tauta

Politikai linksmina tautą teiginiais, kad lipame iš krizės. Tam valdžios atstovai pasirenka tinkamus statistinius duomenis. Jų tik nedomina reali statistika, kuri rodo, jog vis daugiau žmonių klimpsta į skurdą, o žodį „pragyvenimo lygis" keičia sąvoka „išgyvenimo lygis". Jis, deja, sparčiai keičiasi ne visuomenės naudai. Nuo 2009–ųjų pradžios brango viskas – nuo šildymo, dujų, vandens, elektros iki maisto bei kuro.

Prezidentės metinis pranešimas jau „taršomas“ visokiausio plauko politologų, politikų, svarstomas ir eilinių žmonių. Ar šis pranešimas duos rezultatų, parodys ateitis. Tačiau kirba mintis, kam jis buvo skirtas? Smulkiau paanalizavus peršasi išvada, kad metinis pranešimas, skaitytas Seime, didžiąja dalimi ir skirtas tik Seimo nariams.

Kas yra premjeras Andrius Kubilius: ekonominis bolševikas, apgaudinėjantis visą Europą, ar nuoširdus žmogus, stipraus tikėjimo, kad nauji mokesčiai išgelbės šalį nuo bankroto? Krikštykitės, arba bankrutuosime! Tokie klausimai ir palyginimai kyla verslininkams ir ekonomistams, stebintiems premjero A. Kubiliaus veiklą. Prisidengdamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymais, daugiau nei pusmetį laukęs, jis vėl prabilo apie naujus mokesčius.

1926 m. Veimaro laikų Vokietijoje pasirodė vokiečių rašytojo ir publicisto Hanso Grimo romanas „Tauta be erdvės“ (Volk ohne Raum), tapęs to meto bestseleriu. Savo kūrinyje Grimas kėlė gyvybinės erdvės užkariavimo būtinybę, kaip priemonę, patenkinsiančią visus socialinius bei ekonominius greitai besivystančios ir vis skaitlingesnės nacijos poreikius, kuri kuo toliau, tuo labiau negali išsitekti esamoje valstybės teritorijoje.

Prieš 90 metų, 1919 metų rugsėjo šeštąją, prekybos ir pramonės ministro Jono Šimkaus įsakymu buvo įsteigta pirmoji įstaiga Lietuvoje, fiksuojanti statistiniusduomenis - Bendrosios statistikos departamentas. Pirmasis jo direktorius buvo biržietis Vytautas Petrulis.   Vytautas Petrulis (g. 1890.02.03 – m. 1941.12.03) gimė Vabalninko valsčiaus Kateliškių kaime. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje Latvijoje, už dalyvavimą 1905 metų įvykiuose buvo iš jos pašalintas, bet vėliau ją baigė.

Kolektyviniu pseudonimu pasirašantys autoriai kritikuoja Lietuvos valdžios ir žiniasklaidos viešumą, prilygindami jį purvinam viešnamiui. Laisvė, Nepriklausomybė, Demokratija ir Nuosavybė jiems yra tik viešame diskurse parsidavinėjančių prostitučių vardai. Lietuvių protuose jie žadina kolektyvinės nuosavybės idėją ir siūlo gyva jėga atsiimti buvusias viešąsias erdves. Castor: Viešoji Lietuvos erdvė ir joje vykstantys procesai man be galo primena paprasčiausią viešnamį.