teršalai

Teršalų dėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje lokalizuota, tuo metu į teršalų lokalizavimą jūroje įsijungusios jungtinės aplinkosaugininkų, Karinių jūrų pajėgų štabo, Priešgaisrinės apsaugos tarnybos bei pasieniečių pajėgos, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.

Portalui tv3.lt sunerimę skaitytojai pranešė apie sostinės centre į Nerį plūstančius teršalus – atsiųstoje medžiagoje matyti, kaip netoli „Green Hall“ pastato į upę teka drumzlini skysčiai. Nuvykus į įvykio vietą ėmė aiškėti taršos aplinkybės: žmonės sako, kad teršalus dar pastebėjo dar šeštadienį, kartkartėmis jų buvo tiek daug, kad nuo jų drumzlina pasidarydavo kone visa upė.

Vilniuje, Neries upėję žvejojęs vyras, užfiksavo neįprastą reiškinį – neva vandenyje pradėjo plūsti teršalai. Vyriškis bežvejodamas nufilmavo vandenyje tekančią srovę. Vyro teigimu, tai gali būti ne kas kita, o teršalai. Įvykį nufilmavęs asmuo tikino, kad artimiausiu metu bus kreiptąsi į aplinkosaugos specialistus, kad šie išsiaiškintų galimą taršos šaltinį.

Baltijos jūroje pirmadienį pasklidę teršalai yra nepavojingi, baudos dėl to nebus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Baudos nebus, nes nebuvo pažeidimo, o teršalai nepavojingos kategorijos ir patys visiškai išsiskaido“, – BNS sakė jo atstovė spaudai Jurgita Jasiūnienė. Departamento teigimu, Latvijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį patikrino tanklaivį „ION M“ – patikrinti talpų apžiūros protokolai po laivo iškrovimo bei laivo skystųjų krovinių registracijos žurnalo išrašai.

Aplinkos apsaugos departamentas pirmadienį pranešė atliekantis patikrinimą dėl Baltijos jūroje užfiksuotos taršos. Aplinkosaugininkai teigia, kad apie taršą pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos. Anot departamento, apie 56 kilometrai nuo kranto iš Latvijos vandenų į Lietuvos vandenis įplaukęs tanklaivis „ION M“ paliko paskui save teršalų dėmę, kurios trečdalis – Lietuvos vandenyse. Užfiksuotų teršalų dėmės dydis siekė apie penkis kvadratinius kilometrus.

Nemune, ties Gardinu Baltarusijoje, pastaruoju metu pradėjus masiškai gaišti žuvims ir gyviams, ieškoma atsakymo, kodėl taip atsitiko. Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai paėmė tyrimų mėginius ir Lietuvos teritorijoje. Buvęs aplinkos viceministras, aplinkosaugininkas Linas Jonauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvos institucijos turėtų reaguoti nedelsiant ir tyrimus atlikti kuo skubiau ir kuo plačiau.

Nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos bendrovė „Grigeo Klaipėda“ žada per pusmetį įgyvendinti sprendimus, leisiančius atlikti pirminį nuotekų valymą Dumpiuose ir sudaryti ilgalaikę nuotekų priėmimo sutartį su bendrove „Klaipėdos vanduo“. „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas Klaipėdos savivaldybės atstovams pristatė vadinamojo projekto Dumpiai-Dumpiai sprendimus, kuriuose numatyta nutiesti liniją nuo įmonės fabriko Nemuno gatvėje iki valymo įrenginių Dumpiuose.

Rusijai pavyko sustabdyti išsiliejusio dyzelino plitimą viena Arkties upe, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovė. „Sustabdėme naftos produktų plitimą... visomis kryptimis, dabar jie niekur nebeplinta“, – sakė už avarijos padarinių likvidavimą atsakingos darbo grupės atstovė. Pasak aplinkosaugininkų, penktadienį įvykęs išsiliejimas yra didžiausia kada nors įvykusi tokio pobūdžio nelaimė Arkties regione.

Rusijos Arkties regione įvyko didžiulio masto ekologinė nelaimė. Į Ambarnajos upę netoli Norilsko miesto išsiliejo daugiau nei 20 tūkstančių tonų dyzelino. Nors tai įvyko dar praėjusią savaitę, apie tai valdžia sužinojo visai neseniai – įmonės atstovai aiškino, kad problemą bandė spręsti patys. Incidentas ne juokais įsiutino šalies prezidentą Vladimirą Putiną. Gyventojas iš Ambarnajos upės semia vandenį.

Sibire iš šiluminės elektrinės į upę patekus 20 tūkst. litrų dyzelino, vietos pareigūnai paskelbė ekstremalią padėtį. Pasaulio gamtos fondas (WWF) antradienį gyrė vietos pastangas sulaikyti teršalus plūduriuojančia užtvanka, kad jie nepatektų į ežerą netoli Norilsko miesto, esančio už poliaračio.

Atsižvelgę į Klaipėdos gyventojų skundus dėl taršos, aplinkosaugininkai antradienį pradėjo neplanuotai tikrinti „Achemos grupės“ valdomą didžiausią uostamiesčio krovos įmonę Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“), BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Anot jo, norima išsiaiškinti galimus pažeidimus, oro taršą kietosiomis dalelėmis, kaip laikomasi taršos leidimų sąlygų.

Šeštadienį ekologine nelaime pakvipo Neries ir Nemuno santakoje. „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai praneša, kad čia dvokia naftos produktais, Neries vandenys teršalus neša į Nemuną. Kaip pasakojo kauniečiai, ties santaka sklinda baisus kvapas, Neryje matyti naftos dėmės. Liudininkų teigimu, netoli Petro Vileišio tilto smirda dyzelinu ar mazutu.

Prie sostinėje esančios pakavimo medžiagų gamyklos vilnietis aptiko įtartiną vamzdį. Vyras sako, kad iš jo tekėjo juodas skystis, kuris jau spėjo įsigerti į žemę. Aplink bendrovės teritoriją jis aptiko ir daugiau galimų pažeidimų – keistas žalios spalvos balas ir išsibarsčiusias plastikines granules. Aplinkosaugininkai jau atlieka bendrovės patikrinimą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija praneša, kad tarša tepalais antradienį trūkus hidraulinei žarnai likviduota ir tikina, kad dėl incidento uoste žalos aplinkai nepadaryta. „Informuojame, kad biodegraduojančių hidraulinių tepalų tarša iš žemkasės Klaipėdos uosto akvatorijoje visiškai likviduota. Anot aplinkosaugininkų, kadangi incidento metu išsiliejo aplinkai draugiška hidraulinė alyva, žalos aplinkai, manoma, nepadaryta“, – teigiama uosto pranešime. Antradienio vakarą 21.55 val.

Šeštadienį Vilniuje tekančiame Baltupio upelyje aptikta teršalų, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Apie 8.20 val. gautas pranešimas, kad Verkių parke tekančiame Baltupio upelyje pastebėtas baltas, galbūt užterštas vanduo.  PAGD gelbėtojai, atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad į kraštovaizdžio draustinyje esantį upelį išpilta apie 20 litrų statybinių atliekų, įtariama, glaisto.

Teršalai toliau lieja Lietuvos upes ir upelius. Šį kartą Marijampolėje. Vakar vakare, pratrūkus vamzdžiui, į aplinką pradėjo pliaupti nevalytos nuotekos. Ir pliaupė visą naktį. Nors įmonės pranešė apie avariją vandentiekininkams, o ten jų vamzdis, šie pareiškė, kad naktimis nedirba. Dabar aplinkosaugininkams beliko suskaičiuoti gamtai padarytą žalą. Nuotekos buvo sustabdytos tik ryte. Vaizdą nufilmavo netoli Marijampolės esančio Želsvos kaimo gyventojai.

Baltijos jūra ir Kuršių marios – labai užterštos ir be „Grigeo“ teršalų. Vandenyje, kur žvejojame ir vasaromis maudomės, saugias normas daugybę kartų viršija sunkieji metalai, įvairiausių vaistų likučiai, plastikas ir galybė kitų chemikalų. Aplinkos ministerija tik skėsčioja rankomis – išvalyti visoje Lietuvoje į vandenį leidžiamus teršalus esą yra nebeįmanoma. Baltijos bangos Klaipėdoje tik iš tolo gali atrodyti skaidrios ir tyros.

Vilniuje trečiadienį į Nerį išsiliejo nedidelis kiekis teršalų – manoma, su lietaus nuotekomis į vandenį pateko naftos produktų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba bei Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ informavo, kad pranešimas apie teršalus Neryje, ties P. Vileišio K. Jauniaus gatvių sankryža pastebėti trečiadienį, 10 val. 12 minučių.

Klaipėdoje kilęs skandalas, kai buvo nustatyta, kad žinoma bendrovė „Grigeo“ į Kuršių marias nežinia kiek laiko leido nevalytas atliekas, daug ką šokiravo. Vėliau vienas po kito ėmė lįsti nauji faktai apie teršėjus daugelyje Lietuvos vietų.

Savaitgalį Neryje, greta Vilniaus nuotekų valyklos žvejai vandenyje aptiko galimai nevalytų nuotekų. Pasirodo, kad jos ištekėjo iš „Vilniaus vandenų“ išleistuvo. Trečiadienio vakarą savivaldybei pavaldi įmonė pasidalijo prenešimu. Jame teigiama, kad šiuo metu valykloje vis dar randama plastiko šiukšlių, tačiau atliekas mėgina surinkti specialiais filtrais.

Visuomeninė gamtos apsaugos asociacija, pavadinimu „Lašišos dienoraštis“, sekmadienį pasidalijo vaizdo įrašu „Facebook“ socialinėje erdvėje, kuriame užfiksuotas momentas, kai į Nerį galimai plūsta teršalai. Paskelbtame įraše teigiama: „Taip šiandien atrodo Vilniaus vandenų išleistuvas ir juo atitekantys „lobiai“. Vaizdo įraše puikiai matosi, kad Vilniaus vandenys išleidžia ne tik juodą it mazutas vandenį, bet ir įvairias smulkintas šiukšles.

Informacija apie nevalytų „Grigeo“ nuotekų leidimą į Kuršių marias Klaipėdoje privertė žmones prisiminti anksčiau matytus galimai leidžiamų teršalų atvejus. Vienas tokių užfiksuotas Vilniaus pramoniniame rajone šalia Neries dar 2018 m. 2018 m. rugsėjo 26 d. bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta apie galimai į Nerį leidžiamus teršalus Savanorių pr. Šioje vietoje įsikūrę įvairūs autoservisai, Vilniaus termofikacinė elektrinė.

Kol „Grigeo“ vadovas viešai atgailauja ir dėl teršalų kaltina paprastus darbuotojus, savo kaltės kratosi ir Klaipėdos aplinkosaugininkai bei uostamiesčio valdžia. Visgi, bent aplinkosaugos specialistai turi ko drebėti. Aplinkos ministras pareiškė, kad atsakomybė laukia ne tik nuotekas į marias paleidusios įmonės, bet ir nusikaltimo nepastebėjusių specialistų. To jau reikalauja ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Pirmadienį dėl elektros tiekimo sutriko avariniu būdu sustabdyta „Achemos“ veikla, į aplinką išmesti didesni nei įprastai teršalų kiekiai. Apie tai BNS trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pranešimas apie avariniu būdu gamykloje Jonavoje sustabdytus procesus iš įmonės gautas pirmadienį, 14.40 val. Anot ministerijos, sutrikus gamybiniams procesams, į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos.

Vykdant Klaipėdos uosto gilinimo darbus į jo akvatoriją buvo išsilieję teršalai, pirmadienį BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Skelbiama, kad pranešimas apie išsiliejusius teršalus gautas lapkričio pirmą dieną, apie pusę devynių vakaro. Pasak departamento, trūkus hidraulinio mechanizmo žarnai, į vandenį bei ant greta esančių laivų denių išsiliejo 20-30 litrų hidraulinės eterinės alyvos, kuri nedelsiant buvo surinkta.

Klaipėdos rajone, Klausmylių viensėdijoje, antradienį į upelį išsiliejo teršalai, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).  PAGD pranešė, kad ant kelio išsilieję teršalai tekėjo į Smeltalės upelį. Į pagalbą atvyko šalia dirbęs ekskavatorius. Jis iškasė tris duobes, kurios turėjo sulaikyti teršalų plitimą. Ugniagesiai upėje dviejose vietose įrengė bonines užtvaras, neutralizavo teršalų dėmes, surinko tepalus.

Aplinkosaugininkai pradeda akciją, per kurią matuos teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Akcija vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionuose, pranešė Aplinkos ministerija. Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros ir policijos pareigūnai automobilių keliamą taršą tikrins iki rugsėjo 20 dienos.

Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ties Latvijos pasieniu, sekmadienį užfiksuota didelė naftos teršalų dėmė. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, teršalai aptikti Europos saugios laivybos agentūros palydovu. Žinią apie išsiliejusius teršalus patvirtino Lietuvos Kariuomenės jūrų pajėgos, įvertinusios situaciją iš sraigtasparnio. Nustatyta, kad didesnė dalis teršalų dėmės fiksuota Latvijos teritorijoje, Lietuvoje pasklido apie 12,5 proc.

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, ties riba su išskirtine ekonomine zona, pirmadienį užfiksuota trijų kvadratinių kilometrų teršalų dėmė, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentą apie teršalus informavo Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgos.

Palmių aliejaus gamyba per pastaruosius du dešimtmečius išaugo keturgubai. Per metus pasaulyje jo sunaudojama beveik 70 mln. tonų. Aliejaus plantacijos žemėje užima dešimtis milijonų hektarų, šios teritorijos iš miškų po truputį virsta palmių aliejaus pramonės plantacijomis. Iškirtus medžius, kirtimai vėliau deginami, kad greičiau būtų galima vėl pasodinti naujus. Taip į atmosferą išsiskiria daug teršalų, žūsta gyvūnai bei nyksta gyvybiškai žemei svarbios augalų rūšys.

Lietuvos kariuomenės paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“ likviduoja teršalų dėmę Baltijos jūroje, pranešė Lietuvos kariuomenė. Kaip BNS sakė Karinių jūrų pajėgų atstovas komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas, „Šakiai“ Baltijos jūroje dar vertina situaciją. „Šakiai“ vertina situaciją ir žiūrės, ar patys galės sutvarkyti, ar reikės kitų karinių laivų pagalbos“, – teigė R. Kažerskas. Jis taip pat dar negali pasakyti, kokio dydžio dėmė yra. Pasak jo, oro sąlygos netrukdytų teršalus rinkti.

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą dėl „Kauno vandenų“ padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Už žalą, kurią padarė prieš kelerius metus į Neries upę patekusios nevalytos nuotekos reikalaujama 250 tūkst. eurų. 2016 metų birželį trūkus metro skersmens vamzdžiui komunalinių nuotekų trasoje Kaune į Neries upę ištekėjo nevalytos nuotekos. Ieškinyje nurodoma, jog dėl avarijos į Neries upę išleista 16,3 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų.

Kauniečiai jau ne vienus metus stebi į Nerį plūstančius teršalus ir nuolat skambučiais atakuoja gamtos inspektorius. Tačiau pažaboti gamtos niokotojų nepavyksta. Surasti didelėje buvusio fabriko teritorijoje teršiančią įmonę nelengva. Šį kartą paimti mėginiai atiduoti laboratorijai ir tikimasi, kad kaltininkas nuo atsakomybės jau nebeišsisuks.

Šią savaitę dalyje miestų padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos agentūra, įsivyravus šaltiems, sausiems ir ramiems orams, ketvirtadienį Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija iki dviejų kartų viršijo ribinę vertę. Pasak specialistų, daugiausia įtakos oro taršai šiuo metu turi šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai.

 Po bet kokio naujo Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo gali įgriūti tuneliai, įrengti viename kalne, todėl į aplinką gali pasklisti radioaktyvių teršalų, pirmadienį perspėjo Pietų Korėjos meteorologijos agentūros vadovas. Šią prognozę Pietų Korėjos meteorologijos administracijos vadovas Nam Jae-cheolas (Nam Džečolas) išsakė per parlamento komiteto posėdį, kai buvo vieno deputato paklaustas, ar potencialus naujas Šiaurės Korėjos bandymas galėtų nulemti radioaktyviosios taršos incidentą.

Tūkstančiai negyvų žuvų – tokio reginio nenorėtų išvysti nė vienas vasarą baidare pasiirstyti sumanęs poilsiautojas. Tačiau būtent tai regėjo portalui tv3.lt laišką parašiusi Alberta Lukoševičienė, sekmadienį plaukusi Minija, netoli Žemsodžio (Plungės raj.). Pakraupusi moteris sako, jog daugiau niekada nenorėtų išvysti tokio šiurpaus vaizdo – šimtai kilogramų negyvos žuvies tiesiog guli upės dugne. Pasak liudininkės, vietiniai žmonės kaltina kaimynystėje gyvenantį ir kiaules auginantį ūkininką.

Sostinės aplinkosaugininkai ir savivaldybės atstovai praneša likvidavę prieš kelias savaites pastebėtą taršos šaltinį prie buvusio kelių policijos pastato Giraitės gatvėje sostinėje. Tiriama, ar nafta lietaus nutekamuoju vamzdžiu į Nerį galėjo tekėti ilgesnį laiką.

Vilniaus pakraštyje, sovietmečio laikų apgriuvusiame nuotekų vamzdyje žaliai vanduo nusidažė ne Airijos globėjo šventojo Patriko dienos garbei. Ir tai ne maistiniai dažai, o neapsakomo dvoko ir šleikštumo birzgalas. Teršalus Vokės hidrografiniame draustinyje aptiko žvejys. Jis greičiausiai žvalgė upę, ar čia yra upėtakių. Jeigu čia ir buvo švarų vandenį mėgstančių žuvų, tai jos jau greičiausiai žemiau upe plaukia pilvais į viršų.

Šylantis oras už lango gena visus išeiti į lauką, lankyti miškus ir parkus. Kol vieni renka žibutes, kiti mišką laiko savotiška atliekų vieta. Švaros akcijoje aktyviai dalyvaujantys lietuviai jau įprato rasti didžiausius kalnus atliekų, nors kasmet tikinama, kad randamų šiukšlių mažėja. Visgi, ar reikėtų akcijų, jeigu visi laikytųsi taisyklių? Matyt, ne. Tuo įsitikino ir Alytaus regione esančiame Dzirmiškių miške apsilankiusi portalo tv3.lt skaitytoja Rasa.

2015-ųjų kilęs bene didžiausias skandalas automobilizmo istorijoje, kai viešumon iškilo faktai apie „Volkswagen AG“ koncerno į beveik 11 mln. „Audi“, „Porsche“ ir „Volkswagen“ sumontuotą programinę įrangą, padedančią apgauti taršą matuojančius prietaisus, palietė ir Lietuvą. Suskaičiuota, kad mūsų šalyje yra beveik 7000 tokiu įžūliu būdu „patobulintų“ mašinų su EA189 kodu pažymėtais varikliais: 5099 lengvieji ir 1692 komerciniai automobiliai.

Vilniaus rajone, Vanaginės kaime baigiami rinkti teršalai, atšauktas ekstremalus įvykis nustačius, jog pavojus gyventojų sveikatai nebegresia. „Ekstremalus įvykis yra atšauktas, grėsmės žmonių sveikatai, gyvūnams nėra. Vandens rezervuaras užpiltas sorbentu, kad sugertų teršalus, iškastas gruntas bus išvežtas utilizacijai.

Vilniaus pašonėje veikusi skysto kuro gamykla įpareigota stabdyti veiklą, bendrovei bus skirtos milžiniškos šimtatūkstantinės baudos. Dėl pavojingomis atliekomis teršiamos gamtos kilo pavojus ne tik Santariškių gyventojams, bet ir ligoniams. Vilniaus rajone, Vanaginėje, antradienį tvyrojo tokie troškūs garai, kad be specialios kvėpavimo įrangos žmonėms ir gyvūnams prie vadinamosios viskio kūdros geriau buvo net nesiartinti.

Įmonė „Kauno vandenys“ įtariami neregėtu nusikaltimu. Užuot valę vandens nuotekas, ne vienerius metus įmonė galimai teršė Nemuną, pildama į jį didelį kiekį teršalų, nelegaliai nutiestu vamzdžiu. „Kauno vandenų“ direktorius teisinasi, kad toks protu nesuvokiamas įvykis įvyko pamiršus išardyti laikiną nuotekų vamzdį, kuris gelbėjo prieš porą metų įvykusios avarijos likvidavimo metu. Kad toks nelegalus teršalų šalinimas į upę įmonei galėjo būti naudingas, tvirtina ir aplinkos ministras.

Klaipėdos pašonėje su augintiniu vaikštinėjęs klaipėdietis aptiko užkrato šaltinį – kelias tonas dvokiančios pūvančios žuvies. Išties tokia žuvis – užkrato šaltinis. Ją išnešioja paukščiai ir laukiniai gyvūnai. Tačiau rasti, kas šitaip atsikratė atliekomis, lengva nebus. Aplinkosaugininkai laukia liudininkų pranešimų, galbūt atsiras mačiusių, kas šitaip išvertė pasenusią žuvį. Greičiausiai tokie žuvies kiekiai priklausė kažkokiai bendrovei.

Maždaug šeši milijonai amerikiečių geria vandenį, kuriame švino kiekis viršija JAV nustatytas normas, ketvirtadienį pranešė „USA Today“. Visuomenei susirūpinus dėl padėties Flinto mieste, Mičigano valstijoje, kur švinas iš senų vamzdžių patenka į savivaldybės vandentiekį, laikrašis pradėjo tyrimą, kuris parodė padidėjusią taršą švinu maždaug 2 tūkst. vandens sistemų visose Jungtinėse Valstijose. Užterštas vanduo tiekiamas šimtams dienos centrų ir mokyklų, nurodoma tyrimo išvadose.

Apie Nerimi tekančius teršalus vilniečiai specialiosioms tarnyboms pranešė pasibaigus darbo dienai. Netoli Žvėryno buvo pastebėta naftos produktų plėvelė, nuo upės sklido ir dyzelino kvapas. Į Vilniaus centrą buvo atsiųsti gelbėtojai, jie ieškojo iš kur į upę teka teršalai. Panašu, kad ekologinės nelaimės mąstai nėra labai dideli. „Ugniagesių ekipažas žvalgė prie Parodų rūmų, ten dėmių nematyti, kur yra privažiavimai, nuvažiavo ties Eigulių 7, ten atliko žvalgybą irgi nieko nepastebėta.

 Žiemos sezonas Lietuvai atnešė dar vieną problemą – oro užterštumą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šių metų sausio 6 d. visuose miestuose buvo užfiksuotas rekordinė oro tarša, kuri net tris kartus viršijo normą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius užsimojo netradiciniu būdu kovoti su oro tarša ir tam tikslui planuoja naudoti dronus.  Šių metų pradžioje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija 1,1 – 3,2 karto viršijo ribinę vertę.

Kaip nenusipirkti katės maiše: klaipėdietis verslininkas, įsigijęs apleistus istorinius statinius ir išsinuomojęs valstybinę žemę, sužinojo, kad kartu įsigijo ir gausybę nuodingos chemijos – po pastatais pavojingai užterštas gruntas ir gruntiniai vandenys. Senovinių automobilių entuziastas pačiame miesto centre ketino įkurti mašinų muziejų, tačiau dabar planai griūva.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo skubų tyrimą dėl šiandien gautos informacijos, kad lietuviškų džiovintų šilo baravykų partijoje buvo nustatyta arseno. Skubų pranešimą pateikusi Lenkijos kompetentinga institucija informuoja, kad teršalo džiovintų baravykų partijoje nustatyta atlikus laboratorinius tyrimus. Šių tyrimų rezultatai parodė, kad arseno koncentracija grybuose yra 110 +/- 19 mg/kg.