šventės

Dovanų pirkimo stresas kiekvienais metais gali sugadinti šventinę dvasią. Labai sunku kiekvienam žmogui rasti tobulą dovaną, o jei suklysite, dovanos gavėjas gali įsižeisti arba susigėsti. Štai dovanos, kurių reikėtų vengti, jei nenorite būti tas žmogus, kuris sugadino šventę, rašoma bobvila.com. Apatiniai Ne be reikalo apatiniai laikomi intymiomis prekėmis. Tai gali seksuali dovana partneriui, bet geriau palaukite Valentino dienos.

Gruodžio 1-ą dieną Širvintose sužibo Kalėdinė eglutė. Šiais metais Širvintos gyventojams ir miesto svečiams žadą nepaprastą reginį. „Lyg neatrastas deimantas, lyg žvilgsnis pro kaleidoskopą – taip į gražiausias metų šventes šiemet kvies pažvelgti kalėdinės Širvintos“, – rašoma Širvintų rajono savivaldybės puslapyje.

Kartu su kalendorine žiemos pradžia, Kalėdų eglutė gruodžio 1 dieną sužibo ir Lazdijuose, o pagrindiniu jos akcentu tapo riešutai. Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje nušvito pagrindinė rajono eglė. Kalėdine nuotaika suspindėjo ne tik šventiškai išpuošta aikštė, bet ir kitos Lazdijų miesto erdvės. Šiemet Lazdijai nusprendė pasirinkti išskirtinę temą ir papuošė žaliaskarę riešutus, žirginėlius ir augalų lapelius primenančiais žaisliukais.

Baltuosiuose rūmuose jau tvyro Kalėdinės nuotaikos. Pirmoji ponia Jill Biden pristato savo pirmąsias Baltųjų rūmų šventines dekoracijas, kurių tema –  „Dovanos iš širdies“. Teigiama, jog kiekvienas Baltųjų rūmų kambrys taip pat atspindi tam tikrą temą.

Jau visai už kampo laukia didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Tačiau daug kam šventinę nuotaiką gadina galvos skausmas dėl kylančių kainų. Ar užteks pinigų dovanoms ir maistui ant šventinio stalo? Šįvakar TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ apie tai, kiek šalies gyventojams atsieis šių metų šventės diskutuos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Prasidėjo Adventas, skelbdamas, kad iki Kalėdų liko vos 4 savaitės, tad vis daugiau lietuvių puošiasi savo namus ir kiemus. Tarp jų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė savo facebooke pasidalino papuoštos eglutės nuotrauka ir kvietė puoštis ir kitus: „Žiemos baltumas ir Kalėdinė eglutė pradžiugins visus. Pasipuoškime“. D. Grybauskaitės įrašas iškart sulaukė daugybės „patinka“ paspaudimų ir dabar turi jau 6,5 tūkst.

Didžiausioms metų šventėms besiruošiantys tautiečiai nevynioja žodžių į vatą – akis pirkėjams bado ir brangstantys maisto produktai, ir šventinės puošmenos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad metai įtempti dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių, brangstančių žaliavų, transportavimo kaštų, o tai atsiliepia ir galutinei produkto kainai. Tiesa, net ir kylančios kainos atbaido ne visus pirkėjus – žmonės sako geriau paišlaidaus prieš šventes nei sutaupytus pinigus leis praryti infliacijai.

Kalėdos – nuostabiausias žiemos metas, kuomet visa šeima susirenka kartu, o mažiausiems didžiausias džiaugsmas išpakuoti dovanas. Deja, ne visi patiria šį džiaugsmą, todėl „TV pagalbos“ gelbėtoja bei paramos ir labdaros fondo „Gėrio trupinėlis“ įkūrėja Rūta Filejeva kiekvienais metais su gerų žmonių pagalba dovanoja džiaugsmą tiems, kuriems jo labiausiai reikia.

Paskutinį mėnesio šeštadienį, lapkričio 27 dieną, 19 valandą, sužibs sostinės eglė. Šiemet jos kūrėjai žada dar vieną įspūdingą reginį. Pačioje sostinės širdyje vilniečiai jau gali pamatyti besikuriančią Kalėdinę dvasią  – pamažu čia kyla eglutė, kurios papuošimus šiemet įkvėpė tikros snaigės.

Trečiadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, pradėta statyti centrinė Kalėdų eglė, papuošimai nušvies ir kitas sostinės centrines dalis, pranešė savivaldybė. Centrinę eglę ketinama įžiebti lapkričio 27 dieną.

Telefonų, išmaniųjų laikrodžių, televizorių, kompiuterių ir kitos IT įrangos gamintojai jau pristatė svarbiausias šių metų naujienas, o pardavėjai ruošiasi pirkimo bumui prieš didžiąsias metų šventes. Tačiau pasirinkimą jau dabar riboja stringantis dalies prekių tiekimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kalėdos – kone pati magiškiausia šventė, suburianti šeimas ir apsupanti jaukumu gerumu. O kokios žiemos šventės be eglutės? Vis dažniau žmonės jų pirkti traukia į Šiaulius, kur įsikūręs Butavičių šeimos eglučių ūkis, kuriame kasmet pakvimpa Kalėdomis. Kalėdinės eglutės ūkyje atsirado prieš dešimtmetį, pradžia buvo nedrąsi, tačiau dabar pajusti šventinės nuotaikos žmonės renkasi čia.

Pasaulyje trūkinėjant tiekimo grandinėms ir pandeminei situacijai išliekant įtemptai, pirkėjai raginami iš anksto pasirūpinti kalėdiniais pirkiniais. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, su tiekimo grandinės problemomis prekybos tinklas nesusiduria, tačiau siekiant užtikrinti kuo sklandesnį pasirengimą šventėms, „Iki“ parduotuvėse jau prasideda kalėdinė prekyba.

Verslininkė Inga Budrienė jau ne vienerius metus užsiima švenčių organizavimu tiek sau, tiek ir kitiems. Moteris neseniai aptiko naują nišą – vestuves ir kitus renginius organizuoti viename gražiausių, bet lietuviams nežinomų Ispanijos miestų.  Naujienų portalui tv3.lt I. Budrienė sutiko papasakoti apie švenčių organizavimo užkulisius, netikėčiausią idėją bei tūkstančius eurų kainavusias klaidas.

Kol vyriausybė svarsto naujas priemones pandemijai valdyti, prekybininkai jau ragina nelaukti gruodžio ir kalėdinių dovanų pradėti ieškoti jau dabar. Vienas didelis prekybos centras jau siūlo pirkti kalėdines eglutes ir dekoracijas. Tiesa, kol dar nepraėjo vėlinės, daugumai pirkėjų ne kalėdinė prekyba galvoje. O prekybininkai perspėja, kad dėl pandemijos prekių ir dovanų siuntimas ypač iš užsienio gali užtrukti. Tad jei žinote, ko tiksliai norite, ragina tai pirkti, kol kiti neišpirko.

Kaimo turizmo sodybos – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi – klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę.

Įvairiausios figūros iš šimtų ar tūkstančių švieselių – jei anksčiau tokiam vaizdui reikėjo gamtą teršiančių fejerverkų, šiandien jos dangų nušviečia dronų pagalba. Dronus vietoj fejerverkų jau naudoja ir svarbiausiuose pasaulio renginiuose – kaip kad Tokijo olimpiadoje. Anot specialistų, ši technologija vystosi taip greitai, kad netrukus dronai gali išvis pakeisti fejerverkus.  „Mūsų tikslas – pakeisti fejeverkus.

Praūžus ilgajam Joninių savaitgaliui į paviršių iškilo besaikio alkoholio vartojimo pasekmės. Ar iš tiesų Lietuvoje paplitusi išgertuvių kultūra ir kaip liūdnai tai gali baigtis, pasakojo sociologas Daumantas Stumbrys ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius dr. Renaldas Čiužas. Alkoholis gali tapti nelaimingų įvykių priežastimi. Štai Pakruojo rajone gyvenančio penkiamečio tėvas nuskendo po išgertuvių per šių metų Jonines.

Nors Vyriausybė suteikė gerokai didesnę laisvę išskirtinai Joninių šventei, kai kurie ribojimai organizatorius pribloškė. Valdžia, atsisakiusi minties priversti visus linksmintis sėdomis, įpareigojo ratelius eiti ar per laužą šokinėti tik su kaukėmis. O ir ištroškus ar išalkus, užkąsti bus galima nebent iš savos pintinės – jokia prekyba švenčių vietose negalima. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visiškai laisvei dar per anksti.

Karantinas jau antrus metus verčia sunerimti įsimylėjėlių poras, ar pavyks iškelti savo meilės šventę ir sumainyti aukso žiedus. Kol vieni svajoja susituokti bažnyčiose, kiti svarsto užsienio šalis ir kuklią bei intymią ceremoniją. Naujienų portalo tv3.lt kalbintos vestuvių planuotojos sakė, kad poros nebenori nukelti savo švenčių ir yra pasirengę susituokti tomis sąlygomis, kurias jiems padiktuos karantinas.

Gango upės krantai Indijoje – pilni pusnuogių gyventojų. Jie smagiai maudosi upėje, kurią laiko šventa. Vakare prasideda ir kitos pramogos – tolumoje spalvotai apšviesti pastatai, o ant upės krantų sustoję indai mojuoja ugnies fakelais. Nepaisant COVID-19 pavojaus prie Gango susirinko bene milijonas žmonių. Mat šiuo metu čia vyksta „ąsočių festivalis“, kurio metu svarbiausia išsimaudyti vadinamojoje „karališkoje pirtyje“, rengiamoje jau antrą kartą per du mėnesius.

Praėjusios Velykos traumatologų nepaliko be darbo. Kaip jau įprasta, šventiniu laikotarpiu padaugėja traumų. Apie tai portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės greitosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.

Vienas dažniausių sutrikimų per šventes – persivalgymas. Artėjant Velykoms daugelis jau ruošia virškinimą gerinančius preparatus, tačiau geriausia tiesiog nepersivalgyti. Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė patarė, kaip išvengti persivalgymo ir ką daryti, jei susivaldyti nepavyko. J. Parnarauskienė pasakojo, kad lietuviai nuo seno žinomi kaip vaišinga tauta, o pagrindinis švenčių atributas – milžiniški kiekiai maisto.

Užtikrindama judėjimo tarp savivaldybių ribojimą ilgąjį Velykų savaitgalį policija intensyviau tikrins automobiliais ir viešuoju transportu vykstančius žmones.  Policija vykdys patikras tiek Lietuvos keliuose, tiek tikrindami vykstančiuosius traukiniais ir maršrutiniais autobusais.  Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad kiekvieną savaitgalio parą šalyje reikalavimų laikymąsi užtikrins apie 1,1 tūkst.

Neįtikėtinai Velykoms papuoštas vienos suvalkietės namas – turbūt niekur daugiau Lietuvoje nepamatysite. Vilkaviško rajono, Pilviškių miestelio gyventoja savo medinį namą tiesiog apmezgė.  Vilkaviškio rajone Pilviškių miestelio gyventojos Onutės Kazakevičienės namas atrodo neįtikėtinai. Ant jo kabo daugiau nei tūkstantis kiaušinių. Ir visi jie numegzti pačios Onutės. Moteris pasakoja, kad šiemet ne pirmos Velykos, kuomet namus puošia megztais margučiais.

Artėjant Velykoms ir išaugus kiaušinių paklausai, pirkėjai raginami žiūrėti, kokius kiaušinius perka. Už gyvūnų gerovę kovojantys aktyvistai vis garsiau kalba rinktis laisvai laikomų vištų kiaušinius, nepalaikant narvelinių paukštynų. Organizacija „Tušti narvai” skaičiuoja, kad tokiu žiauriu būdu laikomų vištų kiaušiniai vis dar sudaro per didelę rinkos dalį – daugiau kaip 80 proc., o ekspertai laužo marketingo mitą apie „laimingų“ vištų kiaušinius.

Katalikai ruošiasi Velykoms. O pagal senus papročius nuo ketvirtadienio prasideda Didžiosios savaitės darbai. Žmonės nuo seno, įpusėjus savaitei, pradėdavo šveisti namus ir griežtai laikydavosi pasninko. Netoli Marijampolės esančio Šunskų miestelio gyventoja Ina Kereišienė uoliai laikosi senųjų lietuvių tradicijų. Viena didžiausių švenčių šeimoje – Velykos. Nuo šio pirmadienio katalikai visame pasaulyje mini Didžiąją savaitę. Ji tęsis iki Velykų sekmadienio.

Švęsdami jau antras Velykas namuose, vis daugiau žmonių renkasi ypatingas vaišes. Restoranai sako, kad tiek išaugo velykinio stalo patiekalų užsakymų, kad vos spėja suktis, o žmonės renkasi ir tradicinę senovinę virtuvę, ir gurmaniškus patiekalus.  Kol dalis šeimininkių dar tik planuoja, ką dės ant velykinio vaišių stalo, kai kuriuose restoranuose darbuotojos pluša išsijuosę.

Lietuva ruošiasi Velykoms. Kam pasiruošimas tik kiaušinių marginimas, o kai kas ta proga ir Lietuvos rekordų siekia. Kas didžiuliu valgomu Velykų vainiku, o kas – Arvydo Sabonio dydžio višta pagaminta iš siūlų kamuoliukų. „Pro šalį važiuoju, sustojau pasižiūrėti, kažkas nerealaus“, – sako pravažiuojantys pro Šakyną. Žmonės stabdo automobilius ir žavisi išmone, matuojasi su višta, kurios ūgis kaip krepšinio legendos Arvydo Sabonio – 2 m 20 cm.

Pagrindiniai šalies prekybos tinklai primena, kaip dirbs šventinėmis dienomis. Pirkėjai raginami nelaukti iki paskutinės minutės, nes šventinį sekmadienį prekybos tinklai praneša durų neatversiantys visoje Lietuvoje. Kai kurie prekybos tinklai prideda, kad dieną prieš ar po Velykų sekmadienio, darbo laikas taip pat trumpės. Velykų sekmadienį nedirbs Prekybos tinklas „Iki“ praneša pirmąją Velykų dieną nedirbsiantys.

Artėjant Velykoms, iškyla klausimas ne tik, kokią techniką pasirinkti margučių dažymui, bet ir kiek kiaušinių suvartoti. Taip pat netyla diskusijos apie cholesterolio kiekį kiaušiniuose, dėl ko kiaušiniai kartais net išbraukiami iš mitybos raciono. Dažniausiai žinome savo organizmo ribas, tačiau per Velykas rekomenduojama neprarasti saiko ir neeksperimentuoti su savo skrandžio galimybėmis.

„Tiesiog nepakartojamas, purus, minkštas, kvapnus, ne per saldus ir labai gardus! Migdolinis biskvitas, perteptas baltojo šokolado ir maskarponės kremu“, – sako tinklaraščio „Rasos virtuvės užrašai“ autorė. Migdoliniam biskvitui reikės: Kiaušinių didelių (kambario temperatūros) - 6 vnt.; Druskos - žiupsnelio; Cukraus - 200 g; Maltų migdolų - 100 g; Miltų - 125g; Migdolų ekstrakto - 5 g (1arb.

Iki Velykų liko trys savaitės. Todėl pagrindiniai šalies prekybos tinklai jau praneša, kaip dirbs šventinėmis dienomis – įspėja prekėmis pasirūpinti iš anksto. Kai kuriomis Velykų savaitgalio dienomis parduotuvių darbo laikas trumpės, o šventinį sekmadienį prekybos tinklai praneša durų neatversiantys visoje Lietuvoje.

Nors karantinas vis dar yra sukaustęs nemažai gyvenimo sričių, kaunietė Kristina Pilybienė (48) juo pernelyg nesiskundžia. Naminius tortus gaminanti ir net išrankiausiems valgytojams įtinkanti moteris ir dabar neturi kada atsikvėpti, mat užsakymų jai nestinga. „Lietuviai ir dabar švenčia, tik tiek, kad sumažėjo tortų svoriai ir kiekiai, bet juos ir toliau užsisako. Gimtadienis yra gimtadienis ir karantinas darbų nesustabdė.

Lietuvoje prieš Velykas prasidėjo gavėnia – susikaupimo, rimties ir pasninko metas. Nuo senų laikų penkias savaites žmonės nevalgė mėsos, kitų gyvulinės kilmės produktų ir nesilinksmino. Išimtis taikoma tik per Juozines – kovo 19 d. Tą dieną leidžiama net tuoktis. O kokios gavėnios tradicijos ir ką lietuviai valgydavo šiuo laikotarpiu senovėje? Beje, specialistai ir nesilaikantiems tradicijų siūlo papasninkauti ir taip apsivalyti organizmą.

Didieji Lietuvos miestai jau atsisveikino ir nupuošė savo žaliaskares išskyrus Panevėžį. Aukštaitijos sostinė neskuba atsisveikinti su Kalėdomis, atvirkščiai mieste šventinė nuotaika tęsis iki vasario. Pasirodo, nenupuošti eglės miestas nusprendė dar ir dėl konkurso, kurį laimėjo. Panevėžiečiai dar negali atsidžiaugti savo gražiausia Kalėdų eglute Lietuvoje.

Nors didžiosios metų šventės baigėsi, Kalėdoms papuoštas Angelų miestas Baisogaloje dar tebešviečia ir džiugina miestelio gyventojus. Beveik pusė tūkstančio pačių baisogališkių rankomis pagamintų angelų lauks į mokyklą–darželį sugrįžtančių vaikų iki pat karantino pabaigos. Trejų metų Paulius su mama Vaida eina aplankyti savo padaryto angeliuko.

Koronaviruso pandemija ne tik pakoregavo į vestuves kviečiamų svečių skaičių, jų kviečiama mažiau, bet ir kainą. Vestuvių planuotojos pastebi, kad anksčiau vestuvių šventei klientai negailėję ir 50 tūkst. šiemet jai ketina išleisti dvigubai ar trigubai mažiau. „Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora.

Daugiau nei 200 milijonų pasaulio stačiatikių šiandien švenčia Kalėdas. Nuo Artimųjų Rytų iki Rusijos vakar naktį tūkstančiuose bažnyčių vyko iškilmingos pamaldos. Tačiau kaip ir daugelį švenčių šiemet ortodoksų Kalėdų spindesį pritemdė koronaviruso pandemija. O Graikijoje tikinčiųjų į bažnyčią bandė neįleisti policija. Jeruzalės ortodoksų patriarcho Teofilio III-ojo atvykimas į Betliejų, kur tikima ir gimė Jėzus Kristus, įprastai sutraukia didžiules minios tikinčiųjų.

Ispanijoje Trys karaliai viena laukiamiausių metų švenčių. Būtent šią dieną vaikai gauna dovanas, o šventės išvakarėse milijonai žmonių stebi miestų gatvėse rengiamus triukšmingus paradus. Šiemet dėl koronaviruso pandemijos trijų karalių sutiktuvės pradėtos planuoti dar vasarą, tačiau dėl pandemijos daugelio tradicijų teko atsisakyti.

Pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija, neregėto masto miškų gaisrai Australijoje, revoliucijos ir karai – tai tik maža dalis sudėtingų iššūkių su kuriais šiemet susidūrė milijonai žmonių visame pasaulyje. Nepaisant sunkumų, net ir tamsiausiomis valandomis, šiemet galėjome matyti ir nepakartojamų didvyriškumo ir žmonių vieningumo apraiškų. Kviečiame pažvelgti į 2020-uosius metus, kurie į istoriją pateks kaip nebejotinai vieni sudėtingiausių metų per daugelį dešimtmečių.

Praūžus šventėms miškininkai ir šalies savivaldybės ragina su Kalėdų eglute atsisveikinti tinkamai – nemesti prie konteinerio, ar tiesiog per balkoną, o nešti į specialiai tams skirtas vietas. Vilnius net ir naują tradiciją sugalvojo – sostinėje kuriamas Kalėdinių eglučių miškas. Tiesa, sodinti eglių kol kas negalėsime. Viena po kitos į specialias vietas keliauja per šventes tautiečius džiuginusios Kalėdų eglutės.

Tradiciškai šventiniai stalai būna nukrauti mišrainėmis. Daugelis lietuvių jas svečiams siūlo ne tik per didžiąsias metų šventes, bet ir per gimtadienius ar kitus giminių, draugų susitikimus.  Mišrainių yra įvairiausių ir, iš tiesų, visų atsisakyti nereikėtų, nes jų sveikumas priklauso nuo sudėties, tačiau per dažnai valgomos mišrainės gali pakenkti sveikatai.

Pakruojo dvare didžiuliame parke vienišauja spalvingieji šilko žibintai iš Kinijos. Dvaro šeimininkai viltingai laukia, kol karantino gniaužtai bus atlaisvinti ir žmonės įspūdingais žibintais galės pasigrožėti. Įkalinti karantine įspūdingi spalvoto šilko žibintai iš Kinijos Pakruojo dvare. Šviesos ir spalvų kasmetinis festivalis visą gruodį turėjo džiuginti lankytojų akis ir širdis, deja, parke iškilusiomis skulptūromis niekas negali pasigrožėti, net vietiniai.

Naujųjų metų išvakarėse šalies gyventojai įvardijo, kokie jiems buvo nueinantys neeiliniai pandeminiai metai. Vieni neslepia norintys kuo greičiau užmiršti negandas ir baltosios žiurkės metus, kiti su viltimi žiūri į ateinančiuosius 2021-uosius. Klausiame tautiečių, ko jie tikisi iš jau besibeldžiančių Naujųjų?  „Oi, be abejo, laisvės, laisvės – daugiau nieko, laisvės tai negaliu kaip norisi.

Naujųjų išvakarėse ketvirtadienį policijos vadovybė įspėjo apie sustiprintas pajėgas. Pareigūnai kvietė gyventojus pranešti apie įtartinus vakarėlius ir žadėjo patys juose apsilankyti. Panašu, kad pažadą gali tekti tesėti, nes, pasak prekybininkų, šiemet lietuviai alkoholio šventėms nusipirko dar daugiau nei pernai.

Niujorke įvyko tradicinė Apsivalymo nuo metų blogybių diena. Norite atsikratyti slogių 2020-ųjų prisiminimų? Keliaukite į Niujorko Taimso aikštę. Būtent čia kasmet galima trankiai „sudie“ pasakyti tam, kas blogai, nedavė ramybės ar vyko ne pagal planą. Vieni įsivaizduojamus 2020-uosius talžo beisbolo lazda, kiti ant popieriaus užrašo tai, ką norėtų pamiršti.

Didžiosios metų šventės Lietuvos medikams asocijuojasi su traumomis ir padidėjusiu pacientų srautu priimamuosiuose ligoninių skyriuose. Dažnai to priežastimi tampa nesaikingai vartojamas alkoholis. Didžiosios Kauno ir Vilniaus ligoninės pastebi, kad šie metai – kitokie. Pacientų priimamajame skyriuje buvo mažiau, o tam įtakos galimai turėjo įvesti griežti karantino apribojimai.

Viena didžiausių Jungtinės Karalystės daugiavaikių šeimų – Radfordai. Jie augina net 22 atžalas, todėl natūralu, jog dovanoms išleidžia tikrai ne mažą pinigų sumą. Visai neseniai Sue Radford atskleidė, kiek išleidžia pinigų, kuomet renka dovanas savo atžaloms. Anot užsienio žiniasklaidos, jie šventėms pradeda ruoštis kur kas anksčiau: „Mes taupome visus metus, atsidedame pinigus į banko sąskaitą.