swedbank

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Penktadienio vakarą vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie techninius nesklandumus. Dėl jų „Swedbank“ klientai gali turėti problemų atsiskaitydami banko išduotomis mokėjimo kortelėmis. „Šiuo metu galimi sutrikimai atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Stengiamės trūkumus pašalinti kiek įmanoma greičiau. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – rašoma banko interneto svetainėje ir oficialioje paskyroje socialiniame tinkle.

Daugelis ekspertų gyventojus ragina nelaikyti pinigų paprastose sąskaitose. Kai viskas brangsta, dėl infliacijos taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja – už tą pačią jų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to patariama laisvus pinigus geriau investuoti. Pavyzdžiui, pirkti tokių vertybinių popierių, kaip akcijos. Tačiau investuoti neįgudę gyventojai, aklai pasitikėdami banko skelbiama informacija apie kai kurių akcijų pelningumą, gali patirti nuostolių.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ pernai uždirbo 344,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2022-aisiais (132,6 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2023 metų ataskaitoje. Bankas pernai gavo 736,7 mln. eurų audituotų pajamų – 2,2 karto daugiau (328,7 mln. eurų), jo grynosios palūkanų pajamos siekė 584,1 mln. eurų – 2,9 karto daugiau (198,3 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 121,6 mln. eurų, arba 8 proc. daugiau (112,8 mln.

„Swedbank“ praneša, kad po kelerių metų pertraukos vėl ėmė didėti butų dalis tarp finansuojamų būsto sandorių. Taip pat, šįmet pradėjus gerėti būsto įperkamumo rodikliams, laukiama ir pagyvėjimo nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Kaip aiškina „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato 2023 m. dėl infliacijos ir išaugusių būsto kainų, rinkoje buvo matoma stabilizacija.

Lietuviai vis aktyviau imasi nuosavo verslo – per pirmuosius du šių metų mėnesius šalyje įsteigta 7 proc. daugiau naujų įmonių nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo „Swedbank“ analizė. Remiantis „Swedbank“ analizės duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo įsteigtas rekordinis skaičius įmonių – daugiau kaip 15,5 tūkst. naujų juridinių vienetų. „Įsteigtų įmonių skaičius per 2023 metus, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 9 procentais.

Estijos prokurorai nutraukė „Swedbank“ baudžiamąją bylą dėl įtarimo įsitraukus į pinigų plovimo schemas, nes nepavyko surinkti pakankamai informacijos nusikaltimui įrodyti, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba. Pranešime primenama, jog šią baudžiamąją bylą centrinė kriminalinė policija pradėjo remdamasi Finansų inspekcijos pateikta informacija.

„Swedbank“ suteikė 20 mln. eurų finansavimą  „Business Stadium North“ verslo centrui, kurį Vilniaus centre vysto bendrovė „Hanner“. Finansavimo sutartis pasirašyta su „Hanner“ grupės įmone „Promola“. „Business Stadium North“ yra jau antrasis mūsų finansuojamas komercinis pastatas „Business Stadium“ teritorijoje, kurioje ir toliau bus užtikrinta modernių biurų ploto pasiūla“, – pranešime spaudai cituojamas„Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

Daugelį sukrėtė jau dvejus metus trunkantis rusų karas prieš Ukrainą. Bėgdami nuo jo milijonai ukrainiečių neteko savo namų ir turto. O atvykę į Lietuvą daugelis patyrė sunkumų mėgindami pasinaudoti turėtomis savo santaupomis. Tiek mūsų šalyje, tiek užsienio valstybėse retkarčiais pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada Kremliaus režimas imsis tolesnės agresijos ir pamėgins pulti Baltijos šalis ar Lenkiją. Lietuviai šalies bankuose laiko per 22,9 mlrd. eurų indėlių.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus dėl paslaugų sutrikimo. Jie galimi artimiausią naktį, kai bankas atnaujins savo sistemas. Apie galimus trikdžius „Svedbank“ klientus įspėja oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Galimi paslaugų sutrikimai „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 22 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos.

„Swedbank“ suteikė 17,8 mln. eurų paskolą komercinio nekilnojamojo turto (NT) valdytojos „Eastnine“ įmonei. Kaip skelbiama trečiadienį išplatintame pranešime, paskolos lėšos bus panaudotos „Eastnine“ įmonės, Vilniuje valdančios vieną iš biurų komplekso „S7“ pastatų, paskolų kitose finansų įstaigose refinansavimui.

Skolinimosi galimybė gyventojams leidžia įsigyti norimus pirkinius greičiau. Tačiau besiskolintieji taip pat įspėjami ir raginami įsidėmėti, dėl ko jūsų kreditingumo reitingas ir galimybė gauti pinigų sumažėja. Socialiniame tinkle užvirė diskusija, kokios priežastys lemia, ar kredito įstaigos gyventojams suteiks paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti.

Per praėjusius metus dėl sukčiavimo internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Reikšmingą lėšų dalį banko saugumo specialistams pavyko išsaugoti ir grąžinti klientams. Ši suma sudarė daugiau nei 230 tūkst. eurų, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams rekordinių pelnų, kuriuos pasiekė pernai, neužtenka. Jie toliau mažina sąnaudas uždarinėdami klientų aptarnavimų skyrius. Dėl to patys klientai turės išleisti daugiau pinigų ir laiko būtinoms kelionėms, prireikus banko paslaugas gauti gyvai. Uždaro jau ne pirmą skyrių Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis skaitytojas Tomas prašė neatskleisti jo vardo ir pavardės.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų trečiadienį praneša apie atnaujinamas informacines sistemas, dėl ko dalis klientų gali patirti keblumų naudodamiesi banko paslaugomis. „Swedbank“ Lietuvoje savo oficialioje socialinio tinklo paskyroje praneša apie galimus trikdžius naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 8 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Šiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dėl sumažėjusios paklausos ir neigiamo poveikio dėl palūkanų normų, privačiame sektoriuje prognozuojamas kuklesnis augimas. „Daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla ir šiais metais jie kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie Estijoje registruotos investicinės bendrovės „BaltCap“, kuri stato ir nacionalinį stadioną Vilniuje, buvusį partnerį, kuris, kaip įtariama, pralošė milijonus eurų. Dėl to nuostolių patyrė ne tik Estijos, bet ir Lietuvos pensijų fondai, investavę į minėtą bendrovę. Investavo 14,62 mln.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento. Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač dėl valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.  Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc.

Ekonomistai žada, kad šiemet gyvensime geriau. Dar labiau mažės infliacija, o tai įvertinę centriniai bankai turėtų sumažinti ir palūkanų normas. Taip pat atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Vis tik neatmetamas ir blogesnis scenarijus, kurį gali lemti geopolitiniai procesai ar ekonominės politikos klaidos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.

„Swedbank“ praneša, kad 2023 metais Lietuvoje uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 152 proc. daugiau nei 2022 metais, kai pelnas siekė 143 mln. eurų. Pasak banko, tai lėmė reikšmingas verslo kreditavimo portfelio augimas, aukštas privačių klientų aktyvumas, Europos centrinio banko vykdoma monetarinė politika ir kitos priežastys. 2023 metais „Swedbank“ Lietuvoje bendrosios pajamos siekė 762 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos siekė 609 mln. eurų, grynosios komisinių pajamos – 122 mln.

Pirmadienį daugelis vartotojų negali prisijungti prie interneto banko naudodamiesi specialia programėle „Smart-ID“. Sausio 22 d. gyventojai, kurie prie savo banko mėgino jungtis su „Smart-ID“ programėle, to padaryti negali. Portalo tv3.lt skaitytoja Ugnė pastebėjo negalinti prisijungti prie „Swedbank“ interneto banko. Telefone jai pasirodo toks pranešimas: „Paslauga laikinai neprieinama. Bandykite prisijungti po kelių minučių vėl arba naudokite kitą prisijungimo būdą.

Pastaruoju metu ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas – per įvairias pokalbių programėles siunčiamose žinutėse siūloma užsidirbti, peržiūrėjus „Youtube“ vaizdo įrašus, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. „Atsitiktiniais numeriais žinutes siunčiantys sukčiai žada 2–5 eurų dydžio atlygį už „Youtube“ vaizdo įrašų žiūrėjimą ir patiktukų uždėjimą. Žinutės gavėjui sutikus, sukčiai nurodo peržiūrėti ir pamėgti 3–4 pavyzdinius vaizdo įrašus bei atsiųsti ekrano nuotraukas.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje toliau blogėja, o tai lėmė buvo itin didelis pastarųjų metų kainų šuolis bei rekordiškai didėjusios palūkanų normos. „Būsto įperkamumas yra nukritęs į tikrai mažą lygmenį ir yra maždaug 2010 metų lygio“, – ketvirtadienį indekso pristatyme  sakė „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.  Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu indeksas siekia 86 punkto. Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 14 proc.

Jauni Lietuvos gyventojai taupo nepakankamai: penktadalis iš viso neturi santaupų, o beveik trečdalis sugebėtų iš santaupų išgyventi iki vieno mėnesio. Pasak naujausių ekonomistų apklausų, jauni žmonės vidutiniškai į rankas uždirba apie 1200 eurų per mėnesį, tačiau tam, kad galėtų taupyti, prie algos reikėtų pridėti dar beveik 600 eurų. Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.

Artėjant šventėms lietuviai jau svajoja apie dovanas ir pinigines premijas. Darbdaviai sako, kad kai darbuotojų nuolat trūksta, nemokėti premijų lojaliesiems būtų neatleistina, tad vieni gaus keliasdešimt eurų, o kiti ir po kelis tūkstančius. Lietuviai jau dairosi ir dovanų draugams bei artimiesiems, tačiau dauguma išlaidauti neketina – planuoja išleisti tiek pat, kiek pernai, nors kainos didesnės bent dešimtadaliu.

Būsto įperkamumas Lietuvoje yra vis dar rekordiškai žemas, o palūkanų normų pikas už pasiskolintus pinigus bent jau kol kas verčia susimąstyti, ar iš tiesų būsite pajėgūs kas mėnesį atsiskaityti su finansų įstaiga. Tačiau dalis bankų pasiūlė naujovę – už laikomus pinigus banke sumoka palūkanas. SEB bankas Latvijoje privatiems klientams nuo lapkričio 1 dienos moka 0,4 proc. metines palūkanas už einamosiose sąskaitose laikomus pinigus, kai jų suma neviršija 5000 eurų.

Pasibaigus antros solidarumo įmokos mokėjimo terminui, vieni didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB pranešė į valstybės biudžetą pervedę atitinkamai 52,5 mln. ir 34,1 mln. eurų.   Tai BNS patvirtino „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė ir SEB komunikacijos projektų vadovė Leontina Zabarauskienė.  Tokios įmokos pervestos už trečiąjį šių metų ketvirtį. Už antrąjį ketvirtį abu bankai rugpjūtį sumokėjo atitinkamai 25 mln.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

„Swedbank“ kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) suteikė 16 mln. eurų sindikuotą paskolą prie Gariūnų esančio logistikos centro „J55“ statybai – jį vysto nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“. Finansavimas suteiktas pirmiems dviem projekto etapams – jų metu baigtos 20 tūkst. kv. metrų ir 15 tūkst. kv.

Šiaulių bankas nuo kitų metų didina kai kurių paslaugų kainas, tuo metu „Swedbank“ tarifų keisti kol kas neplanuoja, o SEB bankas nekomentuoja savo planų, BNS nurodė bankų atstovai. Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė BNS teigė, kad dalis įkainių keisis nuo sausio 1-osios. „Įkainius peržiūrime kasmet, šiais metais ne išimtis. Įvertinus klientų elgseną ir jų poreikius, kaštų struktūrą bei paslaugų kainodarą įkainiai bus keičiami nuo sausio 1 dienos.

Nors technologinė pažanga leidžia tam tikrus mokėjimus atlikti bekontakčiu būdu nesuvedant jokio PIN kodo, tačiau kai kuriais atvejais to neužtenka, todėl būtina tvirta autentifikacija. Banko atstovai atkreipia gyventojų dėmesį, kokių slaptažodžių, net jei juos sukūrė ir pats bankas, nepatariama naudoti, mat kai kuriais atvejais naudojami PIN kodai gali tapti lengvai pasiekiama dovana sukčiams.

„Swedbank“ bankas ketvirtadienį pranešė apie laikinus trikdžius, todėl prisijungti prie išmaniosios programėlės ar atsiskaityti interneto banke daliai klientų galėjo nepavykti. Visgi vėliau bankas informavo, kad nesklandumai buvo pašalinti. „Swedbank“ atstovai po paskelbtos žinios apie galimus nesklandumus, susijusius su banko teikiamomis paslaugomis, kiek vėliau informavo savo klientus, kad visi techniniai nesklandumai buvo išspręsti.  „9:21 val.

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja. Galėtume sakyti, kad oficialiai taupymo diena kaip simbolis nustos būti reikalingas tuomet, kai nepajudinamą taupymo įgūdį bei santaupų turės visi be išimties gyventojai.

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 276 mln. eurų grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei prieš metus. Reikšmingos įtakos banko finansiniams rezultatas turėjo augančios verslo apimtys, didėjantis klientų aktyvumas, augusios palūkanų normos, pranešė bankas. „Swedbank“ už antrąjį ketvirtį sumokėjo 28 mln. eurų solidarumo įnašo, o dar 51 mln. eurų sukaupė už trečiąjį ketvirtį. „Swedbank“ indėlių apimtys per metus išaugo 5 proc.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ iš banko „Swedbank“ ketina skolintis iki 70 mln. eurų. Lėšos bus naudojamos apyvartiniam kapitalui užtikrinant grupės likvidumą. Grupės valdyba antradienį pritarė ketinimui sudaryti 70 mln. eurų dvejų metų trukmės kredito linijos sutartį su „Swedbank“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Sutartis bus pasirašyta artimiausiomis dienomis.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,8 proc. metinių palūkanų. Taupymo lakštų emisija bus platinama spalio 2-16 dienomis, o išperkama 2024 metų spalio 17 dieną, pranešė Finansų ministerija. VTL galima įsigyti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ arba SEB bankus. Per rugpjūtį vykusį pirmosios VTL emisijos platinimą  gyventojai įsigijo VTL už 65,7 mln.

Vasaros atostogų metu lietuviai pinigų netaupė. Didieji bankai suskaičiavo, kad atostogoms užsienyje tautiečiai išleido dešimtadaliu daugiau – ir dėl infliacijos, ir dėl to, kad patys negailėjo pinigų ir norėjo atsipalaiduoti. Vis labiau lietuvius domina brangios kryptys, pavyzdžiui, vaizdingoji Islandija, į kurią vien skrydžio bilietai gali kainuoti 700 eurų.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma gyventojams sudarė daugiau nei 69 mln. eurų. Tai 23 proc. didesnė suma nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, atskleidė „Swedbank“ duomenys. Anot „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko, šiemet gyventojai gana aktyviai kreipėsi dėl paskolos saulės elektrinėms ir automobiliams įsigyti.

„Swedbank” atlikta apklausa rodo, kad papildomai uždarbiaujantys lietuviai dažniausiai dirba 5–10 valandų ir užsidirba iki 100 eurų per mėnesį siekiančią sumą, teigia banko Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Taip pat, pasak jos, 2017–2023 m. periodu smarkiai sumažėjo dirbančių papildomai ir šiais metais 39 proc. lietuvių. „Mūsų apklausa atskleidžia, kad didžioji dauguma gyventojų, kurie dirba papildomai, tam skiria labai nedaug laiko, apie 5–10 val.

Įprastinius reikalus su banku daugelis dažniausiai sutvarko internetu. Tačiau daugiau nei pusė vyresnių lietuvių elektronine bankininkyste nesinaudoja. Bankai toliau uždarinėja savo skyrius. Tad vyresni gyventojai turi arba važinėti dešimtis kilometrų, arba pažeisdami sutartis savo elektroninę bankininkystę patikėti giminėms. Savivaldybių asociacija pripažįsta, kad regionuose veikusių bankų skyrių uždarymas yra problema vietos gyventojams.

Bankas „Swedbank“ suteiks 8 mln. eurų paskolą fondui „Baltcap Infrastructure Fund“ priklausančiai bendrovei „Safe Community“, kuri statys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinį pastatą ir vėliau jį prižiūrės. Naujasis maždaug 5,2 tūkst. kv. metrų ploto pastatas iškils Purienų gatvėje šalia vieno iš dabartinių policijos komisariato pastatų.