sveikatos apsauga

Ispanijos daržovių ir vaisių tiekėja „Frunet“ pareikalavo iš Hamburgo 2,3 mln. eurų kompensacijos už melagingus duomenis apie ispaniškuose agurkuose rastas bakterijas, pranešė firmos advokatė Brigitta Varadinek. Per žarnyno infekcijos epidemiją, kilusią 2011 m. gegužę–liepą, vokiečių ekspertai įtarė, kad užkrato šaltinis yra bakterijos Escherichia coli (EHEC). Politikai perspėjo gyventojus nevartoti ispaniškų agurkų, dėl to smarkiai sumažėjo pardavimai.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Juozas Pundzius mano, kad per pastaruosius 20 metų ypač sustiprėjusi asmens sveikatos priežiūros sistema pajėgi teikti žmonėms aukščiausio lygio paslaugas.

Kiekvienas Didžiosios Britanijos nacionalinės sveikatos sistemos paslaugomis besinaudojantis asmuo turėtų tapti mokslinių tyrimų dalyviu, o informacija apie jų sveikatos būklę turėtų būti prieinama privačioms sveikatos priežiūros firmoms, pareiškė Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kuriuo remiasi BBC naujienų tarnyba. Premjero teigimu, taip Nacionalinės sveikatos sistemos pacientai Anglijoje padėtų kovoti su ligomis.

Nuo nau­jų me­tų no­rint iš­si­kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą, tai bus ga­li­ma pa­da­ry­ti tik per tar­pi­nin­kus. Uk­mer­gės grei­to­sios pa­gal­bos dis­pe­če­ri­nės funk­ci­jas pe­rims Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­tis. Kiti mažesni miesteliai taip pat neteks savo dispečerinių. Numatyta, kad vietoj dabar šalyje veikiančių 56 liks tik 10 greitosios medicinos pagalbos stočių ir tiek pat dispečerinių.uose liktų tik jiems pavaldūs postai.

Lenkija vakar pagaliau atskleidė kortas, apie kurias jau seniai privalėjo žinoti Lietuvos energetikos strategijos planuotojai, tačiau mūsų Vyriausybė visa tai tebeslepia nuo savo šalies piliečių. Lenkų energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) oficialiai paskelbė, kad Visagino atominis projektas šiai valstybei nėra įdomus. Regioniniu vadintas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas virsta tik vienos valstybės našta.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

JAV pasaulyje užima 28 vietą vietą pagal gyvenimo trukmę (žemiau už Čilę ir Graikiją), tačiau tuo pat metu brangiausiai moka už sveikatos apsaugą Naujas Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos tyrimas parodė, kad amerikiečių ligoninių pacientai gauna sveikatos apsaugos paslaugas, kurios yra neadekvačios jų kainai, praneša The Daily Mail.

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų skambinti pavojaus varpais – po dešimtmečio šalies rajonų sveikatos priežiūros įstaigų darbas gali būti visiškai paralyžiuotas dėl medikų stygiaus. Šiemet medikų emigracijos mastas gali būti pasiekęs naujas aukštumas. Tačiau sveikatos politikos strategai dėl tuštėjančių ligoninių linkę kaltinti savivaldą. Kol kas gydytojų trūkumą užmaskuoja pensinio mažiaus ir keliais etatais dirbantys specialistai.

Alytaus apskrities ligoninės moderniausiame Dzūkijoje Traumatologijos ir ortopedijos skyriuje atlikta tūkstantoji kelio sąnario keitimo operacija. Anot medikų, šiuolaikinė įranga ir gydytojų kvalifikacija sutrumpina pacientų pooperacinį periodą ir reabilitaciją, praneša LTV „Šiandien“. Tokių operacijų kaip tūkstantoji kelio sąnario keitimo operacija po Traumatologijos ir ortopedijos skyriaus rekonstrukcijos Alytaus ligoninėje daugėja.

Medikai sako, kad prie eilių konsultacinėse poliklinikose teks priprasti. Esą žmonės pas gydytoją net po tris mėnesius priversti laukti, nes šiuo metu Lietuvoje yra per mažai medikų. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad medikų trūksta dėl netolygaus specialistų pasiskirstymo gydymo įstaigose ir emigracijos. Šiaulių ligoninės konsultacinės poliklinikos koridoriuose driekiasi pacientų eilės.

Buvęs Rusijos finansų ministras ir vicepremjeras Aleksejus Kudrinas, kurį Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas praėjusį mėnesį atstatydino iš jo posto dėl kritikos prezidento vykdomai politikai, dar kartą viešai pareiškė apie dabartinės valdžios klaidas. Pirmadienį, kalbėdamas tarptautiniame forume, Kudrinas pareiškė, kad išlaidų karinėje srityje augimas kelia didelę grėsmę medicinos ir švietimo sektoriams. Su Kudrinu sutinka ir kiti ekonomistai bei žurnalistai.

„Dėl konservatorių Vyriausybės nesugebėjimo tvarkytis Lietuva jau jaučia gydytojų stygių. Sumažintas medikų darbo užmokesčio fondas, atsivėrusi Vokietijos darbo rinka paskatino sveikatos specialistus išvykti į užsienį. Dėl to kenčia Lietuvos žmonės“, – sako LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Žiniasklaida plačiai nušvietė ne vieną atvejį, kai šeimos gydytojo siuntimus konsultacijai į Onkologijos klinikas turintys žmonės keletą mėnesių negali gauti talono pas gydytoją.

Graikijoje ketvirtadienį streikuoja taksistai ir gydytojai, protestuodami prieš šalies vyriausybės reformas. Taksistai paskelbė 24 valandų streiką, reikalaudami atšaukti vyriausybės parengtą naująjį įstatymo projektą dėl licencijų dirbti šioje srityje.

Prieš ke­le­rius me­tus pri­spau­dęs sunk­me­tis pri­ver­tė kruopš­čiau tvar­ky­tis ir ieš­ko­ti bū­dų, kaip su­tau­py­ti kiek įma­no­ma dau­giau. Šie­met val­džia ėmė tri­mi­tuo­ti – ša­lies eko­no­mi­ką glos­to pir­mie­ji švie­sos spin­du­liai. Tie­sa, toks gau­de­sys taupy­mo re­cep­tų paieš­kų nė kiek ne­pris­tab­dė – ir to­liau re­for­muo­ja­ma vals­ty­bi­nių įstai­gų sis­te­ma.

„Pasirūpink sveikata šiandien – išvengsi ligų rytoj!“ Tokiu šūkiu remdamasi VŠĮ „Saugok save“ pristatė tyrimą apie tai, kaip Lietuvos gyventojai rūpinasi savo sveikata. Deja, apklausos rezultatai parodė, kad mes net neturime išsiugdę tokio įpročio – sveikata susirūpiname dažniausiai jau tik susirgę. Statistikos departamento ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenys kelia nerimą: užkrečiamų ligų atvejų daugėja.

Jau ne pirmus metus kalbama, kad asmenis, turinčius žalingų įpročių, reikėtų apmokestinti didesniu sveikatos draudimo mokesčiu. Neseniai paaiškėjus šokiruojantiems tyrimo rezultatams, vėl aktyviau apie tai prakalbta. Ne veltui sakoma, kad sveikata – brangiausias žmogaus turtas, tačiau ne visi juo laiku pasirūpina. Tad valdžios galvos, tikėdamosi nors kiek paskatinti gyventojus labiau savimi pasirūpinti, jau ne vienus metus kalba apie tai, kaip būtų galima tai geriau padaryti.

Jau greitai skambutis pakvies mokinius rugsėjo pirmąją į mokyklas. Mokyklų aplinka sveikatos saugos reikalavimų užtikrinimas turi neabejotiną reikšmę vaikų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Parengiant mokyklas naujiems mokslo metams būtina vadovautis Lietuvos higienos normos HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “ nuostatomis (Žin.,2010,Nr.

Vis daugiau jaunų mmedikų vos baigę mokslus dirbti išvyksta į užsienį, o Lietuvoje likusių gydytojų amžiaus vidurkis nuolat auga. Jei situacija nesikeis, kokios perspektyvos laukia mūsų sveikatos apsaugos sistemos? Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu, atliko didžiausią ir išsamiausią žmogiškųjų sveikatos priežiūros išteklių tyrimą „Dienos fotografijos“ analizė“, kuris aiškiai parodė, kokie sveikatos apsaugos sistemos valdymo iššūkiai laukia ...

Šiandien Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai (Rūmai), kurie buvo įsteigti liepos 7 d. Anot steigėjų, viena iš pagrindinių Rūmų užduočių — pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, skatinant sveikos gyvensenos principų populiarinimą bei diegiant į šalies sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą natūralios medicinos principus bei atnaujinti šalies sveikatos apsaugos sistemą originaliomis, efektyviomis ir pigesnėmis sveikatos t...

Badaujančiais pasiskelbę Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojai, patys to nežinodami, pasitarnavo valstybės lėšomis maitinamiems Šiaulių vargšams. Nuo bado akcijos pradžios, Tardymo izoliatoriaus vadovybės iniciatyva, nakvynės namų gyventojams ir labdaros valgyklos klientams išdalyta šimtai porcijų patiekalų iš mėsos, daržovių, grūdų patiekalų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerija bei Vilniaus savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru Vilniuje vykdo akciją „Gimiau nerūkantis“. Akcijos metu gegužės 31-ąją, Pasaulinę dieną be tabako, Vilniuje gimę naujagimiai apdovanoti akcijos marškinėliais su užrašu „Gimiau nerūkantis/i“. Akcijos tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į rūkančių tėvų įtaką savo ir savo vaikų sveikatai bei paraginti visuomenę atsisakyti šio žalingo įpročio.

Gydymo įstaigoms keliami reikalavimai laiku teikti kokybiškas prieinamas paslaugas po kelerių metų gali subliūkšti lyg muilo burbulas. Gydymo įstaigų vadovai apmaudžiai kalba, kad po 10 metų nebebus specialistų, kurie šias paslaugas teiks. Patyrę medikai išeis į pensiją, o jauni masiškai išvyksta į užsienį. Kaip prisikviesti specialistų į gydymo įstaigas – įstaigos vadovų reikalas, nes Sveikatos ministerija nusiplauna rankas.

Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Romas Valentukevičius savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl motinų skundų. Skundžiamasi, kad nėščiosioms, atsisakiusioms nėštumo ir gimdymo atostogų, nemokama ligos pašalpa, net ir tais atvejais, kai nėščiosios liga yra nesusijusi su nėštumu, o apie pasikeitusią tvarką nėščiosios negali gauti tinkamos informacijos ne tik iš „Sodros“, bet ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Parlamentarai svarstys Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus dėl gydymo įstaigų vadovų rotacijos. Antradienį Seime pateiktos valstybės vadovės iniciatyva parengtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos. Po pateikimo už pataisas balsavo 37, prieš - 9 parlamentarai, 25 Seimo nariai susilaikė. Prezidentės pateiktomis pataisomis siūloma įvesti penkerių metų kadencijas ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams.

Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas, tačiau ir politikai, ir gydytojai, ir pacientai pripažįsta, kad nemokama medicina Lietuvoje – tik afiša. Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Vilniaus universitetas (VU) bei informacinių technologijų bendrovė BAIP pranešė prisidėsiantys prie šalies farmakologijos ir medicinos inovacijų plėtros.

Ne saujomis ryti tabletes, o tiesiog nesirgti. Su tokiu lozungu kyla sąjūdis, nusitaikęs į sveikatos apsaugos sistemos perversmą. Naujojo sąjūdžio esmė – skatinti sveiką gyvenseną bei įteisinti natūraliąją mediciną. Sveikatos sąjūdžio entuziastai, mokslininkai, medikai teigia, kad šiandieninė cheminė medicina yra farmacininkų valdoma, nes vaistų versle sukasi milijardai litų.

Norint patekti į Biržų ligoninę reikia įveikti kliūčių ruožą. Jos būna įvairios ir netikėtos, todėl žmonėms tenka griebtis ir netradicinių būdų – pavyzdžiui, išvadinti gydytoją gyvuliu. Pasiūlė guldyti į ligoninę Kuriozai, patenkant į Biržų ligoninę, nesibaigia. Medikų pagalbos nesulaukę žmonės, nebežinodami, ko griebtis, prašo padėti „Šiaurės rytų“. Redakcija sulaukė telefono skambučio.

Lietuvos medikai pirmieji Baltijos šalyse atliko modernią operaciją dviem ligoniams, kurie ištisą parą buvo varginami smarkių ir vaistais neišgydomų viso kūno traukulių. Dėl jų sergantieji negalėdavo likti vieni. Tačiau modernią, bet brangią operaciją valstybė per metus išgalės kompensuoti tik keliems žmonėms. Visiškai suluošintas jaunas vyras buvo po paprasčiausio ausies uždegimo.

Briuselis Lietuvai ir kitoms ES narėms primetė naują direktyvą, kuriai įgyvendinti reikės daug papildomų pinigų ir taip jau skurdžiame Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF). Todėl Sveikatos apsaugos ministerija neatmeta galimybės, kad dirbantiems žmonėms teks didinti įmokas į minėtą fondą. Didės išlaidos Europos Parlamentas pritarė Pacientų teisių direktyvai, kurią valstybės privalės įgyvendinti per 30 mėnesių nuo jos įsigaliojimo.

Valdininkai pripažįsta, kad gydymo įstaigose įsitvirtinančio simbolinio registracijos mokesčio uždraudimas neturi teisinio pagrindo. Simbolinis – kelių litų renkamas kas mėnesį, didesnis – kas metus. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad teisinio pagrindo uždrausti naują finansinę naštą pacientams kol kas nėra, praneša LTV „Šiandien“. Prieš kelerius metus sveikatos apsaugos valdininkai tik diskutavo apie tokio simbolinio mokesčio, koks patvirtintas kaimyninėje Latvijoje, įvedimą.

Lietuvoje nustatyti dar du mirties nuo gripo atvejai. Iš viso šį sezoną šalyje mirė jau keturi gripo A(H1N1) virusu užsikrėtę žmonės. Kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, sausio 9 dieną nuo gripo mirė 74 metų vyras, kuris praėjusių ketų gruodžio 30-ąją kreipėsi į medikus ir buvo paguldytas į Kauno klinikų reanimaciją. Sausio 13 dieną mirė Vilniaus universiteto Santariškių klinikose mirė 67 metų vyras, kuris gripu susirgo gruodžio 17 dieną.

Vilniaus mieste gripas perkopė epidemijos lygį. Praėjusią savaitę, sausio 3-9 dienomis, Vilniuje 10 tūkst. gyventojų teko 104,9 susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis atvejo. Moksleiviams grįžus iš atostogų šis skaičius gali dar augti.

Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Kaip ir patirtis bei kelionių įspūdžiai, papildytų daugelis. Tai kodėl gi šių dviejų dalykų nesujungus – nepakeliavus ir nepagerinus sveikatos tuo pat metu? Lietuvoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie medicinos turizmą. Ir ne veltui. Prieš dešimtmetį ar daugiau šią verslo nišą atradusios šalys šiandien skaičiuoja pelnus.

Valdžia suplanavo gausesnį biudžetą, bet gyventojai pagerėjimo nepajus. Ypač ligotieji. Mat nors sveikatos apsaugai skirta keliais milijonais daugiau, gydymo įstaigos toliau nyks, eilės netrumpės. Specialistai tvirtina, kad pinigų užtenka, tik jie išgaruoja nepasiekę pacientų. Sveikesni nebūsime Kitąmet sveikatos apsaugai kartu su Privalomojo sveikatos draudimo fondu planuojama skirti 4,168 mlrd. litų– šiemet ši suma siekė 4,004 mlrd. litų.

Lietuvos sveikatos apsaugos reforma pradėta ne nuo to galo, sveikatos sistemai pinigų pakanka, tačiau juos reiktų protingai paskirstyti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ligų prevencijai, sveiko gyvenimo būdo, sporto propagavimui, o ne didžiąją dalį energijos ir finansinių resursų išeikvojant medicinai. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje jos dalyviai svarstė, ar nuo jau balandžio įgyvendinama sveikatos apsaugos reforma padarys Lietuvos žmones sveikesnius.

Paskutinės sveikatos reformos vaisiai apkarto mažųjų ligoninių savininkėms – savivaldybėms. Dešimties rajonų merai kartu su savo įsteigtų gydymo įstaigų vadovais lapkričio pradžioje kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), Seimą ir Vyriausybę, kad nustotų žlugdyti ligonines. Praėjus daugiau nei trims savaitėms nesulaukta jokio atsakymo. „Kapų tyla“, – taip SAM ir kitų valdžios institucijų reakciją į kreipimąsi apibūdino Gargždų ligoninės vadovė Alma Grikšienė.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai dviem valandoms tapo paprastais žmonėmis – iš Seimo aukštybių nusileido į Vilniaus poliklinikas. Ir pamatė, kad ten kur kas baisiau, nei jie įsivaizdavo sėdėdami parlamento rūmuose. Pamatė realybę Sveikatos reikalų komitetas į pagalbą pasitelkė Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos bei kitus specialistus, nepabijojusius įkišti nosių į sostinės poliklinikas.

Tik dešimtadalis savivaldybių įsisteigė „žemo slenksčio“ kabinetus, kur probleminiai žmonės gali eiti nemokamai tirtis, ar nėra infekuoti ŽIV. Kol šalyje trūksta tokių kabinetų, nevyriausybininkai sako, kad ne tik nestabdomas ŽIV plitimas, bet ir sunku apskaičiuoti tikruosius ŽIV mastus Lietuvoje, praneša LTV „Panorama“. Norintiesiems profilaktiškai pasitikrinti, ar nėra infekuoti ŽIV, ne taip jau ir paprasta, teigia su tuo susidūrusieji.

Kai kurie Kupiškio rajono kultūros ir medicinos darbuotojai lankytojus aptarnauja iki šiol nešildomose patalpose. Rajono valdžia tikina neturinti lėšų šiuo metu šildyti visų įstaigų, todėl darbuotojai turintys tai suprasti, praneša LTV laida „Šiandien“. Vietos gyventojai neskuba keiksnoti valdžios, tik jaudinosi dėl vienintelės kaime likusios pramogos – nešildomos bibliotekos. „Šiuo metu žiauriai šalta. Bibliotekininkė suvargus, pikta, o pikta nuo šalčio.

Pandeminio gripo vakciną platinusiems farmacininkams apgauti Lietuvos klerkus buvo lengviau negu atimti iš vaiko saldainį. Už milijoną litų iškištų vakcinų vartojimo laikas baigėsi, o jų suvartota mažiau nei penktadalis. O vakcinomis atsikratyti už savus pinigus įpareigotos pačios gydymo įstaigos. Tik medikai atskleidžia, kad sukelta panika padarė neįsivaizduojamų nuostolių žmonėms ir lėmė tokį pat pelną vaistų pramonei.

Sveikatos apsaugos sistemoje gimsta projektas, pagal kurį iš esmės nemokama liktų tik būtinoji pagalba. Už visas kitas paslaugas pacientams, išskyrus skurstančius asmenis, tektų primokėti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastebi, kad gydytojų emigracija iš trumpalaikės dažnai virsta ilgalaike ir yra susijusi su bendra ekonomine situacija. Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus teigimu, SAM neturi statistikos, kiek gydytojų ir slaugytojų iš Lietuvos realiai dirba užsienyje, kiek yra emigravusių, bet orientuotis leidžia Sveikatos apsaugos ministerijos išduodamų pažymų gydytojams skaičiai.

Lapkričio pirmąją baigiasi vakcinos nuo pandeminio gripo galiojimo terminas. Lietuva nuo šio gripo atmainos už milijoną litų įsigijo 27 tūkstančius dozių vakcinos, iš kurių buvo panaudota vos 5 tūkstančiai. Šia vakcina medikai agitavo nemokamai skiepytis ir nuo sezoninio gripo, tačiau besiskiepijantys mieliau renkasi sezoninio gripo vakciną, kuri yra mokama. Nepanaudotas vakcinas teks sunaikinti.

Sveikatos apsaugos specialistai ieško būdų, kaip įsigyti Europos Sąjungoje neregistruotų, bet daug pigesnių preparatų, praneša LTV „Šiandien“. Medikai sako, kad šiuo metu Lietuvoje medikamentų ambulatoriškai gydyti pacientams, sergantiems vaistams atsparia tuberkuliozės forma, tiesiog nėra.

Įvykdytas dar vienas gydymo įstaigų reformos etapas. Pasak ministerijos, jau turėtų būti prasidėjęs tikras rojus – taip vadinamais žaliaisiais koridoriais iš provincijos gabenami pacientai išskėstomis rankomis sutinkami aukštesnio lygio gydymo įstaigose, kur – aukščiausios rūšies medicininis aptarnavimas, aparatūra, veiksmingas gydymas... O kaip yra iš tiesų? Tiek pacientai, tiek rajono ligoninės medikai skina karčius reformos vaisius, kartais virstančius nesantaikos obuoliu.

Premjeras Andrius Kubilius paskelbė matąs didelių taupymo rezervų sveikatos apsaugos sistemoje. Tačiau ne tik ligoniai, bet ir medikai stebisi – kur tie rezervai? Taupymo sumetimais praėjusiais metais buvo uždaryti kai kurių rajonų ligoninių chirurgijos ir akušerijos skyriai, sumažinti atlyginimai medikams, aptarnaujančiam personalui. Ir kas iš to? Kaip ir buvo pranašauta, mažos ligoninės atsidūrė ant bankroto ribos.

Premjeras penktadienį patikino Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininką, kad kitais metais sveikatos apsaugai skirtos lėšos nebus mažesnės, o galbūt ir šiek tiek ūgtelės. Premjeras Andrius Kubilius su Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininku Antanu Matulu sutarė, kad planuojant sveikatos apsaugos biudžetą nebus taupoma nei medikų atlyginimų, nei žmonių sveikatos sąskaita.

Nuo senų laikų mes žinome, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, tačiau patys labai aktyviai reikalaujame visokių nemokamų dalykų iš valstybės. Ir tokiu būdų susidaro įspūdis, kad yra kai kurios sferos, kur mums kažkas privalo kažką duoti nemokamai. O jeigu negauname nemokamai, tai jau priežastis piktintis. Viena iš sferų, kur labai jau įprasta tikėtis nemokamų dalykų yra sveikatos priežiūros sistema.