tauta

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologas: emigrantai tik iš pradžių linkę „nurašyti“ Lietuvą Paprastai emigrantai pirmaisiais metais labiau linkę nuvertinti Lietuvą, bet, pagyvenus užsienyje porą trejetą metų ar ilgiau, grįžta noras išsaugoti tėvynę ir tautinį tapatumą, pastebi grįžtamąją emigraciją tyrinėjantis sociologas Liutauras Labanauskas.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės klausimo formulavimas atvėrė kelią toliau dirbti prie šio projekto, tarsi referendumo nė nebūtų buvę. Dėl šio projekto toliau sprendžia valdžia, o gyventojai stebisi, kam tuomet reikėjo jų nuomonės. Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų iniciatoriai buvo ir tebėra konservatoriai, o socialdemokratai kartu su „tvarkiečiais“ per referendumą ragino balsuoti „prieš“. Tauta taip ir nubalsavo.

„Kovo 11 – oji man kaip ir kiekvienam lietuviui – garbinga, brangi ir svarbi šventė. Tačiau devyni iš dešimties Lietuvoje dar likusių gyventojų pasakytų, kad ne tokios Lietuvos norėjo. Išvažiavusieji irgi išreiškia tokią pat poziciją. Juk jie – tarsi pabėgėliai...“ – sakė Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse į redakciją užsukęs ūkininkas iš Skruzdėlynės vienkiemio Marijus ČEKAVIČIUS. Galėjo būti penki milijonai – Jūs domitės tikrąja, nesufabrikuota Lietuvos istorija.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba vienbalsiai priėmė nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Vasario 16–tosios aktas skelbė apie nepriklausomą nuo kitų, demokratinę valstybę, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka žmogus. Sąjūdžio laikais, kuomet buvo sunku, o kartais atrodė neįmanoma, susivieniję galėjome viską. Tuomet tautinės vertybės atrodė pačios svarbiausios. Šis istorinis laikotarpis įprasmina laisvės siekį.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Prezidentei Daliai Grybauskaitei išreiškus nuomonę, jog valstybės vardu daryti pareiškimus gali tik tautos rinkti, o ne skiriami pareigūnai, politologai primena, kad daugelyje demokratinių valstybių ministrai pirmininkai dažnai taip pat yra ne renkami, o skiriami, tačiau jie tikrai gali kalbėti valstybės vardu.

Į ką panaši darosi mūsų tauta? Kai kas sako, kad jau trečią dešimtmetį klaidžiojame tarsi žydai dykumoje, ieškodami savo vietos pasaulyje. Manau, per stipriai pasakyta. Nesame žydai, nes neturime savo Mozės – tarpininko, bendraujančio su Aukščiausiuoju. Mes vis labiau sugyvename vadovaudamiesi bandos dėsniu. Netekę Justino Marcinkevičiaus likome lyg tauta be autoriteto, be aiškaus dvasinio vedlio. Dabar mes – beveik trys milijonai aršių krepšinio specialistų ir trenerių.

Rasa Čepaitienė (radijo paskaita) Dauguma senųjų miestų tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje istoriškai dažniausiai buvo daugiataučiai, daugiakonfesiai ir daugiakultūriai. Tačiau kuriantis nacionalinėms valstybėms pasireiškė tendencija juos paversti dominuojančios „titulinės“ tautos reprezentantais, o sostines – tautos simboliniais centrais.

Vėl tos dienos, kai laiką su malonumu galima leisti ir prie televizoriaus. 22-ąjį kartą minime Sausio 13-osios įvykius. Lyg ir tos pačios istorijos ir pasakojimai, kartojami tie patys dokumentiniai filmai, dainuojamos tos pačios dainos, skaitomi tie patys eilėraščiai. Bet ir per kūną bėga tas pats šiurpas, matant tuos vaizdus, klausant tas dainas, įsijaučiant į tą nuotaiką, pereinant į tą pačią, į transą panašią būseną. Ir visgi atrodo, kad viskas vėl ir vėl iš naujo, viskas vėl šviežia.

Šį rytą atsibudau gyvas ir sveikas. Jau 22 antrą kartą per savo keturiasdešimt metų. Ir taip kasmet. Kasmet, kai sausio 13-osios rytą pramerkiu akis, išsiverdu rytinės kavos, tada vėl pamatau brangius man žmones. Tada prieinu prie lango ir nužvelgiu, ką veikia kaimynai. Kai kurie šiandien kasa sniegą. Tolėliau mama stumia vežimėlį su kūdikiu. Pagalvoju, gerai, kad niekas nesikeičia jau 22 metus, nes kaimynai užsiima kasdieniais darbais, bet prieš 22 metus buvo kitoks rytas.

Pirmajame naujos sudėties Seimo posėdyje melsta, kad išrinktieji Seimo nariai ir jų darbai pateisintų jiems patikėtus rinkėjų lūkesčius ir viltis dėl krašto gerovės. „Tegul to pasitikėjimo vieni kitais bus daugiau mūsų Tėvynėje. Pasitikėjimo, grįsto darbais, liudijančiais sąžiningumą, pagarbą žmogaus orumui. Stiprink jų ir mūsų visų tikėjimą, kad gėris yra galingesnis už blogį.

Lapkričio 11–ąją Kuveitas šalies konstitucijos auksinį jubiliejų paminėjo surengdamas 15 mln. dolerių (40,5 mln. litų) kainavusį fejerverkų šou, kuris šaliai užtikrino vietą Guinness'o rekordų knygoje. Guinness'o rekordų knygos atstovas per šalies televiziją pranešė, kad labai džiaugiasi galėdamas patvirtinti jog įvyko didžiausias fejerverkų šou, kurį sudarė 77,282 fejerverkai.

Į Dievą kreipiamasi Tu Dieve, o į velnius – Jūs velniai. Šiuo atveju kreipinys Tu šiltesnis, intymesnis nei Jūs. Panašumų randame ne tik pokalbyje su Dievu ar velniais... Dažnai, ypač iškilmingomis progomis, girdime valstybės vadovų kreipimąsi mieli Lietuvos žmonės, tačiau žodelį mieli nustelbia valdiškas, susvetimėjimu bei šalčiu dvelkiantis darinys Lietuvos žmonės.

Dalia Grybauskaitė per šiuos rinkimus gavo du skaudžius antausius nuo Lietuvos žmonių. Nei jos reklamuojamos naujos atominės jėgainės statybos, nei jos glostomos Andriaus Kubiliaus Vyriausybės rinkėjai „deramai“ neįvertino. Kad ir kiek stengėsi šalies vadovė, kad ir kiek liaupsino dabartinę Vyriausybę, jos pastangos nuėjo šuniui ant uodegos. Prieš rinkimus prezidentė pasikvietė Vyriausybę norėdama jai po kojomis pakloti  pagyrimų kilimą.

Užsienio lietuviai Seimo rinkimuose daugiausiai balsavo už dešiniuosius. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams balsavę užsienyje atidavė 32,2 proc. balsų, Liberalų sąjūdžiui - 17,52 proc. balsų. Trečia užsienyje liko Drąsos kelio partija, gavusi 14,78 proc. rinkėjų balsų, ketvirta - Lietuvos socialdemokratų partija su 8,99 proc., penkta - Darbo partija su 6,03 proc. balsų. Partija „Tvarka ir teisingumas“ užsienyje gavo 3,55 proc, sąjunga TAIP surinko 3,05 proc.

Prieš rinkimus skamba ne tik anuji politiniai pažadai, bet ir primenamos senos nuoskaudos. Seimo nario Antano Matulo žmona ryžosi viešai prabilti apie vyro neištikimybę. Nijolės Matulienės pasirašytas „Atviras laiškas tautai“, kurį prieš kelias dienas paštu pasiekė panskliautas.lt redakciją. A. Matulas kalbėdamas su žurnalistais kalbėdamas apie laišką neslėpė, jog toks sutuoktinės atvirumas prieš pat rinkimus jį nemaloniai nustebino.

Čekija pagerbia Vaclavą Havelą: Prahos oro uostui penktadienį suteiktas buvusio prezidento vardas. „Iš tikrųjų jis buvo tas žmogus, kuris šiai tautai vėl atvėrė pasaulį“, - sakė užsienio reikalų ministras Karelas  Schwarzenbergas. Jis teigė tikįs, kad keliaujantieji tai prisimins. V. Havelas kelis dešimtmečius kovojo prieš komunistų režimą savo tėvynėje, kuris ribojo ir kelionių laisvę. Spalio 5-ąją jis būtų šventęs savo 76-ąjį gimtadienį.

Vokietijos sostinės gyventojai neįsivaizduoja ryto be laikraščio ir dviračio . Kavinės Berlyno sostinėje pradeda darbą nuo šešių ryto. Ten prekiaujama kava, bandelėmis, sumuštiniais ir laikraščiais. Kiekvienoje maitinimo įstaigoje pastatyti stelažai su laikraščiais ir žurnalais. Viename stelaže paskaičiavome iki keturiasdešimt įvairių žiniasklaidos produktų.

Šiaurės vakarų Rusijoje įsikūrusio Murmansko lietuvių bendruomenė rugsėjo 23-ąją švęs veiklos 20-metį. Ta proga Murmansko lietuvius pasveikino Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Lietuvių organizacijos įkūrimas Murmansko krašte liudija mūsų tautos gyvybingumą ir vienybę: nuo Baltijos iki Barenco ir Baltosios jūros lietuvybės liepsna neblėsta ir jungia tautiečius į bendrą pasaulio lietuvių šeimą“, – sakoma ministro sveikinime.

Penktadienį, Baltų vienybės dienos išvakarėse, Signatarų namuose Vilniuje visuomenei pristatyta iniciatyva „Lietuvos skydas“. Jos tikslas – padedant viso pasaulio lietuviams surinkti informaciją apie iškiliausius mūsų tautiečius, išeivius iš Lietuvos, stiprinti šalies valstybingumą ir garsinti prie to daug prisidėjusius žmones.

Lietuviškai išvertus tai turėtų reikšti – dvigubai ypatingas. Štai tokį dvigubai ypatingą 80-ties metų jubiliejaus minėjimą seimūnai surengė Lietuvos Parlamente komunistų partsekretoriui a.a. A.M..Brazauskui?!! Ir minėjimą besitęsiantį 4 dienas (nuo rugsėjo 19 iki 22 dienos imtinai), su jubiliato tėvų kapų lankymu, mirusiojo minėjimu tėviškėje bei specialia paroda Kultūros ir meno centre Vilniuje. Tai čia tik pati pradžių pradžiausia pradžia.

Po sunkios ligos mirė spaudos ir radijo darbuotojas, ilgametis „Amerikos balso“ lietuvių tarnybos bendradarbis bei Lietuvos radijo korespondentas JAV Romas Kasparas. Apie tai LRT.lt informavo jo draugas Rimtautas Vizgirda.

Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Nuo šio istorinio mitingo praėjo 25 metai. „Prieš 25–erius metus prie A. Mickevičiaus paminklo susirinkusių žmonių drąsa mus visus įkvėpė laisvės siekiui. Šiandien Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena simbolizuoja galimybes patiems spręsti savo Valstybės likimą.

Prabėgo lygiai 25-eri metai, kai 1987-ųjų rugpjūčio 23 d. susirinkus į mitingą pirmąjį kartą buvo viešai paminėtos Molotovo–Ribentropo pakto metinės. Tuomet, nepaisydami sovietinės administracijos draudimų, laisvės ištroškę žmonės rinkosi prie paminklo Adomui Mickevičiui. Žmonių susirinkimas buvo didelis. Pamenu tokį epizodą: viena moteris kalbėdama pasakė, kad „tikėkite jau greit ateina laisvė ir nepriklausomybė, tironas palieka Lietuvą“. Gerai įsiminiau tuos žodžius.

Pasaulio finansų krizė Lietuvą pasiekė 2008 metų viduryje ir tapo didžiausiu politinių spekuliacijų objektu po 2008 metų Seimo rinkimų, dėl ko Lietuvos BVP 2009 ir 2010 metais praktiškai smuko daugiausiai. Lietuvos BVP 2009 m. krito beveik 16 proc., šiek tiek daugiau smuko Latvijos ekonomika. Nors Lietuvos rodikliai tuo laikotarpiu buvo žymiai geresni nei Latvijos ir Estijos.

Po Tytuvėnų tragedijos, kai sudegė restauruotas vienuolynas ir bažnyčia bei joje eksponuoti vertingi religiniai dirbiniai, Kultūros ministerija svarsto, kaip muziejus apsaugoti nuo gaisrų ir vagysčių.

Lietuva kol kas turi vienintelį olimpinį medalį. Žinoma, ne bet kokį, o auksinį. Tačiau lietuviai šventai tiki, kad tai dar ne pabaiga. Nors nesitikima, kad olimpinių apdovanojimų kraitį papildys gausus skaičius medalių, tačiau viena viltis rusena praktiškai visų tautiečių širdyse. Ta viltis – disko metikas Virgilijus Alekna. Naujienų portalo Balsas.lt sostinės gatvėse atlikta apklausa parodė, kad didžiausia šiuo metu likusi olimpinė viltis – disko metimo varžybos.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį sudarė žmonių grandinę aplink Japonijos parlamento pastatą ir taip reikalavo vyriausybės atsisakyti branduolinės energetikos, informuoja AP. Tai naujausias taikus protestas Japonijoje, nukreiptas prieš branduolinę energetiką. Protestuotojai sakė, kad yra pasipiktinę tuo, jog vyriausybė anksčiau šį mėnesį atnaujino dviejų atominių reaktorių veiklą nepaisant abejonių dėl jų saugumo po praėjusių metų nelaimės Fukušimos elektrinėje.

Japonija trečiadienį atnaujins antrojo reaktoriaus veiklą po to, kai dėl Fukušimos krizės buvo uždarytos visos šalyje esančios atominės elektrinės. Ohi jėgainės 4-asis reaktorius, esantis 370 kilometrų atstumu nuo Tokijo, bus paleistas 21 val. vietos laiku, informavo elektrinės operatorė „Kansai Electric Power Co“. Elektrinės 3-iasis reaktorius buvo aktyvuotas šio mėnesio pradžioje. Tokiu sprendimu siekiama išvengti galimo elektros stygiaus.

Ukrainoje dėl šnipinėjimo aštuonerius metus kalėti nuteisti du šiaurės korėjiečiai, praneša agentūra AFP. Žinybų duomenimis, bausmės Šiaurės Korėjos prekybos atstovybėje Baltarusijoje dirbantiems vyrams skirtos jau birželio pradžioje, tačiau įsigaliojo tik dabar. Korėjiečiai pripažinti kaltais šnipinėję Ukrainos ginklų pramonę. Kalinimo bausmę jiems teks atlikti Ukrainoje.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio nuomone, Seimo apsisprendimas kartu su Seimo rinkimais skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos yra sveikintinas, nes svarbiais visai valstybei klausimais turi būti tariamasi su jos žmonėmis. „Šiandienos balsavimas atspindi visos Darbo partijos poziciją, kad svarbiausiais Lietuvai klausimais yra būtina įsiklausyti į tautos nuomonę. Negalima atimti iš žmonių galimybės dalyvauti ekonominiame ir politiniame šalies gyvenime.

Visuomenė turėtų džiaugtis, kad istorikai atskleidžia naujų istorijos faktų, tačiau vertindami savo istoriją, nuolat lygindami save, savo valstybę ir jos istoriją su kitais, elgiamės tarsi priekabūs atrankos komisijos nariai ir dažnai jaučiamės nelaimingi. Psichologai pastebi, kad laimingesni jaučiasi tie žmonės, kurie mano, kad geriausia gyventi savo šalyje, kad jų gimtinė yra geriausia vieta.

D. Grybauskaitė, prieš trejus metus tapusi prezidente be aiškios politinės programos ir nuostatų, jų neturi ir dabar, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė politologas Lauras Bielinis. Paklaustas, ar tie skaičiai iš tiesų rodo didelius jos nuopelnus ir aktyvumą, L. Bielinis atsakė: „Šią statistiką, žinoma, reikia vertinti rezervuotai.

Rusai dar kartą parodė, kad sunkiais momentais sugeba būti vieningi. Potvynio nuniokotas Krymskas pamažu bando atsitiesti. Nors potvynis buvo milžiniškas, daug žmonių žuvo, gyvenimas vėl po truputį tampa toks, koks buvo. Savanoriai, pareigūnai, gelbėtojai atstatinėja miestą, tvarko gatves, organizuoja gyventojų aprūpinimą.

Šiandieninė Lietuva turi daug valstybingumo atributų ir labai mažai pačios valstybės. Daug kalbama apie tapatybę, apie įvaizdį, bet nieko – apie turinį. Išeina, kad mums tas pat (tapatybė), kad įsivaizduojam ar įsivaizdinam (įvaizdis), tačiau nelabai ką turime (turinys). Tikriausiai taip ir yra.

Šiandien didi diena – švenčiame Valstybės dieną. 1253 m. buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius. „Ar prasminga šiais laikais švęsti liepos 6–ąją? Juk nuo Mindaugo karūnavimo praėjo šimtmečiai“, „Kodėl būtent vakar minėjome Valstybės dieną?“, „O kaip tą dieną švęsti?“ – tai dažniausiai užduodami praeivių klausimai, į kuriuos paprašėme atsakyti Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektoriaus, daktaro Mariaus Ščavinsko.

Ar žinote, kokia mūsų planetos gentis ir jos kalba yra atsidūrusios ant išnykimo ribos? Manote, kokie nors mumba – jumbai Brazilijos džiunglėse arba Australijos aborigenai? Nieko panašaus. Pasirodo, didžiausias pavojus gresia ne kam kitam, o mums – lietuviams ir mūsų gimtąjai lietuvių kalbai. Bet tai dar ne viskas.

Gerbiama Prezidente, Jūsų pasisakymas apie tai, kad Darbo partijai norint formuoti Vyriausybę, ji neturėtų vilkinti savo bylos, nesuteikia garbės nei demokratijai, nei pačiai prezidento institucijai, nebent tik neišprususiems gerbėjams, kurie nesupranta demokratijos sąvokos ir puoselėja autoritarinį režimą. Tad noriu Jums priminti, kad demokratinėje valstybėje tik tauta per rinkimus turi spręsti, kas valdys šalį. Tai įrašyta Konstitucijoje, tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.

Kreipdamasi į Seimo narius, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino sutarti dėl esminių darbų, nejudinamų kairės ir dešinės švytuoklės. „Tai pareiga atsakingai elgtis su savo šalies finansais, stiprinti ekonomiką per verslo skatinimą ir savarankišką energetiką bei siekti, kad būtume skaidri, solidari ir pažangi šalis. Kad nepraskolintume savo vaikų gyvenimo, kad korupcija nekištų pagalių į ratus. Galiausiai, kad galėtume didžiuotis esą laisvos Lietuvos piliečiai.

Seimas priėmė Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti greitą ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimą, specifiškai reglamentuojant tokių projektų teritorijų planavimo procedūrų ypatumus. Įstatyme nustatyti ypatingos valstybinės svarbos projektų specialiųjų planų rengimo, derinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešumo ir ginčų sprendimo tvarka.

Kas čia per pavadinimas? – kas nors paklaus. Tiesiog geresnio nesugalvojau apibūdinti temai, kuri pati savaime yra ir absurdiška, ir paradoksali, ir visiškai realistiška vienu metu. Kalbu apie prasmių išplovimą, apie tai, kaip atsiranda sekso skandalai, kuriuose nėra sekso, teisingumas, kuriame nė nekvepia noru išsiaiškinti tiesą, agresija, kuri maskuojasi po tolerancijos kauke bei kitus panašius siurrealizmui priskirtinus dalykus, kurių taip gausu mūsų kasdienybėje.

Jei po Pirmojo pasaulinio karo nebūtų susikūrusi Lietuvos valstybė, mūsų laukė gudų likimas. Taip sako žinomas istorikas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius Kęstutis Girnius. Patriotiškumas, gebėjimas duoti naudos savo šaliai net joje negyvenant, pagaliau fizinė tautos gynyba. Visa tai susiveda į tautinės savasties paieškas ir tradicijų išsaugojimą. LRT laidoje „Įžvalgos“ su K. Girniumi kalbėjosi Virginijus Savukynas.

Visi matote koks niekingas nusikaltimas vykdomas Garliavoje. Prisidengus lyg tai teisėtomis priemonėmis siekiama bet kokia kaina išplėšti pagrindinį liudytoją pedofilijos byloje perimant jo kontrolę. Iš parsidavusios žiniasklaidos skleidžiamas melas, kad taip vykdomas teisingumas. Akivaizdžiai meluojama kai teigiama, kad Kėdainių teismo sprendimas privalo būti įvykdytas bet kokia kaina, paimant mergaitę kaip kokį daiktą, net prievarta.

Apie Velykų šventes, jų papročius ir mūsų gyvenimo vertybes „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su profesoriumi etnologu Libertu Klimka. Nesipykite ir nepavydėkite – Velykos siejamos su daugeliu papročių, kurie šiandien jau gerokai primiršti. Gal galėtumėte priminti įdomesnius? –        Liaudiški Velykų papročiai mūsų krašte nuo seno buvo saviti ir šiek tiek skyrėsi nuo kitų krikščioniškų tautų. Kaip žinoma, didžioji pavasario šventė trunka devynias dienas.

Seimas priėmė rinkimų įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo šiol apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų asmuo arba asmuo, kuriam panaikintas Seimo nario mandatas, galės būti renkamas Seimo nariu. Už šį rinkimų įstatymo pakeitimą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 8, o 23 susilaikė.

Šių metų Kovo 11-ąją kartu su visa Lietuva šventėme Nepriklausomybės atgavimo šventę. Deja, kaip ir pernai, šventinę nuotaiką temdė vis aršėjančios neonacistinių jėgų eitynės Vilniuje.

Smagu šnekėti su Veronika Povilioniene. Pirma, ji nė kiek neapsimetinėja, nedailina žodžių ir nesisaugo, kad ko nors „netinkamo“ nepasakytų. Antra – Veronika net kalbėdama vis užtraukia dainų eilutes! Ir iš karto suvirpina širdį, balsu pasiekia kažką giliai sieloje ir suteikia didžiulio klausymo malonumo – tegul ir vos kelių minučių. Gal todėl vis gailėjausi, kad tų minučių mažoka.

Japonų medikai šeštadienį atliko širdies operaciją 78-erių metų amžiaus Japonijos imperatoriui Akihitui (Akihito). Operacija buvo atliekama Tokijo universitetinėje ligoninėje ir truko penkias valandas. Kaip praneša televizijos kanalas NHK, ji atlikta sėkmingai. Manoma, kad imperatorius dar dvi savaites bus gydomas ligoninėje, praneša BBC. Pastaraisiais metais imperatoriaus Akihito sveikata pablogėjo, todėl jis retai pasirodydavo viešumoje.

Vasario 16-osios proga Gedimino prospekte degė šventiniai laužai. Minios žmonių susirinko Vilniaus senamiestyje pagerbti tiek 1918 m., tiek ir visais laikais už savo šalies ir tautos laisvę bei nepriklausomybę kovojusių asmenybių. Vasario 16-ąją Lietuvoje vyksta daug įvairių renginių. Šią dieną įprasminame ne tik kaip Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir kaip poeto, „tautos sąžine“ vadinto J. Marcinkevičiaus mirties metines.

Valentino diena, gimtadienis, bendradarbių vakarėlis – nė vienas iš šių pasibuvimų neapsieina be tauriųjų gėrimų, kurie praskaidrina nuotaiką ir priverčia nusimesti įprastinius pančius. Žinant lietuviškus pasilinksminimo ypatumus, neretai topteli mintis, kad mes – alkoholikų tauta. Praėjusiais metais moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ publikuotame straipsnyje „Probleminis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje.