taivanas

Vienas Taivano valstybinio kapitalo bankų „Bank of Taiwan“ ketina atidaryti savo filialą Lietuvoje, penktadienį skelbia „Verslo žinios“. Informaciją, kad Taivano Finansų priežiūros komisija (FSC) patvirtino „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje, portalui patvirtino Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovas Paulius Lukauskas. Kaip skelbiama, „Bank of Taiwan“ atidaryti atstovybę Lietuvoje ketina norėdamas plėsti verslo apimtį Vidurio ir Rytų Europoje.

Penktadienį Taivano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad savarankiškai valdoma sala gynyboje turi kliautis savimi. Jis reagavo respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo anksčiau pasakytus žodžius, kad Taipėjus „turi sumokėti“ Vašingtonui už gynybą, jei kiltų konfliktas su kaimyne Kinija, laikančia Taivaną savo teritorija ir pastaraisiais metais sustiprinusia savo karinį buvimą prie demokratiškai valdomos salos bei sugriežtinusia retoriką jos atžvilgiu.

Taivano užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį reagavo į JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Taivanas turėtų susimokėti už Amerikos karinę apsaugą, rašoma Taivano radijo svetainėje RTI. Nors ministerijos atstovai nekomentavo pasisakymo turinio, jie pabrėžė, kad Taivanas visada stiprino savigyną savo sąskaita ir kad JAV vyriausybė toliau laikosi Taivano santykių akto ir Šešių garantijų (užsienio politikos principų JAV ir Taivano santykiuose – red.

Tainano dervos gamykloje įvyko galingas sprogimas, o vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti į dangų kylantis didelis ugnies kamuolys. Vietos žiniasklaida skelbia, kad ketvirtadienį apie 9 val. ryto (apie  4 val. Lietuvos laiku) Tainano Šanšango pramoninėje zonoje kilo gaisras. Vietos ugniagesių tarnybos išsiuntė 39 gaisrines mašinas, 79 ugniagesius ir gaisrinius robotus. Visi gamykloje dirbę darbuotojai nedelsiant evakuoti iš patalpų, pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.

 Kinija trečiadienį pareiškė, kad, reaguodama į Vašingtono vykdomą ginklų pardavimą Taivanui, sustabdė derybas su JAV dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir ginklų kontrolės. Siekdamos sumažinti nepasitikėjimą prieš prezidentų Joe Bideno ir Xi Jinpingo susitikimą, JAV ir Kinija lapkritį surengė retas derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės.

Taivanas „turėtų sumokėti“ Jungtinėms Valstijoms už gynybą, pareiškė respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas, davęs išsamų interviu, sukėlusį abejonių dėl Vašingtono ir Taipėjaus santykių, jei lapkritį būtų perrinktas. Antradienį „Bloomberg Businessweek“ paskelbtame interviu, paklaustas, ar gintų savarankiškai valdomą Taivaną nuo Kinijos, laikančios salą savo teritorija, buvęs prezidentas atsakė: „Labai gerai pažįstu tuos žmones, labai juos gerbiu. Jie paėmė apie 100 proc.

Taivano kariai neberengs įmantrių sargybos pasikeitimo ceremonijų prie velionio prezidento Chiang Kai-sheko statulos, kad būtų išvengta „autoritarizmo garbinimo“, penktadienį pranešė vyriausybė. 6,3 m aukščio bronzinės statulos likimas Taivane, kuris iš autokratijos valdant Chiangui virto viena gyvybingiausių Azijos demokratijų, jau seniai kelia aršias ir supriešinančias diskusijas.

Taivanas pranešė trečiadienio rytą netoli salos pastebėjęs 37 Kinijos karinius orlaivius. Tarp jų buvo naikintuvų ir dronų, pareiškė Taivano gynybos ministerija. 36 orlaiviai esą kirto vidurio liniją tarp Taivano ir žemyninės Kinijos. Kinų lėktuvai, šiais duomenimis, skrido į Ramiojo vandenyno vakarinę dalį į bendras su lėktuvnešiu „Shandong“ jūrų ir oro pratybas. Ministerijos teigimu, Taivano ginkluotosios pajėgos stebėjo situaciją.

Penktadienį Taivano gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąją parą aplink salą aptiko 36 Kinijos karo lėktuvus. Dar 26 lėktuvai, įskaitant naikintuvus, transporto lėktuvus ir dronus, pastebėti penktadienį po 6.55 val. vietos laiku,  pranešė ministerija. Kinija laiko savarankiškai valdomą demokratinį Taivaną savo teritorija ir ne kartą pareiškė, kad atsiims salą, prireikus ir jėga.

Kinijos karinis dronas praskrido netoli oro uosto vienoje atokioje Taivano saloje, dėl to vėlavo skrydžiai, trečiadienį pranešė taivaniečių kariuomenė ir vietos žiniasklaida. Laikraštis „Liberty Times“ teigė, kad antradienį dronas buvo pastebėtas maždaug už 9,3 km nuo Madzu salose esančio Nangano oro uosto ir ore išbuvo maždaug 20 minučių. Kinija laiko savarankiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi, ir yra pareiškusi, kad vieną dieną susigrąžins jo kontrolę, prireikus – jėga.

Po to, kai antradienio rytą iš ribotos prieigos Dzinmeno vandenų buvo išsiųsti keli Kinijos pakrančių apsaugos laivai, Taivano pakrančių apsaugos administracijos (CGA) direktoriaus pavaduotojas Hsieh Ching-chinas pranešime spaudai informavo, kad nuo šių metų sausio iki birželio sienas jau kirto iš viso 835 kinų laivai, skelbia „Radio Taiwan“. Pareigūnas pridūrė, kad patruliai įsilaipino į keletą laivų, jog atliktų patikras, o CGA toliau stebi veiklą jūroje, reaguoja į tvarkos trikdymo atve...

Taivanas paragino savo piliečius vengti kelionių į Kiniją ir pusiau autonomines Kinijos teritorijas Honkongą ir Makao po to, kai Pekinas pagrasino susidoroti su savarankiškosios salos nepriklausomybės šalininkais. Žemyninės dalies reikalų tarybos atstovas spaudai ir vadovo pavaduotojas Liang Wen-chiehas paskelbė tokias gaires ketvirtadienį spaudos konferencijoje.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė per pastarąją parą aplink salą užfiksavusi 35 karinius Kinijos orlaivius. Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis ir yra pareiškusi niekada neatsisakysianti galimybės jėga susigrąžinti šios demokratinės savivaldos kontrolę.

Taivano gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink salą aptiko 41 Kinijos karo lėktuvą.  Šis pranešimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai Pekinas pareiškė, kad „užkietėjusiems“ Taivano nepriklausomybės šalininkams gali būti skirta mirties bausmė. Kinija laiko demokratišką savivaldžią salą savo teritorijos dalimi, ir yra pareiškusi, kad vieną dieną susigrąžins jos kontrolę, prireikus – jėga.

JAV patvirtino 15-ąjį ginklų pardavimą Taivanui, pagal jį iki 2025 metų salai turėtų būti perduota naujų bepiločių orlaivių, ketvirtadienį rašoma Taivano radijo svetainėje RTI. Taivano arsenale turėtų atsirasti bepiločių orlaivių „Switchblade“, dar vadinamų kamikadzėmis, kurie jau įrodė savo veiksmingumą Ukrainos ir Rusijos kare. JAV prezidento Joe Bideno administracija davė leidimą parduoti Taivanui dviejų tipų pažangius dronus, kurių vertė viršija 360 mln. JAV dolerių.

Pirmadienį Čekija paskelbė šią savaitę Taivano sostinėje Taipėjuje atidarysianti naują centrą kultūriniams ir diplomatiniams ryšiams stiprinti, nors tai gali supykdyti Kiniją. Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorija, praėjusį mėnesį ji aplink salą pradėjo karines pratybas. Europos Sąjungos ir NATO narė Čekija oficialiai pritaria vienos Kinijos politikai, kaip ir ES, tačiau šalies pareigūnai palaiko glaudžius ryšius su Taivanu.

Dėl įtemptos padėties su Kinija Taivanas didins gynybos išlaidas. Tai kalbėdamas parlamente pareiškė šalies gynybos ministras Wellingtonas Koo, kuriuo remiasi „Radio Taiwan“. 2024 ir 2025 metai bus karinių investicijų apogėjaus metai, taip pat toliau didės veiklos sąnaudos, sakė ministras. Detalės dar bus derinamos su biudžeto valdymo institucija.

Naujasis Taivano prezidentas Lai Ching-te antradienį pareiškė, kad atminimas apie mirtiną Pekino susidorojimą Tienanmeno aikštėje „neišnyks istorijos sraute“, jis paskelbė pranešimą minint šio įvykio 35-ąsias metines. 1989 m. birželio 4 d. Kinijos kariuomenė ir tankai jėga išsklaidė taikius protestus Pekino Tienanmeno aikštėje, žiauriai numalšindami savaites trukusias didžiules demonstracijas, per kurias buvo reikalaujama didesnių politinių laisvių.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas sekmadienį perspėjo, kad jo kariuomenė yra pasirengusi jėga sustabdyti Taivano nepriklausomybę, tačiau paragino aktyviau keistis informacija su Jungtinėmis Valstijomis. Dong Juno komentarai nuskambėjo metiniame Singapūro saugumo forume, praėjus pusantrų metų po abiejų šalių gynybos vadovų derybų akis į akį.

Taivano premjeras penktadienį sakė, kad prieštaringai vertinami įstatymų projektai, kuriais būtų išplėstos parlamento galios, bus nusiųsti atgal parlamentui dėl susirūpinimo jų atitiktimi konstitucijai. Dėl šių įstatymų projektų saloje vyko tūkstantiniai protestai. Projektų šalininkai sako, kad platesni parlamento įgaliojimai reikalingi norint pažaboti korupciją, bet kritikai nuogąstauja, kad šiais įstatymais gali būti susilpninta Taivano demokratija Kinijos akivaizdoje.

Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas ketvirtadienį pakomentavo naująją plėtros į pietus politiką. Jis pažymėjo, kad, realizuodama naujas iniciatyvas, šalis remsis skaitmeninių technologijų sektoriumi ir įsteigs investicinį fondą, praneša „Radio Taiwan“. Pasak Lin Chia-lungo, naujojo fondo paskirtis bus padėti Taivano eksportuotojams. Jis patikslino, kad,  įgyvendinant naujas priemones, Taivanui pravers analogiškų iniciatyvų Vidurio ir Rytų Europos šalyse patirtis.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad aplink salą per mažiau nei tris valandas pastebėjo 28 Kinijos lėktuvus. Apie orlaivių manevrus paskelbta praėjus maždaug savaitei po to, kai Kinija per karines pratybas apsupo Taivaną karo lėktuvais ir karinio jūrų laivyno laivais. Pekinas tvirtino, kad pratybų tikslas buvo išbandyti gebėjimus užimti šią demokratiškai valdomą salą.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dalyvaudamas Ženevoje vykstančioje 77‑ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje paragino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) stebėtojo teisėmis pakviesti dalyvauti Taivaną, taip praturtinant gerąją pandemijų valdymo patirtį. „Taivano indėlis, įskaitant patirtį sveikatos saugumo, ligų prevencijos ir krizių valdymo srityse, yra neįkainojamas.

Kinija trečiadienį pažadėjo, kad karinis spaudimas Taivanui bus daromas tol, kol savivaldos sąlygomis gyvuojanti sala tęs „nepriklausomybės“ provokacijas. Praėjusią savaitę Kinija aplink Taivaną surengė dvi dienas trukusias karines pratybas, kurių metu koviniais šaudmenimis ginkluoti karo laivai ir lėktuvai treniravosi užimti ir izoliuoti šią salą.

Opozicijos kontroliuojamas Taivano parlamentas antradienį priėmė pakeitimų, kurie atrodo palankūs Kinijai ir kuriais apkarpomi salos prezidento įgaliojimai. Opozicinės Nacionalistų partijos ir jos sąjungininkų prastumtais pakeitimais parlamentas įgyja didesnes galias kontroliuoti biudžetą, įskaitant išlaidas gynybai, kurias partija blokuoja. Tai daugelis laiko nuolaida Kinijai.

Taivano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savarankiškąją salą aptiko 21 Kinijos lėktuvą ir 15 karinių ar pakrančių apsaugos laivų. Apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms nuo Kinijos karinių pratybų aplink Taivaną pabaigos. Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis ir žada jį vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.

Naujasis Taivano prezidentas sekmadienį pareiškė, kad jis vis dar pasirengęs bendradarbiauti su Kinija, nepaisant šią savaitę aplink savarankišką salą surengtų karinių pratybų. Pratybos aplink Taivaną prasidėjo ketvirtadienį, praėjus vos trims dienoms po Lai Ching-te prisaikdinimo – tai dalis vis stiprėjančios bauginimo kampanijos, kurią vykdo Kinija, laikanti salą savo teritorijos dalimi.

Dvi dienas trukusios Kinijos karinės pratybos aplink Taivaną buvo „akivaizdi provokacija prieš tarptautinę tvarką“, sakoma Taibėjaus pareiškime šeštadienį. Pratybos pradėtos po to, kai Lai Ching-te (Lai Čingtė) šią savaitę pradėjo eiti Taivano prezidento pareigas ir pasakė inauguracijos kalbą, kurią Kinija pasmerkė kaip pasisakymą už Taivano nepriklausomybę.

Taivano gynybos ministerija penktadienio vakarą pranešė, kad per antrąją Kinijos karinių pratybų dieną aplink Taivaną buvo pastebėti 62 Kinijos orlaiviai. „Šiandien nuo 7.14 val. (ketvirtadienio 23.14 val. Grinvičo laiku) pastebėti 62 orlaiviai, iš kurių 47 kirto vidurio liniją“, – sakoma ministerijos pranešime, turint omenyje Taivano sąsiaurį dalijančią liniją.

Taivanas ketvirtadienį pakėlė savo lėktuvus ir įvedė raketų, karinių jūrų ir sausumos pajėgų dalinių parengtį, praneša AP. Tokių veiksmų imtasi dėl Kinijos pratybų aplink Taivaną.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad nuo tada, kai Pekinas pradėjo dviejų dienų karines pratybas, aplink salą aptiko 49 Kinijos karinius lėktuvus.  Kinija apie karines pratybas paskelbė po to, kai naujasis Taivano lyderis pažadėjo ginti salos demokratiją. „Šiandien nuo 7 val. 20 min. vietos (2 val. 20 min. Lietuvos) laiku ministerija aptiko 49 Kinijos orlaivius, iš kurių 35 kirto vidurio liniją“, – sakoma pranešime.

Neseniai prisaikdintas taivaniečių prezidentas Lai Ching-te ketvirtadienį pareiškė stovėsiantis fronto linijoje, kad apgintų Taivaną. Jis kalbėjo Kinijai pradėjus karines pratybas aplink savarankišką salą. „Stovėsiu fronto linijoje su mūsų broliais ir seserimis kariuomenėje, kad drauge ginčiau nacionalinį saugumą“, – sakė Lai Ching-te vienoje karinėje bazėje. Kinijos karinių pratybų jis tiesiogiai nepaminėjo.

Kinija ketvirtadienį ryte pradėjo dvi dienas truksiančias karines pratybas aplink Taivaną ir pareiškė, kad tai yra „griežta bausmė už separatistinius aktus“. Pratybos pradėtos trys dienos po Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te prisaikdinimo.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad įves sankcijas kelioms Jungtinių Valstijų gynybos bendrovėms ir keliems vadovams dėl amerikiečių „ekonominės prievartos“ prieš kinų įmones ir ginklų pardavimo Taivanui. Pastarosiomis dienomis Pekinas reiškė pasipiktinimą šiltais ryšiais tarp Vašingtono ir Taibėjaus, kur pirmadienį Lai Ching-te  buvo prisaikdintas naujuoju savarankiškosios salos prezidentu.

Kinija antradienį pasmerkė naujojo Taivano prezidento Lai Ching-te inauguracinę kalbą kaip pasisakymą už Taivano nepriklausomybę ir perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių. Anksčiau Pekinas pareiškė, kad pateikė skundą Jungtinėms Valstijoms dėl to, kad valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasveikino Lai Ching-te ir išreiškė viltį, kad Vašingtonas ir Taibėjus stiprins ryšius ir palaikys taiką bei stabilumą Taivane.

Rusija pirmadienį apkaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes didinant įtampą dėl Taivano, kuriame buvo ką tik prisaikdintas naujasis prezidentas Lai Ching-te. „Matome, kad Vašingtonas ir jo palydovai toliau eskaluoja padėtį Taivano sąsiauryje, tyčia kenkia stabilumui ir saugumui Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei kliudo taikiam Kinijos suvienijimui“, – pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Naujasis Taivano prezidentas Lai Ching-te pirmadienį sveikino prasidedančią „šlovingą erą“ salos demokratijai ir paragino Kiniją nutraukti politinį ir karinį bauginimą. Inauguracijos kalboje Lai Ching-te taip pat tiesiogiai kalbėjo apie karo grėsmę, Kinijai vis labiau spaudžiant Taivaną paklusti jos valiai.

Baltarusijos opozicijos koordinacinės tarybos pirmininkė Sviatlana Cichanouskaja išskirtiniame interviu Taivano naujienų portalui RTI papasakojo, kas ją įkvepia kovoti už demokratiją ir laisvę ir kaip ji padeda baltarusiams išlaikyti savo tapatybę, skatindama kultūros išsaugojimą ir baltarusių kalbą išeivijoje.

Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad per 24 valandas Taivano oro erdvėje užfiksavo 45 Kinijos karo lėktuvus. Šis skaičius žymi naują Kinijos kasdienių išskridimų rekordą šiais metais. Rekordas užfiksuotas likus kelioms dienoms iki gegužės 20 dieną įvyksiančios naujojo prezidento Lai Ching-te iš nepriklausomybės siekiančios Demokratinės pažangos partijos (DPP) inauguracijos.

Taivano gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad kad aplink salą aptiko 23 Kinijos karinius lėktuvus ir penkis karinio jūrų laivyno karo laivus. Tuo metu pakrančių apsaugos tarnyba pranešė, kad 12 Kinijos laivų buvo aptikta aplink vieną atokią Taivano salą. „Apie 15 val. (vietos, 10 val.

Taivano užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą pakeisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, jei jis būtų perrinktas, siekiant stabilizuoti santykius su Kinija.

Keturi Kinijos pakrančių apsaugos laivai trumpam įplaukė į Taivano „draudžiamus“ vandenis, pranešė Taipėjus. Sala paragino Pekiną nutraukti veiksmus, kurie „kelia pavojų“ laivybos saugumui. Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų šios salos kontrolę.

Taivano gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą aplink savivaldžią salą aptiko 26 Kinijos orlaivius ir penkis karinius laivus. Apie tai pranešta artėjant Taivano naujojo prezidento Lai Ching-te (Lai Čingtė) inauguracijai gegužės 20 dieną.

Kinija trečiadienį įspėjo, kad Jungtinių Valstijų karinė parama Taivanui tik didina konflikto riziką po to, kai JAV Kongresas pavirtino 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) karinę paramą savivaldžiai salai.

Taivaną antradienio naktį supurtė dešimtys žemės drebėjimų, per kuriuos svyravo pastatai, o vyriausybė nurodė, kad tai buvo pakartotiniai požeminiai smūgiai po didžiulio, žmonių aukų pareikalavusio žemės drebėjimo, įvykusio daugiau kaip prieš dvi savaites. Stipriausias antradienio nakties požeminis smūgis buvo 6,1 balo, nurodė JAV geologijos tarnyba (USGS). Jis užfiksuotas maždaug 2 val. 30 min. vietos (pirmadienį 21 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Taivanas bendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis, kad „būtų užtikrinta taika ir laisvė“ regione, pirmadienį pareiškė salos premjeras, Vašingtonui patvirtinus milijardinę karinę pagalbą Taibėjui vis agresyvesnės Kinijos akivaizdoje. JAV Atstovų Rūmai šeštadienį priėmė keturis, iš viso 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) vertės įstatymų projektus, kuriais taip pat patvirtinta karinė pagalba Ukrainai ir sustiprinta Izraelio gynyba. Pagal vieną įstatymo projektą apie 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd.

JAV Atstovų Rūmai šeštadienį patvirtino didžiulį pagalbos paketą, skirtą atremti Kinijos įtaką investuojant į povandeninių laivų infrastruktūrą ir padedant Taivanui. 8 milijardų dolerių įstatymo projektas dabar turi būti patvirtintas Senate, kur pirmasis balsavimas galėtų įvykti jau antradienį.

Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.

Iš 50 JAV valstijų yra viena vienintelė, kurios negina NATO kolektyvinio saugumo garantijos pagal 5 straipsnį. Tai – Havajai. Kilus susirūpinimui dėl saugumo situacijos Ramiajame vandenyne, užsienio politikos ekspertai išreiškė raginimus įtraukti Havajus į Aljanso mandatą, skelbia portalas „Newsweek“. 32 valstybių NATO karinio aljanso narės yra įsipareigojusios ginti viena kitą, jei kuri nors iš jų būtų užpulta „Europoje ar Šiaurės Amerikoje“, tačiau Havajams ši garantija netaikoma dėl jų ...