lašišoje nustatyta padidinta dioksinų ir dioksinų tipo PCB suma. Dažniausiai teršalai nustatomi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo medžiagų liekanų gyvūnuose, jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje ir žuvyse stebėseną. Ši stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1998 m., jos tikslas – įvertinti medžiagų liekanų kiekius gyvūninės kilmės produktuose, siekiant užtikrinti maisto saugą. Dėl įvairių veiksnių vandens telkinių bioįvairovė mažėja, žvejybos verslas nyksta.

Maži radioaktyvių dalelių kiekiai užfiksuoti Islandijoje. Manoma, kad jie iki Europos per Ramųjį vandenyną, Šiaurės Amerikos žemyną ir Atlanto vandenyną atsklido iš avarijos ištiktos Fukušimos-1 atominės elektrinės Japonijoje. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose, mažus radioaktyvaus jodo kiekius užfiksavo matavimo stotys. Tie kiekiai labai  menki ir negali sukelti jokios žalos žmonių sveikatai, rašo 15min.lt.

Šilutėje veikianti dehidratuoto etilo alkoholio (etanolio) gamybos įmonė „Biofuture“, rugsėjo mėnesį dėl gedimo gamybos linijoje išleidusi didelės koncentracijos nuodų (fuzelio) į Šyšos upę, užteršusi paviršinius vandens telkinius, padarė 1,23 mln. litų žalą aplinkai. Dėl išleistų teršalų taip pat buvo padaryta 90 tūkst. litų žala žuvų ištekliams. Tokius duomenis pateikęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KLRAAD) direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas lrytui.

Penktadienį rastos dar dvi šlamo aukos, kurių bendras skaičius dabar padidėjo iki septynių žmonių. Neatpažinti aukų kūnai buvo rasti už dviejų mylių nuo Kolontaro miesto vakarų Vengrijoje, kur iš saugyklų pirmadienį išsiveržė didelis šlamo kiekis. Gelbėjimo tarnybos atstovas spaudai pranešė, kad abi aukos greičiausiai yra dingę Kolontaro gyventojai.

Po ekologinės katastrofos Vengrijoje į aplinką išsiliejęs toksiškas šlamas ketvirtadienį pasiekė Dunojaus upę ir kelia grėsmę jos ekosistemai.Vandens šarmingumas, rodantis upės užterštumą, jau pakilęs virš normalaus lygio, praneša naujienų agentūra AFP.

Kai maisto produktų etiketės primargintos įvairiausiais raidžių ir skaičių trumpiniais, žyminčius pažangos amžiaus išradimus – įvairius konservantus ir maisto priedus, dažnas vartotojas, užuot sukęs galvą, ką galėtų reikšti grėminga „e“ eilutė prie produkto sudėties, renkasi kuo natūralesnius maisto produktus.

Kuršių mariose buvo gelbėjami kateriu į žvejybinį botą įsirėžę pramogautojai ir renkami į vandenį išsilieję teršalai. Tokią užduotį buvo gavę surengtų pratybų dalyviai. Antradienį mariose prie pietinės Kiaulės nugaros salos pusės šias pratybas organizavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinė (PAR). Jose taip pat dalyvavo jūrų uosto direkcijos ir uostamiesčio Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai.

Šilutėje veikiančios bendrovės „Biofuture" gamyklos vadovai tik vakar patvirtino tai, ką vietos gyventojai žinojo seniai – būtent ši gamykla kalta dėl Šyšos upėje įvykusios ekologinės nelaimės. „Biofuture" pripažino savo kaltę. Gamyklos vadovai nelaimės priežastis aiškina technologinio proceso sutrikimais ir žmogaus klaida. Jų teigimu, teršalų patekimas į upę sustabdytas ketvirtadienį po pietų.

Nustatyta, kad neseniai išvalytą Agluonos upę teršia pakrantėje įsikūrusių gražių sodybų šeimininkai Tik kiaulėmis belieka vadinti žmones, kurie negailėdami aplinkos, nepaisydami nei savo, nei kitų sveikatos nuotekas leidžia į upę arba jos pakrantę.

Vandens telkinių  būklės gerinimui – didesnė  ES parama Lietuvoje esantys vandens telkiniai bus valomi dar aktyviau. Aplinkos ministerija sumažino šių projektų vykdytojų indėlį, tuo pačiu padidindama darbams skiriamą Europos Sąjungos paramos dydį. Projektų vykdytojų – šalies savivaldybių - indėlis sumažintas nuo 15 iki 10 procentų. Paprastai kalbant, savivaldybėms vandens telkinių valymas nuo šiol kainuos pigiau. Tikimasi, jog tai paskatins jas dar aktyviau teikti paraiškas.

Kinijos ir Rusijos gamtosaugininkai sunerimę, kad Amūro upės neužterštų chemikalai. Daugybė cisternų su toksinių medžiagų likučiais atsidūrė vandenyje. Talpas renka gamtosaugininkų komandos ir Kinijos kariškiai. Baiminamasi, kad nesuvaldžius situacijos, chemikalai užterš Amūro vandenį ir Rusijos pusėje. Tuomet kiltų problemų su vandens tiekimu dideliai daliai Chabarovsko srities gyvenviečių.

Ilgasis šventinis Joninių savaitgalis Šilutėje paženklintas pasikartojančia ekologine katastrofa. „Šis pavyzdys tik akivaizdžiai parodo esamos gamtosauginės sistemos trūkumus. Tikriausiai teršti aplinką atsiperkant minimaliomis baudomis šiuo metu yra pigiau ir patogiau nei užtikrinti apsaugą nuo taršos“, - teigia Gamtos tyrimų centro specialistas Kęstutis Skrupskelis.

Klaipėdos rajono gyventojai informavo aplinkosaugininkus, kad Sendvario seniūnijoje, Gvildžių kaime, netoli Danės upės, sustatytos statinės su neaiškios kilmės teršalais. Ketvirtadienio ryte į nurodytą vietą nuvykę aplinkosaugininkai, policijos pareigūnai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologas) Remigijus Alšauskas išties rado 17 statinių. „Dar neaišku, kokie teršalai yra jose.

Lentvaryje privataus namo kieme saugomos 30 statinių su chemine medžiaga, greičiausiai butanoliu, aplinkai ir žmonių sveikatai gali kelti grėsmę. Todėl Aplinkos apsaugos departamentas kartu su Trakų savivaldybe imasi priemonių kuo greičiau likviduoti šį taršos šaltinį. Trakų aplinkos agentūros vedėjas Zigmas Butvilas Eltai sakė, kad su privačia įmone jau sutarta vėliausiai pirmadienį statines iš tos vietos išgabenti.

Nidoje, jūros pakrantėje ties centrine gelbėjimo stotimi, aptikta sukietėjusių naftos produktų. Teršalai į krantą išmesti labai siaurame - 300 metrų - ruože. Tai įvairaus dydžio gurvuoliai, kai kurie iš jų svėrė iki 2 kilogramų. Bendrovės "Neringos komunalininkas" darbuotojai surinko apie 100 kilogramų šių naftos produktų gabaliukų.

Lietuva skęsta pavojinguose teršaluose. Valstybei tai menka bėda - valstybinės institucijos vykdo stručio politiką, kurios esmė - nieko nematyti ir negirdėti. Nieko neveikimo priežastis itin banali: teršalams sunaikinti nėra pinigų. Tušti tauškalai Lietuva niekaip neatsikrato žemės kloduose glūdinčių pavojingų teršalų.

Siekiant sumažinti Baltijos jūros taršą būtina ne tik gerinti nuotėkų valymą, bet ir išvalyti jūros dugną nuo sprogmenų ir pavojingų cheminių medžiagų, likusių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė Helsinkyje susirinkusiems tarptautinio forumo dalyviams.

Europos Sąjunga (ES) oficialiai pareiškė pritarianti Kopenhagos susitarimui dėl klimato kaitos ir pristatė savo įsipareigojimus sumažinti išmetamųjų teršalų.