švietimo ir mokslo ministerija

Po gydymo įstaigų eilė atėjo mokykloms bei darželiams. Švietimo ir mokslo ministerija prisijungia prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos akcijos ligoninėse. Tikimasi, jog netikėti vizitai po ugdymo įstaigų valgyklas duos teigiamų rezultatų ir pavyks išspręsti su vaikų maitinimu susijusias problemas. Tėvų atstovai netiki teigiamais pokyčiais ir šiuos veiksmus vadina viešųjų ryšių akcija.  Šiais mokslo metais 759 darželiuose ugdoma vieš 100 tūkst.

Visuomenė ir ekspertai nutarė – viena idėjų Lietuvai turėtų būti mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025-ųjų, todėl Švietimo ir mokslo ministerija pristatė, kaip ketina pasiekti šį užmojį. Tačiau pedagogai turi savo baimių ir į dalį ministerijos pasiūlymų žiūri skeptiškai. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trečiadienį vyko diskusiją, kurioje pristatyta, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos.

Mokytojų noras užsitikrinti stabilų atlyginimą artėja prie finišo tiesiosios. Profsąjungų atstovai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prie derybų stalo gludina mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką. Tačiau profsąjungos turi savų nuogąstavimų. Mokytojai bijo, kad įgyvendinus ministerijos siūlomą modelį darbo neteks tūkstančiai.

Tarp Vyriausybės Seimui teikiamų pakeitimų atsidūrė ir pasiūlymai pavasarį kelti atlyginimus pedagogams, kariams, žvalgybos pareigūnams ir teisėjams. Nors ne visos ministerijos atskleidė, kaip keisis šių specialistų uždarbis, dalies profesijų atstovai į iniciatyvą žiūri skeptiškai ir tiesiai šviesiai vadina tai „pakazūcha“. Seimo pavasario sesijoje Vyriausybė svarstymams pateiks pakeitimus dėl etatinio apmokėjimo sistemos mokytojams, ketinama keisti mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėj...

Socialiniame tinkle tėvai aktyviai diskutavo, teisinga ar ne, kai moksleiviams pažymys parašomas ne už žinias, o už elgesį pamokoje. Kai kurie pedagogai tikina, jog tai vienas iš klasės drausminimo bei mokinių auklėjimo būdų. Švietimo ir mokslo ministerija tam nepritaria. Esą vien pažymio rašymas didelio ugdomojo poveikio neturi. „Už pratybų neturėjimą gavo 1,” - socialininame tinkle patirtimi pasidalino mama ir paklausė, ką apie šią situaciją mano kiti tėvai.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Dėl garbingų atlyginimų priversti kovoti ne tik medikai ar pedagogai. Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai sako, jog jiems didinamas tik darbo krūvio, o ne algos. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 90 procentų apklaustųjų dėstytojų yra nepatenkinti savo atlyginimu ir 70 procentų jų sutiktų dalyvauti streike. Dirbdami universitetuose, dėstytojai pragyvenimui prisiduria vairuodami taksi ar dirbdami kitus darbus.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo sujungti visus universitetus Kaune, o Lietuvos edukologijos universitetą išdalyti Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams. Prie Vilniaus universiteto (VU) būtų jungiamas Mykolo Romerio universitetas bei Šiaulių universitetas.

Švietimo ir mokslo ministerija neketina paisyti parlamentarų siūlymo priėmimą į profesines mokyklas pratęsti visiems ir taip užpildyti apie 1,5 tūkst. laisvų vietų. Išlyga bus daroma tik pakviestiems mokytis, bet sutarties nepasirašiusiems būsimiems vienuoliktokams. Tačiau profesinės mokyklos kelia paprastą klausimą – kur tie mokiniai buvo anksčiau? Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimu, pakviestų mokytis į vienuoliktą klasę, bet sutarties nepasirašiusių moksleivių yra apie šimtą.

Švietimo ir mokslo ministerijos skyriaus sveikinime Mokslo ir žinių dienos proga įsivėlė klaida. Užuot pasveikinusi moksleivius su rugsėjo 1-ąja, Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė savo sveikinime rašo: „Sveikiname mokytojus, mokinius ir jų tėvelius su rugsėjo 1-ąją“. Portalas tv3.lt primena, kad pernai tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savo sveikinime Mokytojo dienos proga taip pat įvėlė rašybos klaidą.

Socializacijos centrai, į kuriuos teismo sprendimu patenka nepilnamečiai, pradeda reformuotis. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Biržų rajone esantis centras „Širvėna“ durų jau neatvers. Jo darbuotojai tikina, kad reforma tikrai nesidžiaugia. O Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad ir toliau stebės situaciją. O prireikus, uždarys ir kitus centrus. Lietuvoje šiuo metu yra 6 socializacijos centrai, kuriuose elgesio problemų turintys, ar nusikaltimus linkę paaugliai mokosi ir gyvena.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, nors Vyriausybė prašė palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą. Komiteto posėdis sulaukė didelio susidomėjimo tiek iš švietimo bendruomenių, tiek iš žiniasklaidos. Pasirodžius informacijai apie universitetų jungimo išlaidas, sukluso visuomenė ir politikai.

Vyriausybė, deklaravusi skubią ir būtiną aukštojo mokslo pertvarka, pati rankas nusiplauna ir sėdi kamputyje. Iki tol, kol bus išgirsti visi pačių aukštųjų mokyklų pasiūlymai. Tuo metu, universitetai džiaugdamiesi pasitelkia fantaziją ir pertvarkas planuoja patys. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas planuoja, kad 15 aukštųjų mokyklų būtų sujungtos į vieną bendrą universitetą, taip mokyklas paverčiant akademijomis.

Rinkimų laimėtojos Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga į politikos olimpą įsiveržė nešdama rinkiminius pažadus. Deja, ilgai lauktas Vyriausybės programos įgyvendinimo projektas, kad bent švietimo regionuose srityje keli elementai ne šiaip neveiksnūs, bet dar ir vienas kitam prieštaraujantys. Tai Jungtinių mokyklų tinklo kūrimo ir tikslinių dotacijų mokytojams ir jų šeimos įsikūrimui regionuose idėjos.

Nuo kitų mokslo metų stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė, praneša Švietimo ir mokslo ministerija. 2017 metais universitetai studijuoti galės priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo iš dešimt. Mažiausią konkursinį balą ŠMM nustato remdamasi pernai Seimo priimtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis.

Dažnai kalbant apie valdininkų skaičiaus mažinimą, vietoj to veikiau imamasi algų kėlimo. Tai atsispindi ir kitų metų biudžete, kuriame šalies išlaidos vėl viršys pajamas. Pažvelgus į 2017 metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą matyti, kad visose ministerijose numatytas lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, augimas. Ypač dideli pasikeitimai matomi Krašto apsaugos ministerijoje. Kai 2016 metais 125 mln. eurų buvo skirti darbo užmokesčiams, kitais metais bus skirta 30 mln. eurų daugiau.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai teigia, kad norint nuo 2017 metų sausio pakelti pedagogų atlyginimų koeficientus iki per streiką sutartos ribos kitų metų biudžete reikia papildomai 35 mln. eurų be jame jau numatyto maždaug 24 mln. eurų didėjimo. „Projekte yra numatyti 24 mln. eurų - palaikyti koeficientams, kurie įvesti nuo rugsėjo 1 dienos, keturiems mėnesiams šiemet tam reikėjo 8 mln. eurų, tai kitiems metams 24 mln. eurų įdėti. Buvę vidurkiai dabar tapo minimumais.

Per prasidedančius naujus mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks gerinti mokinių pasiekimus, mažinti kokybinį atotrūkį tarp šalies mokyklų, mažinti praleistų pamokų skaičių. „Šių metų prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas, kokybinio atotrūkio tarp skirtingų mokyklų mažinimas.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė raginama iš naujo formuoti darbo grupę, rengiančią mokinių lytiškumo ugdymo programą – peticiją internete dėl to nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vakaro pasirašė per 900 žmonių.

 Vilniuje dešimtmetį veikiantis Baltarusijos universitetas gali būti perkeltas į naujas patalpas sostinės centre, teigia Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai. Šiuo metu universitetas įsikūręs sostinės pakraštyje, Valakupiuose, kartu su Mykolo Romerio universiteto padaliniu.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) trečiadienį pranešė siūlanti nuo kitų metų rugsėjo 24 procentais didinti skatinamąsias stipendijas studentams. „Siekiame didinti skatinamąsias stipendijas. Socialiniams partneriams ir Vyriausybei pritarus mūsų siūlymui, lėšos skatinamosioms stipendijoms kiltų ketvirtadaliu", – pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Į studijų krepšelį įskaičiuota studentų skatinimui skiriama suma kiltų nuo 95 iki 117,8 eurų metams.

Vilniaus savivaldybė prašo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pakeisti mokinio ir darželinuko krepšelio skyrimo tvarką, kad lėšas vaikui perėjus į kitą įstaigą būtų galima perkelti ne kartą metuose, o kas mėnesį.

Švietimo ir mokslo ministrės patvirtinti nauji studijų aprašai įpareigoja aukštąsias mokyklas studijas orientuoti į konkrečius tikslus ir studentų bei darbo rinkos poreikius, pirmadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. „Nauji reikalavimai studijų programoms pradeda naują studijų organizavimo etapą.

 Ministrė Audronė Pitrėnienė raštu kreipėsi į savivaldybių merus, atkreipdama dėmesį, kad ministerija iš tėvų, visuomenės atstovų gauna informacijos dėl rinkliavų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose: patalpų ar klasės remontui, baldams, užsienio kalbų vadovėliams ir pratyboms, ekskursijoms, dovanoms ir pan.

Seimo opozicijoje dirbanti Liberalų sąjūdžio frakcija sunerimo dėl televizijose pasirodžiusios Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro reklamos, kurioje švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasakoja apie savo sūnų, panorusį tapti kulinaru. Reklamoje, kuri, kaip nurodoma skirta profesinio mokymo populiarinimui ir pažymėta Europos Sąjungos (ES) rėmimo fondų ženkleliu, A. Pitrėnienė pasakoja apie savo sūnų, kuris siekė tapti kulinaru.

Kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus Audronė Pitrėnienė jau buvo susitikusi su prezidente Dalia Grybauskaite ir premjeru Algirdu Butkevičiumi. Galimai ministre tapsianti politikė naujoms pareigoms, spėjama, bus paskirta artimiausiu metu – Vyriausybės vadovas jau pateikė jos kandidatūrą prezidentei. Ką apie siūlomas pareigas mano pati kandidatė, ar ji jaučiasi tinkama tapti ministre, kokius darbus darys? Apie tai ilgus metus pedagoge dirbusi A. Pitrėnienė papasakojo TV3.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija užsimojo atjauninti mokyklose dirbančių pedagogų kolektyvus. Mokytojai-pensininkai skatinami palikti darbą išeitinėmis išmokomis. Tam šiemet, esą, numatyta 1,7 mln. eurų, tačiau ši suma yra gerokai mažesnė nei reikalinga, o ir patys pensininkai neketina iš savo užimamų pareigų trauktis.

Švietimo ir mokslo viceministro pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti socialdemokratas Rolandas Zuoza, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Jis pakeis nuo 2012-ųjų viceministro pareigas ėjusį Rimantą Vaiktų, šis paskirtas Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju. R.Zuoza rūpinsis aukštojo mokslo sritimi, informavo ministerija. Naujasis viceministras buvo 1996–2000 metų kadencijos buvo Seimo narys, nuo 2001 metų dirba Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir pratęsė kartu vykdomą Lietuvos mokyklų žaidynių projektą. Projekto partneriu ir toliau liks Kūno kultūros ir sporto departamentas, praneša LTOK. Lietuvos mokyklų žaidynės (ankščiau Lietuvos mokinių olimpinis festivalis) vyksta 10-us metus.

Kristina Jackūnaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė nuo naujų mokslo metų priešmokyklinio ugdymo grupes padaryti privalomas. Tai reiškia, kad visi vaikai pažintį su mokslu pradės ne nuo septynerių metų, kaip dabar, o metais anksčiau – nuo šešerių. Tokiam siūlymui priešinasi Lietuvos tėvų forumas (LTF), sakydamas, kad mažyliai patirs nereikalingą įtampą.

Lapkričio 4 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje vyks mokslo premijų  užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams apdovanojimo ceremonija, pranešė ministerijos atstovai. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius.

Nuo liepos 24 d. darbą tęs visi švietimo ir mokslo viceministrai. Į pareigas grįžta Darbo partijos deleguotos viceministrės dr. Svetlana Kauzonienė ir Genoveita Krasauskienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Edita Tamošiūnaitė ir socialdemokratas dr. Rimantas Vaitkus.

Už studijų programų stambinimą pasisakanti Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad galimas naujas mokestis už registruojamas programas. Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus neatmeta idėjos taikyti žyminį mokestį kiekvienai naujai studijų programai. Mokesčio dydis turėtų apytikriai prilygti sumai, kurią reikia sumokėti už programos įvertinimą - apie 10 tūkst. litų, rašo savaitraštis „Veidas“. „Gal tada aukštosios mokyklos stambintų studijų programas“, - svarsto R.Vaitkus.

Švietimo ir mokslo ministerija dovanoja užsienio bendrojo ugdymo lietuviškoms mokykloms elektronines skaitykles su jose įdėtais lietuvių ir visuotinės literatūros kūriniais. Mokiniai galės skaityti K. Donelaičio, Maironio, J. Biliūno, M. Martinaičio, kitų klasikų ir šiuolaikinių autorių kūrinius. Ateityje numatyta papildyti naujais kūriniais.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Jei mokyklose ir toliau dominuos mokytojos moterys, ateityje padaugės analitiniu mąstymu pasižyminčių mergaičių, o berniukai liks nuskriausti, teigia LRT.lt kalbinti pašnekovai. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) užsimojo siekti, kad mokytojų vyrų po dešimtmečio Lietuvos mokyklose dirbtų bent penktadalis, bet nenutuokia, kaip to pasieks.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia konkursą ir kviečia užsienio šalių lietuvių bendruomenes, Lietuvos mokslo ir studijų institucijas iki šių metų balandžio 30 d. siūlyti kandidatus mokslo premijoms užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams gauti. Premijų tikslas - skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Penki šimtai litų – maždaug po tiek teko išleisti 37 Šiaulių rajono švietimo įstaigoms dėl neapgalvoto sprendimo. Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymu žodį „rajono“ mokyklos, darželiai, neformaliojo ugdymo įstaigos privalo pakeisti į „r.“ Lėšų pertekliumi rajono švietimo įstaigos tikrai negali pasigirti, tačiau jų vadovai buvo priversti gaišti laiką ir leisti lėšas, kad perregistruotų įstatus, pakeistų antspaudus, mokyklų iškabas, bankų rekvizitus, blankus ir kt.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pažadai penktokams nupirkti planšetinius kompiuterius šįmet greičiausiai jau taps realybe, praneša „Lietuvos žinios“. Tačiau šis valdininkų užmojis pedagogams vis dar kelia abejonių. Modernių planšetinių kompiuterių (iPad) šalies penktokai tikėjosi sulaukti dar praėjusį rudenį. Mokyklų vadovai neoficialiai užsimena, kad projektas vėluoja, nes stringa viešojo pirkimo konkursas.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad lapkričio 8 d. 15 val. ministerijos Ovaliojoje salėje bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos tris užsienio lietuvius.

„Švietimo ir mokslo ministerija bus tikrai atiduota į labai atsakingas rankas. Nenoriu šiandien skelbti, bet faktiškai jau numatyta viena iš mūsų koalicijos partnerių partija ir jau yra sutarimas ir didelių diskusijų nebuvo“, – LRT televizijos laidoje „Šiandien“ teigė Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. A. Butkevičius teigia, kad Lietuvos lenkų rinkimui akcijai (LLRA) švietimo ir mokslo ministro postas nebus patikėtas.

Lietuvių kalbos institutas atvirame laiške dėl naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos ir lietuvių kalbos statuso nesupranta, kodėl užsienio kalba švietimo sistemoje įgauna ypatingą statusą, viršesnį už tą, kurį turi valstybinė lietuvių kalba. Sumaištį sukėlė švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos, kuri bus taikoma stojant į aukštąsias mokyklas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlo metais pavėlinti kritikos sulaukusią naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Siūloma, kad ji įsigaliotų nuo 2015-ųjų. Pagal dabartinius planus po dvejų metų norintieji įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje turės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį. Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu.

Trečiadienį sąjungos TAIP  pirmininkas Artūras Zuokas jau tradiciniais tapusių Darbo pusryčių metu susitiko su Lietuvos jaunimo atstovais. Renginio metu ne tik aptarti rinkimų programos punktai, susiję su jaunimo klausimais, bet ir išklausytos moksleivių ir studentų pastabos bei pasiūlymai.

Ša­lies mo­kyk­lo­se vėl su­maiš­tis. Ug­dy­mo pla­nai su­da­ry­ti, o tik da­bar atė­jo ži­nia, kad uni­ver­si­te­tai nuo 2014 me­tų ke­lia aukš­tyn eg­za­mi­nų kar­te­lę. Po tiek me­tų vyk­dy­tų švie­ti­mo re­for­mų vie­ną die­ną at­si­pei­kė­ta, kad rei­kia ug­dy­ti vi­sa­pu­siš­kes­nį abi­tu­rien­tą. O mo­kyk­lų va­do­vams vėl ten­ka „ge­sin­ti gais­rus.

Liko vos kelios dienos ir mokyklų skambučiai vėl sukvies moksleivius į klases, į auditorijas grįš ir aukštųjų mokyklų studentai. Šiais metais rugsėjo 1-oji bus šeštadienį, todėl Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pačioms mokykloms pasiūlė pasirinkti, kada rengti mokslo metų pradžios šventę. Apie tai, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais prasidės naujieji mokslo metai šalyje, rugpjūčio 30 dieną buvo aptarta Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė inicijuojanti naują valstybei svarbios srities – šalies ekonomikos – mokslinių tyrimų programą. Bendram darbui sutelkti šalies mokslininkai brėš Lietuvos ekonominio konkurencingumo gaires. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino institucinę 2012-2014 m. programą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, sakoma ŠMM pranešime.

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos tris užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.

Lietuvos mokslo institucijos turės daugiau galimybių aktyviai dalyvauti tarptautinėse mokslo veiklose, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.  Švietimo ir mokslo ministras patvirtino dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarką. Pasak ministerijos atstovų, mokslinių tyrimų infrastruktūra – tai išteklių, kuriais naudojasi mokslo bendruomenė, atlikdama mokslinius tyrimus, visuma.