taivanas

Kinija ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki Taivano rinkimų, perspėjo savarankiškos salos rinkėjus, kad pagrindinio kandidato į prezidentus pergalė keltų didelį pavojų dvišaliams ryšiams. Rinkimus Taivane Kinija, JAV ir kitos pasaulio šalys stebi itin atidžiai, įtariant, kad jų rezultatai turės įtakos būsimiems santykiams su vis agresyvėjančia Kinija.

Kinija karinių atstovų susitikime pareikalavo JAV stabdyti Taivano apginklavimą ir laikytis „Vienos Kinijos principo“. Liaudies Respublika Taivano klausimu nėra pasirengusi nė mažiausiam kompromisui, trečiadienį Pekine pareiškė Gynybos ministerija. Kinijos gynybos ministerijos ir Pentagono atstovai pirmadienį ir antradienį Vašingtone susitiko darbinių pokalbių – likus kelioms dienoms iki šeštadienį Taivane vyksiančių prezidento ir parlamento rinkimų. Daugiau kaip 23 mln.

Kinijos kariuomenės pareigūnai šią savaitę vykusiose derybose JAV kolegoms sakė, kad Pekinas niekada nesileis į kompromisus Taivano klausimu, ir paragino juos nutraukti provokacinius veiksmus Pietų Kinijos jūroje, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.

Kinija sekmadienį paskelbė sankcijas penkioms JAV gynybos sektoriaus įmonėms, reaguodama į jų dalyvavimą parduodant ginklus Taivanui, kurį Pekinas laiko savo teritorijos dalimi. Kinija yra pažadėjusi vieną dieną užgrobti Taivaną, o JAV Kongresas reikalauja tiekti ginklus savivaldžiai demokratinei salai jos gynybai. Praėjusį mėnesį JAV valstybės departamentas patvirtino 300 mln. JAV dolerių (274 mln.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad trečiadienį Taivano sąsiaurio vidurio liniją kirto trys Kinijos balionai, o vienas iš jų skriejo virš salos. Anot ministerijos, tai buvo jau trečia diena iš eilės, kai fiksuojama, kaip Kinijos balionai kerta neoficialią sieną, skiriančią Taivaną ir Kiniją. Nuo pirmadienio Taivanas iš viso pastebėjo devynis Kinijos balionus. Penki iš jų praskriejo virš salos.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad buvo aptikti keturi Kinijos oro balionai, judantys per Taivaną nuo Kinijos skiriančią vidurio liniją, o trys iš jų, pasak pranešimo, skrido tiesiai virš salos. Ministerijos išplatintame paveikslėlyje matyti, kad trys balionai, pasirodę į pietvakarius nuo Taivano vakariniame Taičungo mieste įsikūrusios Ching Chuan Kango (Čing Čuan Kango) karinės oro bazės, antradienį patraukė į šiaurės rytus tiesiai virš salos.

Per Taivaną ir Kiniją skiriančią vidurio liniją buvo aptikti du Kinijos balionai, vienas jų skrido tiesiai virš salos, antradienį pranešė Taivano nacionalinė gynybos ministerija. Sausio 1-osios vakarą balionai buvo pastebėti kertantys vidurio liniją virš Taivano sąsiaurio – jautraus vandens kelio, skiriančio salą nuo Kinijos – dviejose vietose: vienas netoli vakarinio Dziaji miesto, kitas – prie Dzilongo šiaurėje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį kreipdamasis į tautą Naujųjų metų proga sakytoje kalboje teigė, kad Kinija „tikrai bus suvienyta“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Taip pat kalboje jis užsiminė apie šalies ekonominį atsparumą krizių akivaizdoje.

Kandidatai į Taivano prezidentus šeštadienį debatuose susikirto išsiskyrus pozicijoms dėl šios savarankiškos salos ryšių su Kinija, artėjant nuo Pekino iki Vašingtono akylai stebimiems rinkimams. Demokratiniam Taivanui liko dvi savaitės iki svarbių rinkimų, kurių rezultatai gali nulemti būsimus Taibėjaus ryšius su vis karingiau nusiteikusia Kinija.

Kinijos gynybos ministerija ketvirtadienį apkaltino Taivano lyderius, anot jos, išpūstais teiginiais, kad Pekinas kišasi į artėjančius šios savarankiškos salos prezidento rinkimus. „DPP valdžia kelia triukšmą, kad žemyninė Kinija kišasi į jos rinkimus“, – spaudos konferencijoje sakė kinų ministerijos atstovas Wu Qianas, pavartodamas Taivano valdančiosios Demokratinės pažangos partijos, kurią apkaltino bandymu „kurstyti konfrontaciją ir manipuliuoti rinkimais“, pavadinimo santrumpą.

Kinija pirmadienį pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių prieš bendroves, dalyvaujančias ginklų pardavime Taivanui, po to, kai Jungtinės Valstijos patvirtino 300 mln. dolerių (275 mln. eurų) vertės sandorį, skirtą sustiprinti savivaldžios salos gynybą. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį užgrobti, prireikus – jėga. Tuo metu JAV Kongresas reikalauja savivaldžiai demokratinei salai tiekti ginklus jos gynybai.

Taivano sąsiauriu pirmadienį praplaukė Kinijos karinių jūrų pajėgų junginys, lydimas lėktuvnešio „Shandong“, pranešė taivaniečių gynybos ministerija.  Ministerijos teigimu, laivai įplaukė į sąsiaurį, skiriantį salą nuo žemyninės Kinijos, ir plaukė iš šiaurės į pietus. Ji pridūrė, kad visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione saugumas ir gerovė yra bendra visų šalių pareiga ir atsakomybė.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė aptikusi Kinijos oro balioną, kirtusį vadinamąją vidurio liniją, kuri padalija geopolitiniu atžvilgiu jautrų sąsiaurį, skiriantį savivaldžią salą nuo Kinijos. „1 KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) oro balionas buvo aptiktas vakar 11 val. 52 min. (5 val. 52 min. Lietuvos laiku), kirtęs Taivano sąsiaurio vidurio liniją 101 jūrmylės (187 km) atstumu į pietvakarius nuo Dzilongo“, – nurodė ministerija, turėdama omenyje miestą Taivano šiaurėje.

Šaltinis vienos Europos šalies žvalgybos institucijoje teigia, kad viena iš pagrindinių prieš kelis mėnesius į Rusijos ambasadą Pekine atsiųsto aukšto rango pareigūno užduočių buvo rinkti žvalgybinę informaciją, kad tinkamu metu būtų iššauktas konfliktas Taivano sąsiauryje.

Taivano nacionalinės gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad diena anksčiau Australijos karo laivas praplaukė Taivano sąsiauriu – vandens keliu, skiriančiu savivaldžią salą nuo Kinijos. Pasak ministerijos, laivas į sąsiaurį įplaukė ketvirtadienį ir judėjo pietų kryptimi. „Plaukiant per sąsiaurį Taivano kariuomenė stebėjo padėtį jūroje ir oro erdvėje (...), situacija buvo normali“, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva vykdo įsipareigojimus, prisiimtus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, įskaitant vienos Kinijos principo laikymąsi. Klausimų dėl Lietuvos užsienio politikos šiais klausimais viešojoje erdvėje kilo Lietuvoje praėjusią savaitę apsilankius Taivano užsienio reikalų ministrui ir Seimo pirmininkei nusprendus su juo susitikti.

Lietuvos ir Kinijos pareigūnai kalbasi apie diplomatinių santykių normalizavimą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kinija 2021 metais pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų po to, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti atstovybę šios salos vardu. Pekinas tai palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Lietuvoje viešintis Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu ketvirtadienį Seime aptarė Vilniaus ir Taipėjaus santykius su keliolika politikų, tarp jų – Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen iš anksto neskelbtame susitikime. Atvykęs į Vilnių, Josephas Wu tęsia vizitą Baltijos šalyse, su kuriomis tikisi sustiprinti ryšius.

Ką gali nuveikti milijoną gyventojų turinti šalis, kad sukeltų baimę priešams, sujaudintų sąjungininkų širdis, sustiprintų transatlantinį aljansą ir parodytų drąsą bei vaizduotę? Atsakymas į šį klausimą bus pateiktas trečiadienį Taline vyksiančiame seminare, kurį rengia Tarptautinis gynybos studijų centras, pagrindinė Estijos analitinė grupė.

Estija leis Taivanui šalyje atidaryti nediplomatinę Taipėjaus atstovybę, siekdama paskatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius su savivaldžia sala, tačiau žada politiniuose santykiuose toliau laikytis „vienos Kinijos“ politikos.

Taivanas ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos laivų flotilė kartu su lėktuvnešiu „Shandong“ įplaukė į Ramųjį vandenyną per Baši sąsiaurį – vandens kelią, skiriantį salą nuo Filipinų. Demokratinis Taivanas pastaraisiais metais patiria didesnį karinį ir politinį spaudimą iš Pekino, kuris salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.

Baigusi verslo misiją Taivane Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pradės vizitą Japonijoje. „Tokijuje planuoja susitikti su nauju Atstovų rūmų pirmininku Fukushiro Nukaga, numatyti kiti parlamentiniai susitikimai ir darbo pusryčiai su moterimis lyderėmis“, – BNS sakė parlamento vadovės atstovė spaudai Ilona Petrovė. V. Čmilytė-Nielsen taip pat lankysis Kaune dirbusio Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos gimtajame Mino mieste.

Lietuva yra pirmaujantis finansinių technologijų (fintech) centras Europoje, o Taivanas galėtų padėti šį sektorių dar išauginti, teigia Taivane viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Mūsų šalis šiuo metu yra pirmaujantis fintech centras Europoje, kuris teikia finansines paslaugas vienam iš dešimties Europos gyventojų.

Glaudžiai bendradarbiaujančios demokratijos suteikia konkrečios naudos savo žmonėms, sako Taivane viešinti Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, Lietuva vertina ryšius su Taivanu, kuris išpažįsta tas pačias vertybes, todėl demokratijoms bendradarbiauti ypač svarbu dabar, kai tarptautine teise paremta pasaulio tvarka aižėja. „Mūsų šalių ryšiai įgauna pagreitį, yra kuo pasidžiaugti, bet, tikiu, galime dar daugiau ir greičiau.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujama Lietuvos verslo delegacija sekmadienį pradėjo vizitą Taivane. Parlamento vadovė ten lankosi su 14 Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais, misijos tikslas – bendradarbiavimo galimybių plėtra informacinių technologijų ir inovacijų srityse.

Seimo valdyba trečiadienį pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen komandiruotei į Taivaną ir Japoniją.  Vienintelis opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Jonas Jarutis manė, kad tokio lygio vizito į Taivaną nereikia. „Mes kaip buvome vieninteliai pasaulyje taip ir likome vieninteliai pasaulyje atidarę Taivano ambasadą Vilniuje, kas stipriai pablogino santykius su Kinija  – ir prekybinius, ir visokius kitokius.

Taivanas pristatė pirmąjį savo gamybos povandeninio laivo prototipą. „Mums pavyko“, – laivų statyklos teritorijoje Kaosiungo mieste sakė prezidentė Tsai Ing-wen. Ji pabrėžė, kad povandeninių laivų gamyba Taivane yra konkreti priemonė, padėsianti šaliai tvirtai gintis. Pasak Tsai Ing-wen, povandeninis laivas, kurį ji pakrikštijo „Hai Kun“(Narvalo)  vardu, 2025 m. taps tvirta karinio laivyno dalimi.

Išilgai per tris klimato zonas nusidriekęs Vietnamas – vienas iš nuostabiausių natūralios gamtos kampelių žemėje. Akimis sunkiai aprėpiamos ryžių terasos, įrėmintos didingų kalnų, jais tekančių upių ir šniokščiančių krioklių, tarsi kontrastuoja su ramybe alsuojančiomis papėdėmis, laukinėmis įlankėlėmis ir balto smėlio paplūdimiais, skalaujamais kone krištolinio vandens.

Lietuva tikisi daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.  „Iš Taivano galima buvo tikėtis daugiau, kadangi kai taivaniečiai kūrė savo atstovybę, buvo žadamos ir didžiulės investicijos į Lietuvą, ir ekonominės naudos, kol kas jų labai smarkiai nematyti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Taivano Nacionalinė mokslo ir technologijų taryba (NSTC) bei Lietuvos mokslo taryba (LMT) penktadienį pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo per trejus metus skirti iki 5 mln. eurų mokslo projektams, pranešė „Verslo žinios“.  Dokumentas numato, kad iki 2026 metų abi institucijos mokslo tyrimams skirs po 2 mln. eurų ir finansuos ne daugiau kaip 10 projektų per metus, o 2027 metais bus paskirstyta dar 1 mln. eurų tolesniam jų vystymui.

Kinija ketvirtadienį įspėjo nenuvertinti jos „stiprios valios“ Taivano klausimu ir pareiškė, kad pasisako už „taikų susivienijimą“ su šia demokratiškai valdoma sala. Dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Kinijos viceprezidentas Han Zhengas pakartojo Pekino poziciją, kad Taivanas yra „neatsiejama“ Kinijos dalis. „Niekas niekada neturėtų nuvertinti Kinijos žmonių tvirto ryžto, stiprios valios ir galios ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, – tvirtino viceprezidentas.

Lietuva – palanki valstybė į Europos Sąjungą (ES) norinčioms žengti Taivano aukštųjų medicinos technologijų įmonėms, teigia salos verslo atstovai, Lietuvą dar vadinantys „vartais į didžiąsias Europos rinkas“. Vilniuje viešinčių Taivano bendrovių vadovų teigimu, partnerystė su Lietuvos akademinėmis institucijomis ir vietinėmis sektoriaus įmonėmis jau plėtojama.

Aplink Taivaną buvo pastebėta daugiau nei 100 Kinijos karo lėktuvų ir 9 karinio jūrų laivyno laivai, pirmadienį paskelbė pareigūnai Taibėjuje ir pavadino šį skaičių „pastaruoju metu labai dideliu“. Pekinas teigia, kad Taivanas yra jo teritorijos dalis, kurią vieną dieną ketina užgrobti, prireikus – jėga, ir pastaraisiais metais, pablogėjus santykiams, padidino diplomatinį ir karinį spaudimą.

Kinija sekmadienį aplink Taivaną skraidino 28 karo lėktuvus, kurių dauguma kirto Taivano sąsiaurio vidurio liniją ir vykdė nenurodytas tolimojo nuotolio misijas, pranešė Taibėjaus valdžios institucijos. Taivano gynybos ministerija pareiškė, kad 20 orlaivių kirto vandens kelio, skiriančio savivaldžią salą ir žemyninę Kiniją, vidurio liniją ir įskrido į Taivano pietryčių ir pietvakarių oro gynybos identifikavimo zoną.

Aplink Taivaną buvo pastebėta dešimtys Kinijos karo lėktuvų ir 10 karinio jūrų laivyno laivų, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai Taibėjuje, įspėję, kad Pekinas vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje vykdo oro ir jūrų pajėgų pratybas. Kinija savarankišką Taivaną laiko savo teritorija ir žada jį vieną dieną susigražinti, net jėga, jei to prireiktų. Pekino ir Taibėjaus santykiai pablogėjo 2016 metais saloje į valdžią atėjus prezidentei Tsai Ing-wen, nepriklausomybės šalininkei.

Kinija antradienį pristatė daugybę priemonių, skirtų integracijai su Taivanu stiprinti, taip bandydama parodyti, kad Pekinas siekia plėsti ryšius su savivaldžia sala.  Kinija savarankišką Taivaną laiko savo teritorija ir žada jį vieną dieną susigražinti, net jėga, jei to prireiktų. Be to, Pekino ir Taibėjaus santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai 2016 metais Taivano prezidente tapo Tsai Ing-wen, kuri nepritaria Kinijos požiūriui, kad sala yra jos dalis.

Taivanas pirmadienį paskelbė netoli savo krantų pastebėjęs 39 Kinijos karo lavus ir lėktuvnešį, Taivano sąsiauriu savaitgalį praplaukus amerikiečių eskadriniam minininkui ir kanadiečių fregatai. Nuo sekmadienio iki pirmadienio ryto aplink salą veikė 26 orlaiviai ir 13 karo laivų, o dar 13 lėktuvų buvo pastebėti nuo ankstyvo ryto, pranešė Taivano gynybos ministerija.

Netoli Taivano buvo pastebėti 39 Kinijos karo lėktuvai ir vienas lėktuvnešis, pirmadienį pranešė salos gynybos ministerija. Ministerija tvirtino, kad nuo sekmadienio iki pirmadienio ryto aplink Taivaną buvo pastebėti 26 orlaiviai ir 13 karo laivų, o nuo ankstyvo pirmadienio buvo pastebėta dar 13 lėktuvų.

Taivane pirmadienį atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija, kuri turėtų paskatinti spartesnį šių technologijų vystymąsi ir naujų kūrimą. Į laboratorijos įrangą 1,5 mln. eurų investavo 14 Lietuvos lazerių ir fotonikos įmonių, tokią pat sumą investavo ir Taivanas, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, tai dar vienas žingsnis, kuriuo siekiama stiprinti Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimą.

Bet koks neišprovokuotas Taivano užpuolimas sukeltų ryžtingą Vašingtono reakciją, penktadienį lankydamasis Taibėjuje pareiškė JAV kongresmenas Robas Wittmanas. Kinija Taivaną laiko savo teritorija, kurią vieną dieną žada užimti, prireikus – jėga, ir pastaraisiais metais didino spaudimą, beveik kasdien vykdydama karinių orlaivių skrydžius ir rengdama dažnas karines pratybas aplink salą.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen kitą mėnesį aplankys Esvatinį, vienintelį salos diplomatinį sąjungininką Afrikoje, kad sutvirtintų ryšius, penktadienį pranešė jos biuras. Tsai Ing-wen rugsėjo 5 dieną vyks į Esvatinį ir dalyvaus šios Afrikos valstybės Nepriklausomybės dienos ir karaliaus Mswati III (Msvačio III) gimtadienio iškilmėse, sakė jos atstovė spaudai Olivia Lin.

Taivanas antradienį pasmerkė Nikaragvą ir Kiniją dėl sprendimo pašalinti jį iš Centrinės Amerikos parlamento po to, kai ši regioninė institucija nubalsavo už tai, kad Taibėjaus stebėtojo vieta turėtų atitekti Pekinui. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir priešinasi bet kokiems oficialiems ryšiams tarp savivaldžios salos ir kitų valstybių bei jos dalyvavimui tarptautinėse organizacijose.

Antradienio popietę Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sužaidė paskutines kontrolines rungtynes. Prieš Latvijos rinktinę stoję lietuviai be pasigailėjimo įveikė „braliukus“ rezultatu 93:69.  Pirmasis kėlinys abiem komandoms prasidėjo apylygiai, tačiau jam įpusėjus Lietuvos rinktinė pradėjo rodyti uraganinį žaidimą. Spurtavę lietuviai nuo kaimynų atitrūko 21:12, o po Tomo Dimšos tritaškio skirtumas išaugo iki 14 taškų.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo socialinių tinklų paskyroje paviešino ypatingą nuotrauką. Joje D. Grybauskaitė pozavo su Lietuvos krepšininkais. Nuotrauka pasidalinusi prezidentė rašė: „Išlydžiu mūsų krepšininkus į Pasaulio čempionatą su geriausiais palinkėjimais“. Susitikime su krepšininkais D. Grybauskaitė buvo pasipuošusi jos vizitine kortele tapusiu mėlynu kostiumėliu, tačiau akį traukė kita detalė – ant kaklo užkabintas šalikas su Lietuvos vėliava.

Tailando įstatymų leidėjai antradienį magnatą Sretthą Thavisiną išrinko naujuoju karalystės ministru pirmininku, taip užbaigdami tris mėnesius trukusią politinę aklavietę tą pačią dieną, kai buvęs premjeras Thaksinas Shinawatra grįžo iš tremties. Srettha Thavisinas lengvai užsitikrino daugumą abiejuose parlamento rūmuose ir buvo patvirtintas 30-uoju Tailando ministru pirmininku, nors jo partija „Pheu Thai“ gegužę rinkimuose liko antra.

Lietuvos rinktinės rungtynes Taivane stebės ir kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. 2009–2019 m. Lietuvai vadovavusi prezidentė ne tik stebės rungtynes su kaimynine Latvijos rinktine, bet susitiks su rinktinės krepšininkais ir vyr. treneriu Kaziu Maksvyčiu. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, D. Grybauskaitė šiuo metu Taivane lankosi asmeninės karjeros tikslais. Pirmasis tai paskelbė basketnews.lt, o netrukus tai patvirtino ir tv3.lt šaltiniai.

Taivano užsienio reikalų ministras šeštadienį apkaltino Kiniją, kad ši bando paveikti artėjančius Taivano rinkimus po to, kai aplink salą buvo pradėtos Kinijos karinės pratybos. „KLR (Korėjos Liaudies Respublika) aiškiai parodė, kad nori daryti įtaką būsimiems Taivano nacionaliniams rinkimams. Ką gi, tai turi nuspręsti mūsų piliečiai, o ne kaimynas chuliganas“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Josephas Wu oficialioje ministerijos socialinio tinklo „X“ paskyroje.

Kinija šeštadienį pradėjo karines pratybas aplink Taivaną kaip griežtą įspėjimą po to, kai išreiškė pyktį dėl salos viceprezidento Williamo Lai vizito Jungtinėse Valstijose. W. Lai, kuris yra Taivano prezidento rinkimų kitais metais favoritas, sustojo Niujorke ir per San Franciską vyko į kelionę į Paragvajų, kuris yra viena iš mažėjančio skaičiaus šalių, diplomatiškai pripažįstančių Taibėjų.

Prieš dvejus metus buvo priimtas Lietuvos ir Kinijos santykius sugadinęs sprendimas steigti Lietuvoje Taivano atstovybę. Sprendimas buvo aiškinamas vertybinės užsienio politikos principais. Valdantieji sakė tikį, kad Lietuvos keliu eis ir kitos Vakarų šalys. Apie tai, kur mus nuvedė ši vertybinė politika, kalba politologas Šarūnas Liekis. Prieš dvejus metus mes atidarėme Taivano atstovybę.