švietimo ir mokslo ministerija

Baigę bazinius karinius mokymus ar atlikę pradinę karo tarnybą jaunuoliai ir stojantieji į aukštąsias mokyklas negaus papildomų balų, kaip buvo žadėta. Mat aukštosios mokyklos bei Švietimo ir mokslo ministerija susiginčijo, pagal kokią tvarką tokie jaunuoliai galėtų gauti pranašumų prieš kitus, praneša LTV naujienų tarnyba. Bazinius karinius mokymus baigė jau kelios laidos jaunuolių.

Liberalų sąjūdis žada svarstyti, kaip pasielgti su „seksperte“ Milda Bartašiūnaite, dėl kurios į skandalą įsipainiojo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Intymių reikalų žinovė greičiausiai bus pašalinta iš partijos. Pirmiausia dviprasmiškas G. Steponavičiaus SMS žinutes paviešinusios M. Bartašiūnaitės elgesį svarstys Liberalų sąjūdžio Vilniaus rajono skyrius, kuriam ji vis dar priklauso, o šiam pateikus savo išvadas – Liberalų sąjūdžio Etikos komisija.

Mokytojų profsąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerija sėda aiškintis pedagogų reikalavimų, dėl kurių šie grasina surengti neterminuotą streiką.Tačiau prieš porą savaičių įspėjamąjį streiką surengusi viena iš mokytojų profsąjungų prie derybų stalo atvykti atsisakė. Susirinkusios profsąjungos ir ministerijos vadovybė kelias valandas bandė rasti išeitį, kad grasinimai surengti neterminuotą mokytojų streiką nevirstų realybe. Įspėjamąjį signalą švietimo bendruomenė politikams jau yra išsiuntusi.

Atsižvelgę į tai, kad jaunimas elektroninėje terpėje apskritai vengia vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“ ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras nusprendė moksleivius pakviesti prakalbinti kompiuterį lietuviškai ir paraginti dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. Informacines technologijasir...

Antradienį įspėjamajame dviejų valandų streike dalyvavo per 300 mokyklų, akciją iš viso palaikė apie 1000 šalies švietimo įstaigų, aktyviausi buvo Žemaitijos regiono pedagogai. Streiko iniciatorė – Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) – reikalavo Vyriausybės keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, keisti darbo apmokėjimo tvarką. Sąjungos atstovai teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesileidžia į jokius dialogus, neklauso mokytojų balso.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė inicijuojanti kūrybinį gamtos mokslų – biologijos, chemijos, fizikos –  konkursą „Mūsų eksperimentas“, kuriame kviečiami dalyvauti 9-11 klasių mokiniai. Konkurso tikslas – skatinti mokinius gamtos mokslus mokytis kūrybiškiau, domėtis gamtamoksline tiriamąja veikla ir patiems joje dalyvauti.

Virtuali lietuvių kalbos mokymosi aplinka, virtuali biblioteka ir informacijos centras – šiomis moderniomis priemonėmis netolimoje ateityje galės pasinaudoti mokytojai ir jų mokiniai Lietuvoje ir toli už jos ribų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Surinkę daugiau kaip 10 tūkstančių parašų mokytojai ketina streikuoti dvi valandas nevesdami pamokų. Šįkart nepasitenkinimas kilo dėl darbo valandų, mokyklų finansavimo ir žadamos priverstinės mokytojų atestacijos. Ministerija tikina, kad dėl visko su mokytojų profsąjunga yra tariamasi, tačiau sprendimai neatsiranda taip greitai, kaip pedagogai reikalauja, praneša LTV Naujeinų tarnyba. Mokytojai jau yra protestavę ir tūkstantiniais streikais, ir dainomis.

Švietimo ir mokslo ministerija plečia bendradarbiavimą su informacinių komunikacinių technologijų kompanijomis Švietimo ir mokslo ministerija ir bendrovė „Samsung Electronics“ pasirašė susitarimą dėl  bendradarbiavimo diegiant informacines komunikacines technologijas ugdymo procesui tobulinti.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad elektroninė literatūros chrestomatija, sudaryta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą 11 klasei,  yra visiems laisvai prieinama – ją galima atsisiųsti nemokamai, užpildžius pateiktos formos laukelius. Šią chrestomatiją Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva parengė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai. Tai pirmoji tokios didžiulės apimties (2333 psl.

Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje įteiktos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet apdovanoti trys užsienio lietuviai. Mokslo premijas gavo JAV gyvenantys edukologas Vytautas J. Černius, radiotechnikos inžinierius Arvydas Kliorė ir istorikas Saulius A. Sužiedėlis.

Lapkričio 17 d., ketvirtadienį, bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuviams, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Apdovanojimų ceremonija vyks 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (Volano g. 2/7, Vilnius). Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet apdovanojami trys užsienio lietuviai.

Lietuvos mokslų akademija visuomenės dėmesiui paskelbė 2011 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui pateiktus darbus. Šiemet konkursui pristatyti 26 darbai. Atsiliepimų apie pateiktas kandidatūras laukiama iki gruodžio 23 d.,sakoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime. Lietuvos mokslo premijos teikiamos už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Pagal šalies Konstituciją, visi asmenys iki šešiolikos metų privalo mokytis. Tačiau kiekvienų mokslo metų pradžioje tenka sudarinėti sąrašus vaikų, kurie mokyklos nelanko. Lietuvių liaudies patarlė sako, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. Rudenį skaičiuojami ir šalies bendrojo lavinimo mokyklų nelankantys vaikai. Kai kuriais duomenimis, praėjusiais mokslo metais Lietuvoje į mokyklą nėjo 14–20 tūkstančių moksleivių nuo 7 iki 16 metų. Kitais duomenimis, tokių vaikų buvo 6 tūkstančiai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė rugsėjo 20 dieną paskelbtą Europos Komisijos (EK) aukštojo mokslo reformos strategiją, atspindinčią aukštojo mokslo sistemų pokyčius ir pasiekimus ES šalyse narėse. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip atskiroms valstybėms narėms sekasi pasiekti išsilavinusių žmonių skaičiaus didėjimo, aukštojo mokslo kokybės gerinimo bei siekimo pradėti spartesnį ir konkurencingesnį Europos Sąjungos vystymąsi.

Šalyje nuo sausio mėnesio, kai buvo supaprastinta privačių darželių steigimo ir pakeista jų finansavimo tvarka, išaugo daugiau nei tris kartus. Tačiau įvairių miestų tėveliai tikisi savo atžaloms surasti valstybinį darželį. Dar prieš kelias savaites buvo teigiama, jog ilgesnės eilės susidaro į darželius miegamuosiuose rajonuose, o centre ir senamiestyje esančiuose darželiuose vietą rasti lengviau. Tačiau pasak specialistų, šiuo metu ir centruose esančios įstaigos perpildytos.

„Iš mūsų nori padaryti kultūringus ir dorus žmones, bet dažniausiai vaikai išeina morališkai sužaloti ir su polinkiu daryti bloga“, – sako šešiolikmetė Austėja, beveik dvejus metus besimokanti socializacijos centre. Patys paaugliai ir žmogaus teisių gynėjai sugriežtintą auklėjimo priemonę vadina bausme ir socializacijos centrus siūlo iš viso uždaryti. Daugiausiai – iš vaikų namų Austėja (vardas pakeistas – aut. past.) į socializacijos centrą perkelta iš vaikų namų.

Savaitraščio „Veidas“ sudarytame gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitinge – beveik 500 mokyklų, tačiau jų sudarytojai abejoja, ar visos jos reikalingos. Argumentuojama faktu, kad tarp prasčiausiai įvertintų 30 mokyklų abiturientų nėra nei vieno, įstojusio į aukštąją mokyklą. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, negalima nuvertinti paskutiniųjų sąraše atsidūrusių mokyklų, kadangi visose gaunama nauda esą skirtinga – ir nebūtinai tai akademiniai pasiekimai.

Šiemet Šiaulių universitetas studentams pasiūlė 44 studijų programas. Dešimt iš jų studentai „išbrokavo“ – nepasirinko arba pasirinko vos keli studentai. ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža įsitikinęs, kad jei šalies valdžia nesiims protingai skatinti nepopuliarių, tačiau reikalingų profesijų, greitai liksime be fizikų ir humanitarų. Studentai renkasi populiarumą Net 67 studijų programos šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamo studentų kiekio.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neigia Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) priekaištus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių sutarčių ir konvencijų tautinių mažumų apsaugos srityje, bei pabrėžė Vyriausybės ir piliečių dialogo svarbą. Pirmadienį vykusiame susitikime su Lietuvos lenkų sąjungos atstovais ministras skatino lenkų atstovus palaikyti nuoširdų ir atvirą dialogą.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad jau pasirengta įvesti naujos kartos studento pažymėjimą su integruotu bekontakčiu mikroprocesoriumi, padedančiu atlikti daugiau funkcijų. Dėl naujo dokumento formos ir jo išdavimo sąlygų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasirašė sutartį su studentijai atstovaujančiomis organizacijomis – Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), sakoma ŠMM pranešime.

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje rengiamas piketas, kurio metu Lietuvos lenkai prašys JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą. Tą pačią dieną, solidarizuojantis su Vilniaus kraštu, protesto akcijos įvyks Vašingtone, Čikagoje, Finikse ir Varšuvoje, pranešė Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius. Tai jau antrasis Lietuvos lenkų protesto mitingas prie JAV ambasados Vilniuje.

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Mokslo ir studijų institucijos nuo šių metų rudens taip pat galės rengti doktorantus drauge su Lietuvos ar užsienio partneriais. Šiais sprendimais tikimasi sudaryti sąlygas Lietuvos mokslui siekti kuo geresnių rezultatų pagal tarptautinius kriterijus.

Ne vienerius metus besitęsianti švietimo reforma, mokyklų renovacija – pagrindiniai klausimai, kuriuos penktadienį atvykęs į Kauną susitikime su naujaisiais miesto savivaldybės vadovais aptarė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. „Švietimo reformos įgyvendinimas stringa ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Atvykome į Kauną išgirsti, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, koks jūsų požiūris į visus procesus, taip pat pasiūlyti savo pagalbą.

Įvyko slėnių iniciatorių ir jų plėtrą kuruojančių institucijų susitikimas su Slėnių stebėsenos grupės ekspertais, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Penkių Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) stebėseną vykdo „Technopolis Consulting Group“ ir „Ernst & Young" konsorciumas, sudarytas iš tarptautinių inovacijų ir technologijų plėtros ekspertų.

Valstybės moksliniams tyrimams skiriamos lėšos bus naudojamos efektyviau, o mokslo institucijos bus skatinamos didesnį dėmesį kreipti į taikomuosius tyrimus. Tam prielaidas sudaro Vyriausybės patvirtinta nauja Švietimo ir mokslo ministerijos parengta mokslinių tyrimų finansavimo tvarka, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė pradėjusi kaupti studentų registro duomenis. Gruodžio pradžioje buvo įkeldinti pirmieji duomenys, o registro duomenų bazė visa jėga pradės veikti ir bus prieinama vartotojams jau po Naujųjų Metų, teigiama ministerijos pranešime. Įvedinėjant duomenis bus tikrinama, ar nesama programinių klaidų, ar teisingai jie pateikiami. Palaipsniui bus pereinama nuo paprasčiausių duomenų vartojimo iki sudėtingiausių.

Šiemet dviejų Kauno universitetų pagrindu įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pertvarkai panaudos Europos Sąjungos paramos lėšas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pirmadien,į gruodžio 6 d. ,14 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašoma trišalė projekto „Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazinės įrangos atnaujinimas kuriant Lietuvos sveikatos mokslų universitetą“ finansavimo ir administravimo sutartis, teigiama ministerijos pranešime.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pakvietė mokytojus į Druskininkuose vyksiančią konferenciją ir paprašė susimokėti 50–70 Lt dalyvio mokestį. G.Steponavičius teisinasi, kad mokytojus jis kvietė ne kaip ministras, o kaip Seimo narys. „Tuomet mūsų komisija privalės svarstyti, ar jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Lietuvoje steigiami mokslo, verslo ir studijų slėniai formuoja didesnį biotechnologijų, nanotechnologijų ir kitų su gamtos mokslais susijusių specialistų poreikį, skelbia Švietimo ir mokslo ministerija. Kadangi studijų pasirinkimą dažniausiai lemia dar mokykloje pamėgti dalykai, bus siekiama mokinius labiau sudominti biologijos, fizikos ir chemijos mokslais, sakoma ministerijos pranešime.

Lapkričio 16 d. bus įteiktos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Apdovanojimų ceremonija vyks 15 val. ministerijos Ovaliojoje salėje (Volano g. 2/7, Vilnius), sakoma pranešime. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet bus apdovanoti keturi užsienio lietuviai.

Siekdama sukurti kuo geresnes sąlygas tarptautinei protų apykaitai, Švietimo ir mokslo ministerija pranešė inicijavusi keturšalį atsakingų institucijų susitikimą. Į jį sukviesti Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijų atstovai tarėsi, kaip padaryti Lietuvą patrauklia aukštos kokybės studijų erdve ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams, teigiama ministerijos pranešime.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė grąžins už studijas sumokėtus pinigus. Vyriausybė patvirtino studijų kainos kompensavimo tvarką. Lėšos už studijas bus grąžinamos pagal 2009 m. priimtą Mokslo ir studijų įstatymą, kuriame numatyta kompensuoti studijų kainą pažangiausiems studentams, besimokantiems valstybės nefinansuojamose studijų vietose.

Pinigų socialiai remtinose šeimose augantiems moksleiviams bus, bet ne dabar. Valstybės paskolos studentus pasieks, bet tik po mėnesio kito. Dažais kvepės ir jų bendrabučiai – nepraeis nė pusmetis. Ar tai pamokos jaunajai kartai, kad negražu geidžiamo dalyko reikalauti tuoj pat – mandagu palūkėti? Jei kalbėtume apie etiketą, politikai būtų visiškai teisūs. Bet kalbame ne apie poeziją, o apie pačią pilkiausią prozą – pragyvenimą, prasimaitinimą, išsimokėjimą.

Švietimo ir mokslo ministerija, perimdama apskričių švietimo įstaigų priežiūros funkcijas, priėmė ir dalį buvusių šių padalinių specialistų. Naujai steigiamame Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamente dirbs 28 darbuotojai iš 90 dirbusių apskričių švietimo įstaigose.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė skelbianti konkursą  specialistų poreikio galimybių studijai, kuri apibrėš kvalifikacijų žemėlapio kontūrus, parengti. Studija apibendrins 2006-2010 m. ministerijų ir kitų valdžios institucijų užsakytus bei atliktus specialistų poreikio tyrimus ir pateiks rekomendacijas dėl kompetencijų poreikio ir prognozavimo valstybės mastu. Studijoje taip pat bus įvertintos tarptautinės specialistų ir kompetencijų poreikio prognozavimo tendencijos.

Planuojama įvesti ikimokyklinio ugdymo krepšelį, kurio metinė suma siektų apie 2 tūkst. 555 litus. Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, ikimokyklinio ugdymo krepšeliai paskatintų privačių ir valstybinių darželių konkurenciją, naujų steigimąsi, leistų legalizuotis mažiems darželiams. Be to, dėl krepšelių šiek tiek atpigtų mokestis darželiui. Krepšelis būtų skiriamas visoms savivaldybėms.

Gegužės 5 - 7 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dalyvauja Berlyne vyksiančiame Pasaulio banko ekonomikos žinių forume “Diversifikacija ir inovacijos". Ministras  gegužės 6 d. plenariniame posėdyje, kurio tema „Aukštasis mokslas ir tyrimai kaip konkurencingumo paskatos“ skaitys pranešimą „ Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje ekonominės krizės kontekste“. Tris dienas vyksiančiame renginyje taip pat bus diskutuojama apie pasaulinės krizės poveikį inovacijoms, mokslinių t...

Vyriausybė patvirtino Šiaulių kolegijos statutą.  Šiaulių kolegija kol kas pirmoji kolegija, pradėjusi valdymo pertvarkos procesus pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Pagal naują statutą, Vyriausybė kolegijai nuosavybės teise perduos jai priklausantį turtą. Iki šiol visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuriuo naudojosi aukštosios mokyklos, jų uždirbamos lėšos priklausė valstybei.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kviečia studentams atstovaujančias organizacijas aktyviai bendradarbiauti keliant šalies aukštojo mokslo kokybę. Studentams siūloma finansinė parama ištirti ir palyginti šalies aukštųjų mokyklų materialines sąlygas, skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarką bei apeliacijų dėl vertinimo rezultatų procedūras.

Aukštosioms mokykloms atsiras daugiau galimybių siūlyti įvairesnes studijų programas ir atskleisti savo stipriąsias puses, o stojantiesiems – pasirinkti savo studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai studijų programoms, kurių projektą parengė ir akademinės visuomenės diskusijai teikia Švietimo ir mokslo ministerija, teigiama jos išplatintame pranešime.

Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) patvirtinus naujus Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendruosius reikalavimus, aukštosios mokyklos galės tam tikrais nustatytais atvejais ir būdu trumpinti studijas ar teikti dvigubą kvalifikacinį laipsnį pagal naujai parengtas ir akredituotas studijų programas.

Aukštosios mokyklos savo absolventams teiks kvalifikacinius laipsnius, kurie labai tiksliai įvardins baigtas studijų programas ir įgytas kvalifikacijas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Tam prielaidas sudaro švietimo ir mokslo ministro patvirtintas naujas studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas ir studijų programų kodavimo taisyklės, teigiama ministerijos pranešime.

Šiemet planuojama sukurti Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų registrą, kuriame bus kaupiami ir saugomi studentų duomenys bei informacija apie jų studijų programas, „karjeros kelią“, mokslo pasiekimus, pranešė Švietimo ir moklso ministerija.

Įgyvendinant Lietuvos inovacijų strategiją 2010-2020 metams bus vykdoma kryptinga ir sisteminga inovacijų politika, kuri, kaip tikimasi, padės pasiekti, kad pagal Europos inovacijų švieslentę Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas siektų Europos Sąjungos šalių vidurkį. 2008 m. Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas yra 0,29, o ES-27 šalių vidutinis - 0,47. Pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva lenkė tik Rumuniją, Latviją ir Bulgariją.

Pertvarkas mokyklose planuojanti Švietimo ir mokslo ministerija pedagogų nesiklauso, "Balsas.lt savaitę" tikino pedagogų atstovas. Kita pusė nerūpi Ydinga ir tobulėti neskatinanti mokyklų direktorių skyrimo tvarka, įstatymiškai neapibrėžta mokinių ir jų tėvų atsakomybė. Šie ir kiti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) rūpintys klausimai Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų nelabai domina. Tuo tvirtai įsitikinęs LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas.

Pakeitęs Mokslo ir studijų įstatymą, Seimas sukėlė galvos skausmą Konstituciniam teismui. Jis vėl ir vėl yra priverstas aiškinti, kur ribojama aukštųjų mokyklų autonomija, aiškinti aukštosios mokyklos atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sąsajas. Premjeras buvo priverstas sudaryti darbo grupę, kuri turėtų pasiūlyti pataisas naujai priimtam „reformistiniam“ Mokslo ir studijų įstatymui, kad Lietuva neišsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos šalių savo noru kištis į aukštųjų mokyklų akademinę laisvę.