taupymas

Ilgametis knygų serijos apie tai, ką, kur ir kaip pirkti redaktorius vokietis Heinzas Waldmülleris pristato 10 svarbiausių taupymo taisyklių. Auksinė taisyklė Nr. 1: 10 proc. į „slaptą“ sąskaitą Kiekvieno mėnesio pradžioje gavę atlyginimą, 10 proc. perveskite į specialiai tam skirtą sąskaitą. Šiais pinigais naudokitės tik ypatingai svarbiais atvejais. Auksinė taisyklė Nr. 2: Nepirkite išsimokėtinai Pirkimas išsimokėtinai visada vilioja, nes neišleidę nė cento prekę gaunate iš karto.

Nepaisant Generalinės prokuratūros deklaruojamos taupymo politikos, dėl kurios šalies prokuratūrose atsisakoma vairuotojų, kurjerių, ūkvedžių, kompiuterininkų, budėtojų ir valytojų, joje bus naudojamos ne nemokamos atvirojo kodo programos, o komercinė bendrovės „Microsoft" programinė įranga. IT bendrovė BAIP pranešė kartu su programinės įrangos gamintoja „Microsoft" laimėjusi Generalinės prokuratūros skelbtą konkursą ir pasirašiusi paslaugų vykdymo sutartį.

Krizės pamokas lietuviai išmoko skirtingai. Vieni ir toliau taupo, kiti tapo reiklesni ir ėmė atidžiau sekti, ką perka. Lietuvos pirkėjai skirtingi Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ atliko tyrimą, per kurį pagal specialią metodologiją visi Lietuvos pirkėjai suskirstyti į segmentus. Šis skirstymas pagrįstas pirkimo įpročius nusakančiais teiginiais: nuo sprendimo pirkti, atsižvelgiant į prekybos centro vietą, iki elgesio parduotuvėje.

Didžiojoje Britanijoje kelis savaitgalius trunkanti laisvadienių virtinė kirto per ir taip šlubuojančią šalies ekonomiką. Panašu, kad jos neišgelbėjo net karališkosios vestuvės. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį vykusias karališkąsias vestuves pavadino geriausia žinia ekonomikai, tačiau įprastas jau tapęs ilgasis savaitgalis buvo nuostolingas.

„Volvo Trucks“ pradeda kampaniją, kuria siekiama supažindinti su degalų sąnaudų mažinimo galimybėmis keičiant požiūrį į sunkvežimių eksploataciją, technologijas ir vairavimo įpročius. Švedijos sunkvežimių gamintojas sako, kad daug sutaupyti galima ir labai paprastomis priemonėmis.

Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) pasiūlė kitąmet padidinti jo biudžetą vos 2,3 proc., palyginti su šiais metais. Tai mažiau negu metinė ES infliacija (2,8 proc.). Siūlomas 2012 m. EP biudžetas sudarytų 1,725 mlrd. eurų, pranešė EP spaudos tarnyba. „Atsižvelgdamas į sunkią ekonomikos ir biudžeto padėtį valstybėse narėse, Parlamentas turi parodyti biudžetinę atsakomybę ir saikingumą nedidindamas biudžeto daugiau negu esamas infliacijos lygis“, – sakoma EP patvirtintoje rezoliucijoje.

Noras sutaupyti –  beveik kaip įgimta savybė. Retas, kuris nesidžiaugia nusipirkęs prekę pigiau ir paskui atradęs lygiai tokią pačią kitur žymiai aukštesne kaina. Tačiau, ar skiriame daug dėmesio kainų palyginimams pirkdami būtiniausius maisto produktus - pieną, duoną, sviestą? Ar dažnai naršome internete tikrindami vienų ir kitų produktų kainas bei į prekybos centrus užsukame tik kruopščiai susiplanavę, ką ir kiek pirksime? Tyrimas „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, net 82 proc.

Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems lieka pinigų taupymui, beveik trims ketvirtadaliams gyventojų pinigų taupymui nelieka. Dauguma taupančiųjų (64 proc.) pinigus laiko banke, šiek tiek mažiau nei trečdalis taupančiųjų (30 proc.) teigia santaupas laikantys namuose. Tokie duomenys paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos, atliktos š.m.  kovo mėn. 4 – 13 d. metu buvo apklausta 1020 Lietuvos gyventojų.

Sinoptikams vos prakalbus apie šiltėjančius orus, kai kurie gyventojai suskubo galvoti apie šildymo sezono pabaigą. Tokių namų jau yra, tačiau specialistai abejoja, ar protinga taip skubėti. Oficialiai šildymo sezoną nusprendžiama baigti tuomet, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne mažesnė kaip dešimt laipsnių šilumos. Tačiau pastarosiomis dienomis tokia šiluma panevėžiečiai tikrai neturėjo galimybės pasidžiaugti.

2010 metais privatūs asmenys į Lietuvą pervedė rekordinę sumą – 4,1 mlrd. litų. Ši suma prilygo beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų „į rankas“ gauto darbo užmokesčio fondo, rodo SEB banko parengta „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Perlaidos iš užsienio, lyginant 2008 ir 2010 metus, pernai buvo 17 proc. didesnės.

Degalai brangsta ir brangs. Su šiuo faktu teks neišvengiamai susitaikyti: keisti automobilį, vairavimo, mąstymo, o gal gyvenimo įpročius? Klausimas „Dujos, dyzelinas ar benzinas?“ greitai nebeišgelbės. Pasaulio automobilių pramonė jau pradeda masinę elektromobilių gamybą, o vienam automobiliu važiuoti net didybės manija sergančiam lietuviui greit darysis nepadoru.

Daugiau kaip pusė (54 proc.) lietuvių neturi lėšų atidėti taupymui, kita dalis galėtų taupyti, tačiau tik 26 proc. tai daro. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke (24 proc.), antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais (14 proc.), o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų.

Ankščiau pavojingas atliekas naikinti į užsienį vežusi Lietuva dabar tai darys pati. Planuojama, kad jų naikinimas atpigs trečdaliu. Šiaulių rajone šiais metais dirbti pradės vienintelė Baltijos šalyse pavojingų atliekų deginimo įmonė. Skaičiuojama, kad Lietuvai vieno atliekų deginimo įrenginio turėtų pakakti, praneša LTV „Panorama“. Daugiau kaip tūkstančio laipsnių karštyje dega pavojingos atliekos: medicininiai tvarsčiai, vaistai, įvairūs tepalai ir cheminės medžiagos.

Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti. Pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose, rašo „Lietuvos rytas“. Vis dėlto biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skolos šilumos tiekėjams auga. Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti.

Hidrometeorologams prognozuojant ypač šaltą vasario vidurį, apriboti nereikalingą šilumos vartojimą prastos būklės, nerenovuotuose daugiabučiuose namuose ragina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ir artimiausiomis vasario mėnesio dienomis lauko oro temperatūra dienomis bus nuo -12°C iki -14, o naktimis iki -24 oC. „Taupant šilumos suvartojimą daugiausiai lemia daugiabučių namų būklė.

Sausį žiemai tapus ne tokiai žvarbiai, panevėžiečiai už šildymą gavo maždaug 20 procentų mažesnes sąskaitas. Tačiau ne visi miesto gyventojai pasirūpino, kad jos būtų dar mažesnės. „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojas Arvydas Kriaučiūnas primena, kad mokesčio už šilumą dydis susideda iš dviejų pagrindinių dalykų – šilumos suvartojimo, padauginto iš kainos.

Nyki realybė ir valdžia, rūsčiai raginanti „veržtis diržus“, mane, smulkiojo ir vidutiniojo verslo atstovą, paakino sukurti dabarties dvasią atitinkantį verslo planą. Sumaniau verstis laidojimo reikmenų, ir pirmiausia karstų... nuoma. Perskaitėte teisingai, bet piktintis dar neskubėkite. Esu tikras: mūsų nustekentoje Lietuvėlėje mano siūloma paslauga bus pigi, pelninga ir paklausi.

Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis ragina vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį bei Premjerą Andrių Kubilių peržiūrėti apsaugos policijos reformą, kuria siekiama atsisakyti komercinių apsaugos funkcijų. „Valstybės turtas yra ne tik žemė ar pastatai, tačiau ir rinka. Policija, teikdama komercines apsaugos paslaugas, užima apie 20 proc. šios paslaugų rinkos, tai yra apie 25 mln. litų pajamų kasmet.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), išanalizavusi valstybės tarnautojų ir politikų pateiktas pajamų ir turto deklaracijas už 2008-2009 metus, įtarė, kad vengiama mokesčių. Inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas „Balsas.lt“ patvirtino, kad VMI, naudodamasi turimais duomenimis, išanalizavo daugiau nei 100 tūkstančio tarnautojų pateiktas deklaracijas, o 20 tūkst. atveju buvo nustatyti tam tikri rizikos požymiai.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis siūlo Vyriausybei sutaupyti milijoną reorganizuojant Migracijos departamentą. Kodėl tik dabar ir kodėl tik milijoną? R.Palaičio siūlymu nuo gegužės po reorganizacijos departamente liktų 80 pareigybių. Šiuo metu ten dirba 111 darbuotojų. 31 pareigybės panaikinimas per metus leistų sutaupyti 1 milijoną ir dar 50 tūkst. litų.

Šeimų išlaidos šildymui – nevienodos. Jos priklauso ne tik nuo to, kaip šiltai šeima įpratusi gyventi ar kokio dydžio būste gyvena. Tai priklauso nuo gyvenamosios vietovės – pavyzdžiui, tauragiškiams šiluma kainuoja beveik du kartus brangiau negu prieniškiams, o klaipėdiečiai už tokią pat šilumą moka penktadaliu mažiau nei kauniečiai. Tačiau net ir tame pačiame mieste vienodo ploto būstuose gyvenančios šeimos už šilumą sumoka nevienodai.

Skirtingai nei visi kiti šalies gyventojai, privalantys reguliariai tikrintis sveikatą, politikai to daryti neturi. Anot Darbo medicinos klinikos atstovų, nei buvusio sveikatos apsaugos ministro Raimundo Aleknos 2000 m. įsakyme, nei kito ministro Algio Čapliko 2009 m. įsakyme nėra nė žodžio apie tai, kad sveikatą privalomai turi tikrintis Seimo nariai, ministrai, merai ir kiti kokias nors mokamas pareigas einantys politikai.

Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pasigyrė, kad pernai pensininkais tapusiems žmonėms išmokėjo vidutiniškai po 4,47 tūkst. litų. Dėl šitos vienkartinės išmokos senjorai iki pat mirties gaus mažesnes senatvės pensijas. O „Sodra“ suskaičiavo, kad kai kurie jų gyventų sočiau, jei nebūtų susidėję su pensijų fondais.

Valstybės institucijų patalpų nuomai Ūkio ministerija siūlo nustatyti rinkos santykius. Taip tikimasi priversti valstybės institucijas pasirinkti darbo vietą ir darbo plotą „pagal kišenę“, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Mes raginame nedelsti ir kuo greičiau nustatyti rinkos santykius, kad už nekilnojamąjį turtą valstybės institucijos mokėtų pagal tikrą rinkos vertę, o jei neišgali, kad užleistų vietą kitiems.

Ūkio ministerija į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžino virš 1,77 mln. litų 2010 m. sutaupytų ir nepanaudotų valdymui skirtų lėšų. „Sunkmečio sąlygomis visi turi taupyti ir nepanaudotas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Dalį sutaupytos sumos – apie 0,7 mln. litų – sudaro Ūkio ministerijos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams. Taip pat buvo sutaupyta pinigų perkant prekes ir paslaugas.

Šiandien vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis gyrėsi, kaip efektyviai pavyko užbaigti apskričių reformą ir kiek milijonų dėl to valstybė sutaupys. Tačiau biurokratų skaičius apskritims išnykus beveik nesumažėjo, kai kuriems padidėjo net atlyginimai, tad ir finansinė jų išlaikymo našta mokesčių mokėtojams liks. Sutaupys katino ašaras 2009 m. apskričių viršininkų įsteigtoms įstaigoms ir vykdomoms programoms finansuoti buvo skirta beveik 712 mln. litų.

Kol kas toli gražu ne visi patenkinti kompaktinėmis liuminescencinėmis arba kitaip vadinamomis taupiosiomis lempomis, nes jos kainuoja brangiau, dažnai yra abejotinos kokybės, turi įvairių trūkumų. Vartotojams niekas neteikia informacijos apie jų savybes, poveikį sveikatai ir aplinkai. Europos Parlamente kai kurie politikai jau siekia atšaukti kaitinamųjų lempų draudimą, nes kilo abejonių, ar elektros energija nebus taupoma aukojant sveikatą, nes taupiosios lempos turi pavojingo gyvsidabrio.

Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Ispanijos parlamentas nežymia balsų persvara priėmė griežtą taupymo biudžetą. Už jį balsavo 177 deputatai ir 171 buvo prieš. Kitų metų biudžete numatyta gerokai sumažinti valstybės išlaidas. Socialistų premjero Chosė Luiso Rodrigeso Sapatero (Jose Luis Rodriguez Zapatero) vyriausybei per balsavimą prireikė dviejų mažesnių partijų paramos, nes vyriausybės šalininkų parlamente yra tik 169. Kad biudžetas būtų priimtas, buvo reikalinga absoliuti 176 balsų dauguma.

Artėjantys Triušio metai jau nuo pat pirmosios dienos paplonins lietuvių pinigines. Dėl padidintų akcizų 12 centų už litrą brangiau kainuos dyzelinas. Rūkaliams apie 10 centų daugiau teks pakloti už pakelį iki šiol pigesnėmis vadintų cigarečių. O panaikintas akcizas dujoms, sukančioms miesto autobusų variklius, jų keleiviams bilietų neatpigins nė vienu centu.

Europos Komisijos direktyvą išimti iš apyvartos energijos netaupančias pigias kaitrines lemputes ir jas pakeisti energiją taupančiomis brangesnėmis liuminescencinėmis lempomis Lietuva vykdo be išlygų. Kiek tai kainuoja? Žmonės priversti liuminescencines lempas pirkti po 18–20 litų (kaitrines, kainuojančias vos po litą, pardavinėti uždrausta). Beje, kukliai nutylima, kad liuminescencinių lempų vieno kilogramo utilizavimas gyventojui kainuoja 5 litus.

Šią savaitę žiema kaip visada Lietuvą užklupo netikėtai – kelininkai nespėjo valyti sniego net pagrindiniuose Lietuvos keliuose, o kai kuriuos užpustytus kaimus apskritai aplenkė. Apledėję didmiesčių šaligatviai ir net valdiškų įstaigų prieigos valdininkų taip pat nejaudino. Tik medikai, nebespėjantys gydyti žmonėms sulaužytų kaulų, trimituoja, kad kasmetinis taupymas valstybės kišenę iššluos dvigubai, o pusnyse gyvenančios kaimų bendruomenės piktinasi, jog valstybei moka mokesčius už nieką.

Didžiojoje Britanijoje taupymo sumetimais ketinama uždaryti daugiau nei 150 žemesnės instancijos teismų. Kaip informuoja BBC naujienų tarnyba, dalis teismų Anglijoje ir Velse bus uždaryta Britanijos teisingumo ministerijos iniciatyva pagal valstybės išlaidų mažinimo programą. Šis projektas bus vykdomas ketverius metus. Iki 2014 metų bus uždaryti 142 teismai – 93 magistratų ir 49 grafysčių. Londone numatoma atsisakyti vienuolikos teismų.

Įžiebta viltis, kad kitąmet biudžetinės įstaigos „sutaupytus“ pinigus grąžintų į biudžetą, subliūško. Seimo nariai, prisidengdami kiaurais mokyklų stogais, leido valdininkams toliau mėgautis prabanga. Nors valstybės auditoriai jau daugybę kartų konstatavo, kad sutaupyti milijonai švaistomi prabangiems automobiliams, baldams ar kitiems valdininkų patogumams. Stengėsi dėl savęs Praėjusią savaitę Seimas demonstravo begalinį ryžtą pritarti deficitiniam, minus 2,5 mlrd. litų, biudžetui.

Taupyti tapo ne tik būtina, bet ir madinga. Taigi jei dar prieš metus būtų buvę „ne lygis“ prašyti bičiulės paskolinti savaitgaliui elektrinį kokteilių plaktuvą (kuriems galams? juk galima jį nusipirkti!), dabar tai – visai normalu, ypač žinant, kad jo reikės tik šiam savaitgaliui. Štai 10 paprastų idėjų, padėsiančių sutaupyti ir... džiaugtis šia diena. 1. Kasdien po šiek tiek.

Tiems, kuriems sąskaitos už elektrą kelia baimę, siūlome 10 patarimų, kaip sutaupyti. 1. Išjunkite, kai nenaudojate, šviesą kambaryje, televizorių ir kompiuterį. 2. Nepalikite televizoriaus ir kitų prietaisų veikti budėjimo režimu. Tokie elektros vampyrai, kaip apskaičiuota, suvartoja apie 5 proc. namų ūkyje suvartojamos elektros energijos. Pavyzdžiui, 5 elektros prietaisai budėjimo režimu per tą patį laiką suvartoja tiek pat energijos, kiek įjungta 60 W lemputė.

Imti paskolą būstui įsigyti ir kone antra tiek už palūkanas permokėti bankui ar pasistengti sutaupyti reikiamą sumą pinigų ir būstą įsigyti neklimpstant į skolas –  su tokia dilema susiduria dažnas nuosavus namus pirkti nusprendęs tautietis.

Airijos sostinėje Dubline laukiama tūkstantinių protestų – žmonės ketina išeiti į gatves išreikšti nepasitenkinimo šalies vyriausybės ketverių metų griežto taupymo planais, praneša BBC. Airijos profesinių sąjungų kongresas (Irish Congress of Trade Unions, ICTU) pažadėjo taikias eitynes per centrinę miesto dalį, tačiau policija ruošiasi galimiems neramumams ir įspėja, kad kai kurios grupės gali inicijuoti riaušes.

Šalies valdžia kitais metais valstybinių įstaigų darbuotojams ne tik nežada sotesnių metų, bet dar ir gąsdina kalbomis apie etatų mažinimo būtinybę. Siūlo dar susimažinti Premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės viešos kalbos apie nemokamas atostogas privertė dar labiau sunerimti dėl kitų metų biudžeto drebančias Panevėžio ir rajono savivaldybes, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir kitų valstybės institucijų vadovus.

Valdžia nuolat kalba apie diržų veržimosi politiką, bet valdininkų kabinetams remontuoti atrandama dešimtys tūkstančių litų. Toks remontas šią savaitę pradėtas buvusiame Šiaulių apskrities administracijos pastate. Maža to, nors administracija panaikinta, pastate tuščių kabinetų nėra. Pastate įsikūrusios aštuonios institucijos. „Kosmetinis remontas“ Pirmajame pastato aukšte patalpas dailina čia įsikūręs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius.

Neseniai prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas sakė, kad valstybės skola auga tragiškai, finansų ministrė dejavimus dėl „praskolintos Lietuvos“ vadina „krokodilo ašaromis“. 35,89 milijardo litų skolos – daug ar mažai? Ją atiduoti taupant ar uždirbant? Apie tai „Balsas.lt“ vaizdo konferencijoje diskutavo „Syndicatum capital international“ generalinis direktorius Saulius Racevičius ir bendrovės „Brandscape“ vadovas, viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas.

Seimas antradienį priėmė Seimo statuto pataisas, kuriomis nuspręsta dar vieneriems metams palikti galioti sumažintas parlamento vadovams skiriamas reprezentacines išlaidas, Seimo narių parlamentinei veiklai numatytas lėšas ir kompensacijas už naudojimąsi tarnybiniais telefonais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) numojo ranka į sunkmetį ir nutarė karališkai atšvęsti savo 20 metų jubiliejų. Tam reikalui planuojama skirti net iki 350 tūkst. litų. KVJUD priklauso valstybei, tad kodėl nepasilinksminti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Jau paskelbtas konkursas panaudoti daugiau nei trečdalį milijono. Ne šiaip koks, o supaprastintas. Praktika rodo, kad tokiuose paprastai dalyvauja tik konkurso rengėjams artimi renginių organizatoriai.

Kaip vienodai eismo taisyklių privalo laikytis ir „Žigulių“, ir “Mercedes“ vairuotojai, taip asmeninius finansus valdyti turi ir mažas, ir labai dideles pajamas gaunantys žmonės. Taupyti ir kaupti „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė apie asmeninių finansų tvarkymą bei valdymą, finansinę vaikų edukaciją kalbėjo Kelmės suaugusiųjų mokymo centre susirinkusiems rajono ekonomikos mokytojams.

Sostinės daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad namuose iš vandens čiaupų vietoj karšto bėga drungnas vanduo. „Vilniaus energijos“ specialistai aiškina taip taupantys savo ir žmonių pinigus. Tuo metu higienos specialistai piktinasi pažeidžiamomis vandens higienos normomis ir prognozuoja legioneliozės protrūkį mieste.Vieno sostinės butų ūkio darbuotojai sako, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo gyventojų skundų dėl į butus tiekiamo vėsaus karšto vandens.

Premjeras nesieja Vyriausybės sprendimo dėl valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų atlyginimų su taupymo politikos pabaiga. „Nesiečiau vakar priimtų sprendimų, kuriais iš esmės gal tik vienam sektoriui atlyginimai buvo peržiūrėti, su kažkokiais vertinimais, kad Vyriausybė atsisako taupymo politikos, mes ir toliau liekame labai taupiai besielgianti Vyriausybė, bet taip pat labai taupiai norime žiūrėti į tai, kaip yra valdomas valstybės turtas“, – sakė A. Kubilius ketvirtadienį interviu „Ži...

Neseniai pasibaigęs socialinių stipendijų skirstymo maratonas nepraėjo be klaidų, kurios atsirado dėl per daug sudėtingos socialinių stipendijų skirstymo tvarkos, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) nuomone, įtraukiančios per daug institucijų. Tikimasi, jog susidariusi situacija taps stipriu argumentu, kuris lems socialinių stipendijų skirstymo tvarkos koregavimą.

Rugsėjo mėnesio Lietuvos bankų duomenys rodikliai rodo stabilumą, nežymų paskolų portfelio didėjimą, mažėjantį gyventojų polinkį taupyti ir augančius juridinių asmenų indėlius. Pagerėjimas paskolų rinkoje buvo nulemtas skolinimu bankų įmonės grupėms. Rugsėjo mėnesį bendra paskolų suma padidėjo tik 60,9 milijono litų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo teigimu, antrą mėnesį iš eilės pastebimas nežymus pagyvėjimas skatina pozityvias prognozes.