sveika

Skausmas šlapinantis – nemaloni būsena, su kuria per gyvenimą tenka susidurti ne vienai moteriai. Nors šios lyties anatomija lemia, kad moteris šlapimtakių infekcijos kamuoja daug dažniau nei vyrus, vidaus ligų gydytojos Kristinos Anskaitienės teigimu, nemalonių pojūčių neretai galima išvengti laikantis kelių svarbių taisyklių.

Menopauzė – neišvengiamas ir natūralus įvykis kiekvienos moters gyvenime. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas ginekologas-akušeris Dr. Vytautas Klimas papasakojo, kada jį įvyksta ir kokie pirmieji simptomai praneša apie artėjančią menopauzę. Menopauzė neretai yra suprantama kaip procesas, tačiau ginekologas patikslina, kad menopauzė yra momentas, o ne procesas.  „Menopauzė yra medicininis terminas, kuris reiškia paskutinių mėnesinių datą, kai jų jau metus nebėra.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kiekvienais metais pirmąjį gegužės antradienį, 2021 m. gegužės 4 d., minima Euromelanomos diena, kai Senojo žemyno šalyse aktyviai atkreipiamas visuomenės dėmesys į melanomos, dėl agresyvios eigos dar vadinamos juoduoju vėžiu, pirminę profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką. „Juodasis vėžys“ Melanoma yra viena iš odos vėžio formų, kuri vystosi epidermio ląstelėse melanocituose. Tai jie odai suteikia spalvą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo iki 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (balandžio 19–25 d.) minėtas rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Balandžio 26 d. –  gegužės 2 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (33,1 atvejo 10  tūkst.

Būtent šiuo laikotarpiu suaktyvėja erkės, kurių įkandimas gali turėti labai nemalonių pasekmių – galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir kokie jų pavojai portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.

Kiek laiko prireikia kontaktinių lęšių išsiėmimui vakare?  „TikTok“ naudotoja „lalaleluu“ sugalvojo, kaip tai padaryti greičiau ir paprasčiau, ypač tiems, kurie liesti savo akių visai nemėgsta. Vaizdo įrašų kūrėjos sumanytas triukas buvo peržiūrėtas daugiau nei 500 000 kartų, o šį metodą atkartojusios kitos naudotojas, „mahearama“ – beveik 8 milijonus kartų. Šis būdas iš tiesų yra visai paprastas – štai ką reikia daryti.

Nuo seno pastebėta, kad susirgimų skrandžio opalige padaugėja pavasarį. Manoma, kad tai gali lemti ir šaltojo metų laiko gyvenimo būdas, kai dažniau persivalgoma, valgomas riebesnis, aštresnis maistas, sumažėja fizinis aktyvumas ir susilpnėja imuninė sistema. Be to, žiemą dažniau vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie irgi yra vienas iš ligos rizikos veiksnių. Žiemą pradėjusi dažnėti opaligė piką pasiekia atėjus pavasariui.

Šiuo metų laiku padaugėja šienligės atvejų, žmonės jaučia įvairius simptomus ir klausia – gal jie alergiški žiedadulkėms? Išvardinsime pagrindinius simptomus, patarsime kaip gydytis ir kaip juos atskirti nuo COVID-19 simptomų. Pavasarį ore daugėja žiedadulkių ir kai kuriems žmonėms pasireiškia alerginė reakcija, ypač kai žiedadulkės patenka į burną, nosį ar akis.

Alkio pojūtį turbūt teko pajusti kiekvienam. Siekdami jo išvengti dažnai nešiojamės užkandžių dėžutes ar stengiamės sočiai pavalgyti pusryčių, pietų ir vakarienės metu. Visgi Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, atkreipia dėmesį, kad maisto pilna lėkštė toli gražu nereiškia didesnio sotumo jausmo, nes priežasčių, kodėl jaučiame alkį, yra daugybė.

Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebintis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius biologas Algimantas Paulauskas sako, kad Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį-spalį – kaip tik grybavimo sezono metu. Tačiau užpernai mokslininkai aptiko naują erkių rūšį, kurios aktyvumo pikas – liepa-rugpjūtis.  Erkės įkandimas neskausmingas, tačiau gali būti labai pavojingas.

Parduotuvių lentynose jau pasirodęs šviežias persikų ir nektarinų derlius iš saulėtosios Ispanijos rodo viena – vasara jau visai netrukus prasidės. Tačiau šiuos vasaros šauklius lietuviai mėgsta ne tik dėl žiemos sezono metu pasiilgto šviežio sultingo skonio. Jolanta Sabaitienė,  daržovių ir vaisių ekspertė, teigia, kad persikų ir nektarinų populiarumą lemia ir kitos savybės: vitaminų gausa, šių vaisių nauda tiek virškinimui, tiek odai.

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Tai yra dažna vaikų liga. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma.

Dar daug ko nežinome apie COVID-19 sukeliantį neįprastą virusą. Kaip kūnas reaguoja ir ginasi nuo jį užpuolusio viruso? Į šį klausimą atsakymų ieško įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemos, kasdien vis atsiranda naujų iššūkių. Vienas jų – širdis ir kaip ji funkcionuoja, esant virusinei infekcijai, rašo indianexpress.com. Žmonės, kuriems susidarė kraujo krešuliai, beveik visada kosėjo ir jautė aštrų skausmą krūtinėje.

Atėjus pavasariui daugiau žmonių ima laikytis dietų, vienas iš būdų – skaičiuoti kalorijas. Vaistininkai sako, kartais sulaukiantys klausimo, ar maisto papildai taip pat turi kalorijų. Specialistai pataria nepersistengti skaičiuojant kalorijas ir nepamiršti, kad svarbiausia subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas. Maisto papildai  – mūsų organizmui būtinos medžiagos, skirtos papildyti įprastą maisto racioną.

Erekcijos sutrikimai,  dar vadinami impotencija, gali paveikti tiek vyrų psichosocialinę sveikatą, tiek partnerių gyvenimo kokybę. Pastaruoju metu erekcijos sutrikimais skundžiasi vis daugiau vyrų, o į urologus besikreipiančių pacientų amžius jaunėja.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo didesnis nei savaitę prieš tai. Balandžio 19–25 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 20,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Einate į parduotuvę? Būtinai nusipirkite grybų. Naujas Penn vėžio instituto tyrimas rado ryšį tarp pomėgio valgyti daug grybų ir mažesnės rizikos susirgti vėžiu. Ir kai sakome „daug“, tai nereiškia, kad būtina valgyti grybus triskart per dieną kad pajustumėte naudą.

Profesorė Margaret Hosie sako, kad JK nustatyti du žinomi atvejai, kai žmonės užkrėtė savo kates, tačiau dėl labai ribotų galimybių tirti gyvūnus vargu ar bus galima giliau pažvelgti, kaip žmogus koronavirusą perduoda gyvūnui. Glasgow universiteto mokslininkai nustatė, kad kačiukas mirė nuo savo šeimininko užsikrėtęs koronavirusu. Ragdoll veislės kačiukas buvo vienas iš dviejų COVID-19 virusu užsikrėtusių kačių, rašoma neseniai paskelbtame „Veterinary Record“ tyrime.

Ketvirtadienį VUL Santaros klinikose pirmą kartą šiais metais transplantuotas inkstas iš gyvojo donoro. Sunkiai sergančiam sūnui savo inkstą dovanojo jo tėtis. Balandžio 22 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų daugiadalykė medikų komanda atliko pirmąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Pirmiausia atlikta sveiko inksto eksplantacija (išėmimas) iš donoro, vėliau organas persodintas inkstų liga sirgusiam vyrui.

Pasirodo, su amžiumi pagirios vis švelnėja, nes mažėja organizmo jautrumas skausmui, rašoma naujame tyrime. Ši žinia gali nustebinti daugelį, nes ne vienas mano, kad pagirios dabar būna daug sunkesnės, nei buvo aštuoniolikos. Anuomet keliomis valandomis šokdavome iš lovos – tuo visos pagirios ir baigdavosi, o dabar tenka dvi dienas praleisti ant sofos, galvojant, ar šį kartą jau mirsime.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) minėdamas Pasaulinę maliarijos dieną, balandžio 25-ąją, primena apie šią gyvybei pavojingą ligą ir apsisaugojimo priemones, nes skiepų nuo maliarijos nėra. Lietuvoje kasmet registruojama po keletą įvežtinių šios ligos atvejų. Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Lietuvoje registruojami tik įvežtinės maliarijos atvejai.

Po šiltesnių pavasariškų dienų vaistinėse padaugėjo klientų, kurie skundžiasi peršalimo simptomais – galvos, gerklės skausmu, šiek tiek pakilusia temperatūra. Vaistininkai sako, kad tai gali būti pavasarinis peršalimas ir perspėja būti atsargiems. Vos atšilus orui daugelis atsipalaiduoja ir skuba nusimesti šiltus drabužius. „Eurovaistinės“ vaistininkai pataria neskubėti, net dirbant lauke sušilus nenusirengti viršutinio drabužio, nes per daug apsinuoginus padidėja tikimybė peršalti.

Karantino metu daugelis didžiąją dalį laiko leidžia nebe su batais darbe, bet su šlepetėmis namuose. Tačiau panašu, kad tai gali sukelti problemų – naujas fenomenas jau vadinamas „karantino pėdomis“. Kas tai? Pasirodo, kad tai sutrikimas, medikų vadinamas plantariniu fascitu, o paprastai tariant tai – skausmas pėdų linkiuose ar kulnuose.

Tyrimas parodė, kad moterims širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra didesnė – jos dažniau miršta nuo su širdimi ir kraujagyslėmis susijusių sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuo infarkto ar insulto. Dažnai vidury nakties atsibundančios moterys dukart dažniau patiria insultus bei infarktus, rašoma naujoje studijoje. Tačiau medikai sako, kad šią riziką joms galima sumažinti numetus svorio, izoliuojant triukšmą ausų kamštukais ir išsprendus knarkimo problemą.

Nuo ketvirtadienio visoje Lietuvoje maitinimo įstaigos galės aptarnauti klientus lauko terasose. Vaistininkai sako, kad daugelis tikrai to laukia, tačiau primena taisykles, kurios padės šia pramoga mėgautis saugiai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad pasimėgauti pasiilgtomis kavinėmis ir restoranais laikantis saugumo rekomendacijų, tikrai galima. „Eikite, džiaukitės gražiu pavasariu, oru ir galimybe bendrauti su mėgstamais žmonėmis.

Šių metų balandžio mėnesį, palyginti su kovu, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė kur kas daugiau priemonių nuo peršalimo ligų. Vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, šio gana neįprasto pakilimo priežastys gali būti kelios, viena iš jų – karantino atlaisvinimas. Vaistinių tinklo duomenimis, prekių nuo peršalimo pardavimai šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo daugiau nei 2 kartus mažesni palyginti su įprastu 2020 metų sezonu.

Tinkama intymi moters higiena ne tik užtikrina švarą ir komfortą, bet yra ir būtina sąlyga palaikyti sveikatą. Kalbėti apie intymią higieną drąsu vis dar ne kiekvienai, tačiau kuo daugiau patikimos informacijos, tuo lengviau tinkamai pasirinkti intymios zonos priežiūros priemones, laikytis sveikatai palankios rutinos, įsitikinusi vaistininkė Inga Norkienė. Anot vaistininkės, dažniausia netinkamos intymios moters higienos pasekmė – įvairūs uždegimai, diskomforto jausmas.

Penkiametis berniukas per du mėnesius patyrė tris insultus – medikai negali pasakyti, kodėl. Vaiko mama Kimberley O‘Brien sako, kad dabar su sūnumi gyvena nežinomybėje. Ji pasakoja, kad jos vaikas dabar visą laiką yra „kaip nesavas“. 28–erių metų moteris iš Bredfordo, Anglijos, pasakojo: „Man neatrodo, kad galėčiau ką nors padaryti. Jam pačiam dar sunku suprasti, kas vyksta. Jis sako, kad jaučiasi kaip nesavas ir niekam nebepatinka. Man buvo labai sunku tai girdėti.

Kai kalbama apie odos vėžį, didžioji dalis mūsų pirmiausia pagalvoja apie melanomą. Tai pats pavojingiausias odos vėžio tipas, kasmet vien Lietuvoje nusinešantis per 100 gyvybių, tačiau anaiptol ne vienintelis ir ne dažniausias. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas otorinolaringologas, galvos ir kaklo chirurgas-onkologas Ignas Karnas atkreipia dėmesį į kitą kur kas mažiau plačiai visuomenei žinomą, bet dažniau gydytojų diagnozuojamą piktybinę odos ligą – bazaliomą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Tai itin retas atvejis Lietuvoje – nuo 2016 metų, kai Lietuvoje imtas taikyti toks donorystės modelis, šis atvejis – septintas. Antradienį LSMUL Kauno klinikose registravus neplakančios širdies donorą ir gavus artimųjų sutikimą atlikti tyrimai siekiant nustatyti, ar organai tinkami transplantacijai.

Paviršiams dezinfekuoti skirtas skystis neturėtų būti naudojamas ant rankų, taip pat svarbu atidžiai perskaityti informaciją dezinfekcinio skysčio etiketėje, pataria chemikas. Priešingu atveju galima nudeginti odą, pažeisti akis, kvėpavimo takus, sukelti alergines reakcijas, apsinuodyti ar net apsvaigti. „Dėl mažo žmonių srauto nuosavoje aplinkoje patariama nenaudoti agresyvių dezinfekcinių priemonių, nes tam nėra būtinybės.

Balandžio 15 d. baigėsi tradiciniu tapęs grikių iššūkis, kurį jau ketvirtus metus organizuoja Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS). Antri metai šis iššūkis skiriamas a.a. chemijos mokslų daktarei, LSS garbės narei Ksaverai Vaištarienei atminti. K. Vaištarienė – žinoma šviesuolė, propagavusi vegetarinę mitybą, mokiusi žmones atsikratyti neįveikiamų medicinai ligų grikių pasninko, badavimo pagalba.

Kasmet Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau nei 20 tūkst. gyvybių. Kardiologė Rasa Veisaitė gyventojus įspėja ne tik nuolatos stebėti savo organizmo siunčiamus ženklus, bet ir profilaktiškai atlikti rekomenduojamus tyrimus, kurie parodytų cholesterolio kiekį organizme. Šis „tylusis žudikas“ gali nemenkai apkartinti gyvenimo kokybę bei sukelti pavojų gyvybei ne tik vyresniems, bet ir jauniems žmonėms.

Pasibaigus žiemai ir laukiant antrojo karantino pabaigos, vis daugiau gyventojų susirūpina savo kūno svoriu. Su dažnėjančiais pacientų klausimais apie lieknėjimą susiduriantis vaistininkas Arnas Janušauskas pataria, kaip sveikai numesti per žiemą priaugtus kilogramus ir išlaikyti pageidautiną kūno svorį.   „Daugelis į vaistinę atėjusių pacientų domisi, kokius maisto papildus rinktis, norint numesti antsvorį. Ir šie klausimai aktualūs ne tik moterims.

Šalies vaistinėse iš gyventojų kasmet surenkama tonų tonos pasibaigusio galiojimo ir nebereikalingų vaistinių preparatų. Tą daryti vaistines įpareigoja Farmacijos įstatymas. Tačiau nėra jokios statistikos, kiek piliulių ir tablečių patenka į komunalinių atliekų konteinerius, į šiukšlynus ir teršia gamtą, o žmonėms gresia apsinuodijimu.

Visi esame girdėję juokelių apie mikro dydžio vyriškus pasididžiavimus – po keleto bokalų kompanijoje tai tampa mėgstama tema. Bet tiesa ta, kad labai mažas varpas turi tik labai nedidelė dalis vyrų, ir tai – rimtas sveikatos sutrikimas. Kad ir kokie perdėti bebūtų šie juokeliai, dažniau pasitaiko, kad vyro varpa yra tiesiog nelabai didelė, o ne mikro dydžio. Šie du apibrėžimai yra visiškai skirtingi, o geriausi gydytojai dabar apie tokias situacijas išsiaiškino daugiau.

Koronavirusu susirgę žmonės aštuonis kartus dažniau suserga tromboze, nei pasiskiepijusieji „AstraZeneca“ vakcina, parodė naujas tyrimas. Mokslininkai iš Oksfordo universiteto, kuriame ir buvo sukurta ši vakcina, išsiaiškino, kad giliųjų venų trombozės (GVT) tikimybė yra nuo aštuonių iki dešimties kartų didesnė susirgus COVID–19, nei pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, rašoma mirror.co.uk.

Šalies gydytojai ekspertai ragina valdžios atstovus atkreipti dėmesį į vitaminą D, kaip Covid-19 infekcijos pasekmes švelninančią priemonę. „Eurovaistinės“ farmacijos specialistai antrina ir pastebi, kad kovą susidomėjimas vitaminu D išaugo daugiau nei dvigubai lyginant su pernai metais. Saulės vitaminu dažnai vadinamas vitaminas D, pasak farmacininkės Elvyros Ramaškienės, yra labai naudingas imuninei sistemai, dantims ir kaulams, raumenų sistemai.

Covid-19 arba skiepų pasai Anglijoje tampa vis populiaresne tema, atlaisvinant karantino ribojimus ir siekiant grįžti į normalias gyvenimo vėžes. Tai reiškia, kad Covid-19 persirgusiems ar paskiepytiems žmonėms bus suteikiama daugiau judėjimo laisvių. Bus privalu būti paskiepytiems du kartus, turėti galiojantį neigiamą testą arba po infekcijos įgytą natūralų imunitetą. Dauguma infekuotų žmonių nejaučia jokių simptomų, nors ir yra užsikrėtę, praneša CambridgeshireLive.

Naujo tyrimo metu nustatyta, kad persirgus koronavirusu, vyrams gali pasireikšti erekcijos sutrikimai (ED). Tyrimui, pavadintam „Skiepykis, kad galėtum mylėtis“ vadovavo Emmanuele A. Jannini, MD, Romos Tor Vergata universiteto endokrinologijos ir medicininės seksologijos profesorė. Nustatyta, kad ED rizika yra šešis kartus didesnė COVID-19 persirgusiems vyrams ir kad erekcijos sutrikimas gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė COVID-19 komplikacija, rašo dailystar.co.uk.

Kai tik meškinis česnakas pradeda žaliuoti, pats laikas išmesti pageltusius ar parudusius česnakus ir visas importines žoles. Kam laikyti apvytusį baziliką, kai galite pasigaminti dievišką pesto iš paties prisirinktų šviežiai nuskintų meškinio česnako lapų? Galite neabejoti, kad jų švelnus skonis ir nuostabus aromatas paįvairins salotas, sriuboms suteiks nuostabų skonį, o pikantiškiems patiekalams bus tobulas garnyras. Drąsiai valgykite ne tik lapus, bet ir gražiuosius baltus žiedelius.

Švelnėjant karantino sąlygoms, gyventojai pamažu grįžta į įprastas darbovietes. Siekiant saugiai dirbti – neužsikrėsti COVID-19 bei neužkrėsti kolegų ar klientų, rekomenduojama dėvėti respiratorius. Vaistininkė Monika Žalytė pataria, kaip išsirinkti efektyviausią ir kaip reikėtų juos dėvėti.  „Iš visų priemonių, prie veido geriausiai priglunda ir tik mažiausias oro daleles praleidžia respiratoriai, todėl, siekiant didžiausio efektyvumo, būtent jie ir yra labiausiai rekomenduojami.

Jei be jokio išorinio stimulo ausyse ar galvoje girdite tam tikros formos ūžesį, tuomet priklausote maždaug 20 proc. planetos žmonių, kurie bent kartą gyvenime susiduria su bene dažniausiu klausos sistemos sutrikimu – paslaptinguoju tinitu. Klausos specialistės patvirtina, kad jo atsiradimo arba pagilėjimo priežasčių sąrašą papildė ir šiųmetė pandemija, tačiau ragina nesibaiminti – įveikti įkyrų simptomą ir išmokti su juo gyventi tikrai įmanoma.

Vos tik atšyla orai, smarkiai padidėja vienos iš svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje grėsmė. Pernai jau kovo mėnesį registruoti pirmieji erkinio encefalito susirgimo atvejai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro gydytoja Rasutė Paulauskienė sako, kad erkinis encefalitas yra klastinga liga, kuriai būdingi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys ir neįgalumą.

Antibiotikai – vaistai,  o ne panacėja nuo visų ligų. Kartais tuo klaidingai įtikėję žmonės antibiotikais griebiasi gydyti virusines ligas, taip sau darydami didelę žalą. Šeimos gydytoja Rasa Tarasevičienė pabrėžia, kad norint viso to išvengti būtina vadovautis medikų rekomendacijomis.

„Tirdami besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba šia liga jau persirgusius pacientus, skirdami krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją aptinkame plaučių ligų, kurių simptomų pacientai dar nejaučia“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila. Dažniausia komplikacija Viena iš dažniausių COVID-19 ligos komplikacijų – vidutinė ar sunki plaučių uždegimo forma.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos yra Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

Šiandien, balandžio 7 dieną, visame pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena. Šiuo sudėtingu laikmečiu sveikatos tema ypač aktuali. Kokiais būdais galima sveikatą išsaugoti, ją stiprinti ar net ir susigrąžinti, per savo neišmanymą apleidus ją, kalbiname Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narį, Alytaus miesto garbės pilietį Vytautą Mockevičių, šiandien švenčiantį 89-ąjį gimtadienį.

Gera imuninė sistema tampa gyvybiškai svarbia, taigi pats laikas keisti mitybos ir gyvenimo būdo įpročius. „Tyrimai atskleidė, kad vyrai linkę manyti, jog yra lieknesni už moteris, todėl neskuba reaguoti, kai kalbama apie jų svorį“, − aiškina dr. Michael Mosley. „Jie mažiau rūpinasi savo sveikata ir labiau rizikuoja susirgti cukralige ar širdies ligomis“, − pridūrė gydytojas. Dr.