sveikatos reforma

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai išplatino viešą laišką, kuriame nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamai pertvarkai. Merų teigimų, pagal ją nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės turės užtikrinti nespecializuotų pacientų pavėžėjimą savo lėšomis. SAM gi teigia, kad savivaldybės nuo pačių pradžių žinojusios, kad turės mokėti už dalį pacientų pervežimų. Tiesa, šiuo metu diskutuojama dėl tvarkos aprašo tikslinimo.

Jau nebekartosiu ne vieną kartą minėtų argumentų, kodėl dabartinės sveikatos centrų steigimo „reforma“ yra grįžimas į sovietmetį ir kokias rizikas tai kelia šeimos medicinai bei kokią lėšų švaistymo riziką užprogramuoja. Šį kartą apie kitus aspektus.  Pirmiausia, kad suprastume problemą, turime sutarti, kad visi Lietuvoje gyvenantys pacientai turi tas pačias Konstitucijos jiems garantuojamas teises į sveikatos priežiūrą.

Pastaraisiais mėnesiais nuskambėjo ne viena istorija apie masiškai iš darbo išeinančius medikus. Ar mūsų sveikatos sistema ant sprogimo slenksčio? Ar bus, kam mus gydyti? Ar nereikėtų stabdyti daug kritikos sulaukiančios sveikatos reformos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sveikatos reforma nebuvo pakankamai paaiškinta tiems, ką palies, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, vis dėlto ragindama nesieti jos su pasitaikančiais masiniais medikų išėjimais iš darbo. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusią savaitę kreipėsi į šalies pareigūnus ragindama stabdyti sveikatos tinklo priežiūros reformą bei pradėti išsamų ir viešą jos svarstymą, atlikti įrodymais grįstą vertinimą. Valdantieji konservatoriai kritiką atmetė.

Įgyvendinant sveikatos reformą trūksta greitų veiksmų, sprendžiančių šiuo metu aktualias problemas, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Tie ilgieji sisteminiai reformos darbai, na, be jų reikia imtis būtinų greitų veiksmų. Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Kretingos rajono ligoninei investavus į įrangą, tačiau negaunant apmokėjimo iš Valstybinės ligonių kasos už dalį teiiamų paslaugų, vietos savivaldybės Antanas Kalnius įsitikinęs, jog centrinės valdžios inicijuota sveikatos reforma pasmerkta žlugti.  „Galime konstatuoti faktą, kad šita reforma, kuri daroma ir brukama regionams, nenaudinga ir pasmerkta žlugimui“, – penktadienį Kretingos ligoninėje kalbėjo meras.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad reikia stabdyti sveikatos reformą. „Aš galvoju, kad yra tikrai nemažai klausimų į kuriuos reikia atsakyti, stabdyti reformą nemanyčiau, kad tai būtų teisingas kelias“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas. Savo ruožtu Raseiniuose dalis medikų, abejodami konkurso į ligoninės direktoriaus vietą skaidrumu, pateikė prašymus išeiti iš darbo.

Problemas sveikatos srityje sukelia ne vykdoma sveikatos reforma, o pati reformuojama sistema, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Ne reforma sukelia bėdas ar problemas, reforma bando jas išspręsti. Ne ligoninių jungimas daro kažkokį vieną ar kitą neigiamą veiksmą, bet pati sistema, kurią reikėjo keisti“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo P. Saudargas.

Kol visi buvo užsiėmę NATO viršūnių susitikimu, jo dalyvių pasisakymais ir analizėmis, Vyriausybė patyliukais, skyrusi tam „net kokias 10 minučių“ paėmė ir priėmė nutarimą, kuriuo neva tai suformavo stacionarinių gydymo įstaigų tinklą. Kolegijų reforma buvo pristatyta su konkrečiomis įstaigomis, kaip tai jas palies, kas su kuo jungiasi ir pan. Ir tam buvo skirta trigubai daugiau nei gydymo įstaigų tinklui.

Gydytojų trūkumas rajonuose bado akis – kai kuriose įstaigose vieno ar kito specialisto visai nėra, o daug kiti neretai būna pensinio amžiaus. Ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad dėl to kalti ir patys vadovai. Valdantieji taip pat tikina, kad situacija keisis pajudėjus sveikatos reformai. Kritikai gi šiuos planus deda į šuns dienas ir įspėja, kad gali ateiti laikas, kai apskritai sumažės norinčių būti medikais.

Artėjanti sveikatos apsaugos reforma kelia vis daugiau šurmulio. Ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ją įgyvendinus žmonės lengviau galės patekti pas gydytojus. Kritikai tikina, kad atvirkščiai – eilės pas medikus tik ilgės. Plačiau apie reformą TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Girdime, kad jau netrukus prasidės sveikatos apsaugos sistemos reformos. Žmonės nuogąstauja, kad jungsis ligoninės ir poliklinikos.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Šimtamilijonines investicijas iš Europos Komisijos (EK) žadanti pritraukti sveikatos įstaigų tinklo reforma turėtų pajudėti jau šiemet. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad pertvarka apima daug sričių ir turėtų visapusiškai pagerinti sveikatos paslaugas. Tačiau dalis reformos dalyvių vis dar turi abejonių dėl žadamos reformos naudos pacientų ir medikų gerovei.

Gyventojams vis dažniau ir ilgiau laukiant eilėse pas gydytojus, kurios kartais jau pasiekia ir absurdo lygį, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina gydymo įstaigas. Esą daugelis jų viešai neatskleidžia visų galimų apsilankymų laikų ir taip neleidžia žmonėms jų išnaudoti. Ministras Dulkys žada naujovę – švieslentes, kuriose laisvų vizitų laikai privalės matytis.

Dar viena sveikatos priežiūros reformos naujovė: jau sausį Lietuvoje prasidės naujas eksperimentas – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tolimesniuose kaimuose gyvenančius senjorus ir nepasiturinčiuosius pas gydytojus konsultuotis veš specialūs automobiliai. Tą bus bandoma daryti dviejuose regionuose, dėl kurių Sveikatos ministerija ketina apsispręsti rudenį.

Seimui neseniai palaiminus gydymo įstaigų tinklo reformą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį kiek konkrečiau pristatė, kokie pokyčiai ruošiami. Ministras pabrėžė, kad tinklo reforma – tik vienas žingsnis pertvarkant visą medicinos sektorių. Jis teigė, kad vienas pirmųjų dalykų, ką dalis pacientų pajaus greičiausiai, tai – pavėžėjimo sistema, kurios pilotinis projektas pradės veikti nuo kitų metų.

Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Seime valdančiųjų priimtos įstatymų pataisos dėl gydymo įstaigų pertvarkos neduos naudos nei pacientams, nei gydytojams. O socialdemokratų Seimo frakcija prašo Prezidento Gitano Nausėdos vetuoti priimtas pataisas. „Apmaudu, kad konservatoriai ir liberalai neišgirdo nei akciją surengusių šeimos gydytojų, nei pacientų atstovų balso. Neįsiklausė į opozicijos siūlymus.

Seimui ketvirtadienį paskutinio balsavimo metu pakako balsų palaiminti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamus didelius pokyčius dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Nepaisant to, medikų bendruomenėje dėl ministerijos siūlymų kilęs nemažas sujudimas, tad jie sako dabar besitikintys nebent prezidento veto.

Seimui rengiantis paskutiniam balsavimui dėl Vyriausybės skubinamos sveikatos priežiūros reformos, opoziciniai socialdemokratai ketina iki galo ginti gydytojų argumentus, teikdami pluoštą susijusių pataisų. Jau šiandien, ketvirtadienį, Seimo nariai turės galutinai apsispręsti dėl Vyriausybės teikiamų projektų, kuriais įgyvendinama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka. Ypač didelį susirūpinimą socialdemokratams kelia Nacionalinio vėžio instituto (NVI), jo klinikos likimas.

Baimė dėl ministerijos stumiamos reformos, nesibaigiantis maustymas dėl algų, darbo krūvių didinimas, perdegimas ir miglotos ateities perspektyvos – įsiaudrinusi medikų bendruomenė vieną po kitos beria įsisenėjusias ir naujai akyse užgimstančias problemas. Nors ministras Arūnas Dulkys nenustoja tvirtinti, kad pokyčių visam tam išspręsti ir reikia, patiems gydytojams viskas panašėja lyg į eilinę įgudusio lošėjo apgavystę žongliruojant kauliukais.

Šeimos gydytojai į šuns dienas deda Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamą sveikatos reformą. Medikai sako nuogąstaujantys, kad po pokyčių ilgės jau ir taip netrumpos pacientų eilės, o ir pati medicinos sistema gali griūti.

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Lietuvos socialdemokratų partijos taryba prezidentą bei Vyriausybės ir Seimo vadovus ragina stabdyti pradedamas sveikatos ir švietimo reformas bei prašo inicijuoti išsamų jų svarstymą. Kreipimąsi su tokiu reikalavimu patvirtino šeštadienį posėdžiavusi partijos taryba.   Dokumente dėl viešojo sektoriaus neskurdinimo reikalavimai dėstomi siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos ir švietimo paslaugų tinklo stabilumą.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiama gydymo įstaigų pertvarka, Seime dar neperžengusi pirmojo balsavimo slenksčio, jau kursto dalies sistemos dalyvių nepasitenkinimą. Jie baiminasi, kad vienu mostu išardžius esamą sistemą nebūtinai sulauksime siekiamo rezultato, o paprastas pacientas nuo to tik nukentėtų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamai gydymo įstaigų tinklo reformai. Ji numato dalies paslaugų koncentravimą daugiaprofilinėse ligoninėse siekiant geresnės paslaugų kokybės ir vystyti skubiosios pagalbos teikimo tvarką. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtina, kad pertvarka būtina siekiant geresnių sveiko gyvenimo trukmės, išvengiamo mirtingumo, išvengiamos hospitalizacijos rodiklių.

800 milijonų eurų – tiek europinių lėšų bus skirta Lietuvos sveikatos sistemos reformai. Ministras Dulkys tikina, kad pagrindinis tikslas – gerinti kokybę, daugiau paslaugų gyventojams teikti ambulatoriškai, mažiau juos be reikalo laikyti ligoninėse. Savivaldybės ir rajono ligoninės dėl tokių užmojų abejoja – esą po šios reformos nedidelėse ligoninėse nebeliks chirurgijos, akušerijos skyrių, kurie neatitinka ministerijos keliamų reikalavimų.

Pasipiktinę jonaviškiai išėjo į gatves – žmonės persigandę, kad rajono ligoninė nebegydys susitraumavusių asmenų, vaikų ir besilaukiančių moterų. Gyventojai ir medikai prabilo apie tai, kad patyliukais ruošiamasi uždaryti tris didelius skyrius, o nutikus bėdai pagalbos teks belstis keliasdešimt kilometrų į Kauną. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žmones ramina ir tvirtina – sveikatos reforma būtina norint gerinti paslaugų kokybę ir jų prieinamumą.

Vyriausybė mėgsta kartoti, kad Lietuvos gydymo įstaigų tinklas gali neatlaikyti naujos pandemijos bangos. Ministrės Pirmininkės teigimu, pagrindiniu sveikatos sistemos tvarumo rodikliu laikytinas ligoninių lovų užimtumas, kuris neturi būti viršijamas. Tačiau dar vasaros pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė planus reikšmingai mažinti ligoninių lovų skaičių, rašoma pranešime spaudai. „Lovų skaičiaus mažinimas ir ligoninių uždarymas reiškia mirčių skaičiaus augimą.

Veiklos 90-metį švenčianti vienintelė šalies specializuota vėžio gydymo įstaiga – Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir vėl sako esantis reorganizacijos taikinyje. Įstaigos bendruomenė piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) toliau stumia pokyčius, kurie gali sužlugdyti vienintelę tokią įstaigą Lietuvoje taip pabloginant paslaugas onkologiniams pacientams. Seimo narys Antanas Matulas tokias permainas pandemijos akivaizdoje įvardija kaip amoralų ir neleistiną dalyką.

Sveikatos apsaugos ministras paskelbė, kas Seimui iš naujo teikia svarstyti sveikatos sistemos reformos projektus. Naujoji siūloma pertvarka numato naują sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sudarymo tvarką, gydymo įstaigų tinklo formavimą. Taip pat numatoma tobulinti gydymo įstaigų valdymą įvedant valdybas ir tarybas, kurios turėtų padėti įstaigų vadovams geriau valdyti ligonines. Ministras teigė, kad daugelis įstaigų bus pertvarkomos, bet uždaryti jų neketinama.

Pirmadienį Vyriausybė pristatė reformų paketą sveikatos apsaugos sistemoje. Užsimota dvigubai sutrumpinti eiles pas gydytojus, prailginti laiką, kurį gydytojas galės skirti pacientui, kai kuriems medikams atlyginimus žadama padidinti 20 proc. TV3 žinių studijoje apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog itin svarbu nuo gydytojų pečių nuimti biurokratinę naštą.

  JAV Senate penktadienį įspūdingai žlugo naujausios respublikonų pastangos panaikinti eksprezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) inicijuotą sveikatos apsaugos reformą, vadinamąją „Obamacare“.   Pristigus vienybės respublikonų stovykloje, prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) bent jau kuriam laikui teks atidėti planus atšaukti savo pirmtako 2010-aisiais atliktą sveikatos apsaugos sistemos pertvarką.

Pak­ruo­jo grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­ly­je pa­ke­liui į Res­pub­li­ki­nę Šiau­lių li­go­ni­nę mi­rė sun­kiai su­ža­lo­tas še­šias­de­šimt aš­tuo­ne­rių vy­ras. Tai – jau ant­ra to­kia mir­tis pa­ke­liui iš Pak­ruo­jo į Šiau­lius. Sun­kūs li­go­niai ve­ža­mi de­šim­tis ki­lo­met­rų, nes, vyk­dant svei­ka­tos re­for­mą, Pak­ruo­jo li­go­ni­nė­je už­da­ry­tas Rea­ni­ma­ci­jos sky­rius. Li­ku­si rea­ni­ma­ci­jos pa­la­ta – ne­sun­kiems li­go­niams.

Maždaug 10 tūkst. Didžiosios Britanijos medicinos sistemos darbuotojų neteks darbo dėl reformos, kuria siekiama sumažinti Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos išlaidas, pranešė profesinės sąjungos „Karališkasis slaugos koledžas“ ( Royal College of Nursing) vadovas Piteris Karteris (Peter Carter), kuriuo remiasi laikraštis „The Daily Telegraph“. P. Karterio teigimu, mažinant Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos išlaidas, siekiama per ateinančius ketverius metus sutaupyti 15–20 mlrd.

Vyriausybė pernai prieš Kalėdas patvirtinusi Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiąjį etapą vienu mostu nutarė sunaikinti mažiausiai dešimt ligoninių, negalvodama nei apie juose dirbančius medikus, nei apie jų pacientus. Sveikatos priežiūros sistemai būtinos reformos ir jos pertvarka – dėl to niekas nesiginčija.

Atidžiai sveikatos reformos žingsnius sekantis buvęs sveikatos apsaugos sistemos strategas, administratorius, politikas, dabartinis "Sodros" Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis mano, kad kai kurie šios srities sprendimai yra klaidingi ir gali brangiai kainuoti. - Dirbdamas Klaipėdos apskrities vyriausiuoju gydytoju, buvote bene vienintelis, atkakliai siekęs specializuotų ligoninių prijungimo prie daugiaprofilinės. Ko nepavyko padaryti Jums vadovaujant, realizuojama dabar.