tarša

Rugpjūčio pradžioje keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gauti rezultatai tik apie 82 stebimų maudyklų iš 120 numatytų stebėti maudyklų, keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

Šiandien gausus būrys klaipėdiečių susirinko į mitingą prie AB „Grigeo Klaipėda“. Pagrindinis klaipėdiečių noras ir siekis, kad mieste nebeliktų jau ne vienerius metus miestiečius kankinančios smarvės.

Aplinkos apsaugos agentūra antradienį pranešė, jog pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad Klaipėdos jūrų uoste prieš dvi dienas buvo išsiliejęs dyzelinas. Vandens mėginiai buvo paimti trijose vietose – uoste, taip pat ties pirmąja ir antrąja Melnragėmis. Mėginių, paimtų iš Melnragės, rezultatai, skirti nustatyti išsiliejusių teršalų koncentraciją paviršiniuose vandenyse, turėtų būti aiškūs trečiadienį.

Teršalų dėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje lokalizuota, tuo metu į teršalų lokalizavimą jūroje įsijungusios jungtinės aplinkosaugininkų, Karinių jūrų pajėgų štabo, Priešgaisrinės apsaugos tarnybos bei pasieniečių pajėgos, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai 2020 m. liepos 31 d. paėmę vandens mėginius iš Vilniaus mieste įrengtų fontanų, tik dviejuose iš jų nerado taršos fekaliniais mikroorganizmais. Vandens mėginiai buvo paimti Lukiškių aikštės interaktyvaus, Šiaurės miestelio „Šeimyninis dušas“, Vašingtono aikštės, Operos ir baleto teatro, Bernardinų sodo šokančio, Rotušės aikštės „Town Hall Square“ ir Vokiečių gatvės fontanuose.

Aplinkos ministerija siūlo liepą pradėtą rinkti taršių automobilių mokestį skirti miestų želdynų priežiūrai, o ne naujų miškų sodinimui, kaip numatyta įstatyme.   Tiek ministerija, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketina siūlyti taisyti įstatymą dėl šių lėšų panaudojimo. Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius sako, kad miškasodžiui surinktų pinigų panaudoti neįmanoma, nes nėra laisvos žemės.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai paskelbė sukrečiančią statistiką – per pirmąjį metų pusmetį Lietuvos miškuose išmestų padangų surinkta daugiau nei per visus 2019-sius ar 2018-sius. Suskaičiuota, kad 26-iuose regioniniuose padaliniuose iš viso surinktos 173 tonos naudojimui nebetinkamų padangų. Tai reiškia, jog beveik 5,2 tūkst. automobilių savininkų nusprendė atsikratyti sudėvėtomis ar pažeistomis padangomis, išmesdami jas tiesiog miškuose.

Vilniuje, Neries upėję žvejojęs vyras, užfiksavo neįprastą reiškinį – neva vandenyje pradėjo plūsti teršalai. Vyriškis bežvejodamas nufilmavo vandenyje tekančią srovę. Vyro teigimu, tai gali būti ne kas kita, o teršalai. Įvykį nufilmavęs asmuo tikino, kad artimiausiu metu bus kreiptąsi į aplinkosaugos specialistus, kad šie išsiaiškintų galimą taršos šaltinį.

„Vilniaus vandenys“ dėl savaitgalį užfiksuotos plastiko taršos stabdo nuotekų priėmimą iš „Ecso“ – pranešama, kad plastikas į aplinką nepateko. Kaip informavo „Vilniaus vandenys“, specialistai šeštadienį ir sekmadienį bendrovėje atliko neplaninius priimamų nuotekų patikrinimus ir užfiksavus nuotekų taršą plastiko detalėmis, kurių įmonių išleidžiamose nuotekose neturėtų būti.

Į Lietuvą iš Skandinavijos atkeliauja nauja, ekologiška mada – bėgiojant kartu rinkti ir randamas šiukšles. Vienas pirmųjų tokių renginių įvyko Klaipėdoje. Iniciatyvos organizatoriai pasakoja, kad taip gali ne tik sutvirtėti fiziškai ar palaikyti formą, o ir padaryti gerą darbą. Nors žmonių kultūra keičiasi sunkiai – per valandą po pajūrio miškus bėgiodami klaipėdiečiai surinko 87 kilogramus šiukšlių. Būrelis klaipėdiečių daro mankštą. Tai – apšilimas prieš bėgimą po pajūrio miškus.

Dėl taršos nerekomenduojama maudytis dviejuose Anykščių rajono maudyklose – Dainų slėnio Šventosios upėje ir Nevėžos ežero, pranešė savivaldybė. Atlikus vandens tyrimus šiose vietose nustatytas leistinas normas viršijantis žarninių enterokokų skaičius. Kitų Anykščių rajone stebimų maudyklų – Šventosios upės prie Šeimyniškėlių gatvės, Rubikių ežero prie Kriokšlio kaimo, Alaušo ežero Svėdasų seniūnijoje, Viešinto ežero Viešintų seniūnijoje – vanduo yra švarus.

Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo taryba antradienį sutarė, kad reikia stebėti ir toliau nuosekliai mažinti taršą uoste, kartu aptarta ir vėjo energetikos plėtra, teigia susisiekimo ministras.

Pasaulis šiandien mini dieną be plastikinių maišelių. Nors tiek daugelyje valstybių, tiek ir Lietuvoje vienkartiniai, parduotuvėse siūlomi, maišeliai jau yra apmokestinti ar pakeičiami mažiau kenksmingais, į šiukšlynus, o kaikur ir į jūras ir vandenynus, vis dar keliauja šimtai tūkstančių plastiko atliekų. Štai vienas tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių. Vilnietė Monika jau mažiausiai trejus metus apsipirkinėja kitaip.

Alinant karščiams vis daugiau tautiečių traukia atsigaivinti prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai įspėja, kad pulti maudytis vertėtų ne visose vietose. Pasirodo, vos vienas užteršto vandens gurkšnis gali kaip reikiant sugadinti poilsį.  Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad vasarą ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams.

Nuo kitų metų kelis kartus augs taršos mokestis už netvarkomas padangas – dabar jis siekia vos 86 eurus už toną. Už lengvųjų automobilių padangas Seimas nustatė 300 eurų už toną, o už didelių transporto priemonių – 600 eurų mokestį.  Seimas ketvirtadienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė penki.

Vos prieš savaitę prie Klaipėdos uosto vairo stojo naujas jo vadovas Algis Latakas. Nors konkursą naujoms pareigoms jis laimėjo beveik prieš 2 mėnesius, kilus įtarimams dėl vadovo skaidrumo ir interesų konflikto ilgai užtruko naujojo vadovo patikra. Įtarimų kilo, nes A. Latakas ilgus metus dirbo didžiausioje uosto įmonėje „Klasco“. Taip pat pernai jis su kitais uosto įmonių vadovais dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose ir finansiškai rėmė atstovaujamą „valstiečių“ partiją.

Birželio 15 d. Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai paėmė ištirti Nemuno vandens mėginius ties Alytumi ir Druskininkais, pasirodžius informacijai, jog Nemune ties Gardinu gaišta žuvys. Atliktų pirmųjų vandens tyrimų duomenimis, nustatytas sumažėjęs deguonies vandenyje kiekis, tačiau nesiekė minimalios koncentracijos ribos, t. y. deguonies trūkumas vandenyje nefiksuojamas, rašoma Aplinkos apsaugos agentūros pranešime.

Galima ilgamete tarša į Kuršių marias pagarsėjusi įmonė „Grigeo Klaipėda" jau spėjo atnaujinti savo veiklą. Ją bendrovė buvo sustabdžiusi prieš mėnesį, kai laikinai jos nuotekas valanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsisakė darbus tęsti dėl per didelės taršos. „Grigeo Klaipėda" atstovai skundžiasi, kad per šį laikotarpį įmonė patyrė pusės milijono eurų nuostolį, darbą metė ne vienas darbuotojas.

Šalies vandens telkinių pakrantėse – vis dar apstu šiukšlių. Rytoj organizuojamos masinės talkos metu, vyksiančios net 50-yje šalies vietų, planuojama surinkti virš 50 tonų atliekų. Populiarėja ir kitos iniciatyvos – lietuviai šiukšlių rinkimą vis dažniau pradeda derinti ir su poilsiu, ir su kasdieniais pasivaikščiojimais gamtoje. Aplinkos apsaugos dieną švęsti geriausia 5-iese plauste, kad ir be šuns.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupė „Grigeo“ per tris šių metų mėnesius uždirbo  4,023 mln. eurų grynojo pelno – 41,7 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą (2,839 mln. eurų). Bendrovės konsoliduotos pajamos palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,33 proc. iki 36,156 mln. eurų (37,02 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą tarpinius rezultatus pranešė „Grigeo“. Vien pagrindinės grupės įmonės „Grigeo“ grynasis pelnas sausį-kovą mažėjo 74 proc.

Į plastiko gaminius dedamos cheminės medžiagos – ftalatų nesugaudžiusios ir juos į upes ir marias leidusios vandentvarkos įmonės sulaukė aplinkosaugininkų rūstybės. Už nuotekose randamas daleles aplinkosaugininkai jiems priskaičiavo 10 milijonų eurų taršos mokesčių. Tiesa, bendrovių atstovai piktinasi, kad iki šiol ftalatai nė nebuvo įtraukti į taršos leidimus, o ir jų sunaikinti su dabartinėmis technologijomis neįmanoma, tad dėl sankcijų ketina kreiptis į teismą.

Kuršių marias nevalytomis atliekomis teršusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ teismui apskundė Klaipėdos prokurorų ir teismo sprendimus, kuriais bendrovei buvo neleista rekonstruoti jai priklausančių Dumpių valymo įrenginių bei apribota jų veikla.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso dar iki karantino Vilniuje atliktas taršos azoto dioksidu (NO2) tyrimas patvirtino spėjimą – labiausiai užterštos vietos šalia didžiųjų sostinės transporto arterijų. Bendras azoto dioksido koncentracijos lygis tirtose Vilniaus vietose neviršija Europos Sąjungos direktyvomis nustatytų ribinių normų.

Vyriausybei siūlant išplėsti pensijų fondų investavimo galimybes, suteikiant jiems teisę tiesiogiai investuoti ir į nekilnojamąjį turtą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo aiškiau nustatyti, į kokį NT ir kokiomis aplinkybėmis pensijų fondai galėtų investuoti jiems patikėtas lėšas. STT, atlikusi šiuo metu Seime svarstomų Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pataisų antikorupcinį vertinimą, taip pat pasigedo NT, į kurį būtų investuota, vertinimo procedūrų.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Už seną automobilį – paspirtukas, dviratis arba metinis viešojo transporto bilietas. Štai tokiomis naujomis priemonėmis nuo gegužės pradžios tautiečiai bus skatinami atsisakyti senų taršių automobilių. Tiesa, dalis vairuotojų skeptiški – žiemą su pirkiniais ant dviračio nepavažinėsi. O ekspertai mano, kad paspirtukų įsigiję žmonės vėliau vis tiek nusipirks ir mašinas, tad valstybės pinigai bus išmesti į balą. Kompensacijos utilizavusiems seną mašiną dalijamos jau nuo pernai metų pabaigos.

Sunaikinęs seną automobilį jo savininkas galės gauti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų kompensaciją viešojo transporto bilietui arba naujoms transporto priemonėms. Tai numato Aplinkos ministerijos parengtos naujos priemonės taisyklių projektas. Pastabų ir pasiūlymų dėl jo laukiama iki gegužės 6 d. Norintieji gauti šias kompensacines išmokas turi žinoti, kad jų priduotas sunaikinti taršus automobilis, M1 klasės transporto priemonė, turi atitikti nusatytus kriterijus.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šiandiena Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Pirmąją karantino savaitę sumažėjus transporto srautams, Lietuvos didmiesčiuose buvo galima kvėpuoti gerokai švaresniu oru. Vis dėlto šią savaitę atšalus orams ir gyventojams ėmus šildytis malkomis, tarša vėl išaugo.    Aplinkos apsaugo agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad praėjusią savaitę, aptirpus automobilių srautams ir į aplinką patekus mažiau kietųjų dalelių bei azoto dioksido, oro užterštumas buvo sumažėjęs iki 30 proc.

Vairuotojai sunerimę. Artėjant liepos pirmajai, kuomet įsigalios taršos mokestis, gali laukti ir papildomos išlaidos. Jei automobilio dokumentuose ekspertai neras, kiek CO2 jis išskiria, ar taršos nustatyti nepavyks kitais biurokratiniais būdais, teks atlikti ekspertizę, kuri gali kainuoti net kelis sykius brangiau nei pats taršos mokestis. Visgi „Regitra" ramina – tokių automobilių Lietuvoje vienetai.

Į Nerį ties Kaunu plūstelėję naftos produktai ant kojų sukėlė ne tik specialiąsias tarnybas, bet ir valdžios atstovus. Baimintasi ekologinės nelaimės. Kaip įtariama, tarša pasipylė iš netoliese esančios degalinės. Aiškinamasi, ar tikrai. Degalinės atstovai sako, kad jokios avarijos pas juos nebuvę. Visomis vaivorykštės spalvomis tviskančias dėmes Neries vandenyje išvydę ir sklindantį aitrų degalų kvapą pajutę praeiviai sunerimo ir iškvietė specialiąsias tarnybas.

Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui. Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.

Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių penktadienį Briuselyje pasirašė Europos plastiko paktą, skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimu ir plastiko tarša.  Paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo mažinti nereikalingo plastiko naudojimą, skatinti pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir perdirbto plastiko naudojimą naujuose gaminiuose, pranešė Aplinkos ministerija.

Iš NASA palydovų darytos nuotraukos rodo didelį taršos virš Kinijos sumažėjimą, kuris „iš dalies susijęs“ su ekonomikos sulėtėjimu kilus naujo koronaviruso protrūkiui, pranešė JAV kosmoso agentūra. Taršos azoto dvideginiu (NO2) sumažėjimas iš pradžių buvo pastebėtas netoli protrūkio epicentre esančio Uhano miesto centrinėje Kinijos dalyje, bet dabar yra stebimas virš visos Kinijos, sakė NASA mokslininkai, išstudijavę savo ir Europos kosmoso agentūros palydovų surinktus duomenis.

Prie sostinėje esančios pakavimo medžiagų gamyklos vilnietis aptiko įtartiną vamzdį. Vyras sako, kad iš jo tekėjo juodas skystis, kuris jau spėjo įsigerti į žemę. Aplink bendrovės teritoriją jis aptiko ir daugiau galimų pažeidimų – keistas žalios spalvos balas ir išsibarsčiusias plastikines granules. Aplinkosaugininkai jau atlieka bendrovės patikrinimą.

Šeštadienį Vilniuje tekančiame Baltupio upelyje aptikta teršalų, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Apie 8.20 val. gautas pranešimas, kad Verkių parke tekančiame Baltupio upelyje pastebėtas baltas, galbūt užterštas vanduo.  PAGD gelbėtojai, atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad į kraštovaizdžio draustinyje esantį upelį išpilta apie 20 litrų statybinių atliekų, įtariama, glaisto.

Daugiabučio gyventojai Kaune jau daugiau nei savaitę priversti kęsti fekalijų tvaiką, mat jomis vėl ir vėl užtvindomas visas rūsys, o problemos atsakingos tarnybos niekaip neišsprendžia. Bendrovė „Kauno vandenys“ ramina jau radusi kaltininką – trūkusį vamzdį, tačiau, norint jį sutvarkyti, reikia kasti intensyviausią Kauno gatvę – Savanorių prospektą. Tad, panašu, fekalijų dvoku kvėpuojantiems gyventojams dar teks pakentėti.

Dar vienas taršos skandalas Klaipėdoje. Dviejų daugiabučių gyventojai sužinojo, kad jų namų nuotėkos keliauja ne į miesto, bet į lietaus kanalizaciją, o iš ten į upelį ir į Kuršių marias. Gyventojams dabar teks savo lėšomis jungtis prie miesto kanalizacijos, o ar bus grąžinti jų dešimtmečiais už kanalizacijos tvarkymą sumokėti pinigai – nežinia. Tokių atvejų Lietuvoje gali būti daugybė.

Klaipėdoje bręsta naujas taršos skandalas. Uostamiesčio politikė pasidalino įmonės „Klaipėdos vanduo“ raštu, kuriame teigiama, kad uostamiesčio daugiabučiai galimai savo nuotekomis teršė Smiltelės upelį. „Klaipėdos vandens“ atstovas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad atsakymus turi pateikti galimai upelį teršusių daugiabučių gyventojai.

Neplaninį patikrinimą Grigiškėse veikiančioje „Grigeo“ gamykloje atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad Neries upės bendrovė neteršia, tačiau užfiksavo kitų pažeidimų, antradienį įmonei surašytas neplaninio patikrinimo aktas. „Į Nerį išleidžiamų paviršinių nuotekų leistinų teršalų koncentracijų viršijimai nenustatyti, tačiau atsižvelgiant į kitus nustatytus pažeidimus, toliau bus sprendžiama dėl poveikio priemonių taikymo“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Pernai iš miškų išvežta 700 tonų didelių gabaritų ir buitinių atliekų, penktadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija. „Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo“, – pranešime teigia urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Atsakomybę dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų turėtų prisiimti ne tik pagrindinis „Grigeo“ akcininkas ir vadovas Gintautas Pangonis, kuriam teisėsauga pareiškė įtarimus, bet ir kolegialūs grupės valdymo organai, teigia ekspertai. Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad savo pareigų tinkamai neatliko nei „Grigeo“ stebėtojų taryba, nei valdyba.

Alytaus rajone antradienį radus krūvą tekstilės atliekų, aplinkosaugininkai ieško, kas jas išmetė. Aplinkos apsaugos departamento teigimu, į gamtą išmestų drabužių bei avalynės 12 kubinių metrų krūva buvo rasta netoli Tūkstantmečio tilto. „Pareigūnams nenustačius, kas galėjo atsikratyti šiomis atliekomis, Aplinkos apsaugos departamentas prašo visuomenės pagalbos“, – rašoma aplinkosaugininkų pranešime.

Žodis superdidvyris mums dažniausiai asocijuojasi su ypatingų galių turinčiais fantastinių filmų herojais. Bet netrukus pamatysite tikrą superdidvyrį, kuris tai įrodo realiais darbais.  „Esu Rudis Hartono, man 36-eri ir esu Spidermenas. Mano misija – įkvėpti ir parodyti pavyzdį, kaip saugoti aplinką ir daryti realius darbus“, – sako aplinkosaugos superdidvyris Rudy Hartono. Šluota ir maišas į rankas – spidermenas skuba į pagalbą.

Už miške išverstą priekabą šiukšlių – tiek automobilio, tiek priekabos konfiskacija. Tokią idėją Seime užregistravo konservatorė Aistė Gedvilienė. Anot parlamentarės, piniginės baudos teršėjų nesustabdo, dėl to reikia griežtinti bausmes. Tiesa, Aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika tokios radikalios idėjos nepalaiko, mat drastiškas įstatymas leistų atimti automobilius iš žmonių, kurie ne vietoje numetė nuorūką, ar banano žievę.

Klaipėdos rajone sekmadienį aplinkosaugininkai aptiko naudotų padangų krūvą, pradėtas tyrimas dėl aplinkos teršimo, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pranešime teigiama, kad gavus pranešimą apie tai, jog iš krovininės mašinos į gamtą pilamos atliekos, aplinkosaugininkai nuvyko į nurodytą vietą. Čia jie pastebėjo asmenis, verčiančius į gamtą didelį kiekį naudotų padangų.

Klaipėdiečiai baiminasi, jog įmonės „Grigeo” į Kuršių marias išleisti tūkstančiai tonų teršalų užkirs miesto paplūdimiams gauti prestižinį, Mėlynosios vėliavos statusą. O tai gali smogti ne tik miesto įvaizdžiui, bet ir biudžetui. Maža to, mokslininkai įspėja, kad dėl gamtos sąlygų tarša gali pasklisti ir į kitus Lietuvos pajūrio pliažus, o taršos padariniai atsilieps. Baltijos jūra šią savaitę šėlsta.

„Grigeo“ taršos byloje įtariamųjų ratas vis plečiasi. Įtarimai pateikti dar trims asmenims. Iš viso jau šešiems. Maža to, prokurorai atskleidžia, kad nuotekos slaptu vamzdžiu sistemingai galėjo tekėti daugiau nei dešimtmetį. Taip pat aiškėja ir galimos vidinio įmonės tyrimo detalės. Bylos liudytojo advokatė paskelbė, kad „Grigeo“ įmonė, ieškodama kaltų, nusitaikė į buvusį darbuotoją, kuriam esą ir ruošiasi versti atsakomybę dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, tačiau „Grigeo“ tai neigia.