sukčiai

Tarp policijos pareigūnams tenkančių tirti nusikalstamų veikų, vienos iš emociškai jautriausių yra sukčiavimo bylos, kuriose nukentėjusieji – apgauti garbaus amžiaus senjorai, praradę savo santaupas. Šiuo metu Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai siekia nustatyti vyro, dėl kurio nusikalstamos veikos 87 metų šiaulietis prarado banke laikytas savo santaupas, asmenybę.

Kauno apskrityje moteris per tris mėnesius sukčiams pervedė daugiau kaip 22 tūkst. eurų. Kaip pranešama policijos suvestinėje, kovo 6 d. 15 val. 51 min. į Kauno apskr. VPK kreipėsi moteris (g. 1951 m.), kuri nurodė, kad laikotarpiu nuo sausio 5 d. iki kovo 5 d. į tris skirtingas užsienio bankų sąskaitas sukčiams pervedė 22038 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str.

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriantys pareigūnai per šių metų vasario mėnesį pradėjo jau 5 ikiteisminius tyrimus dėl nauju būdu įvykdytų sukčiavimų elektroninėje erdvėje. Šiuo atveju nukenčia įvairius daiktus – pavyzdžiui, automobilio padangas, vaikišką vežimėlį, kompiuterį, ar žaidimų konsolę – parduoti norintys asmenys.

Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius, rašoma pranešime spaudai. „Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos.

Sostinės pareigūnai narplioja sukčiavimo aplinkybes, kai moteris nepažįstamam asmeniui per kelis kartus pervedė net 18,5 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, vasario 22 d., 17 val. 13 min., gautas pareiškimas, kad nuo 2021 m. sausio 18 d. iki vasario 11 d. nepažįstamam asmeniui moteris pervedė įspūdingą pinigų sumą. Tas asmuo prisistatė tarptautinės siuntų įmonės atstovo vardu. Nukentėjo 36 metų moteris. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaunietė odontologijos klinikai sumokėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų norėdama susitvarkyti dantis, tačiau klinika neužbaigusi pradėto darbo su kliente bendrauti nustojo. Dabar Vida turi 17 tūkstančių eurų skolą ir skaudžią patirtį. Kaip odontologijos klinika atgavo moterį, ji pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje.  „Norėjau labai susidėti dantis.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti „Omniva LT“ informuoja šalies gyventojus ir klientus apie užfiksuotą bandymą sukčiauti, prisidengiant bendrovės vardu. Įmonė sulaukė pranešimo apie finansinio sukčiavimo atvejį, kai internetiniai sukčiai, naudodamiesi OMNIVA bendrovės vardu, bandė išvilioti mokėjimo kortelių duomenis. Sukčiai apsimetė skelbimų portale parduodamos prekės pirkėjais ir paprašė pardavėjo atsiųsti prekę paštomatu.

Minint saugesnio interneto savaitę Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai primena, kad elektroninėje erdvėje būtina neprarasti budrumo, elgtis apdairiai, kad netaptumėte joje veikiančių sukčių aukomis. Klaipėdos apskr. VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus, tiriančio nusikaltimus elektroninėje erdvėje duomenimis, 2020 m. Klaipėdos apskrityje buvo pradėti 95, o 2019 m. – 88 ikiteisminiai tyrimai dėl tokio pobūdžio nusikaltimų.

Sukčių fantazija ir žmonių patiklumas – nepamatuojamas. Šį kartą mažiausiai 20 žmonių prarado pinigus, kai susigundė maltos bišonų veislės šuniukais internete.  Apgavikams pervedė avansus ir liko be nieko. Šunyčiai pasvalietei Kristinai Pumputienei susuko ne tik širdį, bet ir protą. Moteris susigundė sausio pradžioje skelbimų portale patalpintu pasiūlymu už 500 eurų įsigyti Maltos bišonų veislės šuniuką.

Žydra ir Vaidas norėdami įsigyti savo namus pasirašė sutartį paskolai gauti, tačiau šeima liko be namo, be pinigų ir dar skolingi. Kaip jie pakliuvo į sukčių pinkles Žydra ir Vaidas papasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Šeima pasakojo, kad norėjo įsigyti savo namus ir jiems reikėjo paskolos, kadangi šeima yra didelė – ją gauti sunku.  „Perėjome per visus bankus, esame 5 asmenų šeima ir nedavė mums paskolos būstui įsigyti, nes neužteko pajamų.

Pandemija ir žmonių nerimas dėl ateities tebesitęsia, o tuo naudojasi internetiniai sukčiai. Jie apgauna žmonės įpiršdami labai pelningas investicijas į kriptovaliutas ir prekes su pasakiškomis nuolaidomis. O patiklūs lietuviai pervedinėja jiems milijonus eurų. Per metus sukčiai išviliojo beveik 5 milijonus eurų. Ir jei ne karantinas, ekspertų manymu, nuostolių suma būtų dar didesnė.

Nijolės būdas užsidirbti iš jos pinigus tik atėmė. Moteris patikėjo, kad gali dirbti internetu, tačiau jos darbas jai kainavo 7 tūkstančius eurų, nes moteris tiesiog pateko į sukčių pinkles. Kaip tai atsitiko, Nijolė pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Moteris teigė, kad sulaukė netikėto skambučio iš užsienio. Jo metu moteriai buvo pasiūlyta lengvai užsidirbti.

Žinia, kad lyg iš giedro dangaus gavote 350 eurų, ko gero, pradžiugintų ne vieną. Tačiau būtent tokias žinutes siunčia sukčiai, norintys išvilioti banko prisijungimo duomenis. Tokį laišką gavo ir Aliaus Bacevičiaus draugas. Alius „Facebook“ pasidalijo draugo gautu elektroniniu laišku ir ragina kitus išlikti budriais. Nuotraukoje matomas laiškas yra neva iš banko „Swedbank“, jame tariamas klientas informuojamas apie gautą nemažą pinigų perlaidą.

Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir sukčiai – frazė, kurią policijos pareigūnai kartoja nuolat. Šį kartą sukčiai nusitaikė į garsią siuntų pristatymo firmą, kurios vardu prisidengdami nedorėliai mėgina išvilioti iš gyventojų pinigus.  Su naujienų portalu tv3.lt Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) pasidalijo istorija, kai pats vos netapo sukčių auka.

„Luminor“ bankas perspėja, kad dalis klientų šiandien ir vakar (vasario 2 ir 3 dienomis) gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva yra siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Mokėjimo patarimas“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas išgauti konfidencialius klientų duomenis.

Šalies gyventojų pirkiniams internetu išleidžiama suma vos per vienerius metus išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ atsiskaitymų duomenys. O per aktyviausią pagal apsipirkimus gruodžio mėnesį pernai buvo pagerinti ir ankstesnių metų rekordai. Žaibišką interneto prekybos augimą paskatino šių dienų realijos − pandemija ir karantino apribojimai. Tačiau smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.

Paskutinį 2021 m. sausio savaitgalį dalis „Luminor“ banko klientų, turinčių mokėjimo korteles, gavo Smart-ID arba mobiliojo parašo pranešimus, siūlančius patvirtinti mokėjimo operacijas, nors tokių neinicijavo. Bankas informuoja, jog tai buvo sukčiavimo ataka, nukreipta prieš mokėjimo kortelių turėtojus.

Biržų rajone – neeilinis sukčiavimo atvejis. Sausio 20 dieną policija gavo pranešimą, kad iš 1955 metais gimusios moters išviliota didelė pinigų suma – 47 864 eurai. Tai padaryta per 10 dienų. Pinigai apgaulės būdu pasisavinti iš sąskaitos, naudojantis telefonu ir programėle. Panevėžio apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje.

Įvairiausio plauko sukčių ir aferistų veikiančių internete išmonė kartais pasiekia sunkiai įsivaizduojamą lygį. Jei aferistai siūlantys milijoninį palikimą ar paramą jau stebina mažai ką, tai klaipėdietė Rosita sulaukė iš kojų verčiančio pasiūlymo. Iškrypėlis internete merginai siūlė 500 eurų už tai, kad ji savo kojomis nugalabytų varlę, o procesas būtų fotografuojamas.

Policija pradėjo fiksuoti naują sukčiavimo būdą, kai sukčiai susisiekia su auka per „Viber“ programėlę. Sukčiai, sudarydami tinkamą įvaizdį ir įgaudami pasitikėjimą, kaip profilio atvaizdą pasirenka nuotrauką, dažnu atveju moters su vaiku. Dažniausiai sukčiai pasirenka ir susisiekia su asmenimis (pardavėjais), kurie ilgai negali realizuoti savo parduodamos prekės.

Koronavirusas ir karantino ribojimai – išbandymas ir galimybė tobulėti sukčiams. Policijos pareigūnai vis praneša apie tai, kad nesąžiningi asmenys žmones įvilioja į pinkles ir juos apgauna. Pastaruoju metu sukčiai pasidarė itin aktyvūs socialiniuose tinkluose. Bandymas nusipirkti žmonių pasus, asmens tapatybės korteles – nauja sukčiavimo schema. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri pasakoja, kad tapo tokių sukčiaujančių asmenų taikiniu.

Sostinės pareigūnai tiria du sukčiavimo atvejus pagal identišką scenarijų. Vilniaus rajone ir mieste nuo sukčių nukentėjo dvi moterys. Šįkart pasitelkta populiari bendravimo programėlė „Viber“. Per ją buvo siunčiamos nuorodos, kurios padėdavo išsiaiškinti asmenų prisijungimų duomenis. Pirmas atvejis užregistruotas sausio 18 d. apie 14 val.

Sausio 18 dieną buvo įvykdyta vadinamoji „spoofing“ ataka, kai neva iš Užsienio reikalų ministerijos pašto dėžutės [email protected] buvo siunčiami elektroniniai laiškai, kuriuose prašoma „skubiai pateikti dokumentus pagal elektroninį prašymą į paraišką”, rašoma URM pranešime žiniasklaidai.  Laiške pridedama slaptažodžiu apsaugota byla bei slaptažodis bylai atidaryti.

„DPD Lietuva“ sulaukė pranešimų apie suaktyvėjusį finansinį sukčiavimą, kai internetiniai sukčiai bando išvilioti asmenų, pardavinėjančių prekes skelbimų portaluose, mokėjimo kortelių duomenis Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.  Siuntų pristatymo bendrovė ragina gyventojus būti itin atidžiais ir primena, kad visuomet įsitikintų, jog atidaromi DPD internetiniai puslapiai baigiasi būtent galūne „dpd.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) grąžino Šiaulių apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą dėl nusikalstamu būdu gauto turto realizavimo. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, LAT tenkino prokuroro skundą ir panaikino išteisinamąjį nuosprendį byloje, kurioje, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu arba realizavimu kaltinti automobilių pardavėjai – 32-ejų M. G. ir 37-erių metų B. G. M. G. šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu tik dėl sukčiavimo.

Vietoj COVID-19 testų – apvogti namai. Policija ketvirtadienį pasidalijo istorija, kurioje sukčiai pasinaudodami koronavirusu išviliojo žmones iš namų, kuriuos netrukus ir apšvarino. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo istorija. Sukčiai susisiekė su Ignalinos rajone gyvenančia šeima ir pranešė, kad dėl kontakto su sergančiuoju jiems reikia atvykti į Utenoje esantį mobilujį punktą atlikti testą.

Ignalinos rajone, Kazitiškio seniūnijoje, gyvenančią šeimą sukčius šią savaitę įtikino vykti į Uteną atlikti COVID-19 tyrimo, o pats tuo metu apvogė namus.  Kaip pranešė Utenos apskrities policija, antradienį Ignalinos rajone gyvenančiam vyrui paskambino Utenos mobilaus COVID-19 patikros punkto darbuotoju prisistatęs asmuo, kuris teigė, kad vyras ir jo šeima turėjo tiesioginį kontaktą su koronavirusu sergančiu asmeniu, tad jiems reikia atlikti COVID-19 tyrimą.

Kaunietė odontologijos klinikai sumokėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų norėdama susitvarkyti dantis, tačiau klinika neužbaigusi pradėto darbo su kliente bendrauti nustojo. Visą situaciją ir kur dingo klinikos darbuotojai aiškinosi TV3 laida „Prieš srovę“.  Kaunietė Vida nusprendė susidėti jau seniai prarastus dantis. Moteris kreipėsi į odontologijos kliniką pagalbos ir, kad galėtų susimokėti už odontologų suteiktas paslaugas, su klinikos direktoriumi pasirašė paskolos sutartį.

Per karantiną suaktyvėjo alkanais benamiais apsimetę ar pažinčių puslapiuose meilės dėl pinigų ieškantys sukčiai. Teisėsaugininkai ragina nepasimauti – kilus bet kokiam įtarimui pranešti apie apgavikus policijai. Tiesa, užkirsti kelią tokiam sukčiavimui, kaip pripažįsta specialistai, kol kas sudėtinga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Europos vaistų agentūrai (EVA) registravus jau antrąją vakciną nuo COVID-19 ligos ir vis labiau įsibėgėjant vakcinacijos procesui, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nori įspėti, kad virtualioje erdvėje nuo pat pandemijos pradžios vis atsiranda siūlymų įsigyti vaistų nuo COVID-19 ligos bei jos profilaktikai. Sukčiai jau pradėjo siūlyti įsigyti ir vakcinų, neva apsaugančių nuo koronaviruso.

Grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė pateko į sukčių akiratį. Iš atlikėjos buvo bandyta išvilioti banko sąskaitoje esančias santaupas. Moteris istorija pasidalijo instagrame ir prisipažino, kad per plauką nepakliuvo į pinkles. „Vakar nutiko baisus dalykas – mane norėjo apgauti kažkokie žulikai, apsimetę profesionaliais banko darbuotojais. Visa kalba, visas pokalbis toks, jie užduoda klausimus, o tu negali susivokti, kas vyksta.

Šiuo metu pagal telefoną galima gana tiksliai nustatyti, kurioje vietoje yra žmogus. Tarnybos gali pasiklausyti mūsų pokalbių, perskaityti žinutes. Tačiau nepaisant technologijų pažangos, ryšio operatoriai nesustabdo sukčių, kurie apsimesdami valstybės institucijomis ar bankais siunčia žinutes, dėl kurių gyventojai praranda pinigus.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi ponia Lionė. Ji pasakoja, kad buvo skaudžiai apgauta savo nuomininko, kuris į namus atvedė nepažįstamą vyrą ir įkalbėjo ją paimti paskolą. Situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Nuomininkas su napažįstamuoju pensininkei žadėjo, kad paimta paskola visiškai nekels rūpesčių, o pinigai bus skirti bendram verslui pradėti. Nuomininko įkalbėta Lionė savo vardu paėmė 2000 eurų paskolą.

Internetinės pažintys, antros pusės ar meilės ieškojimas pažinčių programėlėse ar tinklapiuose jau nieko nestebina. Tačiau meilės paieškos internete ne visada baigiasi laimingai. Tokios pažintys gali atnešti ne tik sudaužytą širdį, bet ir patuštinti piniginę. TV3 televizijos laidos „Prieš srovę“ pašnekovė, save vadinanti pažinčių eksperte, siekė įspėti visas Lietuvos moteris, kad pažinčių svetainėse galima sutikti ne tik gyvenimo meilę, bet ir sukčių.

Penktadienį socialiniuose tinkluose išplitusi istorija apie galimai Kauno „Žalgirio“ krepšininku Roku Jokubaičiu apsimetantį asmenį, kuris iš merginos išviliojo didelę sumą pinigų, sulaukė atomazgos. Kaip šeštadienį pranešė Lietuvos policija, yra sulaikytas 23-ejų įtariamasis, kurio namuose buvo atlikta krata. Anot Lietuvos policijos pranešimo socialiname tinkle „facebook“, nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių kreipiasi į policiją dėl sukčių. Dalis iš šių žmonių nukenčia internete, kuriame, neapgalvoję savo veiksmų pasekmių, netenka pinigų.  Policija teigia, kad per šių metų 10 mėnesių viso užregistruoti 1862 tyrimai dėl sukčiavimų. Pasak policijos, tai 9 procentais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.  Kaip teigia Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, šiemet ištirta 55 procentai sukčiavimo atvejų.

„Įdarbiname nuotoliniu būdu, geras atlygis, prireiks tik interneto“. Skamba kaip puikus papildomo ar net pagrindinio darbo pasiūlymas. Vis dėlto, prieš sutinkant, būtina nuodugniai pasidomėti darbdaviu ir veiklos turiniu. Europoje fiksuojama pinigų mulų verbavimo banga: naivumas aukai gali kainuoti ne tik gerą vardą, bet ir laisvę bei galimybę turėti banko sąskaitą ir naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis, preaneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Pinigų mulais (angl.

Penktadienį gautas pranešimas, kad policijos tyrėju prisistatęs asmuo apgavo 40-metę moterį ir pasisavino didelę sumą pinigų. Pranešta, kad apie 17 val. 36 min. Jurbarko r. sav. gyventojai (gim. 1980 m.) paskambino asmuo, prisistatęs policijos tyrėju, ir paaiškinęs, kad yra sulaikyti asmenys, kurie turi įmonės, kurioje ji dirba, dokumentus, paprašė padiktuoti įmonės sąskaitų prisijungimo duomenis, kad galėtų užblokuoti sąskaitas.

Žemės ūkio ministerija praneša gavusi informacijos, kad ūkininkai sulaukia skambučių iš telefoninių sukčių, apsimetančių Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais bei bandančių sužinoti ūkininkų banko sąskaitų  ir kitus asmeninius duomenis.

Sukčių auka tapusi druskininkietė neteko per 34 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 16 val. į Druskininkų policijos komisariatą kreipėsi 1963 metais gimusi moteris, kad nuo lapkričio 4-osios iki lapkričio 17-osios iš jos apgaulės būdu išviliota 34 tūkst. 100 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kasmet kibernetinių išpuolių vis daugėja, tačiau interneto vartotojai, atrodo, niekaip nepasimoko – savo paskyroms apsaugoti vis dar naudoja itin silpnus slaptažodžius. Populiariausią pasaulyje slaptažodį „123456“ naudoja 1 iš 100 žmonių, rodo atlikto tyrimo duomenys, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Išpopuliarėjusi ir, atrodo, visiems gerai žinoma schema sukčiams vis dar padeda pelnytis iš patiklių žmonių. Spręsdami šią problemą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai sukūrė vaizdo klipą, kuriuo siekia atkreipti visų lietuvių dėmesį. Telefonu pasikalbėję su apsimetėliais pareigūnais, žmonės jiems atiduoda savo santaupas. Todėl tikrieji policijos pareigūnai dar kartą primena ir ragina pasidalinti su artimaisiais itin svarbia informacija.

Kai žmonės tapo nuovokesni apie duomenų apsaugą internete, sukčiai priversti ieškoti kitų apgavysčių būdų. Naują galimybę jiems atvėrė augantis SMS rinkodaros populiarumas. Apsimesdami valstybės tarnautojais, bankų ar kitų gerai žinomų įmonių darbuotojais sukčiai siuntinėja apgaulingus tekstinius pranešimus siekdami išvilioti pinigus ar pasisavinti asmens duomenis.  „SMS klastojimas (angl. SMS spoofing) – dar pakankamai naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje.

Kone kasdien policijai pranešant apie galimus sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje, bankai perspėja, kad sukčių strategijos kinta, todėl ir ateityje matysime vis naujus apgaudinėjimo būdus.   Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos, remiantis Lietuvos bankų asociacijos skelbiamais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3,4 mln. eurų nuostolių.

Sukčiai naudojasi tv3.lt ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. VMI jau anksčiau kreipėsi į visuomenę ir informavo žmones apie siaučiančius sukčius. Jiems suaktyvėjus, primenama trinti gautas keistas SMS žinutes. Sukčiai platina pranešimus, trumpąsias SMS žinutes, prisidengdami žinomų Lietuvos portalų, įmonių vardu. „Gavote kažką panašaus? Siuntėjas vienas iš žinių portalų? Trinkit. Ir kitiems pasakykit, kad tai MELAGIENA“, – rašo VMI savo „Facebook“ paskyroje.

Policijos pareigūnais apsimetę sukčiai iš Šiauliuose gyvenančio senjoro pagrobė banko kortelę, bankomate paėmė 1,6 tūkst. eurų ir dar bemaž už 1 tūkst. eurų nusipirko įvairių prekių.  Pasak Šiaulių apskrities policijos, sukčiai iš Vytauto gatvėje gyvenančio 1933 metais gimusio vyro kortelę ir jos PIN kodą išviliojo sekmadienį popiet.

Šiuo metu bankai, pastebėję įtartinas operacijas ir nustatę, kad klientas atlieka pervedimus į galimai sukčiams priklausančias sąskaitas, telefonu paskambina žmogui ir perspėja, jog jis gali būti įtrauktas į sukčiavimo schemą. Netrukus į klientų namus belsis ir policija, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Praktika rodo, kad bankų tarnautojų kreipimaisi ne visuomet būna efektyvūs – sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus ir tampa nusikaltimo aukomis.