taupymas

Pasaulio bankas prognozuoja, kad Rusijos ekonomikos augimas per ateinančius metus sulėtės, ir ragina vyriausybę pinigus, kaip ir planuota, leisti taupiai. Bankas numato, kas Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės nuo 4,3 proc. pernai iki 3,5 proc. šiemet, o kitąmet sieks 3,6 proc. Ūkio augimas sulėtės dėl nepalankių pagrindinių veiksnių, sausros žemės ūkio sektoriuje, augančios infliacijos ir visame pasaulyje sumažėjusio pasitikėjimo.

Bankai įsisuko į indėlių palūkanų mažinimo lenktynes, rašo „Verslo žinios“. Rudens pradžioje SEB bankas už metų trukmės indėlius litais sumažino palūkanas iki 0,3 proc. ir tapo rekordininku, tačiau prie jo netruko prisijungti kiti bankai. DNB sekė įkandin ir netrukus sulygino tokios pat trukmės indėlių palūkanas su SEB banku. „Swedbank“ nutarė žengti toliau ir sumažino palūkanas už analogiškus indėlius iki 0,2 proc. Ekonomika.

Tarptautinė apšvietimo sprendimų lyderė „Philips“ skaičiuoja, jog 35 proc. visos pastatų sunaudojamos energijos yra skiriama apšvietimui. 70 proc. šios energijos galima sutaupyti pasitelkus išmaniuosius LED apšvietimo sprendimus, kurie netgi pagerintų dirbančių ar gyvenančių žmonių savijautą. Skaičiuojama, kad miestuose kasmet sunaudojama 75 proc. pasaulio energijos, kurią gaminant į aplinką yra išmetama 70 proc. viso anglies dvideginio.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Oli Rėnas (Olli Rehn) „svarbiu žingsniu“ pavadino Ispanijos vyriausybės paskelbtus taupymo planus. „Reformų planas apima konkrečias, ambicingas ir tikslingas priemones“, - pareiškė O. Rėnas. Taip Ispanijos vyriausybė esą paiso Europos Komisijos reikalavimų dėl reformų šalyje. Madridas ketvirtadienį priėmė griežčiausią taupymo biudžetą naujausių laikų šalies istorijoje.

Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras) ketvirtadienį paneigė pranešimus apie tai, kad šalis pareikalaus ketveriems metams atidėti biudžeto įsipareigojimų kreditoriams vykdymą. „Ne, ne ketveriems, o dvejiems metams. Mes norime, kad programa būtų pratęsta nuo 2013 m. pabaigos iki 2016 metų“, - sakė ministras žurnalistams.

Augant nerimui dėl Ispanijos ekonominės ateities, šalies vyriausybė ketvirtadienį pristatys naujas taupymo priemones, praneša AP. Dauguma mano, kad priemonės, tarp kurių tikriausiai bus didesni mokesčiai ir pokyčiai pensijų sistemoje, bus pranašiškas ženklas, kad šalis prašys Europos centrinio banko (ECB) pagalbos. Ispanijos vyriausybė jaučia spaudimą dalyvauti ECB obligacijų išpirkimo programoje, skirtoje apriboti šalies skolinimosi kainą.

Prieš keletą dešimtmečių Vakaruose ir Sovietinio bloko valstybėse gyventojai pernelyg negalvojo apie laukiančią senatvę, nes žinojo, kad jų ateitimi pasirūpins valstybinė socialinio draudimo sistema arba privatūs pensijų fondai. Šiandien išsivysčiusį pasaulį kamuoja demografinė krizė ir ekonominiai sukrėtimai. Senstant visuomenei dirbantys gyventojai nebepajėgia užtikrinti pakankamų pensijų vyresnės kartos atstovams.

Specialistai pastebi, kad dažnas, statantis ar renovuojantis būstą, renkasi pigias, tačiau ypač degias statybines medžiagas. Todėl kilus gaisrui, ugnis išplinta žaibiškai. Prasčiausia padėtis – privačiame sektoriuje. Gyventojų sąskaita dažnai taupo mažos bendrovės, statančios individualius ar sublokuotus namus. Renovuojant daugiabučius ar statant naujus, taip pat visuomeninės paskirties objektus taikomas griežtas reikalavimas – statybose naudoti tik nedegias medžiagas.

Graikijos koalicinė vyriausybė ketvirtadienį nepajėgė galutinai susitarti dėl naujo taupymo priemonių paketo, kurio mainais už paskolas reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Tuo tarpu grupė protestuojančių policininkų susirėmė su apsauga prie pastato, kuriame vyko susitikimas.

Svajojate pakeliauti, tačiau neturite tam pakankamai pinigų? Patikėkite, Jums nereikia tūkstančių dolerių, pakaks truputį fantazijos, originalumo – ir jūs jau kelyje. Skaitykite toliau ir sužinokite kelias gudrybes kaip neišleisti ar bent jau sutaupyti pinigų atostogų metu: WWOOF Tai tarptautinė ne pelno siekianti organizacija, vienijanti keletą asociacijų Europoje, Lotynų Amerikoje, JAV, Kanadoje, Indijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje.

Svajojate pakeliauti, tačiau neturite tam pakankamai pinigų? Patikėkite, Jums nereikia tūkstančių dolerių, pakaks truputį fantazijos, originalumo – ir jūs jau kelyje. Skaitykite toliau ir sužinokite kelias gudrybes kaip neišleisti ar bent jau sutaupyti pinigų atostogų metu: Namų mainai Geriau suprasite šį principą pažiūrėję smagią komediją „Atostogos“ („The Holiday“). Jums nebūtina galvoti apie nuomos mokestį, nes namų mainų pagrindinis principas ir yra apsistojimas svetimuose namuose.

Praėjusį penktadienį startavus oficialiai rinkimų į Seimą agitacijos kampanijai daugelis Klaipėdos rinkimų apygardose kandidatuojančių politikų suskubo į viešumą. Pietinėje miesto dalyje„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys profesorius Artūras Razbadauskas tiesiog gatvėje siūlė klaipėdiečiams pasimatuoti kraujo spaudimą, centre į koncertą ir savo partijos kandidatų pristatymą kvietė Liberalų ir centro sąjunga, o socialdemokratė Lilija Petraitienė vėl organizavo koncertukus.

Graikijos koalicinė vyriausybė vis dar nesusitarė dėl naujo taupymo priemonių paketo, nes trečiadienio derybos nedavė rezultatų, o jas apsunkino tai, kad tūkstančiai žmonių išėjo į Atėnų gatves protestuoti. „Negalime priimti tokių priemonių, kurios sunaikins Graikijos visuomenę“, - sakė demokratų lyderis Fotis Kouvelis, kuris kartu su socialistų partijos PASOK lyderiu Evangelos Veniselos ir premjeru Antoniu Samaru jau ne kartą susitiko aptarti taupymo planų.

Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas parašė populiarią ir išskirtinę knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.

Kovoti su eurozonos krize naudojantis pigiais centrinio banko pinigais atrodo paprasta ir patogu. Tokio mąstymo proponentams atrodo, kad tokios šalys kaip Italija ir Ispanija turi ekonominių problemų, kurios verčia rinkas kelti savo skolinimosi išlaidas, dabar pasiekusias „neracionalias“ aukštumas. Anot jų, jei jos liks nestabdomos, tai galėtų labai pakenkti eurozonai ir Europos ekonomikai apskritai.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as penktadienį sakė, kad kitąmet ryžtingai imsis išlaidų apkarpymų ir žadėtų mokesčių reformų. Šalies žiniasklaida pažymi, kad socialistų vyriausybė švelnina savo žadėtas priemones, tokias kaip 75 proc. mokestis turtingiesiems. Gegužę išrinktas dėl pažadų mažinti nedarbą ir apmokestinti turtinguosius, F. Olandas dabar teigia, kad dėl ekonomikos sąstingio šaliai būtina stengtis biudžeto deficitą kitąmet sumažinti iki 3 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, bet gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

Jeigu akylai pažiūrėtume, žaliųjų technologijų ateitis gali būti ne tokia jau ir giedra, kaip mums to norėtųsi, o kai kurios iš jų gali padaryti ir visiškai netikėtų staigmenų. 1. Saulės baterijų plokštės akina pilotus Saulės baterijos šiandien jau beveik įprastas reiškinys. Jos montuojamos ant namų, biurų pastatų stogų ir netgi vidury dykumos.

Portugalijos biudžeto deficitas, ekspertų vertinimu, metų pabaigoje bus gerokai didesnis nei sutarta su tarptautiniais kreditoriais. Jei šios prognozės pasitvirtins, tai reikš, kad taupymo priemonių nepakako deficitui sumažinti, praneša agentūra AFP. Portugalijos tikslas yra biudžeto deficitas, siekiantis 4,5 proc. BVP. Tačiau remiantis ekspertų ataskaita, skirta parlamento Biudžeto komitetui, valstybės deficitas pirmąjį šių metų pusmetį gali siekti 6,7-7,1 proc. BVP.

Protestuodami prieš planuojamą algų mažinimą, penktadienį Atėnuose protestą surengė Graikijos policininkai, ugniagesiai ir pakrantės apsaugos darbuotojai. "Taip toliau tęstis negali", - sakė jie žurnalistams. Anot policijos profsąjungos vadovo Kristoso Fotopuloso (Christos Fotopoulos), jei pareigūnų algos toliau mažės, šalis susidurs su saugumo problemomis. Per praėjusius dvejus metus jų atlyginimai mažėjo maždaug 30 proc. Dabar policininkas uždirba 691 eurą per mėnesį.

Ieškodama naujų taupymo galimybių Graikijos vyriausybė nusprendė atsisakyti dviejų vyriausybinių lėktuvų, praneša agentūra AP. Didesnysis orlaivis bus skirtas karinėms oro pajėgoms ir naudojamas treniruočių tikslams, pirmadienį Atėnuose paskelbė ministras pirmininkas Antonis Samaras (Antonis Samaras). Antrasis lėktuvas bus parduotas, o lėšos atiteks ginkluotosioms pajėgoms, kurių biudžetas dėl taupymo priemonių per praėjusius pustrečių metų smarkiai sumažėjo.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Kokie procesai vyksta įdėjus indėlį į banką? Kokių indėlių yra? Pagal ką rinktis indėlio rūšį? Šie ir kiti klausimai gali kilti norintiems pasirinkti vieną taupymo būdų – indėlį banke. Į dažniausiai kylančius klausimus apie indėlius banke atsako Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. Kas yra indėlis banke? Tai vienas populiariausių ir patogiausių taupymo būdų.

90 proc. taupančiųjų senatvei yra vyresni nei 30 metų. Daugiausiai (49 proc.) taupančiųjų senatvei yra 40-50 metų amžiaus. Jaunimas dažniau nei kiti pinigus kaupia naujosioms technologijoms. 15-19 metų amžiaus jaunuoliai sudaro 59 proc. taupančiųjų kompiuteriui, mobiliajam telefonui ar kitai technikai. Tokias taupymo tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. 28,2 proc. Lietuvos gyventojų sako santaupas kaupiantys „juodai“ dienai, 20,9 proc.

Finansų valdymas – dažnam nemažas iššūkis. Kaip ir kitose gyvenimo srityse, čia nuolat darome klaidų. Vis dėlto skiriant truputį laiko ir pastangų galima išmokti keletą esminių taisyklių, kuriomis vadovaujantis tikimybė klysti ryškiai sumažėtų. Į klausimus, kaip valdyti finansus ir kokių dažniausiai pasitaikančių klaidų vengti, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.

Kiekvienų metų biudžeto rengimo procesas stulbinamai panašus: ar ūkis kaista, ar krizė, ar kamuoja neapibrėžtumai pasaulio ekonomikoje geri norai visada viršija galimybes. Turbūt pati žmogiška prigimtis tą lemia, nes juk ir kasdienybėje reikia ir to, norisi ir ano. Skirtumas tik tas, kad asmeniniame gyvenime ištekliais tiems poreikiams ir norams daugiausia ir rūpintis tenka pačiam, tikėtis, kad tuo pasirūpins kiti, leistina tik vaikams.

Sugriežtinusi į Kuršių neriją persikelti norinčių automobilių vairuotojų kontrolę, bendrovė „Smiltynės perkėla“ šiemet sutaupė 0,4 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Smiltynės perkėla“ aptarnavo 2 proc. daugiau keleivių ir dviratininkų nei per tą patį 2011 m. laikotarpį. Tuo tarpu perkeltų transporto priemonių skaičius sumažėjo 2 proc.

Nors šiais laikas milijonas neatrodo labai labai dideli pinigai. Tiek sukaupti vis tiek sugeba ne kiekvienas. „Business Insider“ nupiešė milijonieriaus portretą ir pateikė, jų nuomone, svarbiausius jo įsitikinimus ir įpročius, kurie padėjo sukaupti milijoną. Jis visada išleidžia mažiau negu uždirba. Ilgajame laikotarpyje geriau būti anonimiškai turtingu nei apgaulingai skurdžiu. Jis žino, kad kantrybė – tai dorybė. Labiau tikėtina, kad milijonieriais per naktį netampama.

Italijos parlamentas pritarė naujoms griežtoms taupymo priemonėms, kuriomis ministras pirmininkas Mario Montis iki 2014 metų pabaigos nori sutaupyti 26 mlrd. eurų, praneša agentūra AFP. Už atitinkamą įstatymą balsavo 371 deputatas, 86 buvo prieš ir 22 susilaikė. Šiuo metu Italija išgyvena recesiją: bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo balandžio iki birželio, palyginus su prieš tai buvusiu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc.

Europos Komisija pasveikino Graikijos koalicinių partijų susitarimą dėl tolesnių struktūrinių reformų. „Dešimt struktūrinių reformų prioritetų yra aiškus ženklas, kad Graikijos vyriausybė pasiryžusi spartinti taip skubiai reikalingą ūkio reformą“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtame Komisijos pareiškime. Dabar esą viskas priklausys nuo to, ar reformų pažadai bus nuosekliai įgyvendinti. Graikijos koalicinės partijos prieš tai susitarė dėl konkrečių priemonių, padėsiančių sutaupyti 11,5 mlrd.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ ketina atsisakyti 1,9 tūkst. darbo vietų, vykdydamas 3 mlrd. eurų išlaidų mažinimo programą. Apie tai skelbiama banko pranešime spaudai. Apie 1,5 tūkst. darbuotojų bus atleista investicinių paslaugų padalinyje, įsikūrusiame Londone. Šiame padalinyje dirba 14,6 tūkst. darbuotojų, o iš viso „Deutsche Bank“ banke darbuojasi per 80 tūkst. žmonių. Tikimasi, kad išlaidų mažinimo programa leis sutaupyti 350 mln. eurų.

Ispanijos princesė Letizia turi silpnybę madingiems dizainerių rūbams. Karalienė Elžbieta II važinėja „Bentley“ markės automobiliu, o Belgijos karalius Albertas II pietų Prancūzijoje išlaiko prabangią vilą. Vis dėlto šiandien net ir karališkųjų šeimų nariai yra priversti pajusti Europą apėmusį taupymo vajų, rašo CNBC. Paskutinės žinios apie karališkų diržų veržimąsį atskriejo iš Ispanijos, kurios karalius Juanas Carlosas 7 proc. sumažino savo ir sūnaus, princo Felipe'o atlyginimus.

Didžioji dalis lietuvių sutiktų reguliariai skirti lėšų tam, kad jų šeimos išvengtų finansinių sunkumų netekus artimojo. 20 proc. gyventojų šiam tikslui galėtų atsidėti iki 30 litų per mėnesį, ketvirtadalis – nuo 30 iki 50 litų. Dar ketvirtadalis gyventojų finansinei apsaugai galėtų skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį. Kas trečias gyventojas teigia, kad negalėtų skirti pinigų šeimos finansinei apsaugai. Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, nuo rugp­jū­čio 1 die­nos mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga nuo 800 li­tų pa­di­dės iki 850 li­tų. Ar pa­pil­do­mi 50 li­tų pa­ge­rins gy­ve­ni­mo ko­ky­bę? Ine­sa, par­da­vė­ja: – Oi, čia yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Į ran­kas ga­vus 670 li­tų, ne­la­bai ką ir pa­ju­si. Žie­mos me­tu vien už šil­dy­mą ir ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas tu­riu su­mo­kė­ti 800 li­tų. Rei­kia gal­vo­ti, iš kur gau­ti pa­pil­do­mus 200 li­tų, o čia kal­ba­ma tik apie 50 li­tų.

Idėja: pirkti naujų daiktų nebūtina. Skaičiuojant tokius tinklalapius kaip „Craigslist.org“, „Freecycle.org“, lietuviškąjį „Manodrabuziai.lt“ bei jau populiarias nebrangias parduotuvėles ir didžiuosius išpardavimus, atsiranda vis daugiau būdų pigiai įsigyti prekių.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį pasipriešino bandymams apkarpyti kitų metų Europos Sąjungos biudžetą ir pabrėžė, kad tai prieštarautų planams skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, informuoja AFP. Europos valstybių ir vyriausybių vadovams skirtame laiške J. M. Barroso išsakė pasipiktinimą siūlymais planuojamą kitų metų biudžetą apkarpyti 5 mlrd. eurų.

Estijos prezidentas Toomas Ilvesas pagarsėjo, kai savo „Twitter“ paskyroje atsikirto „New York Times“ rašančiam ekonomistui Paului Krugmanui. Savo tinklaraštyje Nobelio ekonomikos premijos laureatas P. Krugmanas sumenkino sėkmingą Estijos programą kovoje su pasauline ekonomine krize.

Ar gali turėtų jūsų kalba įtakos sąskaitai banke? Pasirodo, ne tik gali, bet ir turi. Tą įrodė Jeilio universiteto ekonomikos profesorius M. Keithas Chenas savo tyrimu „Kalbos įtaka ekonominei elgsenai“, rašo dv.ee. Mokslininkas tyrime atkreipia dėmesį į vieną iš kalbos aspektų: kaip mes elgiamės su laiku. Kiekviena kalba organizuoja ir apibrėžia būsimąjį laiką vis kitaip. Lingvistai tai laiko skirtumais tarp būsimojo laiko nuorodų.

Gyvenimas susituokus sustiprina ne tik saugumo jausmą, bet ir padeda daugiau sutaupyti. Tokią išvadą padarė Didžiosios Britanijos nacionalinis taupymo ir investavimo institutas, atlikęs taupymo tyrimą. Jo duomenimis, britai, gyvenantys santuokoje, vidutiniškai sutaupo 68 svarus sterlingus per mėnesį (800 per metus). Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad taupymą šeimoje paskatina bendri tikslai, pavyzdžiui, namo pirkimas, bendro „lizdo“ kūrimas.

Ar kada pagalvojote, kodėl jūsų ir draugo požiūris į pinigus ir išlaidas skiriasi? Net jei priklausote tai pačiai kartai, galite mąstyti visiškai skirtingai. Bostono konsultacijų grupė apklausė 4 tūkst. 16 - 34 m. amžiaus žmonių ir nustatė, kad 79 mln. Y kartos (gimusiųjų 1983-2001 metais) atstovus galima skirstyti į 6 tipus, ne tik pagal jų išlaidų pobūdį, bet ir finansinius įpročius apskritai, rašo buisnessinsider.com.

Ketvirtadienio vakarą Ispanijos sostinėje per riaušes, kilusias protesto akcijos metu, sužeisti 26 žmonės, tarp jų – vienas policininkas. Šeši manifestantai sulaikyti. Susirėmimai su policija prie Deputatų Kongreso (parlamento žemųjų rūmų) prasidėjo, kai grupė demonstrantų pamėgino prasiveržti pro užtvaras aplink pastatą. Pareigūnai jiems davė atkirtį, ir protestuotojai pasitraukė iš incidento vietos.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį pareiškė, kad nenumano, kada baigsis vyriausybės taupymo programa, nes ekonomiką slegia didžiulis biudžeto deficitas ir prastėjančios ekonominės sąlygos. D. Cameronas interviu „The Daily Telegraph“ pažymėjo, kad šalies išlaidų apkarpymo programa, kuri iš pradžių buvo suplanuota penkeriems metams, gali tęstis iki 2020-ųjų. „Tai sunkus laikotarpis visoms valstybėms, ne tik Europoje, aš manau, kad su juo susidurs ir JAV.

Kiekvieną mėnesį taupo 45,3 proc. Lietuvos gyventojų. Reguliariam taupymui žmonės dažniausiai gali skirti nedideles sumas – 32,4 proc. teigia kas mėnesį atidedantys iki 300 litų. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. „Dažnas mėnesio pajamas ir išlaidas stengiasi balansuoti taip, kad reguliariai taupymui galėtų atidėti bent nedideles sumas. Pirmiausia siekiama sukaupti rezervą finansiniam stabilumui, vėliau planuojant didesnius pirkinius.

Finansų krizei laikant savo gniaužtuose Ispaniją, diržus tenka veržtis ir karaliui Juanas Carlosas, praneša agentūra AFP. Karališkieji rūmai antradienį Madride paskelbė, kad valstybės išmokos monarchui sumažės 7,1 proc. Tai reiškia, kad Juanas Carlosas per metus gaus 20 910 eurų mažiau nei iki šiol. Sosto įpėdiniui princui Felipei teks verstis su 10 455 eurų mažesnėmis pajamomis.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) sukritikavo „perdėtai griežtą“ Vokietijos taupymo politiką euro krizės metu, praneša agentūra AFP.