tarša

Valdantiesiems jau pradėjus skaičiuoti, kiek smarkiai eiliniams tautiečiams pinigines paplonins naujasis transporto taršos mokestis, internete žaibiškai plinta peticija, pasisakanti prieš. Daugiau kaip 45 tūkst. tautiečių pasiruošę mūru stoti, kad Seimas projekto nepalaimintų ir dėl automobilių nereikėtų tuštinti kišenių. Vitalijus, Vilniaus gatvėmis skriejantis su unikaliu 1966-ųjų metų „Mustang“ automobiliu, yra vienas iš 45 tūkst.

Gyventojų pinigines kitąmet plonins ir automobilių taršos mokestis. Aplinkos ministerija jau turi naujojo mokesčio planą su konkrečiais skaičiavimais. Pagal jį susimokėti turės visi asmenys perkantys dyzelinu, benzinu ar dujomis varomas transporto priemones. O sumos dydis priklausys nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Mokestis gali prasidėti nuo 36-ių eurų, o tam tikrais atvejais siekti beveik 1400 eurų už automobilį. Valdžios planai apmokestinti taršius automobilius virsta realybe.

Šiandien Kaune (Noreikiškių stotelėje) oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama (HN 75:2016) ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Siūlymas ugdymo įstaigoms NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Visiems Lietuvos vairuotojams teks patuštinti pinigines. Vyriausybė ruošia naują taršos mokestį, kuris kasmet paveiks daugiau nei 100 000 automobilių savininkus. Jeigu jūsų transporto priemonė į aplinką išmes daugiau teršalų nei leis nustatyta norma, teks susimokėti. Automobilių rinkos ekspertai aiškina, kad toks mokestis taršos problemos šalyje neišspręs. Su oro tarša kovojanti Vyriausybė viena ranka duoda, tačiau kita atima.

Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, sako aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Mažeikos, tam galėtų būti naudojamos lėšos, kurios bus surinktos nuo kitų metų įvedus taršos mokestį. Pasak ministro, Lietuvoje gyventojams tenkančių automobilių vidurkis gerokai viršija ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones savo automobilius naudoti mažiau, taip mažinant CO2 emisijas.

Šimtai tūkstančių tonų plastiko teršia ne tik Žemę, bet ir mūsų organizmus. Mokslininkų skaičiavimais, per metus žmogus vidutiniškai suvalgo ir įkvepia iki 120 tūkst. mikroplastiko dalelių. Į mūsų kūną jis patenka per maistą, kosmetiką ar tiesiog per orą. Ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Ieva Vilkė, plaudama indus, stengias visiškai nenaudoti plastiko. Vietoj kempinės – medinis šepetėlis, taip pat ji renkasi kietąjį indų ploviklį, kurį perka be pakuotės.

Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį – jį birželio pabaigoje tiesiai į geležinkelio cisternas iškrovė „Klaipėdos nafta“, o ne bendrovei priklausantis Būtingės naftos terminalas, per kurį „Orlen Lietuva“ importuoja žaliavą Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai. Portalo vesselfinder.

Klaipėdiečių sukurtas elektrinis autobusas jau sertifikuotas. Planuojama, kad rudenį į uostamiesčio gatves išriedės du tokie elektrobusai. Tiesa, ar šias transporto priemones pavyks įsigyti, spręs uostamiesčio politikai, mat vienas elektrinis kainuoja kaip du dyzeliniai ar dujiniai autobusai – beveik pusė milijono eurų. Centrinėse uostamiesčio gatvėse buvo galima išvysti kursuojantį elektrinį autobusą.

Aplinkos ministerija siūlo bausti prekybininkus už plastiko maišelių dalinimą nemokamai. Ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad pataisas netrukus turėtų svarstyti Vyriausybė, o jai pritarus – ir Seimas. „Esame parengę, suderinę ir esame baigiamojoje stadijoje prieš pateikiant Vyriausybei tvirtinti pataisas, kuriomis atskirai ketiname išskirti šį atvejį ir numatyti kontrolės procedūras ir baudas.

Įsibėgėjus pavasariui Didžiojoje Britanijoje bunda įvairiaspalviai drugeliai, po karštos pernai metų vasaros jų šiemet, skelbiama, padaugėjo. Gamtosaugininkai tuo labai džiaugiasi ir kartu primena, kad šiaip drugeliai sparčiai nyksta dėl ūkyje naudojamų chemikalų. Drugeliai ne tik labai gražūs dėl savo plačių, įvairiausiomis spalvomis išmargintų sparnelių, bet ir itin svarbūs visai ekosistemai.

Vienas į pensiją išėjęs amerikiečių karinio jūrų laivyno pareigūnas pasiekė stulbinantį rekordą. Savo kompanijos povandeniniu laivu atliko patį giliausią nusileidimą į vandenyno dugną. Visų nuostabai, beveik 11-os kilometrų gylyje vyras kameromis užfiksavo ne tik nežemiškus jūrų gyvūnus, bet ir giliausioje pasaulio vietoje gulinčias žmonių šiukšles. Nėrimas atliktas Selendžerio gelmėje, esančioje Ramiojo vandenyno pietinėje Marianų lovio dalyje.

Pasirodo, gyvenimas didmiesčiuose – tai lėta mirtis. Mokslininkai skaičiuoja, kad kasmet pasaulyje dėl oro taršos miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo sukeltų ligų. O kvėpavimo takų, širdies sutrikimus, cukrinį diabetą ir net vėžį sukelia iš automobilių, šildymo įrenginių, fabrikų pasklidusios mikroskopinės kietosios dalelės. Pavojai neaplenkia ir gana grynu oru pasižyminčios Lietuvos. Kiekvienais metais su oro tarša siejama beveik 3000 mirčių. Oro tarša sukelia daugiau mirčių nei rūkymas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad šiandien oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke. Siūlymas ugdymo įstaigoms NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandiena Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandien Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandien Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Vyriausybė trečiadienį galutinai pritarė Nacionaliniam oro taršos planui. Jam praėjusią savaitę ministrų kabinetas pritarė iš esmės. „Miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“, – pranešime teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Nacionalinės oro taršos mažinimo planą. Jam praėjusią savaitę ministrų kabinetas pritarė iš esmės. Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad vienam žmogui galėtų būti skiriama 1000 eurų paskata, o iš viso tam būtų skirta 30 mln. eurų.

Daugiau nei savaitę oro užterštumas vėžį sukeliančiomis kietosiomis dalelėmis Vilniuje buvo pasiekęs žmonėms pavojingą ribą, tačiau valdininkai nesugebėjo pasirūpinti, kad vaikai mokyklose negadintų savo sveikatos – bent jau nesportuotų lauke. Nors informacija apie užterštumą ore buvo skelbiama internete, visa eilė sostinės mokyklų fizinio lavinimo pamokas kaip niekur nieko vedė lauke. Kai kurie vilniečiai pajuto, kad oras neseniai visą savaitę Vilniuje buvo ypač užterštas kietosiomis dalelėmis.

Jei norite seną automobilį pasikeisti naujesniu, valdžia žada jums padovanoti 1000 eurų. Aplinkos ministerija Vyriausybėje pristatė kovos su su tarša planą, jame vardijamos dosnios priemonės: lietuviai, kurie atsisakys dūmijančių, aplinką nuodijančių senų automobilių, gaus pinigų, kuriuos galės išleisti naujesniam automobiliui, o gyventojai, kurie atsisakys senų krosnių, gaus nuolaidas naujiems biokuro katilams.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad patvirtinus taršos mažinimo planą gyventojams už seno automobilio atsisakymą bus galima mokėti tūkstančio eurų paskatą mažiau taršiam automobiliui pirkti. „Reikia padėti žmonėms atsisakyti ir manome, kad tas motyvacinis skaičius turėtų svyruoti ape tūkstantį eurų, atsisakant seno automobilio ir įsigijant naują“, – Žinių radijui sakė ministras.

Beveik prieš savaitę naujai išrinktas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį pristatė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį Vyriausybė turėjo pateikti Europos Komisijai (EK). Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane pateikiama informacija rodo, kad neįgyvendinus naujų apribojimų dėl užteršto oro Vilniaus gyventojai ateityje gyvens 6 mėn., o Kauno – 7 mėn. trumpiau. Taip pat minima, kad iki 2050 m. toks reiškinys taps pagrindine mirties priežastimi.

Metai iš metų diskutuojama apie tai, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2018 metais daugiau kaip pusė privalomai techninei apžiūrai pristatytų transporto priemonių buvo pagamintos prieš 15 ar daugiau metų (51,37 proc. – aut. past.). Įprastai automobilio amžiaus klausimas tampa itin aktualus dviem atvejais. Pirma, kai įvyksta eismo nelaimė ir esama tragiškų pasekmių.

Taršių automobilių mokesčio Lietuva nesvarstys bent tol, kol matysime sėkmingai veikiant kitas priemones oro taršai mažinti, užtikrina Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl atnaujinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano, kuriame numatomos finansinės paskatos vairuotojams, atsisakantiems savo taršių automobilių.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandien Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Kemerovo srities miestuose, Rusijoje, baltas sniegas virto juodu. Vietos gyventojų filmuojami apokaliptiniai vaizdai stebina visą pasaulį, nors vietiniams tai esą įprastas reikalas. Žmonės priversti kvėpuoti anglies dulkėmis. Sniegas juodas. Tik šviežiai nuplauti automobiliai išsiskiria savo spalva. Visi kiti, kaip sako įrašo autorius, „rūkyti“. Ir tokia situacija ne tik Novokuznecke, bet ir kitose Rusijos pietvakarių Sibiro, Kemerovo srities gyvenvietėse.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į gyventojų skundus dėl nemalonių kvapų, rengia naujas kvapų kontrolės taisykles ir svarsto mažinti leidžiamos koncentracijos ribą. Tuo tarpu ūkininkai teigia, kad turės nemažai investuoti, o tai žlugdys gyvulininkystę, pranešė LRT televizija. SAM ketina iš nuotekų valymo įrenginių, fermų ir kitų ūkio subjektų sklindančių kvapų leidžiama koncentraciją sumažinti keturis kartus pastate ir 40 metrų aplink jį.

Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes, kurias įspėjo dėl padidėjusios oro taršos smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Šiemet užterštumas, palyginti su pernai metais, yra padidėjęs, ypač sudėtinga situacija Klaipėdoje, pirmadienį pranešė ministerija. Klaipėdoje nuo sausio 1 dienos iki spalio 18 dienos kietųjų dalelių, mažesnių kaip 10 mm skersmens (KD10), koncentracija aplinkos ore paros ribinę vertę viršijo jau 50 dienų, o galima viršyti ne daugiau kaip 35 dienas.

Vokietijos „didžiosios koalicijos“ - Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) ir Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) - lyderiai sutarė dėl priemonių paketo, kurio tikslas - išvengti draudimų į šalies miestus įvažiuoti dyzelinu varomiems automobiliams.

Penktadienį Lietuva su kitomis Europos valstybėmis minės Tarptautinę dieną be automobilio. Šią dieną dalis šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu arba populiariais užmiesčio maršrutais. Klaipėdoje nuosavų automobilių vairuotojai skatinami naudotis viešuoju transportu. Jie penktadienį galės miesto autobusais keliauti nemokamai, tik turės pateikti automobilio techninį pasą.

Beveik tūkstantis Žiežmarių gyventojų liko be geriamojo vandens. Jau kelinta savaitė vienas iš dviejų miestelio vandens gręžinių – užterštas. Maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja šio vandens negerti ir nenaudoti gaminant maistą. Mat jame sveikatai kenksminga cheminė medžiaga boras viršija leistiną normą. Vietiniai piktinasi, kad 21 amžiuje kasdien turi su kibiru žingsniuoti prie šulinio, o už tai atsakingi ,,Kaišiadorių vandenys“ greitų pokyčių nežada.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus specialistai perspėja Kėdainių rajono gyventojus dėl galimos rizikos jų sveikatai, naudojant Nevėžio upės vandenį. Sunerimta, įvertinus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kėdainių aplinkos apsaugos inspekcijos pateiktus duomenis apie į Nevėžio upę išleidžiamas nepakankamai išvalytas nuotekas.

Jungtinės Valstijos, net ir pasitraukusios iš svarbios tarptautinės sutarties, turinčios padėti suvaldyti klimato pokyčius, blokuoja gyvybiškai svarbias Jungtinių Tautų derybas dėl finansinės pagalbos neturtingesnėms šalims, kovojančiomis su pasaulinio atšilimo padariniais, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė keli šaltiniai.

Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės. Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl.

Dvejose šalies maudyklose bei keturiose rekreacinėse zonose buvo nustatyta trumpalaikė tarša – vandens kokybė čia neatitiko Lietuvos higienos normų, pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Rugpjūčio pirmoje pusėje didesnis nei leidžiamas higienos normos žarninių enterokokų kiekis nustatytas Kauno marių I paplūdymio bei Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinio maudyklose. Kiek vėliau atlikus pakartotinius tyrimus, vandens kokybė atitiko reikalavimus.

Po kelis mėnesius trukusios kovos su lervomis ir galima kitokia tarša, Marijampolės savivaldybė teigia, kad mieste vandentiekio vanduo yra saugus. Pasak savivaldybės pranešimo, Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei bendrovės „Sūduvos vandenys“ atstovų penktadienį ekstremalių situacijų komisijos posėdyje pristatyti tyrimai rodo, kad vanduo atitinka reikiamus rodiklius.

Aplinkosaugininkai griebiasi už galvų – taip smarkiai sužydėjusios Baltijos jūros nematė jau daugelį metų. Dumbliais nukloti Lenkijos ir Suomijos paplūdimiai – ypač skaudus smūgis vietos turizmui. Dėl šių dumblių maudytis negalima ne tik Lenkijoje, bet jau ir Suomijoje. Tačiau mokslininkai dėl to tik trina rankomis. Iš gausios vandens augalijos jie gamina vaistus ir atlieka svarbius tyrimus.

Baltijos jūroje pasklidusi naftos dėmė kelia pavojų pietų Švedijos pakrantėms, pirmadienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Nafta sekmadienį pasklido iš Panamoje registruotos prekinio laivo „Makassar Highway“, gabenančio 1 325 automobilius ir liepos 23 dieną užplaukusio ant seklumos prie Švedijos rytinių krantų į pietus nuo Stokholmo. Laivas sekmadienio rytą netikėtai pajudėjo ir pažeidė aplink jį įrengtas apsaugines užtvaras.

Kai kurių šalies didžiųjų miestų valdžios atstovai skeptiškai vertina Aplinkos ministerijos siūlymą riboti dyzelinių automobilių eismą miestuose nuo 2020 metų. Aplinkos ministerijos registruotame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Pajūryje gyvenantys bei atostogaujantys žmonės stebisi, kodėl į pliažus Palangoje su šunimis negalima, o jodinėti arkliais nedraudžiama. Esą šie paplūdimiuose ne tik teršia smėlį, vandenį, bet ir niokoja kopas. Žmonės baiminasi ir gyvūnų platinamų ligų. Palangos valdininkai pabrėžia, kad su gyvūnais ilsėtis ar pramogauti paplūdimyje galima tik vienoje, tam skirtoje vietoje. Palangos Birutės parko paplūdimys puošiasi mėlynąją vėliava.

Seni, orą ypač teršiantys dyzeliniai automobiliai daugelyje Vakarų Europos šalių vis labiau apmokestinami, o tokiuose miestuose kaip Paryžius, Oslas ar Diuseldorfas jais dėl taršos išvis nebegalima važinėti gatvėmis. Tačiau kas netinka Vakarų europiečiams, randa vietą Lietuvoje. Tarptautiniais duomenimis, vis daugiau naudotų dyzelinių automobilių užplūsta Europos rytus, o kartu ir mūsų šalį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (NVSC Panevėžio departamentas) 2018 m. birželio 11 d. iš Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gavo informaciją apie Panevėžio mieste galimai naftos produktais užterštą geriamąjį šulinio vandenį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis vyraujant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms (sausi orai, silpnas vėjas), daugelio miestų ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o kai kuriuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Mažeikiuose) kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) koncentracija viršijo 50 µg/m³...

Kuo mažiau būkite lauke - apie gresiantį rimtą pavojų perspėja specialistai. Sveikatai pavojinga oro tarša pastarosiomis dienomis kai kuriose šalies vietose padidėjo kelis kartus. Užteršta beveik visa Lietuva, nors pirmauja Klaipėda. Čia norma viršijama ir kelis kartus. Tad saudžiant šalčiui ir karaliaujant sausam bei ramiam orui sportą ar nebūtinus darbus lauke geriau atidėti geresniems laikams.

Plastiko fragmentų galima rasti visame pasaulyje, kiekviename žemyne ir kone kiekviename vandens telkinyje. Tyrėjai nustatė, kad 73 proc. šiaurės vakarų Atlanto giliavandenių žuvų valgo būtent... plastiką. Tai dažniausiai plastiką valgančios žuvys pasaulyje, rašo iflscience.com. Plastiko tarša – didžiulė. Naudodami žuvų tinklus 600 metrus po vandeniu, tyrinėtojai iš Nacionalinio Airijos universiteto ištyrė per 230 giliavandenių žuvų, kurių dydis siekė nuo 3,5 cm iki 59 cm.

  Europos Teisingumo Teismas (ETT) ketvirtadienį paskelbė pripažįstantis Lenkiją kalta dėl oro kokybės normų pažeidimų ir paragino nedelsiant taisyti padėtį, nes priešingu atveju šalis gali sulaukti finansinių nuobaudų.   ETT sprendimas, kad Lenkija reguliariai pažeidinėdavo ES direktyvomis nustatytus oro taršos smulkiomis toksiškomis kietosiomis dalelėmis leistinuosius parametru žymi naują priešpriešą tarp Europos Sąjungos institucijų ir Varšuvos dešiniosios vyriausybės.

  Teherane nuo ateinančios savaitės dėl smarkaus užterštumo Irano sostinėje ir didžiojoje dalyje jos apylinkių bus uždarytos pradinės mokyklos, pranešė vietos pareigūnai.   Be to, 8,5 mln. gyventojų turinčiame Teherane bus smarkiai apribotas eismas, automobiliai į miestą bus įleidžiami pakaitomis. Panašių priemonių čia buvo imtasi gruodį, kai dėl užterštumo Teherane ir jo apylinkėse mokyklos buvo uždarytos keletui dienų.

Kaip paaiškėjo naujame, mokslininkų atliktame tyrime, Kinijoje vykstančias nuošliaužas gali sukelti oro tarša. Prasta oro kokybė yra susijusi su maždaug 4000 mirčių Kinijoje kiekvieną dieną, tačiau naujame tyrime, geologai nustatė, kad anksčiau buvo pamiršta dar viena grėsmė sukeliama taršos.  „Teršalai taip pat gali sukelti mirtinas nuošliaužas”, – moksliniame žurnale „Earth and Planetary Science Letters” rašo naujo tyrimo autoriai dr. Ming Zhang ir dr. Mauri McSaveney.

 Vėžys – liga, kuri diagnozuojama milijonams žmonių. Nors dedama daug pastangų, kad būtų atrasti geresni vėžį gydantys vaistai ir metodai, svarbiausias dalykas, ką reikėtų daryti norit išvengti šios ligos, tai imtis prevencijos. Štai kokių dalykų reikėtų vengti, jei norite sumažinti vėžio susirgimų riziką. Mėsa Kad ir kokia skani ji bebūtų, mėsos vartojimas gali padidinti šansus susirgti vėžiu. Mėsa, ypač apdirbta, savo sudėtyje turi nitratų, kurie, pasak mokslininkų įrodymų, sukelia vėžį.