teršalai

Dėl Kanadoje kilusių didžiulių miškų gaisrų tiršti dūmų debesys ėmė sklisti tolyn ir jau pasiekė Europą. „Tik eilinis įrodymas, kad nuo teršalų niekur nepabėgsi. Kanados miškų gaisrų dūmai atslinko iki Vakarų Europos. Pagal dabartinius skaičiavimus iki mūsų jie neatslinks“, – praneša „Orai ir klimatas“ . Orų puslapis „Severe Weather Europe“ pasidalino nuotrauka, koks dūmų šleifas nusidriekė virš Europos vakar, rugpjūčio 19 d. 16.30 val.

Nors vandens žemėje daugiau nei sausumos, tinkamo vartoti jo tėra 3 procentai. Kai kurios naftos gausios arabų šalys jau valo nuotekas ir tą vandenį vėl grąžina vartojimui. Specialistai ramina, kad mūsų kraštuose gėlo vandens apstu. Tačiau valyti nuotekas būtina ir tam kasmet griežtinami reikalavimai.  Į „Kauno vandenų“ nuotekų valyklą Marvelėje kasdien suplūsta tūkstančiai tonų kauniečių nuotekų. „Vidutiniškai per parą atiteka apie 65 tūkst.

Teršalų surinkimas Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu baigtas, aplinkosaugininkai skaičiuos, kokio masto žala padaryta į jūrą išsiliejus naftai.  „Vakar baigėsi teršalų surinkimas. Laivas „Šakiai“ grįžo, surinkti 25 kubiniai metrai emulsinio vandens. Toliau vyksta aplinkosaugininkų darbas“, – penktadienį BNS sakė Karinių jūrų pajėgų atstovas Audrius Vitkauskas.  Aplinkos apsaugos departamento teigimu, bus siekiama nustatyti, koks kiekis naftos išsiliejo į jūrą.

Europos audito rūmų paskelbtos ataskaitos duomenimis, ES naujų lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų nebus galima pasiekti, jei nebus nustatytos svarbios išankstinės sąlygos. Nepaisant plačių užmojų ir griežtų reikalavimų, dauguma lengvųjų automobilių ES keliuose vis dar išmeta tokį patį CO2 kiekį, kaip prieš 12 metų.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą laikytis Bendrijos teisės aktų dėl oro taršos ir sumažinti kai kurių išmetamųjų teršalų kiekį, ketvirtadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Europos Komisija išanalizavo naujausius apskaitos duomenis ir kitą valstybių narių pateiktą informaciją (...) ir padarė išvadą, kad Bulgarija, Airija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Austrija, Portugalija ir Švedija toliau nevykdė savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų“, – rašoma pranešime.

Seimas pritarė, kad aplinkosaugos pareigūnai nuo 2024 metų sausio 1 d. galės kelyje sustabdyti automobilius ir tikrinti į aplinką išmetamųjų teršalų kiekį. Netvarkingas, dūmijantis automobilis, autobusas ar krovininė mašina, kurios tarša viršys normas, bus siunčiamas atlikti pakartotinę techninę apžiūrą. Kaip vyks šios patikros, atsako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys.

Aplinkosaugininkai Klaipėdoje ieškodami nemalonių kvapų šaltinio aptiko nelegaliai leidžiamas buitines nuotekas į Smeltalės upelį, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Nuotekos leistos iš Vaidaugų gatvėje esančio daugiabučio. Pasak aplinkosaugininkų, minėto daugiabučio namo buitinių ir lietaus nuotekų išvadai buvo sukeisti ir nevalytos buitinės nuotekos per paviršinių nuotekų tinklus buvo išleidžiamos į Smeltalės upelį.

Skelbiama, kad sekmadienį Latvijoje, Liepojos mieste, įvykusi ekologinė nelaimė suvaldyta, tačiau ekspertai vis dar atlieka tyrimus Baltijos jūroje. Jos vanduo užterštas didžiuliu kiekiu nuotekų, o krantas nuklotas dumblu. Gyventojams patariama nesimaudyti, taupiai vartoti vandenį vonioje ir tualete.  Sekmadienio vakarą Latvijoje įvyko ekologinė nelaimė. 70 tūkst.

Liepojoje sekmadienį įvykus avarijai nuotekų valykloje ir į Baltijos jūrą išsiliejus teršalams, pavojaus Lietuvos pajūriui nėra, sako Aplinkos apsaugos agentūros vadovė Milda Račienė.

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai baigė tyrimą dėl Siesartyje, Ukmergės rajone Želvos seniūnijoje, rastų gyvūnų gaišenų liekanų. Dviem asmenims teks sumokėti baudas už medžioklės taisyklių ir atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus, rašoma pranešime. Vilniaus aplinkosaugininkai, kovo 30 d. gavę pranešimą apie Siesartyje rastas laukinių gyvūnų liekanas, tą pačią dieną nuvyko į nurodytą vietą ir pradėjo tyrimą.

48 milijonų eurų ieškinio bandanti išvengti „Grigeo Klaipėda“ neįtikino aplinkosaugininkų, kad jos siūlomas planas, kaip bendrovė pati atitaisys teršalų padarytą žalą gamtai, yra realus. O bendrovės pateiktame plane pasiūlytos priemonės, anot aplinkosaugininkų, netinkamos. Aplinkosaugininkams daug klausimų kelia ne tik priemonių efektyvumas, bet ir tai, kad žalą gamtai bendrovė ketina atitaisyti per dvidešimt metų.

Vos 10 procentų turtingiausių pasaulio gyventojų išmeta beveik pusę visų pasaulio šiltnamio efekto dujų. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad į turtingų žmonių sąrašą patenka ir tie, kurių metinės šeimos pajamos nesiekia nė 40 tūkstančių eurų. Lietuvoje tokių žmonių dauguma. Mokslininkai aiškina, kad jei bent kartą per metus sau leidžiat skristi lėktuvu – teršiate labiau nei likę 90 procentų pasaulio žmonių.

Nemuną nuspalvinę kenksmingi naftos produktai ant kojų sukėlė įvairias tarnybas. Šį kartą tarša gerokai didesnė nei anksčiau. Nors per parą ją pavyko suvaldyti, iki šiol neaišku, kiek teršalų visgi pateko į upę. O ši tarša į Nemuną plūsta dešimtmečiais ir, kol savininkai sklypo valymo problemos kratosi, aplinkos apsaugos departamentas žada statyti specialią teršalus surenkančią sieną.

Kauniečiai vėl praneša apie teršiamą Nemuną ir dalinasi vaizdais iš miesto centro. Prie Kauno „Žalgirio“ arenos matyti teršalų sluoksnis ant upės vandens. „Kažkas papylė dyzelio prie „Žalgirio“ arenos. Prisistatė ir aplinkosaugininkai“, – „Kas vyksta Kaune“ pranešė kaunietis Gintautas. Su Aplinkos apsaugos departamento atstovais minėtam portalui susisiekti nepavyko.

Panevėžyje penktadienį į upę tekėjo teršalai iš paviršinių nuotekų išleistuvo, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija sulaukė pranešimo, kad Nevėžyje ties pėsčiųjų tiltu bėga teršalai, panašūs į naftos produktus. Į vietą nuvykę pareigūnai nustatė, kad teršalai į upę patenka iš paviršinių nuotekų išleistuvo.

Milžiniškame vandens plote Kretingos rajone naktį pasklidę teršalai ant kojų sukėlė ir ugniagesius, ir aplinkosaugininkus. Tvenkinys, kuriame teršalai kaupiasi, išteka į Akmenos upę, o ši į Danę, tad pavojus kilo net Klaipėdai. Aplinkosaugininkai tiria dvi šalia tvenkinio esančias įmones, mat įtaria, kad jos galėjo išleisti nevalytas nuotekas. Naktinis sujudimas Padvarių tvenkinyje, Kretingos rajone. Ugniagesiai tiesia bonines užtvaras, aplinkosaugininkai ima mėginius.

Klaipėdos uoste pirmą kartą realiomis sąlygomis išbandyta nauja, Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurta technologija naftos teršalams rinkti ir neutralizuoti. Manoma, kad ateityje šis būdas bus naudojamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Technologija yra visiškai originali, sako jos kūrėjai.

Trečiadienį Klaipėdos uosto teritorijoje rengiamos naftos teršalų neutralizavimo pratybos, kurių metu bus išbandyta nauja Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurta technologija – iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais. Uosto laivyno bazės akvatorijoje rengiamų pratybų metu imituojant naftos produktų išsiliejimą bus panaudotas natūralios kilmės sorbentas – hidrofobizuoti šiaudai su iš Baltijos jūros išskirtais naftą skaidančias mikroorganizmais.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog jau kovo 14 d. kietųjų dalelių koncentracija daugelyje miestų ženkliai padidėjo, kas lėmė 24 val. KD10 ribinės vertės viršijimus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Prognozuojama, kad kovo 15–16 dienomis šalyje ir toliau išsilaikys nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui: nei kritulių, nei žymesnio vėjo neprognozuojama. Kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.

Danės upėje, maždaug trijų šimtų metrų ruože, antradienio vakarą pastebėti teršalai. „Buvo pasirodžiusi nedidelė plėvelė, neaiškios kilmės. Užtvėrėme boninėmis užtvaromis. Teršalai buvo pastebėti tarp Biržos ir Pilies tilto“, – BNS sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis specialistas Linas Pušinskis.  „Panaudoti naftos neutralizatoriai, bonines užtvaras palikome. Kiek galėjome, išskaidėme, darbus baigėme, nes sutemo.

Panevėžio Žagienės upelyje ties Aukštaičių gatve sekmadienį išsiliejo naftos produktai. „Upelis keistos spalvos, panašu, kad į jį pateko naftos produktai. Apie įvykį pranešė praeivė“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.  Pasak jo, teršalai šiuo metu šalinami, taršos šaltinis kol kas nežinomas.  „Yra pastatyta rankovė absorbuojanti, kad surinktų tuos naftos produktus. Liko darbas, nustatyti teršalų šaltinį, bet čia aplinkosauga turėtų nustatyti.

Taršos Danėje likvidavimo darbai Klaipėdos miesto savivaldybei atsiėjo 55 tūkstančius eurų, teršėjas kol kas nerastas.  „Aplinkos apsaugos agentūra ieško pažeidėjų. Kalbų yra visokių, bet tiksliai teršėjas nėra nustatytas. Jei bus, atsiras galimybė paprašyti gražiuoju kompensuoti arba išieškoti teismo keliu. Jei nepavyks, guls ant savivaldybės pečių“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Seimas raginamas nustatyti aiškesnę tvarką, kiek nuotekų su pavojingais teršalais nuo šių metų kovo bus galima išleisti į aplinką.    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad  Vandens įstatymo pataisos išspręs vandentvarkos įmonių problemas, kai jos smarkiai baudžiamos už nedidelius pažeidimus. Tačiau kai kurie Seimo nariai kritikuoja pataisas ir teigia, kad jos sudarytų galimybę leisti į ežerus ir upes dar taršesnes nuotekas.

Ugniagesiai per savaitgalį surinko naftos produktais užterštus ledus Danės upėje Klaipėdoje, institucijos imasi likusių teršalų, susikaupusių ant vandens paviršiaus ir krantinių, valymo. Praėjusios savaitės pabaigoje dėl incidento paskelbta ekstremalioji situacija kol kas lieka galioti, pirmadienį pranešė pareigūnai. Išvalyta ledų sangrūda Anot Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Mariaus Garbenio, darbai Danės upėje buvo vykdomi visą savaitgalį, tęsiami ir pirmadienį.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas skelbia, kad Klaipėdoje tarnyboms naktis buvo nerami. Naktį gautas pranešimas, kad Danės žiotyse yra didelis naftos produktų kiekis, teršalus į upę neša iš marių. Meras praneša savo socialiniame feisbuko tinkle, kad įvykio vietą iškviestos specialiosios tarnybos, Aplinkos apsaugos specialistai, VĮ Uosto direkcijos gelbėjimo kateris, kuris turi skymerius ir bonines užtvaras.

Vilniuje į Nerį ties Žirmūnų tiltu trečiadienį išsiliejo teršalai pranešė sostinės savivaldybės įmonė „Grinda“. „Grindos“ teigimu, Aplinkos departamentas nustatė, kas į Nerį tekėjo riebalai. Pagalbai lokalizuojant incidentą pasitelktos Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas. Kaip feisbuke paskelbė „Grinda“, šiuo metu tekėjimas sustabdytas, imamasi priemonių taršai likviduoti.

Trečiadienį po vidurdienio dėl Neryje pastebėtų teršalų ant kojų sukeltos specialiosios tarnybos. 13.30 val. paskambinę žmonės pranešė, kad ties Karaliaus Mindaugo tiltu mato srovės nešamas teršalų dėmes. Teršalų šaltinio ieškoti nuvažiavo aplinkosaugininkai ir ugniagesiai gelbėtojai. Numanomas teršalų šaltinį pareigūnai aptiko maždaug už kilometro prieš srovę – prie Žirmūnų tilto. Gali būti, kad teršalai į upę pateko per „Grindos“ prižiūrimą lietaus vandens nuotėkų vamzdį.

Japonija nebenaudos 1,63 mln. dozių savo turimos „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19, gavusi informacijos, kad kelios šių preparatų partijos yra užterštos, ketvirtadienį pranešė farmacijos įmonė „Takeda“ ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Prokurorai jau netrukus skelbs ikiteisminio tyrimo pabaigą, kuriame „Grigeo Klaipėda“ prieš 1,5 metų ir pagarsėjo dėl galimai ne vienerius metus sąmoningai vykdytos taršos į Kuršių marias. Po šio įvykio įmonė kalbėjo investuosianti milijonus eurų į aplinkosaugą, tačiau to nedarė, nors fiksuota, kad teršalai iš šios bendrovės vėl teka į marias.

Ketvirtadienio pavakarę Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje pastebėta teršalų dėmė, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nedidelė naftos produktų dėmė užfiksuota ties „Vakarų laivų gamyklos“ dokais. Uosto direkcijos specialistai operatvviai pastatė bonų užtvaras, pradėti surinkimo darbai. Apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dėl taršos produktų, tekančių į Nemuno upę Kaune ties M. K. Čiurlionio tiltu, prašo skelbti ekstremaliąją situaciją.

Gleivės plaukioja Turkiją skalaujančioje Marmuro jūroje. Stori ir slidūs gleivių sluoksniai tikrai nesusidarė dėl gyvenančių gyvūnų. „Dėl tokios Marmuro jūros kalti žmonės. Tai yra išmetamų teršalų pasekmė ir nematau šansų dabar surasti išeitį“, – sako režisierius Tahsin Ceylan.  Apie Marmuro jūrą režisierius pasisako aštriai, mat kuria filmą būtent apie jos užterštumą.

Į Vilnelės upę sostinėje šeštadienį išsiliejo teršalai. Savivaldybės įmonė „Grinda“ teigia naftos produktų išsiliejimą sustabdžiusi ir besiaiškinanti incidento aplinkybes.

Į Nemuną plūstantys naftos produktai ant kojų sukėlė specialiąsias tarnybas. Teršalų tekėjimą po kelių valandų pavyko sustabdyti. Tačiau gamtai gali būti padaryta milžiniška žala, mat naftos produktai nutekėjo upe tolyn. Teritorijoje, kurioje daug gamyklių, automobilių remonto dirbtuvių, garažų masyvų aplinkosaugininkai ieško teršėjų. Temstant dėl galimos ekologinės nelaimės didžiulis sujudimas prie Nemuno.

Aplinkosaugininkai paskelbė naujausius skaičiavimus, kuriose vietose Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaupiasi daugiausia teršalų. Turėdami šiuos duomenis, specialistai jau gali imtis tolimesnių žingsnių taršai naikinti. Nors, mokslininkai jau dabar pastebi, kad Baltiją labiausiai teršia mūsų gyvenimo būdas ir buityje naudojami daiktai. Net pliušiniai žaislai. Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos.

Ieškodami, iš kur į Salantų miestelio tvenkinį nuotekų grioviu kelias dienas tekėjo dyzelinas, specialistai aptiko ne tik teršalų šaltinį po žeme užkastoje talpoje. Šalia jos darbininkai iškasė dar 14 tokių ir iš jų išpumpavo 6 tonas naftos produktų. Toje pačioje sodyboje, aplinkosaugininkai rado 48 šarminius akumuliatorius bei dar gausybę daiktų. Kaimynai pasakoja, kad jau miręs sodybos savininkas visą šį turtą parsigabeno iš senos sovietų karinės bazės.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pirmadienį vakare informavo apie tekančius teršalus į Salantos upę. Kaip socialinėje paskyroje rašė meras, manoma, kad tekantys teršalai gali būti dyzelinas, tačiau šiuo metu nepavyksta nustatyti, iš kur atiteka degalai. Dėl šios priežasties A. Kalnius prašo ir žmonių pagalbos, kad šie padėtų nustatyti pagrindinį teršalų šaltinį.

Į Kuršių marias ir vėl plūstelėjo teršalai. Neaiškias, gelsvai rusvos spalvos drumzlių sankaupas pastebėjo meškeres užmerkę klaipėdiečiai. Aplinkosaugininkai tiria įvairias versijas, tačiau realiausia, kad kažkurį uostamiestyje įsikūrusį įmonė valė savo teritoriją ir ten susikaupę nešvarumai su vandeniu pateko į kanalizaciją, o iš jos į marias. Aplinkosaugininkai ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai atsidarę nuotekų šulinius ima vandens mėginius.

Klaipėdos uosto teritorijoje, šalia Naujosios perkėlos apžiūrint krantinę antradienio vakarą buvo pastebėta gelsvos spalvos teršalų, praneša uosto direkcija.  Pagal pirminę apžiūrą nustatyta, kad tai nėra naftos produktai. Apie tai informuotos šalia veikiančios įmonės, aplinkosaugininkai, bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Teršalų sklidimas buvo sustabdytas. Taršos kilmę ir šaltinį aiškinasi aplinkosaugininkai.

Praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsilieję keli šimtai litrų teršalų, pasirodo, nebuvo vienintelis „Orlen Lietuva“ ir aplinkosaugininkų galvos skausmas. Aiškėja, kad avarijos metu nutrūko ir jūroje dingo žarna su dar dviem tonomis naftos viduje.

Šiandien sukanka lygiai metai, kai prokurorai paskelbė nustatę, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus pylė nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Prokurorų teigimu tyrimas jau artėja prie pabaigos ir netrukus byla bus perduota teismui. Teisėsaugininkai atskleidžia, kad per metus išsiplėtė įtariamųjų ratas, tačiau dar neišduoda kokią žalą gamtai bendrovė „Grigeo Klaipėda“ padarė. Tiesa, anot prokurorų, pačios įmonės nusamdyti ekspertai tvirtina, kad žalos gamtai iš viso nėra.

Klaipėdos uoste ketvirtadienio pavakarę pastebėtos pavienės teršalų dėmės. Uosto direkcija skelbia, kad vizualiai teršalų kiekis atrodo „itin mažas“. Direkcija ketvirtadienį pranešė, kad pavienės teršalų dėmės pastebėtos uosto akvatorijoje, ties 62 krantine. „Į įvykio vietą uosto direkcija operatyviai išsiuntė naftos surinkėjus, katerį „Mingė“, teršalų plitimas sustabdytas bonomis.

Klaipėdos apygardos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos. „Pirminiais duomenimis, 2020 metų gruodžio 28 dieną į Baltijos jūrą išsiliejo apie 480 litrų naftos. Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti 26 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros pranešime. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių pažeidimo.

Prieš pat Naujuosius metus Kėdainiuose – nemalonus nutikimas. Gamtos fotografė Loreta Budrienė Nevėžio upės prieplaukoje ties Didžiosios Rinkos aikšte pastebėjo nusilpusią ir vangią gulbę. Netrukus paaiškėjo ir to priežastis – atvykę gamtininkai gulbės gerklėje rado plastiko atliekų. Laimei, šį kartą paukštis nenugaišo, jį pavyko išgelbėti. Ieškojo pagalbos L. Budrienė ieškojo pagalbos, mat gulbė silpo tiesiog akyse.

Iš Būtingės terminalo pirmadienį ištekėjusi nafta išsisklaidė – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras teigia, kad jos dėmių Baltijos jūroje nebėra. Centro viršininkas Eugenijus Valikovas sako, kad laivai bei Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis antradienį neaptiko naftos dėmių ar jos likučių. Tokiu būdu, anot jo, laikoma, teršalų dėmes sunaikino pati gamta. „Išplėstas paieškos rajonas iki galimo maksimalaus dreifavimo atstumo, dėmė neaptikta“, – BNS antradienį sakė E. Valikovas.

Trečiadienį po vidurdienio Neryje, ties Vilniaus centru, pastebėtos teršalų dėmės. Vėliau nustatyta, kad teršalai į upę pateko iš savivaldybės įmonei „Grinda“ priklausančio lietaus kanalizacijos išleistuvo.  Pasak Aplinkos apsaugos departamento atstovo Arūno Malinovskio, apie teršalus aplinkosaugininkams pranešė visuomeninės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ nariai.

Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje šeštadienį pastebėti teršalai surinkti, pranešė uosto direkcija. Šeštadienį apie 8 val. pastebėtų teršalų dėmių likvidavimo darbai baigti apie 16 valandą. „Visa uosto akvatorija pavakarę dar kartą išžvalgyta, teršalų nebepastebėta. Atsakingoms tarnyboms nurodyta įdėmiai sekti ir stebėti situaciją, tad Uosto direkcijos kateriai budės visą naktį“, – uosto pranešime teigia direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Pirmadienį fiksuojama pagerėjusi oro kokybė ir sumažėjęs oro užterštumas smulkiomis kietosiomis dalelėmis, pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Agentūra teigė, kad teršalai išsisklaidė jau vakar.  „Šiandien oro kokybė yra gera ir situacija dėl oro užterštumo smulkiomis kietosiomis dalelėmis pagerėjusi. Teršalai išsisklaidė jau vakar“, – tv3.lt teigė AAA oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Dėl remonto darbų vienoje iš „Vilniaus vandenų“ siurblinių sostinėje į Nerį išsiliejo dalinai išvalytos nuotekos, BNS patvirtino įmonės atstovė. „Vienoje iš mūsų siurblinių buvo vykdomi planiniai remonto darbai ir dalinai išvalytos nuotekos, praskiestos nuotekos, plaunant rezervuarą, galimai pateko į upę. Tas priežastis mes dar tiksliname, tai tikrai nebuvo avarija, kai nuotekos liejasi nevalytos į upę“, – BNS sakė įmonės atstovė Renata Saulytė-Smalskė.