taupymas

Ketvirtadienį Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino svarbiausią metų finansinį dokumentą – 2013-ųjų biudžetą. Jam tarybos dauguma pritarė po užtrukusio miesto mero Jurgio Krasnicko įvardyto „klausimų atsakymų vakarėlio“. Ne vienas tarybos narys šiemetinį miesto biudžetą pavadino „kūdu“. Tačiau kai kas į jį rado savą landą, pavadintą vieninteliu visuomenės pasiūlymu jai pateikus svarstyti biudžeto projektą.

Niekam ne paslaptis, kad šiandien vartotojai turi kaip niekad mažai atliekamų pinigų ne būtiniausiems pirkiniams. Tačiau yra puikių būdų, leidžiančių sutaupyti nesistumdant išpardavimų spūstyse, rašo businessinsider.com. Perkant kai kuriuos daiktus visai nebūtina ir netgi nėra prasmės mokėti visą kainą, nes jums puikiai gali tarnauti ir jau daugiau ar mažiau naudotas. 1. Dviratis.

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlo mažinti elektros sąskaitas ne tik sudarant sutartį su jais ir užsitikrinant 2-4 ct pigesnę elektrą, bet ir dalyvaujant atsakingo elektros vartojimo programoje „Planuok atsakingai“. Planuoti skatins kūrybiškai Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai gali pasiūlyti iki 20 procentų mažesnes elektros sąskaitas, tačiau nuo šiol jų kūrybiški sprendimai leis prisidėti ir prie socialiai atsakingos bendruomenės kūrimo bei laimėti paskatinamuosius prizus ...

Ar kalba, kuria mes kalbame, gali apsunkinti mūsų finansinių sprendimų priėmimą? Ar tai, kad šiandien skaitome, rašome ar kalbame pavyzdžiui anglų kalba, reiškia, jog turime mažiau galimybių sutaupyti pensiniam amžiui nei, tarkime, kalbantys kinų kalba? Šią kontraversišką teoriją neseniai parėmė Jeilio universiteto ekonomisto Keitho Cheno padaryti atradimai. Portalui BBC profesorius teigė, kad jo tyrimas įrodo, kad mūsų naudojamos kalbos gramatika turi įtakos mūsų finansams ir net sveikatai.

Dauguma vairuotojų degalams per mėnesį išleidžia vidutiniškai 300–500 Lt. Susidarius nemenkai sumai, tenka galvoti, kaip sutaupyti, kaip sumažinti degalams skirtas išlaidas. Pusė vairuotojų pripažįsta, kad pasitaikius progai degalus pilasi ne degalinėse, nes gauna pigesnių, rodo transporto skelbimų portalo autogidas.lt atliktos apklausos rezultatai. Tik degalinių paslaugomis naudojasi 46 proc. respondentų, dar 4 proc. teigia, kad keletą kartų pirko degalų ne degalinėje, tačiau liko nepatenkinti.

Po demonstracijų Ispanijoje sulaikyti 45 asmenys Ispanijoje po šeštadienį vykusių masinių protestų prieš griežtas taupymo priemones ir korupcijos skandalus už viešosios tvarkos pažeidimus sulaikyti 45 asmenys, praneša "Reuters". Taikūs demonstrantai šeštadienio vakarą susirinko į Madrido centrą prie parlamento.

Sakoma, kad pinigai neatneša laimės. Tačiau akivaizdu: verkti patogiau prabangiame automobilyje, nei ant dviračio. Todėl pinigai vis dar lieka vienu pagrindinių prioritetų, kuris jei ir neatneša laimės, tai bent jau padeda geriau gyventi. Laura Mureikaitė Jei sėkmingai valdysite savo finansus, galite išvengti daugybės stresinių situacijų, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir tapti bent šiek tiek turtingesni. Štai pagrindiniai principai, kuriuos bent retsykiais būtų pravartu atsiminti.

Nerimą kelianti tendencija ta, kad visuomenės masiškai palaiko taupymo politiką, tvirtina vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Robertas Shilleris. Prieš porą savaičių lankėtės Davoso Pasaulio ekonomikos forume (PEF). Kokį įspūdį paliko šių metų renginys? Pamenu, kad 2009-aisiais vykstant forumui Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre.

Mažų šalių taupymo politika įdomi tik siauram ratui specialistų. Tačiau kartais mažųjų patirtys eskaluojamos visame pasaulyje kaip įrodymas, kad tam tikros politikos prieigos veikia geriausiai. Šiandien Graikija, Baltijos valstybės ir Airija minimos kaip pavyzdžiai diskusijose, ar reikalinga taupymo politika. Pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas, ekonomistas Paulas Krugmanas bando įrodyti, kad Latvijos BVP vis dar 10 proc.

Kalėjimų departamentui surengus elektroninį aukcioną maistui visiems metams įsigyti sumokėti aštuoni milijonai litų. Teisingumo ministerija nuteistųjų ir laukiančių teismo tardymo izoliatoriuose 2013 metams skyrė beveik 10 milijonų litų. Kiekvienam asmeniui parai maistui išleidžiama apie 20 litų.

SEB banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad dažniausiai minimas taupymo tikslas visose šalyse – užsitikrinti saugumą, kurį suteikia turimos santaupos. Vis tik Lietuvos gyventojų taupymo elgsena rodo, kad labiausiai taupoma dabar aktualiems poreikiams, o į tolimą ateitį žiūri pro pirštus.

LESTO duomenimis, net 80 proc. Lietuvos gyventojų teigia elektros energiją namuose vartojantys taupiai. Jie motyvuoja tai didele elektros energijos kaina ir sunkia finansine padėtimi. „Tačiau dalis gyventojų apskritai nežino, kaip taupyti. Tik trečdalis gyventojų žino, kaip sutaupyti, bet tų priemonių netaiko.

  Vyriausybės nutarimu, minimalus mėnesinis atlyginimas nuo šių metų buvo padidintas nuo 850 iki 1 000 litų, į rankas už minimalią algą dirbantis žmogus turi gauti 825 litus. Dėl šio pokyčio verslininkams darbo vietos išlaikymas pabrango nuo 1 115 iki 1 312 litų.

Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) sulaukė laiško su kulka ir grasinimu mirtimi, remdamasi pareigūnais skelbia "Reuters". Siuntinį atsiuntė mažai žinoma grupė "Kretos revoliucija", kuri įspėjo ministrą dėl bet kokių veiksmų, susijusių su patalpų konfiskavimu ir savininkų iškeldinimu, informavo policijos šaltiniai. Grupė panašius laiškus praėjusią savaitę nusiuntė mokesčių inspekcijai Kretoje.

 „Kai kalbama apie tvarų vystimąsi, užuot vertinęs ekologiškas alternatyvas, teikiu pirmenybę kokybei“, – originalų požiūrį atskleidžia tinklaraštininkas J. D. Rothas. Jis pataria, kaip taupyti pinigus nekenkiant aplinkai. Rinkitės geriausią variantą, kurį galite sau leisti. Kokybiškesni daiktai kainuoja daugiau, bet tarnauja ilgiau. Taigi, žiūrint į perspektyvą, jų kaina per visą naudojimo laikotarpį tampa mažesnė. Daiktus atnaujinkite ir vėl naudokite.

Kiekvieno verslo misija – spręsti vienokias ar kitokias žmonių problemas. Vieni verslininkai pasirūpina maisto tiekimu, kiti gamina elektros energiją, kuria automobilius bei stato būstus, tačiau nebūtina tapti verslo Napoleonu tam, kad susikurtum sau prasmingą ir sotų gyvenimą. Mažų kasdienių problemų sprendimai gali būti tokie pat kūrybiški ir pelningi, kaip ir drabužių parduotuvių tinklo valdymas.

Kelionė – tarsi dėlionė, susidedanti iš daugybės mažų detalių: transporto, nakvynės vietos, maisto, lankytinų vietų sąrašo, kelionės draugų ir t.t. Dažnai keliaujantys žino, kad sutaupyti galima protingai renkantis kiekvieną iš šių detalių, pradedant pigių lėktuvo bilietų bei nakvynės paieška ir baigiant atostogų laiko planavimu, rašo kelionių žurnalas kelioniumanija.lt.

Manote, kad esate finansiškai nepriklausomas ir atsakingas? Netgi tuomet, kai pritrūksta šiek tiek iki atlyginimo vis dar manote, kad pinigus leidžiate protingai? Ne tik šis, bet ir dar keletas požymių rodo, kad greičiausiai gyvenate ne pagal savo galimybes ir turėtumėte kuo greičiau susigriebti, rašo businessinsider.com.

Nors dauguma šalies gyventojų gerai vertina savo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimus, net 64 proc. apklaustųjų teigia, kad, netekę pagrindinių pajamų, jie nepragyventų ilgiau nei 3 mėn. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos banko inicijuotas gyventojų finansinės elgsenos ir raštingumo tyrimas. Netekę pagrindinio pajamų šaltinio, 3-6 mėn. galėtų išgyventi tik 15 proc. apklaustųjų, ilgiau nei 6 mėn. - taip pat 15 proc., trumpiau nei savaitę - dešimtadalis tyrimo dalyvių, nuo savaitės iki 1 mėn.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad ir šiemet vasarą Panevėžyje iš trisdešimties lopšelių-darželių dirbs tik šeši. Nors daugelis miestų atsisako praktikos vasaros mėnesiais palikti tik kelis veikiančius darželius, Panevėžyje permainomis nė nekvepia – miesto biudžetas ir taip skylėtas. Svarstykles, kurių vienoje pusėje – vaikų gerovė, o kitoje – finansai, nusveria būtent pastarieji.

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad ir šiemet vasarą Panevėžyje iš trisdešimties lopšelių-darželių dirbs tik šeši. Nors daugelis miestų atsisako praktikos vasaros mėnesiais palikti tik kelis veikiančius darželius, Panevėžyje permainomis nė nekvepia – miesto biudžetas ir taip skylėtas. Svarstykles, kurių vienoje pusėje – vaikų gerovė, o kitoje – finansai, nusveria būtent pastarieji.

Laikais, kai viskas brangsta, paprasti vartotojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Visgi įgyvendinant ambicingus „diržų veržimosi“ planus pavyksta ne visiems, nes išbandžius patogaus, sotaus ir šilto gyvenimo teikiamus privalumus save riboti tampa labai sudėtinga. Būtent dėl to atsiveria niša įvairiausius taupyti leidžiančius „pseudogaminius“ siūlančioms kompanijoms. Vieną iš tokių, seno modelio kompiuterinę pelę primenančią dėžutę į redakciją po tuoj po žiemos švenčių atsinešė Balso.

Tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus. Tokią degalų pirkimo situaciją Lietuvoje parodė transporto skelbimų portalo Autoplius.lt sausio mėnesį atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų. Vos 53,8 proc.

 Taupymas. Vieniems tai prakeiksmas, privertęs išeiti į gatves ir garsiai reikšti savo nepasitenkinimą, kitiems – tarsi gelbėjimosi ratas, padėjęs išgyventi krizės bangą. Kodėl tie patys vaistai atskiras valstybes gydo skirtingai. Įsisiūbavus Europos finansų krizei vienas iš politikų pasiūlytų sprendimų buvo griežtesnė valstybės finansų kontrolė, išlaidų mažinimas bei fiskalinė konsolidacija. Visas šias ir daugelį kitų papildomų priemonių galima apibūdinti vienu žodžiu – taupymas.

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, palyginti naujokas Europos Sąjungos (ES) politikoje, šiuo metu laikomas favoritu užimti euro grupės, kurią sudaro 17 euro zonos narių finansų ministrai, vadovo postą, rašo Vokietijos naujienų portalas „Der Spiegel“. Oficialus pranešimas dėl vadovo pasikeitimo bus pateiktas tik sausio 21 dieną, bet Briuselyje ir kitose euro zonos valstybių sostinėse 46-erių Olandijos finansų ministras jau atvirai laikomas paskirtu dabartinio euro grupės vado...

Sinoptikų duomenimis, į Lietuvą vėl grįžta šalti, speiguoti ir vėjuoti orai, todėl daugiabučių administratoriai gyventojams pataria nedelsti ir imtis veiksmų, padedančių taupyti brangią šilumą ir neleisti, kad vėjas ją išpūstų. Bendrovė „Mano būstas“, visoje Lietuvoje jau ne vienus metus vykdanti iniciatyvą „Taupykime šilumą“, daugiabučių gyventojams primena, jog šilumą taupyti galima paprastais veiksmais, kurie nėra nei brangūs, nei sudėtingi.

Po penkių finansų krizės metų rezultatai matyti tokie: Šiaurės Europa yra sveika dėl taupymo, o Pietų Europa kenčia dėl nenuoširdaus taupymo arba dar blogiau – dėl fiskalinio skatinimo. Vyraujantis Keinsizmo mąstymas buvo išbandytas ir jis įspūdingai žlugo, rašo Andersas Aslungas, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis. Didžiausi kontrastai yra Latvija ir Graikija – dvi mažos šalys, kurioms krizė smogė stipriausiai. Jos įgyvendino skirtingas politikas.

Kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklose pritrūkta pinigų mokytojų atlyginimams, rašo "Respublika". Prieš Naujuosius metus mokytojams išmokėti tik avansai, o viso atlyginimo už gruodį pedagogai sulauks tik šį mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atlyginimai darbuotojams už dvyliktą mėnesį turi būti mokami tais pačiais kalendoriniais metais.

Kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklose pritrūkta pinigų mokytojų atlyginimams, rašo „Respublika“. Prieš Naujuosius metus mokytojams išmokėti tik avansai, o viso atlyginimo už gruodį pedagogai sulauks tik šį mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atlyginimai darbuotojams už dvyliktą mėnesį turi būti mokami tais pačiais kalendoriniais metais.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų Gyventojai, norintys sutaupyti ir naudojantys dviejų laiko zonų elektros tarifą, gali ne visada sutaupyti. Akylesni vartotojai sako pastebėję, kad per šventes vadinamasis nakties tarifas netaikomas, nebent šventės sutampa su savaitgaliais. Elektros tiekėja LESTO tikina, kad tokia tvarka buvusi visada ir pataria buitiniams vartotojams atidžiau skaityti sutartis, nors verslo klientams per šventes elektra pigesnė.

 Subliuškus kreditų burbului Latvijoje 2008 metais daugelis smulkių ir vidutinių verslininkų buvo priversti atleisti darbuotojus ar net visai nutraukti savo verslą. Šalies kančias dar labiau apsunkino vyriausybės priimtos griežtos taupymo priemonės, kurios apkarpė atlyginimus, panaikino darbo vietas ir sumažino valstybės finansavimą mokykloms bei ligoninėms, rašo naujienų portalas nytimes.com.

Grožiui tapus XXI amžiaus didžiausiu kultu, grožio ir sveikatinimosi įstaigos vartotojus vynioja į šiltą vilną ir sugeba išspausti paskutines santaupas. Viskas dėl to, kad atrodyti šiais laikais yra ne mažiau svarbu nei būti, rašo businessinsider.com. Tačiau tam, kad būtumėte liekni, gražūs ir sveiki, visai nebūtina išleisti šimtus dietiniams ar ekologiškiems maisto produktams bei prabangiems sporto klubams su profesionalių ir brangių trenerių sudarytomis programomis.

Vilniaus viešasis transportas 2013 metais įgyvendins išlaidų mažinimo miesto maršrutuose planą, dėl kurio kasmet tikimasi sutaupyti beveik 10 milijonų litų. Pavyzdžiui, planuojama optimizuoti autobusų ir troleibusų darbą, įsigyti mažesnės talpos transporto priemonių, statyti dalį autobusų Antrajame troleibusų parke Justiniškių gatvėje.

 Šiaulių miesto vadovai, vakar surengę paskutinę šiais metais spaudos konferenciją, 2012-uosius įvardijo sudėtingais metais. Taupymo dugnas pasiektas, bet ir 2013 metus skelbia „neišlaidavimo metais“. Šiemet didžiausią džiaugsmą merui Justinui Sartauskui teikė atpigusi šiluma. Jungs įstaigas ir toliau Meras J. Sartauskas, vicemerė Danguolė Martinkienė, Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius vakar apibendrino metų veiklą ir pasidalijo naujais lūkesčiais.

Stebint finansų rinkų dalyvių nuotaikas laikotarpiu prieš šventes, atsiranda déjà vu pojūtis. Investuotojai pasitinka 2013-uosius su tokiu pačiu atsargiu optimizmu, su kokiu prieš metus palydėjo ir 2011-uosius. Šie metai ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose rinkose pasižymėjo didesne politine rizika, kuri į antrą planą nustūmė fundamentalius ekonomikos rodiklius.

Vakar vidurnaktį, laikrodžiui jau skaičiuojant pirmąsias ketvirtadienio minutes Vilniuje finišavo krovininių vilkikų ekonominis žygis, besidriekęs automagistrale ir rajoniniais keliais 400 kilometrų maršrutu Vilnius – Panevėžys – Vilnius. Tai skatintina naujovė, nes tokie ekonominiai žygiai, kuriuose varžosi ne lengvieji automobiliai, o krovininiai, Lietuvoje dar labai reti.

Kiekvienas mūsų nusiperkame daiktų, kurie vėliau atrodo nereikalingi. Tačiau mes taip pat išleidžiame nemenkas pinigų sumas daiktams, kurie mums atrodo naudingi, tačiau iš tiesų tėra pinigų švaistymas. „Time“ pateikia kelis tokių dalykų pavyzdžius. Homeopatiniai vaistai nuo peršalimo Reklama: Kovok su skausmu, drebuliu ir kitais peršalimo simptomais vartodamas žolelių ar vitaminų papildus.

Lapkritį prasidėjusi kalėdinė prekyba rodo: šįmet išlaidos bus panašios į pernykštes. Kalėdų dovanų paieškos prasidėjo, bet lietuviai įpročio taupyti, įgyto per krizę, neprarado, rašo „Lietuvos rytas“. „Pardavimo statistika rodo, kad mūsų pirkėjai neišlaidauja labiau nei pernai. Jie išlieka racionalūs, ieško geriausio kainos ir kokybės santykio, aktyviai naudojasi akcijomis“, – aiškino „Maxima“ tinklo atstovė Olga Malaškevičienė.

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbia SEB bankas. Tačiau augantis finansinis atsargumas mažina galimybes uždirbti ar išbristi iš skolų. SEB analitikų, dauguma šalies gyventojų pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Ir kaupdami turtą, ir skolindamiesi namų ūkiai ir toliau yra atsargūs. Pastebima, kad namų ūkiai gyvena ekonominio susitraukimo sąlygomis.

Dėl silpno ekonomikos augimo Didžiosios Britanijos vyriausybei nepavyksta įgyvendinti užsibrėžtų taupymo tikslų. "Prireiks ne trejų, bet ketverių metų, kol mūsų skolos sumažės", - parlamente pripažino iždo kancleris Džordžas Osbornas (George Osborne). Valstybės skolos santykis su BVP, anot jo, ateinančiais metais dar ūgtels nuo 75 proc. dabar iki beveik 80. Tačiau vyriausybė pasiryžusi ir toliau tęsti opozicijos griežtai kritikuojamą taupymo kursą.

Baltijos šalims nesugebant susitarti ir įgyvendinti reikšmingus bendrus projektus investicijos nukreipiamos į kitas valstybes, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukins. Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs? Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą.

Interviu su „Nordea Bank Lietuva” vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Skolų krizė padalino solidariąją Europą į dvi dalis. Šiaurė nenori duoti, o Pietūs negali neimti. Derybų tarp šalių kreditorių ir šalių skolininkių kontekste derėtų atkreipti dėmesį į menkai viešinamą santykį tarp valstybės skolos, BVP ir privataus sektoriaus turto, „The Guardian“ cituoja Peterį Jurgeną, verslininką ir verslo angelų fondo valdytoją bei „New Economic Thinking“ instituto valdybos narį.

Europarlamento (EP) narė iš Danijos Anne E. Jensen teigia, kad derybose dėl naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto šalys, kaip Lietuva, turėtų būti labiau suinteresuotos gauti joms žadėtą paramą. Teigiama, kad kitų metų ES biudžetą ištiko krizė. Kaip ir kodėl? Tiesą sakant, tai šių metų biudžetas tapo problema, nes kai kurioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, turi būti sumokėti pinigai už projektus, kuriuos jos rengė iš sanglaudos fondo.

Europarlamento (EP) narė iš Danijos Anne E. Jensen teigia, kad derybose dėl naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto šalys, kaip Lietuva, turėtų būti labiau suinteresuotos gauti joms žadėtą paramą. – Teigiama, kad kitų metų ES biudžetą ištiko krizė. Kaip ir kodėl? – Tiesą sakant, tai šių metų biudžetas tapo problema, nes kai kurioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, turi būti sumokėti pinigai už projektus, kuriuos jos rengė iš sanglaudos fondo.

Britanijos iždo kancleriui gali tekti pratęsti valstybės išlaidų taupymo „dietą“ iki 2018 metų, jei dabartinis augimo perspektyvų ir mokesčių surinkimo blogėjimas taps nuolatiniu, skelbia BBC. Fiskalinių studijų instituto (FSI) parengtame tyrime teigiama, kad jei ekonomikos situacija nepagerės, George‘ui Osborne‘ui gali tekti rasti papildomus 11 milijardų svarų keliant mokesčius ar karpant išlaidas.

Metai iš metų keičiasi nacionalinio pinigų pyrago, vadinamo valstybės biudžetu, pjaustytojai, bet jis vis tiek lieka skurdo pyragas. Taip mano ekspertai. Seimui pateiktą 2013 metų biudžetą kaip visada po rinkimų gožia premjerų ir ministrų apžiūros. Kol kas ir naujojo premjero kalboje girdėti tik retorika apie taupymą. Reikėtų pakeisti laiką Lietuvos banko valdybos narys, ekonomikos ekspertas Raimundas Kuodis sutinka su pasigirstančiomis nuomonėmis, kad Seimo rinkimų datą reikėtų atitolinti.

Kiek pinigų teks pakloti už šildymą priklauso ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. O pastarąjį galima sumažinti ir savo iniciatyva diegiant šilumą taupančias priemones bute ir bendrose patalpose – sandarinant ar keičiat langus bei duris, įrengiant šilumą atspindinčius radiatorius, tinkamai vėdinant patalpas ir atliekant kitus darbus.

Kiek pinigų teks pakloti už šildymą priklauso ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. O pastarąjį galima sumažinti ir savo iniciatyva diegiant šilumą taupančias priemones bute ir bendrose patalpose – sandarinant ar keičiat langus bei duris, įrengiant šilumą atspindinčius radiatorius, tinkamai vėdinant patalpas ir atliekant kitus darbus.