sukčiavimas

Kartais sukčiams nereikia būti išradingais, kad apgautų patiklius žmones. Štai Ukmergėje iš garbingo amžiaus senolės už „sūnaus“ sužalotą „mergaitę“ išviliota nemenka pinigų suma. O viskas prasideda nuo „mama, labas. Čia aš...“. Ir kai pašnekovė kitam laido gale paklausia, kas nutiko, „sūnus“ pradeda savo pasaką: „Žinai, darbe griūdamas nuo kopėčių užgavau mergaitę. Ji sužeista. Man būtinai reikalingi pinigai sužeistos mergaitės operacijai.

Pirmadienį Šiauliuose teismui perduota stambaus masto byla. Teigiama, kad ji susijusi su galimais korupciniais nusikaltimais farmacijos srityje. Nustatyta, kad kyšiai medikams galėjo siekti nuo 15 eurų iki 102 eurų iš vieno paciento. Teisėsaugos atstovai tikina, kad kyšių sumos buvo įtrauktos į pacientų įsigyjamų medicininių prietaisų kainą, todėl juos pirkdami pacientai kyšius gydytojams mokėdavo patys apie tai nė nežinodami. Kokia tai kompanija – neatskleidžiama.

Šalies teisėsauga praneša apie sėkmingą tarptautinę operaciją, kuri apėmė net kelias Europos šalis. Lietuvos policijos inicijuota tarptautinė operacija, kurios metu buvo išardytas keliose Europos valstybėse veikęs indėlinio sukčiavimo tinklas, vykdyta daugiau kaip savaitę. Intensyvūs veiksmai buvo atliekami nuo kovo 4 iki 12 dienos.

Iš policijos komisariato skandalingai su kalašnikovu rankose pasprukęs Igoris Molotkovas atliko paskirtą bausmę, tačiau laisvėje ilgai neužsibuvo. Vos tik išleistas iš įkalinimo įstaigos jis dukart apsivogė prekybos centre, kur jo taikiniu tapo keptuvės. Taip garsusis bėglys užsidirbo 20, kaip paaiškėjo netrukus, toli gražu dar ne paskutinį teistumą. 2020 m. liepą jis su bendrininkais įsigudrino apgaulės būdu išvilioti pinigus iš buvusios Vilniaus rajono prokuratūros prokurorės.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė, kad energetikos srityje veikiančiam verslininkui Rimandui Stoniui bei dar keturiems asmenims pateikti įtarimai dėl stambaus masto PVM sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Pernai buvo registruota 2264 sukčiavimo nusikaltimų. Telefoninis sukčiavimas sudaro apie 46 procentus, 80 procentų nusikaltimų padaro asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose, rašoma pranešime spaudai. Teisingumo ministerija siekia stiprinti nuteistųjų sukčiavimo prevenciją ir sumažinti nusikalstamumą įkalinimo įstaigose, todėl kviečia teisėsaugos institucijas ir telekomunikacijų bendroves kartu ieškoti būdų kovoje su telefoniniu sukčiavimu.

Pirmadienį buvo pastebėtas sukčiavimo būdas, kai siunčiami kenkėjiški laiškai Vytauto Didžiojo universiteto vardu – laiške falsifikuojamas siuntėjo adresas (šiuo atveju [email protected]), imituojamas VDU laiškų šablonas ir siekiama apgaulės būdu išgauti gavėjo jautrią informaciją arba išvilioti pinigus, rašoma pranešime spaudai. Užtikriname, kad šie laiškai nėra siunčiami iš VDU el. pašto dėžutės. Toks kenkėjiškas laiškas atrodo patikimai, tarsi siunčiamas vadovo, kolegos ar administratoriaus.

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriantys pareigūnai per šių metų vasario mėnesį pradėjo jau 5 ikiteisminius tyrimus dėl nauju būdu įvykdytų sukčiavimų elektroninėje erdvėje. Šiuo atveju nukenčia įvairius daiktus – pavyzdžiui, automobilio padangas, vaikišką vežimėlį, kompiuterį, ar žaidimų konsolę – parduoti norintys asmenys.

Sostinės pareigūnai narplioja sukčiavimo aplinkybes, kai moteris nepažįstamam asmeniui per kelis kartus pervedė net 18,5 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, vasario 22 d., 17 val. 13 min., gautas pareiškimas, kad nuo 2021 m. sausio 18 d. iki vasario 11 d. nepažįstamam asmeniui moteris pervedė įspūdingą pinigų sumą. Tas asmuo prisistatė tarptautinės siuntų įmonės atstovo vardu. Nukentėjo 36 metų moteris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Praėjusiais metais „Swedbank“ fiksavo romantinio sukčiavimo atvejų šuolį. Banko duomenimis, tokio sukčiavimo atvejų nustatyta beveik keturis kartus daugiau nei 2019 m. Iš viso iš gyventojų bandyta išvilioti daugiau nei 130 tūkst. eurų, iš kurių pavyko išsaugoti daugiau kaip 87 tūkst. eurų. Didžiausias pernai vieno asmens patirtas „meilės nuostolis“ – 35 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti „Omniva LT“ informuoja šalies gyventojus ir klientus apie užfiksuotą bandymą sukčiauti, prisidengiant bendrovės vardu. Įmonė sulaukė pranešimo apie finansinio sukčiavimo atvejį, kai internetiniai sukčiai, naudodamiesi OMNIVA bendrovės vardu, bandė išvilioti mokėjimo kortelių duomenis. Sukčiai apsimetė skelbimų portale parduodamos prekės pirkėjais ir paprašė pardavėjo atsiųsti prekę paštomatu.

Virtuali romantinė pažintis 47 metų Raseinių rajono gyventojai paspendė finansinius spąstus ir ji prarado 10 200 eurų. Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Senyvo amžiaus žmonės ir jų pinigai – lengviausias grobis sukčiams. Tuo Anglijoje pasinaudojo ir 23-ejų lietuvis Vidūnas Tutkus, iš pagyvenusių žmonių išviliojęs net 24 800 svarų sterlingų. Vis dėlto, nuo teisingumo lietuvis neišsisuko. Lietuvis priklausė nedidelei gaujai, kurie apsimetinėjo policijos pareigūnais ir, esą, ieškojo padirbtų ar neteisėtų pinigų.

Policija pradėjo fiksuoti naują sukčiavimo būdą, kai sukčiai susisiekia su auka per „Viber“ programėlę. Sukčiai, sudarydami tinkamą įvaizdį ir įgaudami pasitikėjimą, kaip profilio atvaizdą pasirenka nuotrauką, dažnu atveju moters su vaiku. Dažniausiai sukčiai pasirenka ir susisiekia su asmenimis (pardavėjais), kurie ilgai negali realizuoti savo parduodamos prekės.

Klaipėdos apylinkės teismas penktadienį skyrė laisvės atėmimo bausmes septyniems asmenims, kurie buvo teisiami dėl kelių dešimčių skirtingų nusikaltimų, tarp kurių – pagrobimas, dokumentų klastojimas, pasikėsinimas įvykdyti plėšimą, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, sukčiavimas ir kiti.  Iš viso nukentėjusiesiems šioje byloje priteista per 100 tūkst. eurų neturtinės ir per 17 tūkst.

Sostinės pareigūnai tiria du sukčiavimo atvejus pagal identišką scenarijų. Vilniaus rajone ir mieste nuo sukčių nukentėjo dvi moterys. Šįkart pasitelkta populiari bendravimo programėlė „Viber“. Per ją buvo siunčiamos nuorodos, kurios padėdavo išsiaiškinti asmenų prisijungimų duomenis. Pirmas atvejis užregistruotas sausio 18 d. apie 14 val.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Panevėžio policija tiria galimą gydytojo sukčiavimą – 18 nepagrįstų diagnozių. Pasak policijos, Panevėžio teritorinė ligonių kasa praėjusią savaitę kreipėsi į teisėsaugą ir nurodė, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gydytojas laikotarpiu nuo pernai spalio iki šių metų kovo nepagrįstai nustatė diagnozes 18-ai pacientų.  Ligonių kasos teigimu, dėl to „Sodra“ patyrė daugiau kaip 1 tūkst. eurų žalą.  Dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Alytaus miesto savivaldybėje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt netinkamam adresatui pervestų beveik 180 tūkst. eurų, taip pat kreiptasi ir į teisėsaugą. „Šiandien prašiau pradėti tarnybinį patikrinimą, informuoti atsakingas teisėsaugos institucijas, banką ir laukiam duomenų“, – BNS trečiadienį sakė Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis. „Be abejo, jeigu įmanoma, bandyti sustabdyti kad tas pavedimas neiškeliautų“, – pridūrė jis.

Išpopuliarėjusi ir, atrodo, visiems gerai žinoma schema sukčiams vis dar padeda pelnytis iš patiklių žmonių. Spręsdami šią problemą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai sukūrė vaizdo klipą, kuriuo siekia atkreipti visų lietuvių dėmesį. Telefonu pasikalbėję su apsimetėliais pareigūnais, žmonės jiems atiduoda savo santaupas. Todėl tikrieji policijos pareigūnai dar kartą primena ir ragina pasidalinti su artimaisiais itin svarbia informacija.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto UAB „SIMPLE FINANCE“ vertimosi ūkine finansine veikla bei sukčiavimo. FNTT prašo gyventojų ir juridinių asmenų, sudariusių sutartis dėl finansinės nuomos (lizingo) su šios bendrovės atstovu ir dėl to nukentėjusių, kreiptis į FNTT Kauno apygardos valdybą.

Kaišiadoryse mokytoja dirbanti Orinta keturis mėnesius sapnavo košmarus ir svarstė, ar jai teks sėstis į kalėjimą. Pasirodo, kad vienoje Lietuvoje veikiančioje elektroninių pinigų įstaigoje Orintos vardu buvo atidaryta sąskaita, apie kurią moteris nė nebuvo girdėjusi, iki kol vieną dieną jai nepaskambino policija ir neapkaltino sukčiavimu. Situacija domėjosi laidos „Prieš srovę“ žurnalistai.

Socialiniai tinklai yra puiki erdvė sukčiams. Tikėtina, kad dauguma esate sulaukę kvietimų draugauti siūlančių įtartinų asmenų. Taip nutiko ir tv3.lt skaitytojui Mariui, kuris atsiuntė savo susirašinėjimą ne šiaip su bet kuo, o su neva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) „sekretoriumi“. Galima pasijausti tikru laimės kūdikiu, nes naujasis „pažįstamas“ nieko nelaukdamas pasiūlo negrąžintiną finansinę pagalbą. Reikia tik apsispręsti, kokios sumos pageidaujate.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) penktadienį pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje didelio masto sukčiavimo schemų vykdymu visoje Lietuvoje yra kaltinami penki fiziniai ir du juridiniai asmenys.  Anot tarnybos, ši baudžiamoji byla buvo sujungta iš 21 atskiro ikiteisminio tyrimo, o bendra ieškinių suma siekia bemaž 300 tūkst. eurų. Nusikalstamos veikos buvo daromos 2010-2013 metais.

Vilniaus apskrities policija trečiadienį sulaukė pranešimo, kad į kriptovaliutų investavimo-keitimo platformą pinigus pervedusi moteris prarado per 170 tūkst. dolerių (daugiau nei 145 tūkst. eurų).  Policijos departamento duomenimis, 1963-aisiais gimusi moteris teigia, kad pinigai iš jos apgaulės būdu išvilioti per rugsėjo mėnesį. Tikslus nuostolis nustatinėjamas.  Pareigūnai surinko medžiagą dėl galimo didelės vertės sukčiavimo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bendradarbiaudami su Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnais Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Mobilaus būrio pareigūnais šiandien su įkalčiais operatyviai sulaikė tris asmenis, kaip įtariama, iš senjoro sukčiavimo būdu išviliojusius 13 000 eurų.

Marijampolės apskrities policijos komisariato pareigūnai tiria nuo sukčiaus nukentėjusios moters skundą. Moteris teigia, kad asmuo jai bandė išnuomoti kažkam kitam priklausantį butą. Į policiją kreipėsi 1986 m. gimusi moteris iš Marijampolės, kuri prieš kurį laiką sudarė buto nuomos sutartį su asmeniu (gim. 1979 m.) ir sumokėjo 320 eurų grynaisiais, o po kurio laiko į minėto asmens banko sąskaitą pravedė dar 320 eurų. Iš viso vyrui moteris sumokėjo 640 eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Valstybei padaryta žala siekia per 4 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, organizuota grupė prekiavo mobiliaisiais telefonais.

Klaipėdos apskrityje veikianti neįvardijama transporto įmonė galėjo mokėti darbuotojams mažesnes sumas pinigų nei nurodyta dokumentuose, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija. Pareigūnai dėl galimo sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

73 tūkst. eurų – tiek per beveik 3 mėnesius 45-erių vilnietė pervedė jai turtus sukrauti žadėjusiems „investuotojams“. Tai tik vienas pavyzdžių, kaip patiklūs žmonės ir dabar sukčiams atiduoda savo pinigus. Apie šį sukčiavimo atvejį policijai pranešta tik rugpjūčio 13-ąją, nors pinigai sukčiams buvo pervedinėjami nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki liepos 31 d. Su sukčiais moteris bendravo elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonu.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba.  Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą.

Šiauliuose už turto prievartavimą bus teisiamas 21-erių metų vyras, grasinimais vertęs kitus asmenis imti greituosius kreditus bei paskolas, o daiktus ir pinigus atiduoti jam. Kaip pranešė prokuratūra, tris kartus už plėšimus teistas šiaulietis įtariamas pernai reketavęs du jaunuolius. Įtariama, kad jis iš vieno jaunuolio pareikalavo 5 tūkst. eurų. Pastarasis jam paaiškino, kad tokių pinigų neturi, ir atidavė viską, ką turėjo piniginėje ir sąskaitoje – 65 eurus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame dvi kaunietės įtariamos apgaule ir stambiu mastu įgijusios svetimą turtą. Per dvejus metus verslininkėmis prisistačiusios moterys už neva pagalbą investuojant iš 30-ties asmenų išviliojo beveik 190 tūkst. eurų.

Policijos departamentas praneša, kad rugpjūčio 13 d. 8 val. 20 min. Vilniaus apskr. VPK gautas pareiškimas dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki liepos 31 d. elektroniniu paštu ir mobiliojo ryšio telefonu moteris (g. 1975 m.) bendraudama su užsienio įmonės brokerių atstovais prisistačiusiais asmenimis dėl investavimo į kriptovaliutas ir jų prekybą, šiems asmenims pervedė daugiau nei 73 tūkst. eurų. Surinkta medžiaga aplinkybių patikslinimui.

Policijos departamentas praneša, kad liepos 16 d. 14 val. 24 min. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas dėl sukčiavimo. Pirminiais duomenimis, laikotarpyje nuo š. m. gegužės 26 d. iki liepos 6 d., elektroninėje erdvėje, apgaulės būdu, iš asmens buvo išvilioti 34 094 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pastarosiomis savaitėmis kriminalinėse paraštėse sumirgėjo pranešimai apie tūkstančius eurų praradusius „Smart ID“ vartotojus. Žmonėms pakanka paspausti atsiųstą neaiškią nuorodą ir jie praktiškai įteikia raktą nuo savo turto tiesiai sukčiams į rankas, kurie iškart imasi darbo. Taip vienas vilnietis prarado 4 tūkst. eurų. Iš kitų nukentėjusiųjų sąskaitų pavogta 3 tūkst. eurų ar vos kiek mažesnės pinigų sumos. Lietuvoje sukčiai dviračio neišradinėja. Apgaulei naudojami laiko patikrinti metodai.

Plungėje ir aplinkiniuose rajonuose veikiantis dėvėtų drabužių parduotuvių tinklas, įtariama, nuslėpė apie 150 tūkst. eurų gautų pajamų, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, tokią iš pardavimų gautą sumą Plungėje, Tauragėje ir Gargžduose parduotuves turintis tinklas, manoma, nuslėpė per dvejus metus.

Lietuvoje yra tiek daug sukčiavimo formų, kad, regis, tautiečiai turėtų būti itin atsargūs bei kaip įmanydami saugoti savo turtą. Vis dėlto, iš svetimų klaidų pasimoko ne kiekvienas. Ypač ši problema išryškėja, kai sukčiai atranda naują nišą, kurią, kaip taisyklė, būna lengviausia išnaudoti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu, daugiau nei 200 tūkst. eurų bendrovės turto pasisavinimu ir bendrovės klientų pinigų išviliojimu apgaule yra kaltinamas 31-erių klaipėdietis.  Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas dėl šių nusikaltimų buvo pradėtas dar 2014 metais, tačiau įtariamasis prieš tai išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir ten slapstėsi maždaug penkerius metus.

Prieš keletą metų Lietuvoje pradėjo plisti naujas sukčiavimo būdas, kuris privertė susimąstyti visus šalies buhalterius. Policija vieną po kito pradėjo skelbti atvejus, kuomet sukčiai, pasinaudodami patikliais darbuotojais, iš įmonių išviliodavo solidžias pinigų sumas.

SEB bankas sulaukė pranešimų iš klientų, kad kažkas banko vardu siunčia trumpąsias SMS žinutes su nuoroda. SEB įspėja, kad tai ne banko siųsti pranešimai, o sukčių bandymas išvilioti gyventojų pinigus. „Sulaukėme pranešimų apie sukčių platinamas melagingas neva iš banko siunčiamas SMS žinutes. Jose sukčiai informuoja žmones apie iš banko gautą pranešimą ir atsiunčia nuorodą į interneto banko svetainę.

Karantinas – puikus metas sukčiams, siūlantiems internete įsigyti apsaugos priemonių ir taip išvilioti iš pirkėjų pinigus. O policija skelbia, kad nuo metų pradžios šalyje fiksuotas ir kitokių sukčiavimo būdų gausėjimas. Ir pareigūnai, ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: pastaruoju metu sukčiai įsisuko ir į socialinius tinklus: siūlo stebuklingas paskolas suaugusiems ar net taikosi į vaikus, prašydami jų atsiųsti tėvų banko kortelių nuotraukas.

Kai kuriems dar vis gali atrodyti, kad sukčiai ir vagys pavojingi tik gatvėje, tačiau net ir sėdint namie nereikėtų prarasti budrumo – vienas neatsakingas žingsnis internete ir jūs jau sukčių taikiklyje. Panašiai nutiko ir viename Šakių rajono kaimelyje gyvenančiai skaitytojai Mingailei (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri nieko blogo neįtardama vieno socialinio tinklo žinute draugei išsiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu parduodant dyzeliną yra kaltinami buvę jau bankrutavusios Marijampolėje veikusios įmonės vadovai.  FNTT duomenimis, įmonės buhalterė 2014 metų liepos iki 2015 metų birželio, veikdama kartu su buvusiais įmonės vadovais, o vėliau ir pati būdama įmonės vadove, nuslėpė daugiau nei 617 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu, visame pasaulyje susiduriant su COVID-19 infekcija, internetinė prekyba tapo bene vienintele išeitimi apsipirkti saugiai. Tačiau patrauklios sąlygos vilioja ir nesąžiningus pardavėjus, kurie, naudodamiesi susiklosčiusia padėtimi, nevengia pasipelnyti iš budrumą praradusių vartotojų. Teikiame svarbiausius patarimus, kaip atpažinti nesąžiningą pardavėją.

Pirmadienį pranešta, kad nepažįstami asmenys iš Marijampolės gyventojos išviliojo daugiau nei 7 tūkst. eurų už telefonu teiktas būrimo paslaugas.  Marijampolės apskrities policija praneša, kad 1956-aisiais gimusi moteris savo pinigus atidavė rusiškai kalbėjusiems asmenims.  Bendra prarastų pinigų suma siekia 7 tūkst. 449 eurus.  Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.  2020 m. vasario viduryje viena Plungės gyventoja sulaukė SMS žinutės, pranešančios apie neva jos laimėtus 1 tūkst.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad virtualioje erdvėje jau atsirado siūlymų įsigyti vaistų bei maisto papildų koronoviruso (COVID-19) sukeltai infekcijai gydyti bei jos profilaktikai. Informuojama, kad šiuo metu pasaulyje nėra vaistinių preparatų, kurie galėtų būti vartojami COVID-19 infekcijos profilaktikai ar gydymui. Todėl raginame būti atidžiais, nepirkti neaiškios kilmės produktų ir neužsiimti savigyda, o pasitikėti gydytojais.

Teisme nagrinėjama byla, kurioje 47-erių metų vyras, siūlęs moterims prekiauti vištiena Irane, steigti etnografinį kaimą bei kitus verslus ir taip išviliojęs tūkstančius eurų, teisiamas dėl sukčiavimo. Kaip trečiadienį pranešė Kauno apskrities policija, Kriminalinės policijos pareigūnai nustatė, kad paini istorija prasidėjo dar 2015 metais, kuomet šis vyras, papasakojęs apie neva norimą statyti globos įstaigą, pradėjo iš moters už tariamą dalininkės poziciją imti pinigus.