taupymas

Europos Sąjungos raginimai aktyviau naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais pamažu randa atgarsį ir privačiose Lietuvos sodybose. Vasaros pabaigoje Krekenavos miestelio pakraštyje išdygo vėjo jėgainė – elektros energiją gaminantis įrenginys. Ją pasistatę vietiniai verslininkai Jolanta ir Gediminas Ražauskai sako, kad galvoti apie atsiskyrimą nuo monopolininkų elektros tiekėjų kol kas nerealu, bet didelė elektros kaina jų šeimai tapo mažiau aktuali.

Didžiojoje Britanijoje skelbiamas valstybės išlaidų mažinimas, dėl kurio apie 0,5 mln. valstybės tarnautojų per artimiausius 4 metus neteks darbo.Valstybės įstaigų biudžetai sumažės kai kur net ketvirtadaliu. Tai radikaliausi biudžeto apkarpymai šalyje per 30 metų.

NATO narės iš Europos priverstos karpyti gynybai skirtas lėšas. Bet amerikiečiai tvirtina, kad veržtis diržus turi ir jie, todėl neketina dengti visų Aljanso išlaidų. Pirmieji pylos gavo britai. Apsvarstė strategiją Ketvirtadienį Aljanso šalių atstovai Briuselyje tarėsi dėl naujos NATO strategijos. Tačiau kalbų apie smarkiai mažinamus kai kurių šalių gynybos biudžetus neišvengta. Nors daugelis narių pritarė ambicingiems NATO planams, neaišku, kas krapštys pinigines.

Esminių valstybės valdymo reformų Lietuva ir artimiausiu metu nesulauks. Vakar posėdžiavusi Valstybės valdymo tobulinimo komisija, labiau žinoma Saulėlydžio vardu, atsargiai pasiūlė tik kosmetiškai padailinti išsipūtusį biurokratų aparatą. Vakar 13-ąjį posėdį šiemet surengusi Saulėlydžio komisija nagrinėjo du klausimus. Tartasi dėl Lietuvos archyvų departamento bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijų ir administracijos struktūros peržiūros.

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabetha II atšaukė tradicinį vakarą Kalėdų proga Bakingamo rūmuose, kad būtų sutaupyta lėšų. Gruodžio 13-ąją numatytoms iškilmėms, kuriose turėjo dalyvauti 1200 svečių, buvo planuojama išleisti 50 tūkstančių svarų sterlingų (apie 80 tūkstančių dolerių). Bet monarchė nusprendė pademonstruoti solidarumą su Jungtinės Karalystės gyventojais, kurie susiduria su ekonominiais sunkumais, ir priėmė nelengvą sprendimą po konsultacijų su karališkųjų rūmų patarėjais.

Valdžios atstovai, apsižiūrėję, kad milijonai, skiriami pašalpoms bei skurstančiųjų paramai ir jos tvarkymui, „suvalgomi" savivaldybių skoloms padengti, nusprendė mažinti skiriamas lėšas. Tik savivaldybės tvirtina, jog dėl pašalpos gali vėluoti, o kai kurie žmonės jų nė nesulauks. Pinigus pravalgo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai nusprendė, jog būtina sumažinti pašalpų bei kompensacijų tvarkymui skiriamas sumas.

Premjeras Andrius Kubilius paskelbė matąs didelių taupymo rezervų sveikatos apsaugos sistemoje. Tačiau ne tik ligoniai, bet ir medikai stebisi – kur tie rezervai? Taupymo sumetimais praėjusiais metais buvo uždaryti kai kurių rajonų ligoninių chirurgijos ir akušerijos skyriai, sumažinti atlyginimai medikams, aptarnaujančiam personalui. Ir kas iš to? Kaip ir buvo pranašauta, mažos ligoninės atsidūrė ant bankroto ribos.

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai visiškai neišmano, kaip elgtis su pinigais – toks dalykas mokyklose nedėstomas. Bet dabar jį dėsto pats gyvenimas. Pastarieji metai išmokė elementarios aritmetikos net tuos, kurie skaičiams ir jų operacijoms neturi jokių gabumų. Jau įtvirtinti įgūdžiai dėti centą prie cento niekur neprapuls ir kai sulauksime geresnių laikų. Dabar perkame apgalvotai ir taupiai iš būtinybės, bet tai pamažu tampa ir geru tonu.

Krikščionių partijos frakcija Seime piktinasi aukščiausių šalies pareigūnų veidmainystėmis raginant bendrapiliečius susiveržti diržus, kai patys tuo metu negaili biudžeto lėšų savo pavaldinių priedams ir abejotinų konsultantų paslaugoms apmokėti.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad kitų metų šalies Lietuvos biudžeto deficitas sudarys apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot premjero, „kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliksiantis ateities kartoms nepakeliamų skolų.“ „Deficitas – tiek, kiek ir skelbėme, – apie 6 proc., galbūt net ir mažiau. Tai būtų mūsų tikslas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas. A. Kubilius pabrėžė, kad deficitas – nesavitikslis dalykas.

ES šalių atstovai pradeda svarstyti prieštaringą planą milijardinėmis piniginėmis baudomis bausti šalis, kurių vyriausybės nesiima būtinų taupymo priemonių. Tačiau gali būti, kad pažangos bus pasiekta tik minimalios, nes reformas aptariančiai grupei sunkiai sekasi mažinti aštrius nuomonių skirtumus, o jau poryt laukia ir nauja protestų banga.

Prasidėjus rudeniui, prasideda ir naujas teatrų sezonas, kino teatrų repertuarai pasipildo įspūdingais filmais, o į jaukias koncertų sales iš atvirų erdvių grįžta atlikėjai, atnaujinamos muziejų ekspozicijos. Viskas atrodo taip nauja ir įdomu, bet kaip viską aplankyti – juk bilietai tikrai nepinga?! Galimybių tikrai yra ir pasistengti verta – tereikia tik prisiminti keletą naudingų patarimų. Nenukelkite visko į savaitgalius.

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga ragina policijos pareigūnus, kurie dar turi nenudėvėtų uniformų ar jų dalių, pasidalyti jomis su kolegomis. Mat valstybė policininkus paskutinįkart aprengė pernai rudenį. Drabužiai susidėvėjo „Uniforminės aprangos dėvėjimo terminas 71 proc.

Trūkstant lėšų naujoms uniformoms įsigyti, policijos pareigūnai raginami taupyti turimas, o sukauptomis atsargomis dalintis su kolegomis. Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga ragina policijos pareigūnus atidžiai peržiūrėti turimas uniforminių drabužių atsargas ir grąžinti į sandėlius nedėvėtas uniformas ar jų dalis, jeigu tokių išliko. „2011 metais uniforminės aprangos dėvėjimo terminas pasibaigs 71 proc.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos įjungti visus anksčiau dėl taupymo išjungtus gatvių šviestuvus. „Gavome daug miesto gyventojų prašymų prasidėjus mokslo metams, ilgėjant tamsiajam paros laikui bei padidėjus eismo įvykių rizikai nebetaupyti apšvietimui“, – sakė Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsitikinusi, kad bibliotekininkai, muziejininkai ir kiti biudžetinių įstaigų darbuotojai, vos uždirbantys minimalią algą, gauna ir taip pakankamai. Todėl siūloma jiems sumažintas algas mokėti ir visus kitus metus.

Ar tau kada teko užeiti į parduotuvę nusiteikus įsigyti vieną smulkmeną, o išeiti iš jos su pilnutėliu pirkinių krepšiu ir tuštutėle pinigine? Jei taip – metas suvokti, kas verčia tave išleisti per daug bei užbėgti tokiai situacijai už akių! 1.    Saugokis gundančių etikečių. Moksliškai įrodyta, kad žmonės daug noriau perka prekes, prie kurių prisegtas magiškas lapelis „Išpardavimas“, „Superkaina“, „Nuolaida“ ir pan.

Apkarpiusi pensijas ir išmokas motinoms, Vyriausybė surado dar vieną galimybę sutaupyti labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Senatvės ar ligų tarp keturių sienų įkalinti ir ne mažiau nei iš 700 litų besiverčiantys varguoliai privalės susimokėti už juos namuose aplankančių socialinių darbuotojų paslaugas. Iki šiol už jas atsilyginti reikėjo tiems, kurių pajamos viršydavo 1050 litų ribą. Panevėžio socialinių paslaugų centro taikomas valandos įkainis siekia 7,28 lito.

Seimo valdyba, prieš savaitę pranešusi, jog kitąmet mažės išlaidos komandiruotėms, tą pačią dieną kolegoms palaimino 12 komandiruočių bei kelionių į užsienį. Kelionių lyderiui Egidijui Vareikiui dar pavyko išpešti komandiruotę į Gruziją. „Blogai vertinu sumažinimą. Čia ne pramoga, čia rimtas darbas. Kol manysim, kad taip nėra, Lietuvai bus tik blogiau. Būsim mažiau reikalingi", – siaubingą ateitį atskleidė E.Vareikis. Jis tikino, kad ir į Indiją seimūnams keliauti būtina.

Pagal tai, kiek senų daiktų ir atliekų išmeta miestiečiai, galima spręsti apie jų gyvenimo kokybę ir buities pokyčius. Šiemet ir praėjusiais metais panevėžiečiai buvo kur kas taupesni – mažiau išmetė buitinės technikos, garso ir vaizdo aparatūros, senų baldų ir apskritai buitinių šiukšlių. Pagal pateiktus miesto švaros bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenis, prie gyvenamųjų namų šiemet surinkta 7,57 tonos didžiųjų atliekų, dažniausiai buitinės technikos, baldų.

Seimas, privertęs visą Lietuvą krapštyti didesnius mokesčius ir tenkintis mažesnėmis pensijomis bei išmokomis, savęs nenuskriaudė. Kitąmet parlamentas didins išlaidas šventėms ir niekučių pirkimui, išleis keletą milijonų kalboms mokytis. Tačiau seimūnų tikinimu, jie susispausti nebegali, o pinigų prasimanys net parduodami savo viešbutį.

Kodėl verslas taupo labiau nei valstybė? Kodėl algos valstybiniame sektoriuje mažėja lėčiau nei privačiame? Apie tai „Balsas.lt“ studijoje diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma ir Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.

Praėjusios savaitės pabaigoje Žalgirio arenos rangovė UAB „Vėtrūna“ Kauno miesto savivaldybėje užregistravo administracijos direktoriui adresuotą laišką, kuriame išdėstė argumentuotus pasiūlymus, kaip statant šį nacionalinės reikšmės objektą būtų galima sutaupyti apie 1 mln. Lt.

Įspūdis, kad viešajame sektoriuje algos mažintos mažiau nei privačiajame susidaro dėl to, kad nėra sumažintos medikų algos, o mokytojų atlyginimai net padidėjo, tikina Premjeras Andrius Kubilius. „Pernai Vyriausybė ir Seimas ėmėsi žingsnių, kuriais viešajame sektoriuje buvo mažinami atlyginimai valstybės tarnautojams. Jiems per metus atlyginimai sumažėjo beveik 10 proc.

Vilniaus miesto meras, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vilius Navickas toliau dalija priedus prie atlyginimo, nors jo partijos vadai deklaruoja taupysią dar ilgai. 2010 m. liepos 15 d. mero potvarkis Nr.

Jeigu nieko nespėjate, vis pritrūksta valandos kitos, o pinigai ištirpsta akimirksniu, visai nebūtina pradėti mažiau miegoti ar slėpti nuo savęs mokėjimo kortelę. Verčiau mokykitės tinkamai tvarkyti savo dienotvarkę ir protingai elgtis su pinigais. Litas prie lito Ir kur jie dingo?! Juk, atrodo, nieko brangaus nepirkote, o kišenė tuščia. Pinigai mėgsta būti skaičiuojami. Turėkite išlaidų knygą, skaičiuokite pajamas ir išlaidas, planuokite, kokią sumą kam ir kada išleisite.

Ar daugiau kaip pusmetis yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad per jį būtų galima pakeisti ilgalaikius įpročius? Praėjusių metų paskutinę dieną buvo sustabdyta pigios elektros gamintoja Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Energijos kainos nuo naujų metų pašoko nuo keliolikos iki keliasdešimt centų už kilovatvalandę. Buvo skaičiuojama, kad vidutinė lietuvių šeima už elektrą kiekvieną mėnesį turės mokėti maždaug 20 litų daugiau nei veikiant IAE.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Panevėžyje gyventojų laikomų indėlių bankuose, skaičiuojant vienam gyventojui, per pastaruosius dvejus metus padidėjo daugiausia Lietuvoje. Pinigų kiekiu, sunkmečiu didėjusiu bankuose, panevėžiečiai nusileidžia tik kauniečiams. 2008 metų pradžioje miestiečiai bankuose laikė 739 milijonus litų, o šių metų pradžioje jų padaugėjo dar 79 milijonais litų – iki 818 milijonų.

Vyriausybė ruošiasi pasiūlyti Seimui ilginti pensinį amžių, „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus „užšaldyti“ ties 2 proc. riba ir peržiūrėti motinystės (tėvystės) išmokas. Tai pirmadienį patvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Sprendimus dėl „Sodros“ reformos žadama priimti tik po to, kai rudenį bus pateikti detalūs skaičiavimai. Tuo tarpu politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimai ir kitais metais gali likti sumažinti.

Daugelis žmonių pinigus švaisto tuščiai ir lengvabūdiškai. Ir tai pasakytina ne tik apie tuos, kurie iki ausų įklimpę į skolas, pasiėmę didžiausius kreditus tik tam, kad įsigytų daiktų, kurių šiaip jau sau tikrai negali leisti. Pakalbėkime apie paprastus žmones, tokius kaip mes.

Didžiosios Britanijos biudžeto išlaidų karpymas bedarbių skaičių gali padidinti nuo dabar esamų 2,5 mln. iki 3 mln. žmonių, įspėjama ataskaitoje, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Personalo ir plėtros institutas (Chartered Institute of Personnel and Development) įspėja, kad valstybės išlaidų mažinimas pakenks Britanijos darbo rinkos atsigavimui. Instituto teigimu, beveik nėra vilties, kad mažiausiai iki 2015 metų atlyginimai Britanijoje augs.

Gyvenimas turint mažesnes pajamas: kaip turėtų keistis mūsų elgsena ir mąstymas tiek visuotinio, tiek privataus taupymo metu? Susidarykite planą − Kaip žmonės, gyvenantys nuo algos iki algos, turėtų planuoti išlaidas, kad nesikauptų skolos? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento privataus bankininko Andrejaus Romanovskio. − Kiekvienas mūsų, o ypač žmonės, kurių pajamos verčia gyventi „nuo algos iki algos“, turėtų skaičiuoti.

Lupdama paskutinį kailį nuo verslininkų, pensininkų ir kitų sunkiai besiverčiančių gyventojų, visus nuolat ragindama solidariai taupyti, valdžia nenusiteikusi veržtis diržų. Žodis „taupyti“ tapo šios Vyriausybės vienu dažniausiai tariamų žodžių. Jis skiriamas pensininkams, socialiai remtiniems žmonėms, verslininkams, bet tik ne valdžios institucijoms.

Tarptautinio valiutos fondo atstovės C. Purfield teigimu, nors Lietuvos ir kitų Baltijos šalių biudžeto taupymai pernai buvo vieni didžiausių iš kada nors darytų, tačiau ateinančiais metais reikės dar papildomų priemonių, nes antraip skola ir toliau augs. Krizės metais Lietuvos valdžia gerokai pakoregavo biudžeto išlaidas, tačiau ir ateityje reikės laikytis griežtos viešųjų finansų politikos. C. Purfield teigimu, po krizės šalims atsigauti reikia maždaug septynerių metų.

Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus. Tai atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“. Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus.

Pernai ūkininkai tikėjosi atsitiesti, tačiau jų finansinė padėtis tik blogėjo. Kad šie metai būtų pelningesni, būtina ieškoti taupymo rezervų. Kokie jie? Pirmiausia ūkininkai turėtų mažinti išlaidas mineralinėms, ypač azoto, trąšoms pirkti. Vienas paprasčiausių azoto šaltinių yra raudonieji dobilai. Išlaidos didesnės už pajamas Ūkininkams, iš hektaro prikūlusiems po 4–5 tonas grūdų ir juos pardavusiems po 170–300 Lt už t, dažnai trūksta pinigų jų auginimo išlaidoms padengti.

Praėjusiais metais šalies teisėjų atlyginimai buvo mažinami du kartus – beveik 20 proc. nurėžta. Pernai Klaipėdos rajono apylinkės teismui pagal programą „Bylų nagrinėjimas“ iš biudžeto paskyrė 1 mln. 369 tūkst. litų, iš kurių 921 tūkst. Lt – darbo užmokesčiui. Šiais metais skirta 1 mln. 303 tūkst. Lt, atlyginimams – 835 tūkst. litų. Jau dabar žinoma, kad užmokesčiui trūksta 30,7 tūkst. litų.

Didėjančios išlaidos būtiniausioms pragyvenimui reikalingoms reikmėms pasiekė ribą: taupyti pradedama sveikatos sąskaita. Tokia nerimą kelianti prielaida nuskambėjo bendrame LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto, Valstybinės ligonių kasos, pacientų organizacijų atstovų bei Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) narių susitikime. Sausio mėnesio statistiniai duomenys rodo, kad gyventojai rečiau lankosi pas šeimos gydytojus, 20 proc.

Dažniausiai kalbos apie biurokratizmo mažinimą virsta siūlymais mažinti tarnautojų skaičių. Žurnalistams ir visuomenei besidomintiems Saulėlydžio klausimais labiausiai rūpi kiek tarnautojų atleista, kokios jų algos. Ypač rūpi ir priedai. Valdymo tikslų požiūriu šie klausimai yra antraeiliai.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atkreipia Vilniaus miesto valdžios dėmesį ir ragina ją eksperimentuojant su miesto gatvių apšvietimo sumažinimu ar išjungimu atsakingai įvertinti galimas pasekmes eismo saugumui. "Suprantu, kad miesto savivaldybės finansinė situacija yra sudėtinga ir reikia taupyti, bet laikausi pozicijos, kad taupyti žmonių sveikatos ar gyvybių sąskaita negalima.

Vyriausybė ir Seimas toliau stebina savo nenuoseklia politika. Viena ranka priimami sprendimai, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Kita skatinama, kad žmonės kuo daugiau vartotų dujų, elektros ir taip didintų taršą. Prizas už tai - mažesni energijos tarifai. Brangesni metai Šiomis dienomis Lietuvos gyventojai už įvairias komunalines paslaugas paskutinį kartą moka senomis kainomis. Nuo sausio brangsta dujos, elektra, kai kuriose savivaldybėse ir šildymas bei vanduo.

Šiemet Panevėžio rajono savivaldybei norint išgyventi, kai apie penktadalį mažesnis biudžetas nei pernai, teks taip susiveržti diržą, kad liktų galimybė tik kvėpuoti. Padėtis – be išeities Savivaldybėje sudaryta taupymo komisija, vadovaujama administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio, rengia planus, ką dar galima sumažinti, ko atsisakyti, kad būtų sutaupyta mažiausiai keliolika milijonų litų. Dėl Savivaldybės darbuotojų jau apsispręsta.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus vertinimu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų valdomos Vyriausybės ketinimai branginti socialinę slaugą vienišiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra amoralūs. "Tylėti negalima, nes taupyti iš tų, kurie net savimi negali pasirūpinti, yra paprasčiausiai amoralu", - teigia A. Butkevičius.

Kauno rajono savivaldybei pernai pavyko surinkti tik 92,2 proc. biudžeto pajamų. Iš viso buvo planuota surinkti 164 mln. Lt. Dėl to šiemet teks spaustis labiau, nes rajono savivaldybės biudžetas tebus 126 mln. litų. Savivaldybės vadovai neabejoja, kad situacija galėjo būti visai kitokia, jei valstybė Kauno rajonui būtų grąžinusi savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti skiriamą sumą ir biudžetą būtų papildę negauti gyventojų pajamų mokesčiai.

Panevėžio lopšelių-darželių darbuotojai sulaukia vis daugiau tėvų prašymų leisti vaikams laikinai – mėnesį, du ar kelis – nelankyti darželio. Tėvai nurodo neturį pinigų sumokėti už darželį, nes neteko darbo. Kiti apskaičiuoja, kad, močiutę įkalbėjus pasaugoti vaiką mėnesį, galima sutaupyti šimtą kitą litų. Pasak lopšelio-darželio „Kastytis“ direktorės Stasės Šešeikienės, ant stalo prašymus laikinai nevesti atžalų į įstaigą gruodį padėjo trijų auklėtinių tėvai.

Valstybinių struktūrų reorganizacija leido Latvijai sutaupyti dešimtis milijonų latų. Apie tai rašo portalas „Delfi.lv“, kuriam pavyko gauti duomenis daugelio šalies ministerijų. 2009 metais esminiai pokyčiai buvo vykdomi visose ministerijose. Dalis darbuotojų buvo atleisti, didžiajai daugumai apkarpyti atlyginimai, panaikintos įvairiausios lengvatos. Be to, įvairiausioms ministerijoms pavaldžių įstaigų skaičius sumažėjo dvigubai.

Krašto apsaugos sistemos kariai ir civiliai, nemokamai atostogavę balandžio–lapkričio mėnesiais, krašto apsaugos sistemai sutaupė 5,9 mln. Lt biudžeto lėšų. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė nuoširdžiai dėkoja visiems geranoriškai palaikiusiems vadovybės pasiūlymą savanoriškai išeinant nemokamų atostogų padėti sutaupyti krašto apsaugos sistemai būtinų lėšų.

Ankstesniais metais būdavo – dar prieš gerą mėnesį visose Marijampolės viešose erdvėse skamba kalėdinė muzika, nemokamai šventę akims surengia išradingai papuoštos vitrinos, blizgučiais ir spalvotomis elektros lemputėmis apkaišyti langai. Marijampoliečiai pastebėjo – kalėdinio džiugesio šiemet mūsų mieste tikrai mažiau, nei ankstesniais metais. Vitrinos ir langai beveik nepuošiami visose Jono Basanavičiaus aikštės įstaigose.

Kaip sutaupyti ir išgyventi krizę, šią savaitę svarstė Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo komisija. Politikai nedvejodami apkarpė lėšas švietimui, ekonomikai, aplinkos, sveikatos apsaugai, socialinei paramai, viešajai infrastruktūrai, kultūrai, sportui, Savivaldybės valdymui. Galutinį sprendimą gruodžio pabaigoje priims rajono Savivaldybės taryba.