teatras

Diplomuotas scenografas Alius Makackas vieną dieną netikėtai atrado save kaip išskirtinių rankinių kūrėją. Pirmieji jo sukurti modeliai ištirpo kaip sniegas pavasarį. Lygiai taip pat netikėtai Alius vieną dieną atsidūrė ir liko Londone, nors skrido į Dubliną... Čia jam atsivėrė neišsemiami sendaikčių turgų, teatrų, galerijų lobynai, galimybė iš arti pažvelgti į garsiausius pasaulio menininkus ir kasdien atrasti vis kažką nauja.

Tarptautinę teatro dieną – kovo 27-ąją, Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre už 2010-aisias metais nuveiktus darbus Auksiniais scenos kryžiais bei premijomis apdovanoti geriausieji šalies teatrų menininkai. Geriausiu metų spektakliu tituluotas Oskaro Koršunovo režisuotas „Dugne“, geriausi aktoriai – Darius Gumauskas ir Eglė Mikulionytė. Iškilmingoje ceremonijoje netrūko džiaugsmo, juoko, bet ir teatrališkai perteiktos ironijos.

Vilniaus universiteto profesoriai pakartojo M.K.Sarbievijaus kelią į Kražius. Prieš kelis šimtmečius M.K. Sarbievijus skaitė paskaitas Kražių jėzuitų kolegijos studentams ir kūrė eiles, įkvėptas miestelio grožio. Taip integravo Kražius bei visą Žemaitiją į Europos intelektualinę erdvę. Šiandien Vilniaus universiteto dėstytojai skaito paskaitas Kražių gimnazistams.

Kultūros atstovė Galina Dauguvietytė prisipažino esanti nusivylusi tiek tautiečiais, tiek valdžia, tačiau galimybe įsikurti kitoje šalyje niekada nemaniusi pasinaudoti. – Neseniai praūžė rinkimai. Ar ėjote balsuoti? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė G. Dauguvietytės. – Kiekvienąkart sąžiningai einu. Tik šįkart išdaviau partiją, už kurią nuolat balsuodavau... Tikiuosi, nesuklydau. Anuomet rinkimų diena man asocijavosi su švente.

Paulius Čižinauskas, vienas iš penkių „cezario grupės“ aktorių, nedaugžodžiauja. Ramiai, apgalvodamas kiekvieną žodį, jis pasakoja apie savo aistrą prancūzų kinui, svarsto, kokį vaidmenį norėtų suvaidinti, sakosi nenorįs gyvenime būti įspraustas į kokius nors rėmus. Kodėl pasirinkote aktoriaus profesiją? Iš pradžių studijavau žurnalistiką. Mokiausi dvejus metus, tačiau apsispręsti, kuo noriu būti, padėjo pamatyti geri spektakliai. Didžiausią įspūdį paliko Nekrošius.

Alytaus miesto teatras penktadienį pakvietė į pimąją premjerą didžiojoje teatro scenoje. Teatro didžioji salė žiūrovams atiduota po 20 metų statybos, praneša LTV „Panorama“. Naujoje salėje parodytas poezijos ir judesio spektaklis pagal W. Shakespeare'o sonetus – „Mylėjau, myliu ir mylimas buvau“. „Tema – menininko vidinis prieštaravimas, blaškymasis, abejonės, kūryba, nekūrimas, atsisakymas kūrybos, negalėjimas gyventi be kūrybos.

Buvęs šiaulietis režisierius Aidas Giniotis Šiauliuose pristatė premjerinį spektaklį „Vasarotojai“ pagal Maksimo Gorkio pjesę, parašytą daugiau kaip prieš šimtmetį. Režisierius sako, jog ir tada, ir dabar buvo “užsistovėjusi, kamštinė situacija, kai vertybes tarsi žinome, bet kiekvienas gyvename pagal ciniškus principus“. Bet jis tiki, kad ateis nauji žmonės, „kurie pyks ant mūsų, mulkių, kartos ir norės mus pakeisti.

Vasario 22 d. į sostinės „Menų spaustuvę“ susirinkę žiūrovai pamatys naujausią Beno Šarkos (teatro trupė „Gliukai“) judesio spektaklį „Vabi sabi vasabi“. Epitetų, kuriais mėginama apibrėžti Beno Šarkos kuriamą teatrą, kaip reiškinį, – gausybė. Alternatyvus, poetinis, fizinis, naudojantis japonų butoh šokio elementus, primityvizmą, ritualą ir buities rakandus, ugnį, vandenį, molį, medį, keistus muzikos instrumentus – visi šie apibūdinimai niekaip nepadeda įminti Šarkos mįslės.

„Kelias nuo savęs pažinimo į kitų pažinimą – nesibaigiantis. Tarsi užburtas ratas. Mūsų tikslas – atverti tą ratą. Prabilti atvira teatrine kalba“, – taip savo tikslus įvardina teatro laboratorija „Atviras Ratas“, kovo 4 dieną 19 val. aplankysianti „Ką?Būki!" festivalį su programa „Solo ansamblis“. Festivalis „Ką?Būki!" aprėpia daugybę sričių – muziką, judesį, dailę ir fotografiją. Tą patį galima pasakyti ir apie „Atviro rato“ teatrą.

A|CH teatro 10 metų ir Anželikos Cholinos 20 metų kūrybinės veiklos proga į Vilnių atvyksta Valstybinis akademinis J. Vachtangovo teatras. Vasario 16d. Nacionaliniame dramos teatre žiūrovai turės unikalią galimybę pamatyti Maskvoje pastatytą Anželikos Cholinos šokio spektaklį „Moterų krantas“. Su choreografe Anželika Cholina kalbėjosi Ingrida Bačelytė Kodėl būtent šį spektaklį atvežate jubiliejaus proga, kuo jis ypatingas? Visada svajojau pristatyti šį spektaklį Lietuvos žiūrovui, nes jis ...

Choreografei Anželikai Cholinai dabar karštos dienos – ji švenčia kūrybinės veiklos dvidešimtmetį, 10 metų sukaktį mini A|CH teatras. Ta proga į Vilnių iš Maskvos atvyksta Valstybinis akademinis E.Vachtangovo teatras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl žymaus režisieriaus, aktoriaus, pedagogo, Vilniaus universiteto Kiemo teatro steigėjo ir ilgamečio vadovo, Vilniaus senamiesčio teatro įkūrėjo Vlado Limanto mirties. „V. Limanto kūrybinis kelias visada buvo susijęs su teatru. Talentingas menininkas sukūrė nemažai vaidmenų, pastatė daug įsimintinų spektaklių, drąsiai ir moderniai pažvelgė į mokyklinio teatro tradicijas ir prikėlė jas naujam gyvenimui.

Kurio teatro aktorė yra Eglė Mikulionytė, pasakyti nelengva, nes ji vaidina ir Vilniaus, ir Kauno teatruose, o ir pati režisuoja, kuria teatro projektus. „Esu laisva menininkė, – sako ji. – Juk aktorius gali vaidinti ir pasitiesęs kilimėlį, o dar geriau, kai yra stogas virš galvos.

Aiškėja, kad pernai kilus skandalui dėl mailiaus bylos (dėl bandymo apgaule gauti 22,5 mln. litų iš ES fondų) Žemės ūkio ministerija skubiai (per savaitę) ir ne konkurso būdu su žiniasklaida sudarė sutarčių už maždaug 2 mln. litų. Sutapimas, triukšmas dėl byloje minimo konservatorių žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žiniasklaidoje iškart nutilo. Kaip tie 2 mln.

Lietuvos rusų dramos teatras šįmet toliau sieks plačiau atverti duris ne tik rusakalbiams, bet ir kitų tautybių – lietuvių, lenkų, žydų žiūrovams. Rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus tikisi 2011 metais įgyvendinti devynis naujus projektus įvairaus amžiaus ir estetinio skonio žiūrovams.

Kitą šeštadienį (sausio 15 dieną) mąslesnio teatro žiūrovo laukia staigmena. Valentino Masalskio režisuota Tankredo Dorsto ir Ursulos Ehler pjesė „Aš, Fojerbachas", su kuria buvome verčiami atsisveikinti praėjusį pavasarį, vėl bus vaidinama Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Naujasis teatro vadovas Martynas Budraitis laikosi žodžio suteikti sceną geriausiems scenos meistrams.

Vienas garsiausių šalies aktorių ir režisierių Valentinas Masalskis šiemet rengiasi iš Vilniaus persikelti į Klaipėdą. Kartu ketina atvykti ir jo įkurtas teatras „Trupė P. S.“. Nesiliaujant kalboms apie regionui pragaištingą kultūros centralizaciją, apmaudžią emigraciją arba graudžią provincijos dalią, Klaipėda ir toliau išlieka traukos centru iškiliems ir nemažai nuopelnų sukaupusiems šalies meno žmonėms, rašo „Vakarų ekspresas“. Klaipėdos žmonėmis save jau vadina režisierius Gytis Padegima...

Laikus, kai Naujųjų naktį nuo vaišių lūždavę stalai, alkoholis liedavosi upeliais ir švęsdavo gausios kompanijos, restoranai ir kavinės mena su nostalgija. Iš viešojo maitinimo įstaigų svečius išvaikęs sunkmetis neįveikė meno tvirtovių. Šventinį vakarą teatro ir kino salės lūžo nuo žiūrovų. Kainos neišgąsdino Švenčių tradicijas gerokai pakoregavęs keikiamas sunkmetis ištuštino restoranus, tačiau užpildė teatrų ir kino sales.

Aktorius Rimantas Bagdzevičius sako, kad ir kiek aimanuotume, Lietuvoje nėra nepakeliamai bloga gyventi: landieji – pralenda, apsukrieji – prasisuka... Tačiau taip gyvendami, pasak jo, privalome pripažinti – mes nemylime savo vaikų. – Jau antikos filosofai žinojo, kad būtent kultūra yra pagrindinė ašis, apie kurią turi suktis valstybės gyvenimas.

Pokalbis su aktoriumi Vytautu Kontrimu Esi profesionalus aktorius ir teatro pedagogas. Ir jau nuo studijų laikų domiesi darbu su vaikais. Kodėl tave tai domina? Manau, kad šis susidomėjimas kilo būtent todėl, kad man pačiam vaikystė yra labai svarbus metas. Kai galvoju apei darželį, mokyklą, atsimenu viską – ir spalvas, ir kvapus.  Matyt, kiekvienam žmogui skirtingu laiku yra lemtingas laikotarpis – kažkam senatvėje, kažkam, kai gimsta vaikai. Man tai yra vaikystė ir paauglystė.

Provokacija scenoje ir neįprastais režisūros sprendimais garsėjantis kūrėjas nuolat stebina žiūrovus ir priverčia sukti galvas: kas lemia menininkų įkvėpimą? Šiemet „Sirenos" nagrinėjo dar vieną kultūrinės priešpriešos temą: teatro rezistenciją. „Jis tapo tam tikra priešprieša masinei kultūrai ir nesibaigiančiam šou – tai šiuo metu ypač akivaizdu Lietuvoje. Ir televizijoje, ir politikoje, ir teatruose. Gyvename šou komunikacijoje, be šių elementų pradėjome nebesuprasti vienas kito.

Neįprastų idėjų įgyvendinimu garsėjantis teatro judėjimas “No Theatre" su aktoriumi Vidu Bareikiu priešakyje pristato naujausią spektaklį pagal telefonų knygą, į kurį bus įtraukti ir apie tai nieko nenutuokiantys laidinius telefonus namie turintys žmonės.

OKT / Vilniaus miesto teatras pristato režisieriaus Lino Ryškaus spektaklį pagal Miro Gavrano pjesę "George'o Washingtono meilės". Gruodžio 21 dieną 19 val. OKT repeticijų salėje rodomame spektaklio eskize vaidina aktorių duetas: Eglė Mikulionytė ir Edita Užaitė. Šiuolaikinio kroatų rašytojo Miro Gavrano pjesės yra mėgstamos teatro režisierių visame pasaulyje.

Visi devyni Šiaulių estrados teatro aktoriai padėjo pareiškimus ant teatro vadovo Juozo Žibūdos stalo ir išėjo į naujai kuriamą „Naisių vasaros“ teatrą. Šio teatro mecenatas Ramūnas Karbauskis ketina per metus į projektą, kurį vadina misija, investuoti ketvirtį milijono litų. Tai bene pirmas atvejas, kai teatrą palieka visa trupė, kai teatrą mecenuoja fizinis asmuo ir kai jį ketinama „infiltruoti“ į kitą teatrą.

OKT / Vilniaus miesto teatras skelbia, kad jau ketvirtadienį, gruodžio 9 dieną, 19 val. „Menų spaustuvėje“ įvyks režisieriaus Artūro Areimos spektaklio „Prakeiktieji“ premjera. Pagal amerikiečių dramaturgo Eugene O'Neilo pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ pastatytame spektaklyje žiūrovai išvys vienos šeimos, kurios nariai besąlygiškai siekia meilės, tragediją.

Kitaip nei filmų versle, kur filmo sėkmė labai dažnai priklauso nuo jame vaidinančių aktorių, teatruose pagrindinis vaidmuo suteikiamas režisieriui - turbūt todėl, kad šiuolaikinis teatras tapo režisūriniu, kuriame svarbiausia ne tikslus dramos teksto perteikimas, o režisieriaus sumanymas. Lietuvos teatras ne išimtis: dažnai renkamės spektaklius pagal režisierius, su kurių pavardėm siejama kokybė, o aktorių pavardės retai išlieka atmintyje.

Jei turite susidarę scenos divos stereotipą, po pažinties su Irina Jevdokimova teks jo atsisakyti. Gyvenime – smulkutė, kukli, tyli, žodžiu, Pelenė. Scenoje – efektinga, užburianti, žaižaruojanti – princesė rūmų puotoje. Su maskviete aktore ir jos vyru režisieriumi Aleksejumi Zacharuku susipažinome šį rudenį Visagino „Atspindyje“. Irina už monospektaklį „Niekas“ (rež. V. Michelsonas) Didįjį prizą nuskynė kaip prinokusią žemuogę – žiūri balsavo vienbalsiai.

Naujienų portalo Balsas.lt konferencijoje gruodžio 8 d., svečiuosis žinomas aktorius, bardas Andrius Kaniava. Aktorius yra pažįstamas ne tik bardų muzikos gerbėjams, bet ir jauniesiems teatro lankytojams, nes nuo 1990 metų vaidina „Keistuolių teatre“. Norėdami užduoti konferencijos svečiui klausimą, įrašykite jį komentaro lange.

Aktorė Gražina Balandytė yra laiminga. Šituos žodžius gali pasakyti tik ji. Ir skambiai savuoju juoku gali nusijuokti tik ji, kai papasakos, kad judant po kambarį su invalido vežimėliu šunelis įšoka ir važinėjasi su ja. Invalido vežimėlį organizavo Nijolė Narmontaitė ir Liveta Kazlauskienė.

Aktorius Šarūnas Puidokas nepatogus nė žurnalistui, nes negali pasigirti, tarkim, trečia santuoka, pirktais dvarais, viską šluojančia aistra kokiai žvaigždutei (gyvena standartiniame daugiabutyje, turi tris vaikus, ir vienas jų, kaip standartinėje lietuvio šeimoje, mokosi užsienyje). Tiesa, buvo jo gyvenime plunksnai parankus momentas –audringa jaunystė, kai per tas audras net buteliu į galvą buvo gavęs, bet gavęs taip, kad iki šiol kartais tirpsta galūnės, užkala širdis.

Vilniaus senbuviai jaukų Jono Basanavičiaus gatvėje esantį teatrą iki šiol vadina Senąja opera. Dabartiniame Rusų dramos teatre kartkartėmis vykstantys romansų bei kitokios muzikos vakarai - puiki iniciatyva, nes akustika čia ypač gera. Tad operos solistė Inesa Linaburgytė pasinaudojo galimybe įgyvendinti seną savo svajonę ir būtent šiame teatre surengė teatralizuotą koncertą, veikiau monospektaklį, kurį pati režisavo, kuriame pati vaidino ir net skaitė savo kūrybos eiles.

Lapkričio pabaigoje gastroliuoti po pasaulį baigsiantis OKT/Vilniaus miesto teatras gruodžio mėnesį gastroles pradės po Lietuvą. Teatro gerbėjai Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Panevėžyje ir Šiauliuose turės progą pamatyti vieno perspektyviausių jaunosios kartos režisierių Artūro Areimos premjerą „Prakeiktieji“. Pagal amerikiečių dramaturgo Eugene O'Neill pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ pastatytas spektaklis pasakoja apie karą mažiausioje visuomenės grandyje – šeimoje.

Lietuvių režisierius Rimas Tuminas pagavo sėkmės bangą Rusijoje: pagerbtas Draugystės ordinu, susidaužęs taure vyno su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, Jevgenijaus Vachtangovo teatro vadovas kitą savaitę kviečiamas atsiimti laikraščio “Moskovskij komsomolec" apdovanojimo, o jo režisuotas spektaklis A.Čechovo “Dėdė Vania" yra nominuotas “Auksinės kaukės" apdovanojimams net šešiose kategorijose.

Rugsėjo pabaigoje Juozo Miltinio dramos teatre įvyko išskirtinė premjera, H. Ibseno paskutinė kūrybos drama „Kai mes mirę nubusim“. Kai kurie literatūros tyrinėtojai teigia, kad šioje dramoje H. Ibsenas rašė apie save ir savo gyvenimo patirtis. Parašęs šią pjesę, dramaturgas padėjo kūryboje „tašką“. Turbūt todėl šis kūrinys reikalauja išskirtinės brandos iš režisieriaus ir aktorių.

Moteris iš turtingos, problemų kupinos šeimos. Motina, vaikus su tėvu palikusi dėl alkoholio, pamotė, tapusi vėžio auka. Sunkiais nusikaltimais įtariamo tėvo teismai. Du sūnūs, meilė ir dvejos skyrybos. Su antrojo vaiko tėvu – praėjus vos mėnesiui po sūnaus gimimo. Pavydas ir apkalbos dėl spartaus kilimo karjeros laiptais. Ilgametė draugystė su užsienio milijonieriumi ir sąsajos su garsiais Lietuvos vyrais.

Devintą dešimtį pradėjusi buvusi Šiaulių dramos teatro primadona Julija Gascevičiūtė-Zmirskienė apie keturis dešimtmečius praleistus teatre kalba santūriai,  be didesnių emocijų. Į klausimą, ar buvo laiminga, moteris kiek pamąsčiusi prisipažįsta: „Nieko gero nebuvo mano gyvenime... Išskyrus teatrą...“ „Buvau teatre laiminga“ Julija Gascevičiūtė-Zmirskienė atveria savo kuklaus dviejų kambarių buto Šiauliuose duris.

Paklausus, kas yra scenografija, daugelis tik gūžteli pečiais. Tai nieko stebėtino, kadangi šis terminas dar ganėtinai jaunas. Kilnojamoji paroda „Scenografija“ ir jos rengėjos, Vilniaus Dailės akademijos studentės siekia supažindinti visuomenę su šia scenos meno sritimi. Jaunosios menininkės savo kūrybinius ieškojimus – teatrinius eskizus parodos forma pristatys didžiųjų Lietuvos miestų teatrinėse erdvėse.

Lapkričio 18 dieną Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras mini įkūrimo 70-metį. Buvę ir esami teatro darbuotojai jubiliejų pažymės 10 val. J. Miltinio dramos teatre. Tą pačią dieną vyks J. Miltinio dramos teatro žymių teatralų atminimo įamžinimo renginys. Skyrus lėšų iš miesto biudžeto, įrengtos atminimo lentos Kazimierui Vitkui, Stepui Kosmauskui, Henrikai Hokušaitei-Kosmauskienei, Margaritai Kosmauskaitei, Vygantui Kosmauskui ir Albertui Stepankai.

Nacionalinio dramos teatro prieigose tie patys plakatai: „Meilė pagal grafiką", „Žmogus iš La Mančos"... Tik ant direktoriaus kabineto durų –keturios skylutės nuo senos lentelės. Nespėjo pakeisti nauja. O ir pats kabinetas dar neapgyvendintas –švarus ir tuščias. Kažin ar Martynas Budraitis yra bent „pasimatavęs" kėdę prie rašomojo stalo. Kalbėtis susėdame prie mažiau oficialaus ovalinio stalelio. –Praėjo jau savaitė po oficialaus jūsų prisistatymo visuomenei ir kolektyvui.

Tiesiog žavu stebėti, kaip ir Seimo pirmininkė ir premjeras ragina poste likti ilgametį etikos prievaizdą, neetatinį „Kakadu“ ir panašių laidų bendradarbį Algimantą Salamakiną, kuris, nabagas, nieko daugiau Seime ir nėra nuveikęs, nors mirksta ten net šeštą kadenciją. Jau rašiau, kad tos Etikos ir procedūrų komisijos darbo vargu ar kas pasigestų, jie ji nesisrinktų porą mėnesių ar metus.

Per iškilimingą priėmimą, skiertą Tautos vienybės dienai, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įteikė valstybinius apdovanojimus užsienio piliečiams, dideliu indėliu prisidėjusiems prie draugystės, bendradarbiavimo ir kultūrinių ryšių su Rusija stiprinimo. Tarp apdovanotųjų Draugystės ordinu - J. Vachtangovo valstybinio akademinio teatro (Maskva) ir Vilniaus mažojo teatro meno vadovas Rimas Tuminas.

Trečiadienį, lapkričio 3 d., Nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje kultūros ministras Arūnas Gelūnas pristatė žiniasklaidai ir teatro kolektyvui naująjį teatro vadovą Martyną Budraitį. Pristatymas buvo itin lakoniškas ir dalykiškas. Ministras naujajam Nacionalinio teatro vadovui žadėjo visokeriopą paramą, „išskyrus finansinę". Žadėjo sugrąžinti į teatrą auditorius, kad šie padėtų susigaudyti per pastaruosius penkerius metus sudarytų sutarčių ir įsipareigojimų labirinte.

Režisierius G. Varnas teatre „Utopia“ rengia premjerą – pagal vieno garsiausių XX a. Ispanų poetų ir dramaturgų Federico Garcia Lorcos pjesę „Publika“ (El Publico). Pjesė parašyta 1930, bet tik 1976 jos tekstas buvo išspausdintas Londone. Poetui gyvam esant ji nebuvo statyta, ir tik 1972 JAV studentiškas teatras ją pirmą kartą pastato pagal rankraščio kopiją.

Teatro sektoriui Lietuvoje reikia permainų, teigia prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

Oskaro Koršunovo „Dugne“: „Hamleto“ post scriptum Konstantynas Borkowskis Praėjusį savaitgalį žiūrovai veržėsi į OKT/Vilniaus miesto teatro ankštą repeticijų salę sostinės senamiesčio Ašmenos gatvėje, kur buvo rodomi trys šio teatro ir Oskaro Koršunovo premjeriniai spektakliai „Dugne“. Gandai ir legendos visuomet naudingai pasitarnauja būsimo spektaklio populiarumui, tad ir šiuo atveju ažiotažinio smalsumo netrūko.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įsakymą, kad rekonstruojamas Maskvos didysis teatras būtų atidarytas jau kitąmet. D. Medvedevas nurodė „2011-aisiais iškilmingai atidaryti“ vieną pagrindinių šalies kultūros įstaigų. Taip pat nurodyta sudaryti iškilmių organizacinį komitetą. Anksčiau buvo pasirodę neoficialių pranešimų, kad teatro rekonstrukcija bus baigta būtent 2011-aisiais.

Penktadienį po pietų Kultūros ministerijoje pasibaigė terminas kandidatų paraiškoms į Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Panevėžio J. Miltinio dramos teatro vadovų postus. „Į Nacionalinio dramos teatro vadovo pareigas pretenduoja šeši kandidatai, o į Panevėžio dramos teatro vadovo postą kandidatuoja vienas, bet pagal įstatymą negaliu įvardyti nė vieno iš jų pavardės", - Eltai sakė kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.

Sostinės Jaunimo teatre neseniai Barboros Radvilaitės vaidmenį sukūrusi bei tik ką didžiuosiuose ekranuose pasirodžiusiame kontraversiškai vertinamame filme „Anarchija Žirmūnuose“ vaidinanti aktorė Severija Janušauskaitė savo asmeninį gyvenimą laiko užrakinusi po devyniais užraktais. Ji įsitikinusi, kad visai nesvarbu, kokia ji yra iš tiesų, svarbu tai, kokią ją mato žiūrovai.

Likus dviems mėnesiams iki Kauno valstybinio dramos teatro 90 metų sukakties, jame tokią pat sukaktį pažymės ir Cezario Graužinio spektaklis „Nutolę toliai“, sukurtas pagal poeto Pauliaus Širvio eiles ir skirtas poeto 90-ajam gimtadieniui. Teatras „cezario grupė“ taip pat atsiveža prieš trejus metus būtent šiame mieste sukurtą spektaklį „Drąsi šalis“. Spektakliai Kaune bus rodomi spalio 16 ir 27 dienomis.