taupymas

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

Ispanijos valstybės tarnautojai penktadienį išėjo į gatves ir taip išreiškė pasipiktinimą dėl antrą kartą per dvejus metus mažinamų atlyginimų, informuoja AP. Ispanijos vyriausybė ruošiasi patvirtinti taupymo priemones, tarp kurių yra numatyti ir atlyginimų mažinimai. Priemonėmis stengiamasi sutaupyti 65 mlrd. eurų. Vyriausybė siūlo panaikinti išmoką, kurią valstybės tarnautojai paprastai gauna prieš Kalėdas.

Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas teigia, kad dabartinė euro zonos padėtis yra pavojingiausia per daugiau nei dvejus metus. „Ši padėtis yra pavojinga, labai pavojinga“, - interviu dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė J. Katainenas. Jis pridūrė, kad pastarąjį kartą euro zonos padėtis tokia kritiška buvo 2010-ųjų gegužę, kai Graikija pirmą kartą atsidūrė ties žlugimo riba. Anot J. Kataineno, labai sunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jeigu euro zona iširtų.

Šiais metais 30,2 proc. gyventojų planuoja atsisakyti atostogų, rodo reklamos agentūros „Omnicom Media Group“ atlikto tyrimo rezultatai. Atostogų atsisakantys žmonės dažniausiai teigia leidžiantys pinigus daug atsargiau (60,6 proc.) arba šiek tiek atsargiau (20,2 proc.) nei įprastai. „Danske“ banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė teigia, jog apklausa patvirtina, kad žmonės, planuodami atostogas, atsižvelgia ir vertina savo finansinę situaciją.

Tarptautinė darbo organizacija (ILO) įspėja: euro zona per ateinančius ketverius metus gali netekti 4,5 mln. darbo vietų. Šią situacija pakeisti galėtų nebent taupymo diržų atlaisvinimas. Specialistų teigimu, jeigu Europos ekonomika nebus skatinama, 17 Europos Sąjungos (ES) narių nedarbių skaičius gali pasiekti 22 mln. ILO ragina šalių Vyriausybes keisti politikos kryptį – užuot griežtai veržus diržus, imtis darbo vietų kūrimo skatinimo.

Tūkstančiai ispanų naktį į trečiadienį prisijungė prie jau kelias savaites prieš taupymo priemones protestuojančių kalnakasių. Minia žygiavo Madrido gatvėmis paskui maždaug 400 šachtininkų mėlynais kombinezonais ir baltais šalmais, praneša agentūra AFP. „Mes visi esame kalnakasiai“ - buvo parašyta ant vieno transparantų. Ispanai protesto eitynes išnaudojo tam, kad pareikštų savo nepasitenkinimą bendrais vyriausybės taupymo planais.

Jei esate verslo savininkas, puikiai žinote, kad sprendimas – taupyti ar investuoti – yra esminis. Nuo jo priklauso ar jūsų įmonė susidurs su finansiniais sunkumais ar atliks didžiulį plėtros šuolį. Šią dilemą spręsti išmokau dar 2004-iais metais, kai pradėjau pirmąjį savo verslą. Didžioji dalis mūsų turimų pinigų buvo investuoti į profesionalius kompiuterius, kurių reikėjo maketavimo darbams. Šie kompiuteriai buvo brangūs, tad turėjome taupyti kitai įrangai.

Piniginėje visiškai švilpia vėjai? Ir vėl pažadi, kad kitą mėnesį bus geriau? Suskubk pasirūpinti ateinančio mėnesio biudžetu jau dabar! Eik į parduotuvę su rašteliu ir pirk tik tas prekes, kurios yra surašytos popieriuje, bet ne tos, kurios vyrauja tavo galvoje. Nepralenk dėvėtų drabužių parduotuvių.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstybė, ekonominės krizės metu kaupiamųjų pensijų įmokas sumažinusi nuo 5,5 proc. iki 3 proc, Konstitucijos nepažeidė, tačiau patirtus nuostolius privalo kompensuoti. Įmokos sumažintos 2009-ųjų sausį.

„Volvo Trucks“ sukūrė degalus taupančią sistemą „I–See“. Jos veikimas pagrįstas transporto priemonės sukuriamos kinetinės energijos įkalnėse ir nuokalnėse panaudojimu. Įdiegus šią sistemą sunkvežimių pramonėje, transporto įmonės degalų sąnaudas gali sumažinti iki 5 proc. Kinetinė energija yra mechaninis darbas, atliekamas norint visiškai sustabdyti judantį objektą. Kai transporto priemonė yra stabdoma, kinetinė energija virsta šiluma, kuri išsiskiria į aplinką.

Kurį laiką taupymo politikos šalininkai baksnojo pirštu į Baltijos šalis ir vadino jas sektinu pavyzdžiu visoms valstybėms išlaidūnėms. Tenka pripažinti, kad Baltijos šalys išgelbėjo savo viešuosius finansus. Dėl šios priežasties ne vienas politikas ir ekonomistas siūlo mokytis iš Baltijos regiono.

Naujoji koalicinė Graikijos vyriausybė pasiūlė Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui apsvarstyti galimybę atidėti galutinį biudžeto deficito mažinimo terminą mažiausiai dvejiems metams – iki 2016 metų, informuoja BBC. Vyriausybė sakė taip siekianti išvengti būtinybės toliau mažinti atlyginimus ir pensijas. Iki tol naujasis darbo kabinetas tvirtino esąs pasirengęs vykdyti griežtus ES reikalavimus.

Silvio Berlusconis pareiškė esąs pasirengęs vėl vadovauti Italijos vyriausybei, rašo „The Telegraph“. Technokratas Mario Montis, kuris pernai lapkritį tapo Italijos ministru pirmininku, pradėjus vykdyti taupymo planą, ėmė darytis vis nepopuliaresnis. Apklausos rodo, kad M. Montio reitingai sumažėjo iki 33 proc. S. Berlusconis per savo partijos šalininkų mitingą sakė, kad šalis nebėra laisva, nes ją valdo asmenys, kurie nebuvo išrinkti demokratiniu balsavimu.

Lietuviai tėvynėje kabinasi į gyvenimą lyg tremtyje, tačiau jų kūrybingumas ir išradingumas naudingas tik jiems patiems. Kiekvienas nori gyventi oriai – turėti būstą, vairuoti automobilį ir kad jo vaikai nei alktų, nei šaltų. Kai vidutinis darbo užmokestis nuo europinio atsilieka kelis kartus, o kainos panašios, aktyviausieji griebiasi išradimų, stato būstus iš atliekų.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.

„Biudžeto ištekliai bus kaip niekad įtempti. Taupymas bus priešpastatomas ekonomikos augimui, ir akivaizdu, kad kiekviena šalis turės atlikti namų darbus, bandydama subalansuoti savo viešuosius finansus“, – kalbėdama apie tai, ką žada Lietuvai 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžetas, sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas. „Kas tau priklauso, tu turi susimokėti ir aptarnauti skolą, kitaip būtų valstybės bankrotas“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad situacija nėra dėkinga.

Didžiosios Britanijos ekspertai paskaičiavo, kad perkant namą, o ne jį nuomojantis, per 50 metų galima sutaupyti vidutiniškai 194 tūkst. svarų sterlingų, rašo šalies dienraštis „The Daily Mail“. Banko „Barclays“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog vidutinės išlaidos namo pirkimui, įmokoms už būsto paskolą ir namo išlaikymui per pusę amžiaus sudaro 429 tūkst. svarų sterlingų. O nuomai per tą patį laikotarpį žmogus išleistų 623 tūkst. svarų sterlingų.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Graikijoje savaitgalį pakartotinai vykusius parlamento rinkimus, kuriuose daugumą iškovojo už taupymą pasisakanti partija „Naujoji demokratija“, ekonomistai vertina prieštaringai. „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad rinkimų rezultatai duos teigiamą poslinkį sprendžiant euro zonos problemas.

Kompiuterių milžinė „Dell“ planuoja sumažinti išlaidas daugiau nei 2 milijardais dolerių per artimiausius trejus metus ir susitelkti ties technologijų produkcijos poreikiais. Neseniai paskelbta kompanijos ketvirtinė ataskaita nuvylė analitikus – „Dell“ akcijos atpigo daugiau nei 11 proc., nes nuogąstaujama, kad kompanija nepajėgs daug uždirbti iš asmeninių kompiuterių pardavimų, sparčiai augant mobiliosios įrangos rinkai.

Savaitgalį pasaulį apskriejo žinia apie 100 mlrd. eurų paskolų paketą, skirtą Ispanijos bankų gelbėjimui, rašo „The Wall Street Journal“. Pirmadienio rytą finansų rinkas apėmė trumpalaikė ekstazė, pasaulio biržose akcijų indeksai džiugiai stiebėsi į viršų, deja, antradienį emocijos drastiškai pasikeitė. Rinka išklausė ekspertų vertinimus ir nutarė, kad parama Ispanijai buvo sumodeliuota netinkamai. Netrukus Ispanijos skolinimosi kaina pakilo iki naujų aukštumų.

Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju. Šis sprendimas miestui kasmet leis sutaupyti iki 3,3 milijonų litų. Sostinės savivaldybė nuo šiol elektros energiją pirks centralizuotai už fiksuotą kainą, kas leis ženkliai sumažinti miesto biudžeto išlaidas. „Sostinė nuolatos turi ieškoti būdų, kaip efektyviai mažinti išlaidas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį dar kartą pabrėžė, kad struktūrinės reformos yra geriausias būdas įveikti užsitęsusią euro zonos skolų krizę ir pridūrė, kad Europai būtų pražūtinga staiga pasukti kitu keliu, informuoja AFP. „Būtų pražūtinga, jeigu tam tikros šalys, kurios pradėjo judėti teisinga kryptimi, staiga pasuktų kitu keliu ir mestų reformas pusiaukelėje“, – savo partijos nariams sakė A. Merkel.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad Europos valstybių vyriausybės turėtų sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus ir taip skatinti augimą, o ne tęsti taupymo politiką.

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama.

Piniginis atlygis, kurį gauna Nobelio premijos laureatai, bus sumažintas 20 procentų, pranešama Nobelio fondo pranešime spaudai. Tokį sprendimą priėmė Fondo direktorių taryba birželio 11 dieną vykusiame posėdyje. Nuo šiol premijos laureatai vietoj 1,4 mln. dolerių gaus 1,1 mln. dolerių. Kaip aiškina Fondo direktorių taryba, tokį sprendimą padiktavo ekonominė krizė.

Įvertinti, kaip Lietuva laikosi ekonomikos ir finansų stabilumo politikos, kaip ir kasmet vėl atvyko Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija. Nors po tokių misijų vis dažniau pasigirsta balsų, esą fondo rekomendacijos kartojasi, tampa beveik formalumu, Lietuvos vadovai tikina, kad žvilgsnis iš šalies padeda ne tik geriau įvertinti padėtį, bet ir priimti sprendimus.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse vidutiniškai sumažėjo 9,8 proc., išlaidos socialinei pašalpai atitinkamai vidutiniškai sumažėjo 13,8 proc.

Italijoje prie šalies pastangų sumažinti milžinišką valstybės skolą  turi prisidėti visi, netgi avys. Kaip praneša britų dienraštis „The Telegraph“, grynųjų pinigų stokojanti pietinė šalies dalis sugalvojo įdomų būdą papildyti savo tuščias kišenes – nuspręsta aukcione išparduoti retą kalvų avių bandą. Muflonų avių rūšis yra įtraukta į nykstančių rūšių sąrašą, itin vertinama dėl lenktų avių ragų.

Šių metų gegužės mėnuo kapitalo rinkoms buvo prasčiausias nuo 2011 m. rugsėjo, kai investuotojai pardavinėjo ne tik akcijas, bet ir kitas rizikingas investicijas (žaliavas, eurą ir kitų mažų ekonomikų valiutas), susilaikė nuo investavimo į nekilnojamąjį turtą. Rizikos vengimo tendencijas lemia įtampa finansų rinkose dėl lėtėjančio pasaulio ūkio augimo, neramumų Ispanijos finansų sektoriuje ir galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Egzistuoja keli būtini pirkiniai, kurie gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir sutaupyti šiek tiek grynųjų, rašo CNBC. Įvairūs ekspertai pataria, kokius daiktus yra verta įsigyti investuotojams tam, kad šie pakiltų keliais laipteliais aukštyn, susikrautų pinigų bei pagerintų savo kasdienybę. Tad kur yra verta be kaltės jausmo išleisti daugiau pinigų? Papildoma pagalba Laikas – pinigai.

Ant bankroto slenksčio stovinti Graikija pasauliui parodė, kaip skirtingai pastaraisiais dešimtmečiais vystėsi Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos: vienos kūrė naujas darbo vietas ir investavo į augimą, kai kitos bendrai ES rinkai statė barjerus ir toleravo korupciją. Šiandien be Graikijos, problematiškiausių ekonomikų sąraše atsidūrė ir Ispanija, kurios ankstesnė valdžia nuo gyventojų slėpė tikruosius skolos rodiklius.

Gyventojai, sudarydami taupymo planą, kol kas nekreipia dėmesio į smulkias išlaidas, o šalies verslas iš jų uždirba milijonus. Bene geriausias to pavyzdys – iš pirmo žvilgsnio menkai tekainuojantys maišeliai pirkiniams.Susikrauna kalnus pinigų Bene kiekvienąkart apsipirkus prekybos centre gyventojo stalčiuose greta dešimties kitų atsigula naujas pirkinių maišelis. Prekybos tinklai pastebi, kad prekėms susidėti skirtų maišelių pardavimas nekinta arba kinta nedaug.

Visi norėtų, kad bėdų ištiktos Pietų Europos ekonomikos eitų savo keliu, išskyrus tuos, kurie ten gyvena. Vienas dalykas, kurį sužinojome iš euro zonos krizės – tas, kad Londono ir Niujorko ekspertų entuziazmas siūlant patarimus sunkumų ištiktoms valstybėms Europos teritorijoje yra tik keista jų aistra nevikriems neologizmams.

Visi norime išvykti atostogų ar įsigyti geresnį automobilį, tačiau kartais svajonių įgyvendinimui  reikalingi  finansai prasilenkia su realiu piniginės turiniu.  Taupyti visada galima pradėti nuo mažesnių dalykų, tad pirmiausia svarbu įvertinti patiriamas išlaidas. Bankinės paslaugos mus lydi kiekvieną dieną.

Springdami nuo taupymo vaistų, graikai juos girdančioms euro zonos partnerėms už juos atsilygino balsuodami šeštadienio „Eurovizijos“ finale. „Eurovizijos“ dainų konkursas garsėja politiškai motyvuotomis balsavimo tendencijomis. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos valstybės visada viena kitai skiria daug taškų. Tuo tarpu skeptiškai euro zonos atžvilgiu nusiteikusiai Didžiajai Britanijai dažnai sunku gauti paramą.

Šeštadienį paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad Graikijos konservatoriai atgavo rinkėjų palaikymą ir jiems pavyktų suformuoti taupymo priemonėms pritariančią vyriausybę. Gegužės 6 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose partijos, kurios pritaria taupymui, ir tam besipriešinančios sulaukė vienodo rinkėjų palaikymo, todėl birželio 17 dieną vyks pakartotiniai rinkimai.

Gegužės 29 d. „Swedbank“ pradeda platinti LR Vyriausybės taupymo lakštus. Tai – pirmoji šių vertybinių popierių emisija, kurią bus galima įsigyti „Swedbank“. Priklausomai nuo pasirinkto investicinio laikotarpio, nauji taupymo lakštai investuotojams uždirbs nuo 2,3 iki 2,5 proc. metinių palūkanų. „LR Vyriausybės taupymo lakštai yra patrauklus būdas gyventojams ir nepelno siekiančioms organizacijoms įdarbinti laisvas lėšas.

Finansų ministerija plečia taupymo lakštų platinimo tinklą - nuo antradienio Lietuvos gyventojai galės šių Vyriausybės vertybinių popierių įsigyti ir per DNB, SEB bei „Swedbank“ bankus. Tikimasi, kad taupymo lakštų platinimas per bankus padarys šią investavimo priemonę populiaresnę. „Bendradarbiaudami su bankais investuotojams siekiame suteikti daugiau pasirinkimo, kur ir kaip įsigyti taupymo lakštus. Tikimės, kad tai paskatins šios investavimo priemonės populiarumą.

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Didžiausia pasaulyje asmeninių kompiuterių gamintoja Jungtinių Valstijų kompanija „Hewlett-Packard“ (HP) iki 2014-ųjų pabaigos atleis 27 tūkst. darbuotojų, praneša BBC. Kompanijos atstovai teigia, kad dėl 8 proc. darbuotojų atleidimo išlaidos kasmet sumažės iki 3,5 mlrd. JAV dolerių. HP pranešime spaudai pažymima, kad sutaupyti pinigai bus reinvestuoti į kompaniją.

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos. Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų.

Ispanijoje prasidėjo masiniai protestai prieš vyriausybės planuojamas biudžeto, skirto švietimui, apkarpymus, praneša gazeta.ru. Uždarytos visos šalies mokyklos ir universitetai. Tai yra pirma tokio masto protesto akcija, susijusi su švietimu. Akcija apėmė visas švietimo sistemos pakopas. Visoje šalyje protestuoja mokiniai, studentai, jų tėvai ir mokytojai. Vyriausybė tikina, kad reformos yra būtinos, kad būtų padengtos biudžeto išlaidos.

Pinigai ir finansai – tai subtili ir nevienareikšmė tema. Netgi jei sutuoktiniai puikiausiai sutaria įvairiausiais kitais klausimais, kai kalba pasisuka apie šlamančius, susikalbėjimas dažnai staiga ima ir išgaruoja... Kalbėdami apie pinigus turime nepamiršti, kad visų pirma švaistūnų ir šykštuolių pasitaiko tarp abiejų lyčių atstovų.

33 metų kinas Hao Nan sako, kad kinai tarp savęs juokauja: „Koks tu kinas, jei neturi restorano?“ Juokas juokais, bet pagrindinis kinų verslas Lietuvoje iš tikrųjų yra restoranai. Apie tai Hao gali kalbėti drąsiai, nes Lietuvoje jau gyvena keturiolika metų ir, be abejo, taip pat valdo restoraną. Tačiau kaip iš svetur atvykusiam verslas sekasi šiandien? – Sutikti lietuviškai kalbantį kiną Lietuvoje vis dėlto pasitaiko retai.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Šiuo metu yra du galimi Graikijos pasitraukimo iš euro zonos keliai, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface Lietuva“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Mantvydas Štareika. Vienas iš jų –bendradarbiaujant, t.y. Graikijai sutinkant priimti Europos institucijų ir valstybių narių pagalbą. Šiuo atveju, galima abejoti, ar perėjimo procesas būtų kontroliuojamas.

Netikėti apklausos rezultatai – birželio viduryje Graikijoje vyksiančius parlamento rinkimus gali laimėti griežtą taupymo kursą remiančios partijos. Remiantis pirmąja apklausa, atlikta po to, kai žlugo mėginimai suformuoti vyriausybę ir buvo paskelbti nauji rinkimai, konservatyvi Naujosios demokratijos partija ir socialistų „Pasok“ gali iškovoti pakankamai mandatų, kad sudarytų valdančiąją koaliciją.