sveika

Niekas nenuneigs, pykinimas – itin nemalonus jausmas. Pykinant apima silpnumas, pila šaltas prakaitas, oda išblykšta, gausėja seilėtekis, pulsas retėja, mažėja kraujospūdis. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja ir centrinė nervų sistema, ir hormoninė reguliavimo sistema. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad pykinimą ir vėmimą gali sukelti tiek fiziologinės, tiek psichologinės priežastys.

Kas yra „matcha“ ir jos stebuklingo ingrediento nauda sveikatai? Ji žalia, nemaloni, tačiau stebuklinga. Matcha tapo madinga ir arbatinėse ir grožio prekių parduotuvėse, tačiau kuo ji tokia ypatinga ir nusipelno tokio populiarumo? Matcha yra žalioji arbata, pati geriausia rūšis, šimtmečiais auginama Japonijoje. Visi ją mėgsta, ir nors ji turi kofeino, bet jo yra mažiau nei juodoje arbatoje ar kavoje.

Nors pagrindiniais laikomų COVID-19 simptomų yra trys, šią ligą gali pranašauti ir daugelis kitų. Tai gali būti įvairūs ne kokios savijautos požymiai – galvos skausmas, apetito nebuvimas, o taip pat ir sunkesni simptomai, kaip diarėja, vėmimas bei odos ir burnos audinių problemos. JAV oficialiai pripažįstamas ilgas koronaviruso simptomų sąrašas, o juo susirgę žmonės skundžiasi įvairiausiomis reakcijomis į ligą, rašoma mirror.co.uk.

Sustiprinti savo imuninę sistemą galima įvairiausiais būdais. Svarbiausia, žinoma, yra subalansuota mityba, tačiau kai kurios maistingosios medžiagos yra ypatingai svarbios. Mokslininkai atkakliai dirba šioje srityje, ieškodami efektyvių būdų įveikti COVID-19. Jei laikysitės paprastų taisyklių, jūsų imuninė sistema jus apsaugos nuo negandų. Imuniteto stiprinimui padės vitaminas D Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus mūsų kaulams ir raumenims.

Vienas ryškiausių pavasario rodiklių – galimybė maistą gaminti lauke. Artėjant savaitgaliui daugelis planuoja maistą ar šašlykus kepti ant žarijų. Vaistininkai pastebi, kad nors toks maisto paruošimo būdas nėra sveikiausias pasirinkimas, vis dažniau kepimui pasirenkamos daržovės, laikomasi rekomendacijų ir maistas neperdeginamas.

Labai svarbu atpažinti simptomus, perspėjančius apie galimus kraujo krešulius. Todėl pateikiame juos savo skaitytojams.  Kraujo krešėjimas yra svarbus organizmo procesas, kuris susižeidus apsaugo nuo pernelyg didelio nukraujavimo. Kraujo ląstelių rūšis, vadinama trombocitais, ir plazmos baltymai kraujuojant veikia kartu ir stabdo kraujavimą, sudarydami žaizdoje krešulį, kuris žaizdai užgijus savaime suyra.

Po Velykų liko daug šokoladinių kiaušinių? Puiki proga pasilepinti ne tik geru skoniu, bet ir geriau miegosite, jei prieš miegą suvalgysite ar išgersite šokolado, tvirtina miego ekspertai. Nesibaigianti pandemija ir karantinas neigiamai veikia žmonių miegą. Jei sunkiai užmiegate ar prastai miegate, tada ieškote būdų kaip situaciją pagerinti. Tačiau pirma perskaitykite, o jau po to galėsite valgyti šokoladą.

Įvairiomis venų ligomis serga daugiau nei pusė viso pasaulio gyventojų. Su venomis susijusios problemos ir jų simptomai, tarp jų ir kraujo krešuliai, itin paūmėja pavasario ir vasaros laikotarpiu, atšilus orams. Atpažinti kraujotakos sutrikimus yra gana paprasta, tačiau svarbu tai padaryti laiku, kitaip gali laukti nemalonios pasekmės. Šiltuoju metų laiku kyla daugiausia kraujotakos problemų, o venų ligų simptomai žymiai paūmėja.

Kiek išspausti gydomojo tepalo, kokį sluoksnį jo užtepti, kiek laiko trinti – ar tikrai žinome atsakymus į visus šiuos klausimus? Išgerti vieną ar dvi tabletes – aiškus nurodymas bei dozė, o su tepalais kiek sudėtingiau. Pasak sveikatos specialistų, netinkamai naudojant tepalus galima ne tik sukelti alerginę reakciją, bet ir apsinuodyti.

Naujai atliktas tyrimas nustatė, kad raudonplaukiai geriau toleruoja skausmą nei blondinai ar brunetai. Masačusetso ligoninės tyrėjai nustatė, kad odos ląstelės, melanocitai, kurie lemia žmogaus odos pigmentaciją, turi įtakos žmogaus skausmo pakantumui.

Nuo šlapimo nelaikymo kenčia dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Kokios priežastys lemia šią problemą, kokie simptomai įspėja, kad pagalbos reikia kreiptis nedelsiant ir kokie gydymo būdai padėtų išvengti kasdienio diskomforto? Laikiną šlapimo nelaikymą paskatinti gali alkoholio, kofeino, gazuotų gėrimų vartojimas, maisto produktai, kuriuose gausu prieskonių, cukraus ar rūgšties, citrusiniai vaisiai, vaistai – diuretikai, antidepresantai.

Nauja braziliškoji koronaviruso atmaina yra tris kartus mirtingesnė žmonėms iki 45 metų amžiaus, atskleidė naujas tyrimas. Brazilijos viešosios sveikatos institutas „Fiocruz“ praneša, kad nuo metų pradžios amžiaus grupėse nuo 30 iki 40, nuo 40 iki 50 bei nuo 50 iki 60 metų užsikrėtimo atvejų padaugėjo atitinkamai 565%, 626% ir 525%, rašoma dailystar.co.uk. Bendrai šalyje užsikrėtimų skaičius sumažėjo 316%, o tai reiškia, kad virusas pereina prie jaunesnio amžiaus grupių.

Paul McGeachin, 40-metis virtuvės šefas iš Glasgow miesto, pereitą antradienį neatsargiai prisilietė prie Sosnovskio barščio, pavojingiausio augalo Britanijoje. Dėl skausmų jis negalėjo net stovėti ir jam teko kreiptis į ligoninės priimamąjį. „Susiruošiau pažvejoti, dėvėjau kelnes iki pusės blauzdų. Niekada nebuvau girdėjęs apie šį augalą kol neišbėrė mano kojų. Maniau, kad nieko rimto, tačiau man greitai pablogėjo“, − pasakojo Paul dienraščiui Daily Record.

Potraukis maistui yra intensyvus, neįveikiamas ir daugeliu atveju nesukontroliuojamas, tačiau tai atskleidžia svarbią informaciją apie tai, kas vyksta jūsų organizme. Australijos dietologės Alisa ir Danni, tinklaraščio „123 Nourish Me“ kūrėjos teigia, jog dažnas noras valgyti tam tikrą maistą sukeliamas būtinų mineralų trūkumo, kuris, bėgant laikui, gali sukelti rimtų sveikatos problemų, rašo „The Daily Mail“. „Potraukis valgyti yra puikus ženklas, parodantis, ko trūksta jūsų kūnui.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija. Minimaliai invazinė procedūra atliekama mažų darinių plaučiuose diagnostikai ir jų žymėjimui prieš biopsiją. Kauno klinikose naujoji procedūra sėkmingai atlikta jau keturiems pacientams. Per metus čia planuojama atlikti daugiau nei 100 elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos procedūrų.

Daugelis esame girdėję įvairių siaubo istorijų ir turbūt visi žinome, kad yra daugybė dalykų, kurių į makštį jokiu būdu neturėtų pakliūti – pavyzdžiui, vaisiniai ledai, česnakas ir dulkių siurblio žarna. Ekspertai ne kartą yra įspėję apie „svetimkūnių“ makščiai keliamus pavojus ir nuolat primena, kad ši kūno vieta valosi savaime. Tačiau panašu, kad dar vis yra žmonių, kurių šių dalykų nėra girdėję. Dabar moterys raginamos nesiprausti makščiai skirtais šepetėliais mėnesinių metu. Dr.

Inkstai – gyvybiškai svarbus organas, atliekantis daug funkcijų. Pagrindinė jų užduotis –iš kraujo šalinti medžiagų apykaitos produktus ir reguliuoti druskos bei skysčių pusiausvyrą organizme. Gerai, jei esame sveiki, jaučiamės komfortiškai.

Naujas tyrimas parodė, kad žmonės, besimaudantys duše su kontaktiniais lęšiais, labiau rizikuoja apakti. Tvirtinama, kad į akis patekusi infekcija tikimybę apakti padidina septynis kartus, o reikšmingiausias rizikos faktorius yra su kontaktinių lęšių nešiojimu siejamas mikrobinis keratitas (CLMK). Southamptono universiteto mokslininkai ištyrė, kad miegoti su kontaktiniais lęšiais yra taip pat pavojinga. Tyrimo autoriai teigia, kad labiausiai pažeidžiama yra 25−54 metų amžiaus grupė.

Drabužių spintos apatinių stalčiaus gilumoje daugelis slepia geresnių dienų mačiusius apatinius. Tuos mėgstamus, patogius, kurie seniai išbluko nuo skalbimo ir net yra kur nors praplyšę, bet vis tiek niekaip nesiryžtame su jais atsisveikinti. Anot higienos ekspertų, jei tokius apatinius turime ilgiau nei šešis mėnesius, juos reikėtų išmesti. Intymios sveikatos specialistė dr. Shirin Lakhani paaiškino, kaip bakterijos ant apatinių gali užsilikti net ir išskalbus juos skalbimo mašinoje.

Socialinių tinklų vartotojai skundžiasi, kad jų priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų žaloja rankas – ant mažojo pirštelio atsiranda įdubimas, kuriam jau net sugalvotas pavadinimas „išmanusis mažylis“. Šiais laikais yra programėlės viskam – nuo skaitymo iki bankininkystės − beveik viską galime atlikti savo išmaniajame telefone. Taigi, nenuostabu, kad tarsi prilimpame prie ekranų.

Mitybos specialistė papasakojo apie įspėjamuosius ženklus ant jūsų nagų – nuo baltų dėmelių iki rumbų ar keterų. Jie rodo, kad turite sveikatos problemų. Fiona Tuck iš Sidnėjaus tvirtina, kad nagai mums duoda užuominą, kad kūnas susiduria su problemomis, nors jos dar nėra akivaizdžios, o išryškės gal tik po kelių savaičių ar mėnesių. Neseniai viena moteris papasakojo, kad manikiūrininkė, pastebėjusi nagų pokyčius, „išgelbėjo jai gyvybę“, kai primygtinai patarė pasitikrinti sveikatą.

2021 metai, baigiasi kovas, o Didžioji Britanija tebekovoja su koronavirusu. Šimtai tūkstančių atsigauna po ligos, deja daug žmonių dėl jos prarado gyvybes. Neseniai vyriausybė paskelbė dar vieną karantiną ir prašo gyventojų likti namuose bei neleisti virusui plisti. Pats baisiausias  faktas apie COVID-19 yra tas, kad žmonės užsikrečia, bet to nežino, nes nejaučia jokių simptomų, o atsekti tokius atvejus yra be galo sunku.

Svarbiausias Šv. Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Simboliška, kad pirmąją jų dieną buvo nepriimtina išeiti už kiemo vartų, nebent vaikai išsprūsdavo pas krikštatėvius – tradicinis „karantinas“. Kiaušinio mušimas buvo ritualinis – tėvas arba mama pirmieji išsirinkdavo margutį, smailiuoju galu su vaikais tvirtumą išmėgindavo ir su šventinta druska suvalgydavo. „Dažyti lukštai nesimėtydavo, o būdavo kruopščiai sudeginami arba vištoms sulesinami. Apie persivalgymą ir minčių nekildavo.

Šienlige sergantys žmonės netrukus gali pastebėti, kad šiais metais alerginiai simptomai stipresni, nes dėl karantino sumažėjo imunitetas žiedadulkėms, o kai kurie tokias reakcijas patirs pirmą kartą. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios praėjo daugiau nei metai, ir daugelis žmonių beveik visą laiką leidžia namuose. Todėl ir išėjimas pasivaikščioti į parką tapo didele pramoga – žinoma, nebent sergate šienlige.

Atėjus šiltajam sezonui, dažnai girdime, jog organizmui po žiemos ypač trūksta vitaminų. Kone patys svarbiausi – vitaminas C, kuris reikalingas kovojant su ligomis, ir vitaminas D, kurio po žiemos trūksta dėl retai pasirodančios saulės. Apie šių vitaminų svarbą organizmui, natūralius gavimo būdus bei kada griebtis papildų tv3.lt portalui pasakojo Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas.

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyventojai yra labiau linkę užsiimti savigyda – tiek bijodami gydymo įstaigoje užsikrėsti koronavirusu, tiek galvodami, kad šiuo metu pas gydytoją patekti nėra galimybių. Vaistininkas Saulius Gečys pastebi, kad vis dažniau įvairiomis tabletėmis savijautą pagerinti bandantys žmonės daro aibę klaidų, kurios būseną gali pabloginti.

Turbūt visi esame girdėję, kad valgyti kietai virtus kiaušinius – labai sveika. Ypač juos mėgsta reguliariai sportuojantys ir raumenys auginantys žmonės, nes kiaušiniai padeda organizmui būti tvirtam ir sveikam. Kiaušiniai ne tik stiprina kūną, bet ir suteikia jam gyvybingumo, tačiau jei valgysite juos kasdien, tuomet reikėtų žinoti keletą dalykų. Kai kurie tam tikrų maisto produktų aspektai neretai yra pamirštami.

Ekspertai spėja, kad dar iki 2045 metų pastoti bus galima tik medicinos pagalba, nes chemikalai bus labai pakenkę sveikatai. Shanna Swan, visuomenės sveikatos ir aplinkos medicinos profesorė iš Mount Sinai mokyklos Niujorke, ilgus metus tyrinėja cheminių medžiagų poveikio žmogaus kūnui modelius.

Ar iš tiesų egzistuoja „seno žmogaus kvapas“? Daugelis naudoja šį nemalonų terminą, kalbėdami apie pagyvenusius žmones, bet šį kvapą galima paaiškinti moksliškai. „Tiriamosios Dermatologijos Žurnale“ paskelbtas tyrimas teigia, kad kvapo priežastis yra cheminė medžiaga, vadinama 2-nonenal. Ji atsiranda, kai dėl oksidacijos ant odos suskyla omega-7 riebiosios rūgštys, kurių senstantis kūnas gamina daugiau.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo nuo 14,0 iki 18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Kovo 22–28 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (21,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Utenos (11,0 atvejo 10 tūkst.

Pavasaris – nemalonus metas sergantiems šienlige, tačiau vilnietei Sofijai nepasisekė kiek labiau. Savaitgalį mergina negavo įprastai naudojamų vaistų, mat visi buvo iššluoti iš vaistinės lentynų. Mergina su šienlige kovoja jau daugelį metų ir kiekvieną pavasarį turi vartoti vaistus: „Turiu šitą džiaugsmą ir kiekvieną pavasarį neapsieinu be nosies purškalo ir akių lašiukų.

Nieko negali būti nuostabiau, kai po sunkios darbo dienos pareinate namo ir su gardžiu maistu įsitaisote priešais savo televizorių. Tačiau, jei valgysite ryžius, gerai pasvarstykite, nes ekspertai įspėja, kad tai ilgainiui gali sukelti rimtą pavojų. Ryžiuose yra nedideli kiekiai arseno, ir ilgalaikis jo poveikis pasireiškia tūkstančiais mirčių per metus, kurių, beje, galima buvo išvengti, rašo mirror.co.

Visi žino, kad tankioje žolėje pavojinga vaikščioti basomis. Ir ne tik dėl erkių, bet ir todėl, kad jose gali augti dilgėlės. Žmonės ne veltui sako, kad naudingiausi ir efektyviausi vaistai bei vitaminai dažnai nėra skanūs. Dilgėlės gali sukelti skausmą jas renkant, tačiau jų nauda yra kur kas didesnė.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra vieni dažniausių susirgimų, kamuojančių Lietuvos gyventojus. Gydytojų teigimu, neretai apie aterosklerozę ar infarktą galvojama, kad šios ligos atsiranda savaime, tačiau dažniausiai tai yra aukšto kraujospūdžio, nekoreguoto padidėjusio cholesterolio kiekio ir kitų veiksnių pasekmė.

Vanduo niekada nekelia rūpesčių, kai jį geriame, bet to negalima pasakyti apie kitus mėgstamus maisto derinius, pavyzdžiui, sūrį su makaronais, riešutų sviestą ir žele. Venkite šių maisto derinimo klaidų ir iš karto pasijusite geriau. Makaronų padažas ir sūris „Rūgštis ir krakmolas yra dvi absoliučiai nesuderinamos cheminės medžiagos, kurias jūs pateikiate savo kūnui suvirškinti“, − teigia Dr. Gioffre.

Vilnietis Gvidas kaip reikiant nustebo, kai ligoninėje diagnozavus ūminį apendicitą jam operacijos prireikė laukti net šešias valandas, mat tiek laiko užtruko COVID-19 testo atsakymo laukimas. Tačiau medikai ramina tokius besibaiminančius pacientus ir sako, kad kliniškai ištyrus pacientą ir nustačius ūminį apendicitą, operaciją galima atlikti per artimiausias 12 valandų, priklausomai nuo simptomų pradžios, ir tai yra normali praktika visame pasaulyje.

Primename, kad šį sekmadienį, kovo 28-ąją, turėsime pasukti savo laikrodžius viena valanda į priekį.  Šią dieną Lietuvoje pereinama prie vasaros laiko – laikas persukamas vieną valandą į priekį. Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.

Jau šį sekmadienį suksime laikrodžius viena valanda į priekį. Nors laiką sukame jau daugelį metų, nemažai žmonių vis dar prireikia laiko prisitaikyti prie pakitusio laiko, jie jaučiasi išsibalansavę ir pavargę. Apie laikrodžių sukimo įtaką organizmui kalbėjo Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.  Mokslininkai ir medikai sutaria, kad laiko sukimas organizmui naudos neduoda, veikiau – priešingai. Visų pirma, nukenčia miego kokybė.

Pilvo skausmu besiskundusiam vyrui iš išangės ištrauktas 18 metrų ilgio kirminas – tokio Tailande nebuvo užfiksuota jau 50 metų. 67 metų amžiaus pacientas iš Nongchajaus provincijos nuo kovo pradžios skundėsi dujų kaupimusi žarnyne, todėl kreipėsi į ligoninę, kur medikai paėmė jo išmatų mėginį. Tyrimo rezultatai parodė, kad jo organizme yra 28 infekcinės lervos – medikai mano, kad jos į vyro kūną pateko per infekuotą ir gerai neiškepusią mėsą.

Jei valgote tinkamą maistą tinkamu laiku, esate sveikas žmogus, tačiau parinkus netinkamą maisto produktų derinį, galite pakenkti savo sveikatai. Mūsų gyvenimo greitis ne visada leidžia susimąstyti ką valgome. Pagal ajurvedą, tradicinę indų mediciną, netinkami maisto deriniai gali sukelti problemų virškinimo traktui, tapti nuovargio, pykinimo ir žarnyno ligų priežastimi. Kai kuriuos produktus žmonės laiko savaime suprantamu dalyku, pavyzdžiui kiaušinį.

Galvos skausmas ir svaigimas pacientus vis dažniau atveda į vaistinę. Čia paaiškėja – dėl negalavimų kaltas padidėjęs kraujo spaudimas. Vaistininkė Vita Baužienė pastebi, kad dėl širdies ir kraujagyslių problemų žmonės vengia kreiptis į gydytojus – koją kiša įsitikinimas, kad karantino metu sunku greitai patekti pas reikiamą specialistą. Vaistininkės V. Baužienės teigimu, pandemijos metu vaistinėse apsilanko vis daugiau pacientų, kuriems nustatomas padidėjęs kraujospūdis.

Artėjant Velykoms, iškyla klausimas ne tik, kokią techniką pasirinkti margučių dažymui, bet ir kiek kiaušinių suvartoti. Taip pat netyla diskusijos apie cholesterolio kiekį kiaušiniuose, dėl ko kiaušiniai kartais net išbraukiami iš mitybos raciono. Dažniausiai žinome savo organizmo ribas, tačiau per Velykas rekomenduojama neprarasti saiko ir neeksperimentuoti su savo skrandžio galimybėmis.

Vargina nemalonios vakarykščio vakaro su per daug alkoholio pasekmės? Jei pagirios jus veikia stipriai, atkreipkite dėmesį į šiuos ekspertų patarimus, kaip išvengti rytinio pykinimo ir galvos skausmo. Jei vakare išgėrus alkoholio ryte kankina pagirios – sukluskite. Vyno ekspertai dalinasi geriausiais savo patarimais, kaip išvengti pagirių. Žinoma, „stebuklingų vaistų“ nėra, o vanduo, paracetamolis ir poilsis padeda tik iš dalies, bet galvos skausmui kelią užkirsti galima dar iš vakaro.

Pandemija atnešė daug anksčiau nepatirtų pokyčių ir miego sutrikimas – vienas jų, nors tikrai buvo žmonių, kuriems ši problema nebuvo nauja. Papildomas stresas dėl karantino, darbas iš namų ar jo netekimas tikrai nepagerino gebėjimo užmigti. Laimei, gerovės ekspertė ir BeSophro klinikos sofrologė Dominique Antiglio, pasidalino gudrybėmis, padėsiančiomis užmigti greičiau, rašo dailystar.co.

Sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas, laikrodžiai valanda į priekį bus persukami 3 valandą nakties. Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos. Lietuvos valdžios atstovai jau pernai tikėjosi, kad tai vieni paskutinių laiko keitimo kartų, tačiau įtikinti partnerių Europoje atsisakyti laiko sukiojimo kol kas nepavyksta. Idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus remia ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas.

Kai kraujo krešulys nesuyra, jis tampa pavojingas ir gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Jų gali pasitaikyti kraujagyslėse bet kurioje kūno dalyje. Jei per daug sėdite, tikėtina, kad krešulys paveiks jūsų koją. Krešulys gali patekti į arterijas, kuriomis deguonis pernešamas iš širdies į visas kūno ląsteles ir pasekmės gali būti labai rimtos. Krešulys trukdys deguoniui patekti į širdį, plaučius ar smegenis ir jus gali ištikti infarktas arba insultas.

Prasidėjus pandemijai, drastiškai pasikeitė žmonių gyvenimai ir skundžiamasi miego sutrikimais. Daugelis buvo įpratę ryte išvykti į darbą, o dabar jiems tenka dirbti iš namų. Tikriausiai tai reiškia, kad pasikeitė gulimosi laikas ir apskritai, darosi sunku užmigti. Galbūt jūs neatrandate tinkamo gulimosi laiko ir ryte nesijaučiate žvalūs. Jei nuolat jaučiatės pavargę, šis straipsnis kaip tik jums. Jei išmiegojote aštuonias valandas, nebūtinai ryte jausitės žvalūs ir pasiruošę darbui.

Maždaug trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami, tačiau jei naktimis knarkiate, o pabudę po miego jaučiatės pavargę, mieguisti, galite užmigti bet kuriuo paros metu ar vairuojant,  sumažėja darbingumas ir kasdieninė veikla, nereikėtų vertinti to, tik kaip prasto miego – galimai turite miego sutrikimą, kuris užkerta kelią geram poilsiui. Kiekvienais metais trečiąjį kovo penktadienį minima Tarptautinė miego diena.