švedija

Trys Švedijos dešiniojo sparno partijos sutarė formuoti vyriausybę su beprecedente kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ (SD) parama, penktadienį paskelbė konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas. „Nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai kurs vyriausybę ir parlamente bendradarbiaus su „Švedijos demokratais“, – reporteriams sakė U. Kristerssonas, turintis tapti naujuoju Švedijos premjeru.

Rusų dirigentas Valerijus Gergijevas dėl nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą neteko narystės Karališkojoje Švedijos muzikos akademijoje, ketvirtadienį pranešė įstaiga. Paminėjusi dirigento santykius su Kremliumi ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, akademija pareiškė reikalavusi, kad V. Gergijevas pasisakytų prieš invaziją.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ ketvirtadienį pranešė, kad pardavimai per metus, kuriuos grupė pavadino „sudėtingais“, atsižvelgiant į infliaciją ir veiklos mažinimą Rusijoje, išaugo 6 procentais. 2022-ieji fiskaliniai metai „buvo iššūkių metai pasauliui, žinoma, dėl to, kas vyksta aplink mus, įskaitant pandemiją, taip pat labai smarkiai augančią infliaciją“, naujienų agentūrai AFP sakė Nyderlandų kontroliuojančiosios bendrovės „Inter Ikea“ generalinis direktorius Jonas Abrahamssonas Ringas.

Švedijos konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderiui Ulfui Kristerssonui trečiadienį, po rugsėjį laimėtų rinkimų, pratęstas terminas vyriausybės suformavimui.

Lietuva ieško komercijos atašė Švedijoje – Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atašė užtikrintų ekonominio atstovavimo tęstinumą Lietuvai svarbioje Švedijos rinkoje.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Dujotiekio „Nord Stream“, jungiančio Rusiją su Europa, nuotėkių vietos apžiūra sustiprino įtarimus, kad tai buvo sabotažo aktai, ketvirtadienį pranešė Švedijos pareigūnai. „Galime daryti išvadą, kad Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje dujotiekyje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko detonacija, dėl kurios buvo padaryta didelė žala dujotiekiams“, – sakoma prokuroro Matso Ljungqvisto pareiškime.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi, danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. „2022 metų Nobelio chemijos premija skiriama už sudėtingų procesų palengvinimą“, – sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje pažeidimų į atmosferą pateko didžiulis kiekis metano dujų, rašoma Integrated Carbon Observation System (ICOS) pranešime spaudai. Apskaičiuota, kad šis nuotėkis prilygsta metano emisijai, kurią per visus metus išmeta Paryžiaus dydžio miestas arba tokia šalis kaip Danija. Išmetamo metano kiekį patvirtina ICOS antžeminiai stebėjimai iš kelių stočių Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.

Viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ vaistinių tinklų valdytojos „Euroapotheca“ kontroliuojamai bendrovei priklausantis Švedijos vaistinių tinklas „Apoteksgruppen“ sujungtas su „Oriola Corporation“ valdomu tinklu „Kronans Apotek“. Dar vasarį pasirašytas sandoris įgyvendintas gavus Švedijos konkurencijos institucijos leidimą, pirmadienį pranešė „Vilniaus prekyba“.  „Tai yra ir pirmoji mūsų partnerystė su išoriniu investuotoju per bendrą įmonę, tad tuo pačiu šis sando...

Švedijos institucija, kuriai pavesta kontroliuoti karinių priemonių eksportą, penktadienį pranešė, kad leido šios įrangos eksportą į Turkiją, nors 2019 metais jį blokavo. Ankara paprašė panaikinti apribojimus po to, kai Švedija ir Suomija gegužės viduryje drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Švedijos Teisingo gyvenimo būdo apdovanojimas (Right Livelihood Award), neretai vadinamas alternatyvia Nobelio taikos premija, ketvirtadienį buvo paskirtas dviem Somalio žmogaus teisių aktyvistėms ir Ukrainos žmogaus teisių gynėjai. Apdovanojimą skiriantis Teisingo gyvenimo būdo fondas taip pat pagerbė socialines paslaugas teikiančią Venesuelos organizaciją CECOSESOLA ir Afrikos energetikos valdymo institutą.

Aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“, ketvirtadienį pranešė Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. Anksčiau šią savaitę buvo pranešta apie kelis sprogimus prie šių dujotiekių ir didžiulius tris dujų nuotėkius. Sprogimai ir nuotėkiai buvo siejami su įtariamu sabotažu. „Yra du nuotėkiai Švedijos pusėje ir du nuotėkiai Danijos pusėje“, – ketvirtadienį sakė vienas švedų pakrančių apsaugos pareigūnas.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“. Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviej...

Švedijos rinkimuose pergalę nedidele persvara pasiekusiam dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų blokui vadovaujančio konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderio Ulfo Kristerssono pirmadienį buvo oficialiai paprašyta pabandyti suformuoti vyriausybę.

Švedijos ministrė pirmininkė socialdemokratė Magdalena Andersson ketvirtadienį įteikė atsistatydinimo raštą, dešiniojo sparno blokui, kuriam priklauso nacionalistinė, antiimigrantiškų pažiūrų partija, laimėjus nedidelę daugumą Švedijos parlamente. M. Andersson susitikusi su 349 vietų Riksdago pirmininku Andreasu Norlenu oficialiai pranešė jam apie savo pasitraukimą. M. Andersson toliau eis pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Švedija šeštadienį pranešė, kad pradės teikti milijardų eurų vertės likvidumo garantijas Šiaurės ir Baltijos šalių elektros energijos įmonėms, kad energijos trūkumas Europoje nevirstų finansų krize. Švedijos vyriausybės vadovė Magdalena Andersson pareiškė, jog Švedijai gresia „karinė žiema“, tačiau tikslios šių garantijų detalės vis dar derinamos. Diena anksčiau Rusija pranešė, kad neribotam laikui stabdo gamtinių dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream“ dujotiekiu, esą dėl techninių kliūčių.

Prie Švedijos krantų pirmadienį užsidegė automobilių keltas su 300 žmonių. Švedų pareigūnai pranešė, kad gaisras buvo užgesintas, o laivas bus nuvilktas į uostą. Naujienų portalui tv3.lt pavyko susisiekti su kelte esančiais lietuviais, kurie pasidalijo informacija apie dabartinę situaciją ir atskleidė, kokios emocijos tvyro tarp kelte plaukiančių žmonių. Lietuvis Viktoras Zacharevskis neslepia, kad kilus gaisrui apėmė baimė, tačiau pirminė šoko būsena jau praėjo.

Gaisras, kilęs kelte, kuriuo plaukė apie 300 žmonių, buvo užgesintas, o laivas bus nuvilktas į uostą, pirmadienį pranešė švedų pareigūnai. Kaip pranešama, gaisras kilo kelto „Stena Scandica“, plaukusio iš Švedijos į Latviją, automobilių denyje buvusiame sunkvežiminiame šaldytuve. „Gaisras užgesintas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos jūrų administracijos atstovė Lisa Mjorning.

Suomija ir Švedija dar kartą įsipareigojo kovoti su terorizmu per pirmąjį trišalį susitikimą, skirtą aptarti Ankaros sąlygas dėl jų narystės NATO, penktadienį pranešė Turkija. Suomijos sostinėje Helsinkyje surengtos derybos buvo pirmasis trijų šalių susitikimas po to, kai birželį NATO viršūnių susitikimo kuluaruose jos pasirašė susitarimą, turinti atverti kelią dviem Skandinavijos valstybėms prisijungti prie Aljanso.

Švedijos policija penktadienį pranešė, kad per šaudymą pietiniame Malmės mieste esančiame prekybos centre „Emporia“ buvo sužeisti du žmonės. Po šaudymo penktadienio popietę buvo suimtas įtariamasis, kuris, policijos teigimu, gali būti susijęs su gauja. „Manoma, kad tiesioginis pavojus visuomenei jau nebegresia, – sakoma policijos pareiškime. – Šiuo metu manoma, kad incidentas susijęs su nusikalstama aplinka.“ Policija įvykio vietoje apklausia liudininkus ir peržiūri stebėjimo kamerų medžiagą.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad perduos Ankarai Turkijos pilietį, nuteistą dėl sukčiavimo pasinaudojant kreditinėmis kortelėmis. Tai pirmas žinomas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Turkija pagrasino įšaldyti Švedijos siekį įstoti į NATO. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino blokuoti Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO, jei jos neįvykdys kelių reikalavimų, įskaitant reikalavimą išduoti žmones, Ankaros laikomus teroristais.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasirašė Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo dokumentus, dar vienu žingsniu priartindamas Vakarų karinio aljanso plėtrą, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje. J. Bidenas sakė, kad abi Šiaurės šalys būtų „stiprios, patikimos, itin pajėgios naujos sąjungininkės“, prisiimdamos „šventą įsipareigojimą“ prisidėti užtikrinant JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso  kolektyvinę gynybą.

Jungtinių Valstijų Senatas trečiadienį ratifikavo Švedijos ir Suomijos paraiškas įstoti į NATO, tvirtai parėmęs transatlantinio aljanso plėtrą tęsiantis Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė dviejų Šiaurės šalių įstojimui, tad JAV tapo 23-iąja iš 30 NATO šalių, oficialiai pritarusia bloko plėtrai. Italija tai padarė anksčiau trečiadienį, o Prancūzija – antradienį.

Švedijos sunkvežimių ir sunkiosios technikos gamintoja „Volvo Group“ trečiadienį pranešė planuojanti Švedijoje atidaryti naują elektromobilių baterijų elementų gamyklą, kurioje bus gaminami sunkiasvorėms transporto priemonėms ir mašinoms skirti elementai. „Paklausa iš mūsų klientų pusės jau šiandien yra didelė, o iki 2030 metų sieksime, kad bent 35 proc. mūsų parduodamų gaminių būtų elektriniai“, – sakoma „Volvo Group“ generalinio direktoriaus Martino Lundstedto pranešime.

Iranas šeštadienį pranešė suėmęs Švedijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu, bet nepateikė išsamesnės informacijos apie įtariamojo tapatybę arba sulaikymo datą. Pranešimas buvo paskelbtas tvyrant diplomatinei įtampai tarp Teherano ir Stokholmo, Švedijos teismui skyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vienam buvusiam Irano kalėjimų sistemos pareigūnui už karo nusikaltimus, susijusius su 1988 metais šiitiškoje respublikoje vykdytomis masinėmis egzekucijomis.

Savaitgalį Švedijos reikalų patikėtinis Turkijoje buvo iškviestas pasiaiškinti dėl, Ankaros teigimu, „teroristinės propagandos“, kuria remiami kurdų kovotojai, naudojimo, pranešė diplomatinis šaltinis.

Lenkija penktadienį ratifikavo Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, šioms Šiaurės šalims apsisprendus prisijungti prie transatlantinio gynybos bloko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pranešė lenkų visuomeninis radijas. Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) per ceremoniją šiauriniame Gdynės uostamiestyje pasirašė teisės aktą, kuriuo Lenkija ratifikuoja Suomijos ir Švedijos stojimą į Aljansą.

Šveicarijos ir Švedijos inžinerijos milžinė ABB ketvirtadienį paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos dėl karo Ukrainoje ir su tuo susijusių tarptautinių sankcijų Maskvai. Grupė apskaičiavo, kad Rusijos rinkai tenka tik 1 ar 2 proc. visos ABB metinės apyvartos, o sprendimas antrojo ketvirčio rezultatams atsieis maždaug 57 mln. JAV dolerių. „ABB nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl vykstančio karo Ukrainoje ir susijusių tarptautinių sankcijų poveikio“, – sakoma grupės pranešime.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje, rašoma prezidentūros pranešime.  Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO, tuo pabaigdamas susitarimų ratifikavimo procedūrą Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Švedijos ir Suomijos narystė yra svarbus žingsnis stiprinant Baltijos jūros regiono ir rytinio NATO flango saugumą, todėl Lietuva nuosekliai palaikė šiaurės kaimynių siekį tapti Aljanso narėmis.

Baigus Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) procedūras, gerokai išaugs saugumas visame Baltijos regione, o esami ir potencialūs investuotojai bus kviečiami dar aktyviau plėsti veiklą Lietuvoje. Mūsų šalis jau dabar pritraukia vis daugiau investicinių projektų iš skirtingų valstybių – tai prisideda prie tvaresnio augimo ir padeda Lietuvai tvirtinti pozicijas pasaulio mastu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas trečiadienį galutiniu balsavimu pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO. Parlamentas priėmė įstatymus, kuriais patvirtino Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo. Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso balsavo 112 Seimo narių, vienas buvo prieš, už Suomijos narystę vieningai balsavo 111 parlamentarų. Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija.

JAV Senatas antradienį atliko pirmąjį žingsnį ruošiantis pritarti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO planams, abiem pagrindinėms partijoms remiant Aljanso plėtrą po Rusijos invazijos į Ukrainą. Visos 30 dabartinių NATO narių turi ratifikuoti planus priimti į bloką dvi Šiaurės šalis, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę vėl pagrasino įšaldyti jų stojimą, nors jam pritarė per birželio pabaigoje Madride įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą.

Seimas trečiadienį balsuos dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. Parlamentas baigs procedūras ir trečiu balsavimu patvirtins Šiaurės Atlanto sutarties protokolus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo. Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji baigiasi trečiadienį.

Seimui liko vienas žingsnis iki Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. Parlamentas antradienį po svarstymo pritarė atitinkamiems įstatymų projektams. Už Švedijos narystę Aljanse balsavo 115 Seimo narių ir vienas buvo prieš, dėl Suomijos narystės už balsavo 120 Seimo narių. Trečiadienį numatytas galutinis balsavimas dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo ratifikavimo.

Švedijos centrinėje dalyje vienas Vokietijos pilietis žuvo, o kitas dingo viename ežere sudužus mažam ambfibiniam lėktuvui, pirmadienį pranešė policija. „Patvirtiname lėktuvo sudužimą, įvykusį popietę“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė Diana Qudhaib (Diana Kudhaib). Policija nurodė, kad dvimotoris orlaivis pakilo iš netoliese esančio aerodromo. Jame buvo du Vokietijos piliečiai. Pradėjus gelbėjimo operaciją greitosios pagalbos sraigtasparnis rado vieną iš dviejų asmenų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį vėl pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei jos neįvykdys Ankaros sąlygų. Praėjusį mėnesį Turkija atšaukė savo prieštaravimą dėl Švedijos ir Suomijos narystės, bet įspėjo, kad blokuos šių šalių stojimo procesą, jei jos neišduos Ankaros ieškomų įtariamųjų. Švedijos ir Suomijos stojimui dar turi pritarti visų 30 NATO narių parlamentai, ir Turkijos parlamentas galėtų atsisakyti ratifikuoti sutartį.

Švedijos teismas ketvirtadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę buvusiam Irano kalėjimo pareigūnui Hamidui Noury (Hamidui Nuriui) už dalyvavimą 1988-aisiais vykdant masines egzekucijas disidentams. Tai pirmas teismo procesas dėl šių nusikaltimų. 61 metų H. Noury nuteistas už „rimtą nusikaltimą prieš tarptautinę teisę“ ir žudymą, sakoma Stokholmo apygardos teismo pareiškime. „Bausmė yra įkalinimas iki gyvos galvos“, – sakoma jame.

Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.

Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje vykdoma skubos tvarka. Antradienį 30 NATO valstybių ambasadorių ir nuolatinių atstovų pasirašius Švedijos bei Suomijos stojimo į Aljansą protokolus, ratifikavimo dokumentai Lietuvoje iškart pradėti derinti tarp ministerijų.

Švedijos policija trečiadienį pranešė, kad Gotlando saloje, kur į kasmetinį renginį susirinkę įtakingiausi šalies politikai, dienos metu buvo mirtinai subadyta moteris. Policijos duomenimis, prieš pat 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku Visbio centre, kur šiuo metu vyksta šalies politinių partijų susitikimas, vyras aštriu ginklu užpuolė į septintą dešimtį metų įkopusią moterį.

NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams. Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją po vasarį Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson sekmadienį atsisakė paneigti Turkijos teiginį, kad Stokholmas pažadėjo deportuoti jos ieškomus asmenis, kaip numatyta susitarime, kuris užtikrino Ankaros paramą šios Šiaurės šalies narystei NATO. Nepaisant žurnalistų klausimų ir kurdų bei turkų pabėgėlių Švedijoje susirūpinimo, M. Andersson neatsakė, ar Ankarai buvo duotas toks pažadas, kad ši atsisakytų prieštaravimų dėl Švedijos narystės.

Švedija planuoja nusiųsti papildomos karinės pagalbos Ukrainai, įskaitant prieštankinius ginklus, paramos ginklus ir išminavimo įrangą. Ginkluotės, kurios, kaip nurodė Švedija, prašė Kyjivas, paketas yra vertas maždaug 500 mln. kronų (46,6 mln. eurų). „Svarbu, kad demokratinių Europos šalių parama Ukrainai būtų nepertraukiama ir ilgalaikė“, – sakė švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Jį citavo Švedijos naujienų agentūra TT.

NATO lyderiams trečiadienį sutarus oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, prezidentas Gitanas Nausėda ragina NATO toliau vykdyti atvirų durų politiką.  „Suomijos ir Švedijos sprendimas siekti narystės NATO yra strategiškai svarbus Baltijos jūros regionui. Šių šalių narystė NATO reikšmingai sustiprins ir Aljansą, ir saugumą Europoje.