sveikatos apsauga

Beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų teigia per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Remiantis tyrimo duomenimis, beveik kas antras (48 proc.

Klaipėdos universiteto ligoninę (KUL) palieka keturi radiologai, darbas laikinai bus užtikrinamas nuotoliniu būdu.  „Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“ per spalį palieka 4 gydytojai radiologai“, – BNS informavo laikinasis Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Jonas Sąlyga.  Pasak jo, ligoninės administracija ir personalas stengiasi užtikrinti, kad Radiologijos skyriaus darbas nebūtų sutrikdytas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys mano, kad visus medikų išėjimo iš gydymo įstaigų atvejus vienija ne valdančiųjų pradėta įgyvendinti sveikatos reforma, o vadovų kaita. Be to, pažymi ministras, medikų judėjimas yra natūralus reiškinys.

Trys buvę socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrai atviru laišku kreipėsi į dabartinį sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Laišką pasirašę politikai Vytenis Andriukaitis, Gediminas Černiauskas ir Juozas Olekas ragina ministrą peržiūrėti pradėtą sveikatos reformą ir, jų teigimu, stabdyti sveikatos priežiūros paslaugų centralizaciją.

Kyšių sveikatos sektoriuje mažėja, bet sritis išlieka viena korumpuočiausių, rodo „Eurobarometro“ tyrimas. Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šįmet kyšį sveikatos sektoriuje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė davę 4 proc. gyventojų (pernai – 7 proc.). Tai yra penkis kartus mažiau nei 2013-aisiais, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų. Daugiau kaip pusė (53 proc.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sako matantis poreikį peržiūrėti sveikatos reformą. „Be abejo, reikėtų kardinaliai peržiūrėti ir tikrai aš asmeniškai nepritariu daugeliui veiksmų, kurie yra padaryti, ypatingai apie ligoninių atskirų skyrių uždarymą, tai reikėtų iš esmės tikrai peržiūrėti ir priimti sprendimus“, – Žinių radijui penktadienį kalbėjo S. Skvernelis.

To dar nėra buvę – Zarasų ligoninę paliko net 12 gydytojų, teko stabdyti vidaus ligų, reanimacijos, dienos chirurgijos skyrių darbą. Iš pareigų pasitraukė ir įstaigos vadovas. Šis tvirtina, kad neeilinė situacija susiklostė dėl naujosios Zarasų merės požiūrio. Kitą savaitę į Zarasus aiškintis situaciją vyks sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Dvejus metus Zarasų ligoninėje dirbantis jaunas gydytojas pluša neskaičiuodamas valandų.

Valdantieji ir institucijų vadovai sako, kad sveikatos apsaugos sistema pasirengusi dirbti karo sąlygomis, bet opozicija su tuo nesutinka. Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Sveikatos reikalų komitetai uždarame posėdyje išklausė informaciją apie sveikatos sistemos pasirengimą išorės grėsmėms ir darbą krizių bei karinių grėsmių atveju.

Baltieji rūmai trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Teksaso teisėjas gali imtis veiksmų, kad visoje šalyje būtų uždraustas vaistas, kuriuo atliekama daugiau nei pusė abortų Jungtinėse Valstijose, pavadindami tai pražūtingu draudimu. Mifepristonas, dar žinomas kaip RU-486, yra vienas iš dviejų vaistų, naudojamų medikamentiniam abortui atlikti, komponentų ir JAV parduodamas jau daugiau kaip 20 metų. „Kaip žinote, toks sprendimas būtų beprecedentis ir pražūtingas moterims.

Kauno klinikose trečiadienį atidarytose mamos-naujagimių intensyviosios terapijos palatose mama kartu su neišnešiotu kūdikiu galės praleisti visą parą. „Tai pirmosios tokio tipo palatos Lietuvoje – iki šiol Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje mamos kartu su kūdikiais būti galėdavo, tačiau palatos buvo nepritaikytos nuolat gyventi ir slaugyti naujagimį“, – rašoma klinikų pranešime. Šios palatos veiks Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.

Siekiant subalansuoti darbo krūvius šeimos gydytojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skyrė papildomą finansavimą 450 darbuotojų, kurie papildys šeimos gydytojų komandas. Šiems specialistams finansuoti numatyta skirti papildomai bent 10 mln. eurų per metus. Šis papildymas yra dalis ministerijos plano suburti šeimos gydytojų komandas, kurios padėtų šeimos gydytojams jų kasdieniame darbe bei pagerintų pacientų patirtį gydymo įstaigose, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Karantinų įvedimas per COVID-19 pandemiją turėjo vieną svarbiausią tikslą – neleisti ligoninėms persipildyti. Vyriausybės tikėjosi užkirsti kelią infekcijų plitimui, taip laimėdamos daugiau laiko pajėgumams didinti. Tačiau galiausiai didžioji dalis šių papildomų pajėgumų liko nepanaudoti.

Šveicarija planuoja Lietuvai skirti beveik 48 mln. eurų sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietinio aktyvumo skatinimui, pranešė Finansų ministerija. Pagal šiemet birželį Šveicarijos ir Europos Sąjungos pasirašytą memorandumą dėl antrojo Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai suplanuota skirti apie 48 mln. eurų, kurie turi būti panaudoti iki 2029 metų gruodžio.  „Tęsiant daugiametę bendradarbiavimo patirtį ir toliau investicijomis bus skatinami pokyčiai sveikatos apsaugos srityje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Klaipėdoje bus galima steigti universitetinę ligoninę, o jos dalininku galės tapti Klaipėdos universitetas. Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos. Už jas balsavo 102 parlamentarai, prieš buvo 14, susilaikė 18. Pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.

Kitą savaitę planuojama sudaryti galimybę sustiprinančia doze pasiskiepyti ir po trijų mėnesių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Pirmosios žinutės apie omikron rodo, jog asmenys, pasiskiepiję dviem dozėmis, turi maždaug 50 procentų apsaugą, pasiskiepijusieji stiprinamąja doze, tai yra trimis dozėmis, turi iki 75 procentų apsaugą.

Ruošiami keisti teisės aktai rajoninių ligoninių vadovus verčia griebtis už galvų. Jie nuogąstauja, kad jau po kelių metų įstaigose ne tik neliks dalies paslaugų, bet ir dar nesulaukus reformos iš rajonų pabėgs gydytojai. Ministerija teigia, kad pastabas išgirdo, tačiau nepaliauja kartoti, kad Lietuvos tikslas – pasiekti europinio lygio paslaugų kokybės kartelę.

2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatytas finansavimas 18-kai naujų paslaugų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.   „PSDF biudžetas yra įdomus ir geras, bus naudingas tiek pacientams, tiek ir sistemos darbuotojams. Nėra nė vienos eilutės, kur nematytume galimybių kažką auginti. Visi skaičiai yra augantys“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė ministras.    „Ne mažiau kaip 18 naujų paslaugų atsiranda.

Dalis su sveikatos priežiūra susijusių įstaigų dirba neefektyviai, todėl būtina optimizuoti jų veiklą, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai netveria pykčio – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų. Sveikatos priežiūros įstaigų atstovai skėsčioja rankomis – tai sisteminė problema, o ne ligoninės darbo spraga.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose planinės medicinos paslaugos kol kas dar nėra stabdomos, nors ligoninėse koronavirusu užsikrėtusių pacientų daugėja, BNS informavo gydymo įstaigų atstovai. Klaipėdos regione, kur epidemiologinė situacija yra prasčiausia šalyje, šiuo metu COVID-19 pacientams gydyti skirta kiek daugiau nei pustrečio šimto aktyvaus gydymo lovų, dar maždaug pusšimtis skirtas gydymui reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

Sveikatos apsaugos ministerija planuoja nuo COVID-19 skiepyti šalies paplūdimiuose, penktadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Tai ketinama daryti siekiant padidinti vakcinavimo punktų skaičių, kad vakcina būtų kaip įmanoma prieinamesnė tvirtai neapsisprendusiesiems dėl skiepo. „Planuojame ekstremaliai skambančius būdus, bet tikime, kad tai veiks: palapinės Palangos, Šventosios paplūdimiuose.

Planuojama leisti visiems norintiems pasiankstinti antrą „AstraZeneca“ skiepą, BNS patvirtino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta. „Bus leista visiems pasiankstinti, su tam tikromis sąlygomis“, – BNS pirmadienį sakė A. Šuksta. Daugiau detalių bus pateikiama spaudos konferencijoje 9 valandą.

Į dienos šviesą lenda vis daugiau istorijų apie psichologinį smurtą ir terorą. Daugėja medikų, kurie nebijo viešinti savo patirčių. Atmosferai kaistant, politikai pradeda ieškoti kaltųjų. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo Pirmininkė bado pirštais į ligoninių vadovus, o Sveikatos apsaugos ministras akcentuoja nepadarytus praėjusių Vyriausybių darbus. Buvusi Šiaulių ligoninės darbuotoja dalijasi savo istorija apie psichologinį smurtą, kurį jai teko patirti prieš porą metų.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį pritarė sveikatos apsaugos ministro Maksymo Stepanovo atleidimui iš pareigų.  Ukrainos ministro pirmininko Deniso Šmyhalio teikimą atleisti sveikatos apsaugos ministrą M. Stepanovą Aukščiausioji Rada gavo gegužės 14 dieną. Šias pareigas M. Stepanovas ėjo nuo 2020 metų kovo 30 dienos. M.  Stepanovas 2017–2019 metais buvo Odesos srities administracijos vadovas.

Įvykęs krizinis įvykis yra itin skaudus medikų bendruomenei. Suprantama, kad tokiu atveju visi tikimės greitų atsakymų ir sprendimų. Visgi, norint sisteminių pokyčių ir esminių problemos sprendimų, reikia užtikrinti ne neapgalvotą ir greitą reakciją, o visų aplinkybių analizę ir objektyvų išorės vertinimą, sudaryti galimybes išklausyti kiekvieną grupę, užtikrinant anonimiškumą.

Krizinis įvykis Šiaulių ligoninėje išryškino su darbo santykiais ir sąlygomis susijusius sunkumus, kurie reikalauja atskiro vertinimo ir vykdymo proceso. Šiuo tikslu nuo šiandien įsigalioja sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl pokyčių inicijavimo grupės sudarymo ir veiklos – iki rugpjūčio 1 d. ši grupė atliks vertinimą bei parengs siūlymus, kokiose srityse ir kokie veiksmai turi būti atlikti, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką bei darbuotojų psichologinę gerovę.

Registracija masiniam vakcinavimui turėtų prasidėti gegužės antroje pusėje, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Aš manau, kad labiausiai realistinis etapas yra gegužės antra pusė, kai mes jau galėsime sakyti, kad esame tikrai techniškai pasiruošę, matyt, tam momentui jau būsime ir išsėmę galimybes ir prioritetinėse grupėse“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ sakė ministras. Jis pakartojo, žmonės turėtų būti vakcinuojami etapais.

Lietuvos teisėjai gavo Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, kad jie gali būti skiepijami prioriteto tvarka, nors ir nėra tiesiogiai įvardyti kaip prioritetinė grupė ministro Arūno Dulkio įsakyme. Teisėjai, priešingai nei policijos, žvalgybos ar pasienio pareigūnai, nėra tiesiogiai įvardyti ministro įsakyme kaip prioritetinė grupė.

Norvegijoje po paskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina dėl kraujavimo smegenyse mirė sveikatos apsaugos darbuotoja, tačiau jokia tiesioginė sąsaja su skiepu nebuvo nustatyta, pirmadienį pranešė pareigūnai. Tai antras toks mirties atvejis Norvegijoje per kelias dienas. Praėjusį ketvirtadienį imdamasi atsargumo priemonių šalis sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Šiuo metu dauguma pedagogų, kuriuos buvo numatyta šiame etape paskiepyti nuo COVID-19, yra gavę vakcinos dozę, įsibėgėja vyriausių amžiaus grupių žmonių vakcinacija, sako sveikatos apsaugos viceministrė. „Iš esmės šią savaitę bebaigiame su pirmąja vakcinos doze pedagogams ir jau pakankamai aktyviai pradedame vakcinuoti 80 plius vadinamąją asmenų grupę, vyresnių žmonių amžiaus grupę.

Nors Lietuva turi bėdų dėl koronaviruso statistikos, rodikliai, kuriais paremtos karantino priemonės, yra tikslūs, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, karantino režimo priemonių planas yra paremtas dviem skaičiais: atvejų skaičiaus pokyčiu ir teigiamų testų dalimi, abu jie gaunami iš pirminių šaltinių. „Šiuos du pagrindinius rodiklius mes tikrai turime kokybiškus ir tikrai galime jais pasitikėti“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar Seimo narys Aurelijus Veryga prakalbo apie padarytas klaidas bandant suvaldyti koronaviruso pandemiją. Jis savo darbą ministro poste vertina septynetu, bet pripažįsta, kad kai kurių klaidų nepavyko išvengti. Viena jų – tai planinių sveikatos paslaugų sustabdymas. Žinių radijo laidoje „Puikūs pralaimėjimai“ A. Veryga pripažino, kad karantinas jam taip pat yra tam tikras iššūkis.

Karantinas Lietuvoje greičiausiai bus pratęstas, tačiau tikėtina, jog gali būti įvesti kai kurie atlaisvinimai, sako sveikatos apsaugos viceministrė. „Pats savaime žodis „karantinas“ nereiškia, kad mes turėsime tokio lygio suvaržymus, kokius mes turime dabar. Kalbėti apie tai, kad karantinas bus pratęstas, turbūt yra teisinga ir jis bus pratęstas dar žymiam laiko tarpui.

Pirmasis naujojo sveikatos apsaugos ministro žingsnis turėtų būti jau esamos koronaviruso pandemijos valdymo sistemos, taip pat turimų duomenų įsivertinimas, sako į šią poziciją siūlomas buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys. „Kas nevaldo duomenų, tas nevaldo krizės. Pirmas dalykas, kurį riekia pasitikrinti, ar yra komandoje žmonių, kurie moka analizuoti duomenis. Negalima analizuoti bet kokių duomenų. Reikia pasitikrinti, ar turimi duomenys yra tikrai kokybiški.

Lietuvos ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 1437 žmonės, 109 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Deguonies kaukės reikalingos 755 ligoniams, plaučių ventiliacija taikoma 66. Pagal 60 iš 61 gydymo įstaigos pateiktus duomenis, šiuo metu Lietuvoje užimtos 8 tūkst. 911 ligoninių lovų iš 16 tūkst. 785. Iš 669 reanimacijos lovų užimtos 373, dirbtinės plaučių ventiliacijos – 220 iš 618, iš lovų, kuriose yra deguonies tiekimas, užimtos 2 tūkst.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad į sveikatos apsaugos ministrus buvusį valstybės kontrolierių Arūną Dulkį pasiūlė, nes jis sistemiškai išmano problemas. „Mano pasirinkimas susijęs su situacija, kuri yra šiuo metu, taip pat ir su sisteminėmis problemomis sveikatos apsaugoje. Aš manau, kad A. Dulkys yra sukaupęs gerą patirtį būdamas valstybės kontrolieriumi, gerą išmanymą apie sistemų problemas“, – po susitikimo su prezidentu sakė I. Šimonytė.

Koalicijos partnerių pasirašytoje sutartyje didelis dėmesys skiriamas sveikatos apsaugai. Be kovos su koronavirusu, išskirtas ir siekis teikti kokybiškas medicinos paslaugas, pasitelkiant privačias įstaigas. Dalis politikų spėjo pasipiktinti tuo ir įvardija kaip sveikatos sistemos privatizavimą.

Vos spėjo pasibaigti Seimo rinkimai, dabartinių valdančiųjų ir ateinančiosios pozicijos atstovai jau spėjo susikirsti bene svarbiausiu šiuo etapu šaliai klausimu. Konservatorių lyderiams metant kaltinimus, neva duomenys dėl koronaviruso šalyje yra slepiami, ministras Aurelijus Veryga paragino greičiau rasti jo įpėdinį, kad galėtų dabartinę situaciją nušviesti kuo plačiau.

Vos spėjo pasibaigti Seimo rinkimai, dabartinių valdančiųjų ir ateinančiosios pozicijos atstovai jau spėjo susikirsti bene svarbiausiu šiuo etapu šaliai klausimu. Konservatorių lyderiams metant kaltinimus, neva duomenys dėl koronaviruso šalyje yra slepiami, ministras Aurelijus Veryga paragino greičiau rasti jo įpėdinį, kad galėtų dabartinę situaciją nušviesti kuo plačiau.

Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino saviizoliacijos namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisykles. Darant pakeitimus, atsižvelgta į dažniausiai pasitaikančias situacijas, padarytos tam tikros išimtys dėl saviizoliacijos ir tyrimų dėl koronaviruso (COVID-19). Nuo šiol izoliacija netaikoma Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, lydintiems oficialios delegacijos narius.

Lietuvoje sumažėjo pasitikėjimas sveikatos apsauga, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Valstybės kontrolė užėmė aukščiausias iki šiol pozicijas per visą stebėjimo istoriją, rodo šeštadienį laikraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, sveikatos apsauga pasitiki  42,6 proc. apklaustųjų (44,1 proc. liepą), o nepasitiki 26,4 proc. (24,4 proc. liepą).  „Pasitikėjimas sveikatos apsauga mažėja trečias mėnuo iš eilės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 13 d. imtinai, Molėtų, Kauno, Trakų, Švenčionių, Šilalės, Jurbarko, Tauragės ir Pasvalio rajonų, taip pat Elektrėnų savivaldybės, Vilniaus ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Šiose 11 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Lenkijos sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis, vadovavęs šalies atsakui į koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemiją, antradienį paskelbė atsistatydinantis, pranešė visuomeninis radijas. Ministras sakė jau ne vieną mėnesį taręsis dėl galimybės pasitraukti. L. Szumowskis sakė susitaręs su premjeru Mateuszu Morawieckiu, kad pasiliks poste, kol bus užbaigti keli svarbūs projektai, įskaitant skaitmeninių technologijų įdiegimą į Lenkijos sveikatos apsaugos sistemą.

Stacionarines paslaugas atnaujino kone visos šalies gydymo įstaigos, sako Valstybinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas. Pasak jo, tikslios informacijos iš įstaigų apie liepą suteiktas paslaugas tikimasi sulaukti kiek daugiau nei po savaitės, tačiau „duomenų suvedimo dinamika leidžia išreikšti atsargų optimizmą dėl paslaugų teikimo apskritai“. „Visų pirma, norėčiau pasakyti apie kiekį įstaigų, kurios atnaujino paslaugas.

Koronaviruso epidemijai ir karantinui sveikatos apsaugos sistemą apvertus aukštyn kojomis, dažnas susidūrė su problemomis ir neaiškumais – kur kreiptis prireikus pagalbos, kaip ją gauti ir t.t. Tačiau nors ir karantinas baigėsi – koronavirusas niekur nedingo, todėl neaiškumų, kaip elgtis sveikatos priežiūros įstaigose, dar vis apstu.

Šiuo metu nėra poreikio vėl tam tikrose vietose įvesti privalomą veido kaukių dėvėjimą, sako sveikatos apsaugos ministras. „Kol kas poreikio grįžti prie privalomo kaukių naudojimo nėra“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Aurelijus Veryga. Jis pabrėžė, kad poreikio nėra šiuo metu, bet jis gali atsirasti kitą savaitę ar kitą mėnesį, jei epidemiologinė situacija blogės.

Privalomų vaistinėms turėti vaistų sąrašas trumpės, žada sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ir sako, kad tai bus padaryta jau šią savaitę.   „Ligonių kasa šią savaitę  keis tą savo įsakymą, kuriuo nustatoma, koks vaistų sąrašas turės būti vaistinėje. Bus nustatytas kainos kriterijus. Tai vaistai, kurie kainuoja mažiau negu 150 eurų privalės būti vaistinėje, o brangesni  vaistų vaistinės neturės laikyti“, – pirmadienį LRT radijui teigė K. Garuolienė.

Kone du mėnesius skausmą krūtinės plote kentęs vyras, pabandęs kreiptis į gydytoją konsultacijos telefonu, sulaukė patarimų, kurie nepadėjo. Vėliau, paprašius gydytojos dėl duriančio skausmo apžiūrėti gyvai, vyras sulaukė frazės, kad jo „nenudurs“ ir numesto ragelio. Poliklinikos vadovybė pripažįsta, kad dėl gydytojos bendravimo su pacientais skundų buvo ir anksčiau.