sukčiavimas

Teisingumo ministerija užsimojo švelninti atsakomybę už ekonominius, turtinius ir finansinius nusikaltimus. Mažiau pavojingus nusikaltimus, tokius kaip nedidelės vagystės, sukčiavimai ar finansinės machinacijos iki tam tikros sumos, siūloma dekriminalizuoti ir už juos bausti tik baudomis, o ne kalėjimu. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas kategoriškai tvirtina, kad tokios pataisos tik paskatins vagystes, sukčiavimus ar netgi kontrabandą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI)  informuoja, kad nesiunčia el. paštu laiškų – prašymų rasti dokumentus su pridėtais failais. Oficialus VMI el. pašto adresas – [email protected].  VMI ragina gyventojus būti budriais ir neatidarinėti įtartinų laiškų ir juose pridedamų dokumentų. Tai yra bandymas sukčiauti prisidengiant VMI vardu.

Devyniolikmetis uteniškis R. T. trečią kartą nuteistas už sukčiavimą, jam skirta reali trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, penktadienį pranešė prokuratūra. Pasak visiems trims ikiteisminiams tyrimams vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio prokuroro Ramūno Dubravos, anksčiau skirtos lygtinės bausmės R. T. neprivertė liautis sukčiauti, todėl jis ir prašė skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Įtarimai dėl vieno Talino technikos universiteto (TTU) padalinio sistemingų išmokų iš Europos Sąjungos lėšų darbuotojams, nedalyvaujantiems ES finansuojamuose projektuose, ketvirtadienį iškelti tyrimą atlikusių dienraščio „Postimees“ žurnalistų straipsnyje, gali paskatinti pradėti baudžiamąjį tyrimą, ketvirtadienį pranešė prokuratūros atstovai.

Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Lakštučių k., gautas gyventojo (gim. 1994 m.) pranešimas, kad nuo 2019-07-03 į savo el. pašto adresą jis gauna laiškus iš įvairių internetinių parduotuvių, kuriuose nurodyta, kad yra užsisakęs įvairias prekes ir reikia jas atsiimti bei vietoje sumokėti. Pranešama, kad vyras prekių neužsisakinėjo.

Vilniaus apylinkės teismas nuteisė sukčiavimu krovinių pervežimo srityje kaltintus devynis asmenis, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Organizuotos grupės nariai nuteisti dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, vadovavimo įmonėms, kurios naudotos neteisėtai veiklai nuslėpti. Teismas trims nusikalstamos grupuotės iniciatoriams skyrė realias laisvės atėmimo bausmes nuo trejų metų šešių mėnesių iki penkerių metų.

Klaipėdos policija pradėjo tyrimą dėl banką apgavusio ir 15 tūkst. eurų paskolą gavusio vyro, ketvirtadienį pranešė uostamiesčio policija. Banko atstovai trečiadienį pareigūnams pranešė, kad praėjusių metų rugsėjį į banko filialą dėl 15 tūkst. eurų vartojimo kredito kreipėsi 1972 metais gimęs vyras. Jis, įtariama, pateikė neteisingus duomenis apie darbovietę ir kitus dokumentus. Todėl banko darbuotojai, suklaidinti pateiktų dokumentų, asmeniui suteikė šį kreditą.

Akademinė etika visiems turi būti taikoma vienodai, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius, reaguodamas į galimą sukčiavimą ir dokumentų klastojimą Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). „Aš kaip ministras ir ministerija – mes laikomės požiūrio, kad akademinė etika visiems turi būti taikoma vienodai. Lietuvoje tą kartelę turime laikyti“, – BNS sakė švietimo ministras.

Statybų sektoriuje veikusi dešimties įtariamųjų grupuotė galėjo nuslėpti daugiau nei 1,5 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT duomenimis, bendrininkų grupė galėjo neapskaityti daugiau nei 1,5 mln. eurų ir į valstybės biudžetą nesumokėti 600 tūkst. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė BNS patvirtino, kad drauge su Vilniaus apygardos prokuratūra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, įgyvendinant VGTU vieną iš projektų. Jos teigimu, daugiau informacijos pateikti negalima, kad nebūtų pakenkta tyrimui.

  Gedimino kalną, įtariama, rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).   Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. FNTT įtaria, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo Stanislovo Tomo sukčiavimo renkant pinigus Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijai, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Pasak portalo, į Generalinę prokuratūrą kreipėsi apgautais pasijutę žmonės, aukoję po 50 eurų EP rinkimuose kandidatuoti siekiančiam S. Tomui už pažadus europinėse institucijose ir teismuose siekti, kad Lietuvos valstybė pareiškėjams pakeltų pensijas.

Lietuvis, apgaulingai įtikinęs interneto milžines „Google“ ir „Facebook“ pervesti daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių (apie 88 mln. eurų) į jo kontroliuojamas sąskaitas, prisipažino dėl kompiuterinio sukčiavimo. Evaldas Rimašauskas kaltės pripažinimo pareiškimą pateikė Manhatano federaliniam teismui. Teisėjas George'as Danielsas nurodė, kad nuosprendis bus paskelbtas liepos 24 dieną. E. Rimašauskui gresia iki 30 metų laisvės atėmimo ir iki 1 mln. dolerių bauda.

Panevėžio teismui perduota byla, kurioje verslininkė kaltinama dėl nusikalstamo vadovaujamos bendrovės bankroto. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), anksčiau už finansinius nusikaltimus jau teista gyvulius superkančios bendrovės vadovė kaltinama per septynerius metus pasisavinusi bendrovei priklausančius daugiau kaip 167 tūkst. eurų ir nulėmusi įmonės nusikalstamą bankrotą.

Kėdainiuose siaučia apgavikas. Norintis lengvai pasipelnyti asmuo gyventojus apgaudinėja bandydamas parduoti žaislinį automobilį. Veikiama pagal jau patikriną schemą – kokioje nors socialinio tinklo grupėje įdedamas skelbimas. Patiklūs pirkėjai perveda pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą, tačiau prekių negauna, o bendravimas su pardavėju nutrūksta – šis gavęs pinigus pirkėją ignoruoja, užblokuoja.

Telefonus išmainyti norėjęs paauglys ir jo patėvis buvo apiplėšti, ketvirtadienį pranešė Šiaulių apskrities policija. Šešiolikmetis vaikinas feisbuke paskelbė norintis išsikeisti du savo turimus telefonus į kito modelio. Jį į susitikimą palydėjo 31–erių patėvis.

Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelio gyventoja pinigus prarado juos paskolinusi neva avariją padariusiai nepažįstamajai. Kaip ketvirtadienį pranešė Marijampolės apskrities policija, į 1942 metais gimusios moters namus trečiadienį atėjo nepažįstama moteris, kuri teigė padariusi avariją ir prašė paskolinti pinigų, kad nebūtų iškviesta policija. Nepažįstamoji tikino, kad pinigus grąžins po valandos. Paskolinusi pinigus moteris skolininkės taip ir nesulaukė, todėl kreipėsi į policiją.

Vilniuje telefoninis sukčius iš vilnietės išviliojo banko mokėjimo kortelę ir pasisavino 550 eurų. Pirmadienį, apie 14 val. 20 min., Dūkštų gatvėje, telefoninis sukčius, prisistatęs policijos pareigūnu, iš 72 metų senolės apgaule išviliojo banko mokėjimo kortelę. Vėliau jis nuo jos nuėmė 550 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ieško įtariamojo.

Kauno policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, kuriame trys kauniečiai įtariami automobilių plovykloje atsiskaitinėję neteisėtai papildytomis kortelėmis. Kaip trečiadienį pranešė Kauno apskrities policija, šiomis kortelėmis atsiskaitant už automobilių plovimą, dulkių siurbimą, kilimėlių valymą bendrovei buvo padaryta 1,7 tūkst. eurų žala. Sulaikyti trys anksčiau neteisti kauniečiai, gimę 1997, 1992 ir 1997 metais.

Pirmadienį sukčiai iš garbaus amžiaus vyro išviliojo 1 500 eurų, praneša policiija. Į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1927 metais gimęs vyras, kuris pranešė, kad sausio 21 dieną, apie 15 val. pareiškėjui į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis prisistatė policijos pareigūnu bei pranešė, kad už komunalines paslaugas senjoras neva atsiskaitė padirbtais pinigais. Po kelių minučių į butą užėjo du neuniformuoti vaikinai, kuriems senjoras atidavė 1500 eurų.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas: fotoaparatus, telefonus ir kompiuterius internetu parduodančius žmones medžioja sukčiai. Jie, susidomėję daiktu, neva parodo atlikto banko pavedimo kopiją, pasiima pirkinius, o pardavėjai sąskaitose pinigų taip ir nesulaukia. Tačiau du tokie sukčiavimo atvejai buvo lengvas riešutėlis Klaipėdos pareigūnams – apsimetę pirkėjais, jie sulaikė keturis sukčius. Paskambinus pardavėjus ir kiek pasiderėjus dėl kainos sutariama įsigyti fotoaparatą.

Policija ieško merginos, kuri, įtariama, suklastojo mokėjimo duomenis ir pasisavino iš žmogaus telefoną už jį nesumokėjusi. Lapkričio mėnesį šiaulietis pirkėjai išsiuntė telefoną, kurį ši mergina atsiėmė Jonavoje, Vasario 16-osios g. 4, iš paštomato. Pardavėjas pinigų negavo, nors prieš tai pirkėja atsiuntė pavedimo kopiją. Atpažinus merginą, prašome informuoti tyrėją Solveigą Kardašę tel. 8-700-61428 arba el. paštu [email protected].

Penktadienį po pietų Kaune, Kęstučio gatvėje, 1939 m. gimmo moteriai į namų laidinį telefoną paskambino vyriškis, prisistatęs kriminalinės policijos pareigūnu. Jis pareiškė, kad moteris galimai turi padirbtų kupiūrų, kurias reikia patikrinti. Tą pačią dieną apie 15 val. į namus atėjusiems dviems vyriškiams kaunietė atidavė 19 980 eurų.

Bendradarbiaudama su pareigūnais Lenkijoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino tarptautinės organizuotos grupės vykdytas didelio masto pinigų legalizavimą ir mokestinį sukčiavimą. Įtariama, kad nuo 2013 metų grynaisiais pinigais galėjo būti įvežta į Lietuvą ir panaudota šešėlinėje ekonomikoje apie 60 mln. eurų, penktadienį pranešė FNTT. Sukčiavimu ir turto legalizavimu įtariami du asmenys – šios verslo grupės vadovas ir jam padėjęs asmuo.

Alytaus pataisos namuose diegusi mobiliojo ryšio blokavimo įrangą bendrovė „ATEA“ įsipareigojo nemokamai permontuoti šią techniką. Radijo ryšio trukdymo stotis šioje įkalinimo įstaigoje buvo sumontuota 2016 m. gruodį, tačiau dėl techninių nesklandumų mobilusis ryšys nebuvo blokuojamas visoje pataisos namų teritorijoje. Po pasitarimo Teisingumo ministerijoje Kalėjimų departamento iniciatyva buvo susitarta, kad bendrovė permontuos blokavimo įrangą nemokamai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai išaiškino nelegalius didmenininkus, kurie, kaip įtariama, galėjo parduoti 35 tonas mėsos. Tyrimo metu išaiškintas nelegaliai parduotos vištienos kiekis gali didėti, preliminariai skaičiuojama, kad nesumokėtų mokesčių suma siekia beveik 150 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė FNTT.

Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 4 mėnesio berniuko sulaužyta kaukole tėvams – 23 metų Joanai Aleksandravičiūtei ir jos bendraamžiui sugyventiniui Haroldui Nomeikai. Šis nuosprendis - dėl telefoninio sukčiavimo, nors tėvai yra padarę ir sunkesnių nusikaltimų.  Devynis kartus teistam H.Nomeikai skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, o penktą kartą teisiama J.Aleksandravičiūtė kalėjimo išvengė, jai skirtas lygtinė 3 metų nelaisvės bausmė.

Efektyviausia gynyba prieš socialinę inžineriją – tai potencialių aukų švietimas, o aukomis gali tapti bet kuris iš mūsų.  Remiantis Interneto organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimo (IOCTA) 2018 rekomendacijomis, pati efektyviausia gynyba prieš socialinę inžineriją – tai potencialių aukų švietimas.

Belgijoje ir šešiose Europos valstybėse vyksta 57 kratos, atliekant platų tyrimą dėl įtariamos sukčiavimo ir futbolo rungtynių režisavimo schemos, antradienį paskelbė Belgijos policija. Anot federalinės prokuratūros, Belgijoje vyksta 44 kratos, o dar 13 – Prancūzijoje, Liuksemburge, Kipre, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Makedonijoje.

Uostamiesčio verslininkė įtariama iššvaisčiusi daugiau kaip 300 tūkst. eurų vertės juvelyrinių dirbinių bendrovės turto, ji taip pat įtariama sukėlusi tyčinį bendrovės bankrotą, sukčiavusi, apgaulingai tvarkiusi apskaitą ir klastojusi dokumentus. Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) teigia, kad jos tyrėjai išaiškino vadinamąją fenikso sindromo schemą.

Per savaitę 50 tonų rafinuoto rapsų, saulėgrąžų aliejaus ir cukraus iš Lenkijos buvo įvežama vilkikais į Lietuvą, slapti susitikimai vyko nuošaliose vietose ar degalinėse, kuriose tarptautinės organizuotos grupės nariai pasikeisdavo klastotais krovinio finansiniais dokumentais. Preliminariai skaičiuojama, kad minėtų produktų apyvarta galėjo siekti 1 mln. eurų.

Rusijos tyrimų komitetas sekmadienį paskelbė sulaikęs sukčiavimu įtariamą kosmoso korporacijos vadovo pavaduotoją. Tyrimų komitetas skelbia, kad valstybinės įmonės „RKK Energija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Beloborodovas buvo suimtas kartu su dviem savo pavaldiniais. Komiteto pranešime nurodoma, kad sulaikytieji kaltinami bandymu sukčiauti, bet daugiau informacijos neskelbiama.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį dėl išteisino sukčiavimu kaltintus Prano Mažylio gimdymo namų anesteziologus Virgilijų Dimšą ir Jeleną Čiučiulkienę. Kaip pranešė teismas, iš pacienčių už skausmo malšinimo procedūrą paimti pinigai neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl tokia veika laikoma administraciniu nusižengimu.

 Gegužės 31-ąją Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aptiktų galimai netikrų pinigų, kuriais gegužės 28 dieną 17-metis (gyv. Telšių r.) atsiskaitė už į namus atvežtą picą. Pradėjus aiškintis galimai netikrų pinigų judėjimo kelią, paaiškėjo, kad vaikinas dvi įtarimą sukėlusias kupiūras gavo iš nepažįstamojo, kuriam už 200 eurų pardavė žaidimų kompiuterius „XBOX ONE“, „PlayStation“ ir du žaidimų diskus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gauna pranešimų apie gyventojams siūlomas užpildyti apklausas arba siūlomos nemokamos paslaugos, tačiau vėliau iš gyventojų reikalauja susimokėti už šias paslaugas. Šiais metais gautas jau ne vienas skundas dėl tokios apgaulingos skirtingų įmonių veiklos. Šiuo metu dėl galimos nesąžiningo veiklos vienai įmonei jau paskirta tūkstantinė bauda, kitos dvi – tiriamos.

Internete periodiškai pasirodančios jautrios istorijos apie likimo nuskriaustus žmones su prašymu jiems aukoti pinigus dažnai sujaudina ne vieną. Kilnu dėl tokio tikslo šiek tiek patuštinti piniginę. Tačiau kur pinigai – ten ir sukčiai, piktnaudžiaujantys žmonių gerumu. Istorijomis apie aferistus besidalinančioje „Facebook“ grupėje internautai demaskavo merginą, renkančią pinigus vargšei senolei.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Klaipėdoje atskleidė akiplėšišką sukčiavimo schemą Smiltynės perkėloje. Tūkstančiai sunkiasvorių transporto priemonių, pasinaudoję fiktyviais kelto leidimais prasmukdavo į Neringą ir nemokėjo brangaus mokesčio. Skaičiuojama, jog žala valstybei siekia šimtus tūkstančių eurų.

Prokuratūra už kėsinimosi sukčiauti organizavimą veikiant organizuotoje grupėje siūlo kaltu pripažinti ir skirti realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam Seimo nariui Vitui Matuzui. Byla, kurioje siekiama nuteisti V. Matuzą, susijusi su galbūt neskaidriu biokuro viešųjų pirkimų organizavimu. Už sukčiavimą organizuotoje grupėje įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Sankt Peterburgo Vyborgo rajono teismas patenkino Rusijos tyrėjų prašymą suimti anksčiau šią savaitę sulaikytą bankrutavusio Lietuvos „Snoro“ banko pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą, kuriam pateikti kaltinimai sukčiavimu itin stambiu mastu – jis įtariamas iš banko „Sovetskij“ pasisavinęs 150 mln. rublių (2 mln. eurų). Kaltinimus neigiantis V. Antonovas suimtas vienam mėnesiui ir aštuonioms paroms.

Gudriai susukta sukčiavimo schema patraukė „Facebook“ vartotojų akį – plintantis, atrodytų, nekaltas prašymas pagelbėti gali jus palikti be savo anketos. Komunikacijos specialistas įspėja, kaip apsaugoti savo duomenis „Facebook“ ir dalinasi patarimais, kaip internete būti saugesniems. Viena „Facebook“ vartotoja aferistų veiklą viešinančioje grupėje teiraujasi, ar neįprastas jai žinute adresuotas prašymas – bandymas apgauti. Paprastas prašymas „pagelbėti“ „Na nežinau, ar čia bandė apgauti, ar ne.

Vilniuje policija nustatė vyrą, įtariama, inscenizavusį eismo įvykį ir bandžiusį gauti iš neva jį partrenkusios vairuotojos pinigų. Kaip penktadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, kovo 26 dieną apie 7.50 val. Vilniuje, Brolių gatvėje, automobilio „Opel Zafira“ vairuotoja suko į dešinę ir pastebėjo vyrą, stovėjusį prie šaligatvio. Moteris, norėdama jį praleisti, sustojo, tačiau vyras stovėjo. Tik pradėjusi važiuoti, vairuotoja staiga pastebėjo šešėlį ir pamatė ant žemės gulintį vyrą.

Sumanėte papildomai padirbėti, kad vieną kitą dešimtį eurų prisidurtumėte prie atlyginimo? Nesusižavėkite aferistų siūlymu „išnuomoti“ savo banko sąskaitą už 50 eurų per savaitę, nes tai jums gali baigtis uždaryta banko sąskaita ir jūsų vardu pasiimtais greitaisiais kreditais. Į socialiniame tinkle platinamus skelbimus papildomai užsidirbti iki 50 eurų per savaitę sureagavę lietuviai skundžiasi – „darbdavių“ siūloma schema panaši į suktybę.

Internete plintantys darbo skelbimai ar pasiūlymai papildomai padirbėti nieko nebestebina, tačiau akį patraukia tokių darbuotojų ieškotojų prašymas susimokėti už įdarbinimą. Teisės specialistai įspėja – bet koks prašymas sumokėti už įdarbinimą kvepia afera. Socialiniame tinkle „Facebook“ paplito darbo ieškojusio vaikino susirašinėjimas su potencialiu darbdaviu. Vaikinas susirūpino, kad jam skirtas pasiūlymas gali būti tik afera, nes prašymas susimokėti už įdarbinimą jam iki šiol buvo negirdėtas.

Panorote tapti chirurgu, teisininku ar sunkvežimių vairuotoju? Pasirodo, visai nereikia baigti aukštojo mokslo ar išsilaikyti specialaus vairuotojo pažymėjimo – tai patvirtinančius dokumentus galite nusipirkti socialiniuose tinkluose. Maža to, „Regitra“ įspėja, kad šie sukčiai apsimeta jų darbuotojais. Socialinio tinklo „Facebook“ grupės, kur demaskuojami įvairaus plauko sukčiai, vartotojas pasidalino skelbimu, kuriame lietuviams Didžiojoje Britanijoje siūloma pirkti įvairius dokumentus.

Kauno policija ieško nuo šio vyro nukentėjusių asmenų. Praėjusių metų spalio 21 d. moteriai, gimusiai 1929 m., į laidinį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė policijos komisaru ir teigė, jog atsiimant pensiją, jai galimai buvo paduotos padirbtos kupiūros, kurias reikia patikrinti. Moteris iškart nepatikėjo gautu skambučiu, apie tai papasakojo anūkui, su kurio pagalba pareigūnai sulaikė pas nukentėjusiąją atėjusią pasiimti pinigų vyrą.

Savitarnos kasos prekybos vietose diegiamos vis dažniau – tai vienas pagrindinių būdų sutaupyti kaštus, palengvinti darbuotojų trūkumo dalią. Tačiau nors gali pasirodyti, kad didžiausia tokių kasų problema – ilgapirščiai, tiesa ta, kad velnias slypi detalėse. Štai Vokietijoje neseniai vyrui už sukčiavimą prekybos centro savitarnos kasoje buvo skirta 208 tūkst. eurų bauda. Jis pabandė 47 eurų vertės veršelio kepenis pažymėti kaip pigesnius vaisius. Panašių triukų jis buvo griebęsis ir anksčiau.

Pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ vis dažniau pastebima tokių asmenų, kurie siūlo žmonėms įsigyti neva tikrą vairuotojo pažymėjimą ar už juos išlaikyti vairavimo egzaminus. „Regitra“ įspėja visuomenę nepakliūti į sukčių pinkles, nes gavę pinigų, jie paprasčiausiai pradingsta. Patariama ne tik nepasitikėti tokiais asmenimis, bet ir pranešti apie juos, kad neteisėti veiksmai būtų kuo greičiau nutraukti.

Prieš teismą stos 27-erių telšiškis, kuris bendradarbio vardu paėmė keturias paskolas iš greituosius kreditus suteikiančių bendrovių. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Šiaulių apygardos prokuratūra informavo, kad Telšių apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje minėtas vyras kaltinamas sukčiavimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu.

Vokietijoje vienam vyrui už sukčiavimą prekybos centro savitarnos kasoje buvo skirta 208 tūkst. eurų bauda. 58 metų verslininką, pabandžiusį 47 eurų vertės veršelio kepenis pažymėti kaip pigesnius vaisius, Miuncheno rajono teismas nuteisė už vagystę. Vyras, kurio pavardė neskelbiama, taip buvo pasielgęs ir tris kartus anksčiau, be to, anksčiau buvo teistas už vagystę ir vengimą mokėti mokesčius. Baudos dydį teismas nustatė pagal atsakovo mėnesio pajamas – 24 tūkst. eurų.