teatras

Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į ministrą pirmininką Andrių Kubilių prašydama padėti gauti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą Dramos teatro rekonstrukcijai.

Prieš dešimt metų su šeima persikrausčiusi į Kanadą ir ten baigusi aktorinio meistriškumo mokslus, Gintarė Sabaliauskaitė praėjusių metų gruodį grįžo į Lietuvą. Daug kas, tikriausiai, pagalvotų, ar verta palikti tėvus ir saugų gyvenimą Kanadoje, kur pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis nei Lietuvoje, ir važiuoti į tėvynę, kenčiančią nuo gilios recesijos? - Pirmiausia iš Lietuvos, Kauno, persikėlei į mažą miestelį Kanadoje, baigusi mokyklą – į didmiestį, Torontą.

Viena garsiausių ir paslaptingiausių Lietuvos teatro asmenybių - aktorius ir režisierius Kęstutis Žilinskas - Kalėdų dieną Klaipėdos dramos teatro balkoną pavers Betliejumi su gyvąja prakartėle. Uostamiesčio gyventojams ir svečiams Dramos teatro balkone pasirodys bibliniai personažai - Marija, Juozapas, piemenėliai, Trys Karaliai ir kūdikėlis Jėzus. Tokia "gyvoji" prakartėlė skambant muzikai žmones į Teatro aikštę sukvies pirmą kartą.

Vienas žymus Lietuvos fotomenininkas man yra pasakęs – „kur yra daug žmonių, ten yra teatras“. Tik suaugę vaidina profesionaliai, o jaunimas dar tik bando slėptis po kauke. Tad kodėl mes bijome parodyti savo tikrąjį veidą? Vienintelis paaiškinimas – jaučiamės nesaugūs. Šiuolaikinė visuomenė kelia vis aukštesnius reikalavimus, kuriuos ne visi pajėgūs įvykdyti. O noras prisitaikyti prie kitų, bet kokiomis priemonėmis įtikti, jaunimui jau tampa įprasta gyvenimo dalimi.

Rugsėjo pabaigoje bus pristatyta Samuelio Becketto dramų rinktinė „Teatras“. Leidykla „Baltos lankos“ ir Prancūzų kultūros centras rengia Samuelio Becketto dramų rinktinės Teatras pristatymą. Jame dalyvauja knygos sudarytojas ir vertėjas Dovydas Judelevičius, vertėjai Saulius Repečka, Rolandas Rastauskas, režisierius ir aktorius Valentinas Masalskis.

Eidama 79 metus mirė garsi Latvijos teatro ir kino aktorė Vija Artmanė. Pastaraisiais metais ji sunkiai sirgo ir patyrė kelis insultus. Spauda rašė, kad daugiau kaip 10 pastarųjų metų V.Artmanė gyveno labai skurdžiai, buvo vieniša. Iš jos buvo atimtas butas - jis atiduotas ankstesniojo savininko, kuris subyrėjus SSRS sugrįžo iš emigracijos, giminaičiams. Kurį laiką ji gyveno savo mylimame Janio Rainio dailės teatre tiesiog už scenos.

Rugsėjo 25 dieną Vilniaus Keistuolių teatras pradeda naują teatro sezoną, šiais metais pažymėtą jubiliejaus ženklu – 2009 metų sausio 6 dieną Keistuoliai švęs 20 metų jubiliejų.

Ar rašymas kaip hobis gali išklibinti tradicinės žiniasklaidos „imperijos“ pamatus? Kai globaliajame tinkle paplito interneto dienoraščiai, tinklaraščiai arba tiesiog blogai (nuo angl. weblog arba blog), gimė utopinė „pilietinės žurnalistikos“ – šimtų tūkstančių tinklaraščių savininkų, tikroviškai aprašančių įvykius ir reiškinius, apie kuriuos nutyli ar kuriuos iškreipia „didžioji“ korporacinė žiniasklaida – vizija.

Visą sausį Menų spaustuvėje nuosekliai dirba jaunieji režisieriai ir aktoriai – čia sausio 30-31 d. žiūrovų laukia pažintis su debiutuojančiu režisieriumi Artūru Areima ir jo pirmuoju spektakliu „Kelionė į kambario vidų“ pagal Michalo Walczako pjesę. Ambicingai užsibrėžęs tikslą demaskuoti šių dienų herojų, paskendusį vidutinybių minioje, Areima kviečia užsukti į kambario vidų ir trumpam pamiršti visą išorinį gyvenimą.

Premjerų pasitaiko, bet dažniausiai jos – kuklios. Tenka paprasčiausiai gaivinti atmintį bei senuosius malonumus. Šeštadienis Štai viena reliatyvių premjerų – prieš kelis metus statyti anglų meistro Danny Boyle‘o „Milijonai“ (TV1, 21.00 val.). Gal jau tegul ponas Boyle‘as lieka narkomanų (jo šedevras „Trainspotting“) ar zombių („28 dienos po...“) aplinkoje. Kai atsiduria tarp vaikučių, visi jam – nors šiuolaikiniai – atrodo tokie padorūs, kaip buvo, matyt, jo paties giedroje vaikystėje.

Pasirodęs naujasis almanacho „Teatras“ numeris skiriamas teatro istorijai ir kritikai. Peržiūrėjus Lietuvos teatrų repertuarus ir pastebėjus susidomėjimą tarpukario ir senesnės Lietuvos temomis, šalies realijomis ir noru revizuoti istoriją („Madagaskaras“, „Kipras, Fiodoras ir kiti“, „Frank Kruk“, „Mindaugas“ ir kt.), suprantamas noras pasidomėti istorinių pjesių likimu teatro scenose.