sukčiai

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus apie naują elektroninių sukčių ataką. „Sulaukėme pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva užblokuotą SEB paskyrą“, – rašoma oficialioje banko paskyroje socialiniame tinkle. Pranešime įspėjama, kad gavę tokias žinutes klientai neturėtų spausti nuorodos ir jokiu būdu nevesti prašomos informacijos – asmens kodo ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.

Sekmadienį nuo sukčių nukentėjo Vilniaus rajone įsikūrusi įmonė ir dvi vilnietės. Anot policijos pranešimo, apie 18 val. Vilniaus rajone iš įmonės banko sąskaitos apgaule pasisavinta 4600 eurų. Tą pačią dieną, 18 val. 51 min., Vilniuje, iš 1981 metais gimusios moters banko sąskaitos apgaule pasisavinta 3200 eurų. Maždaug 19 val. 13 min. Vilniuje iš 1996 metais gimusios vilnietės banko sąskaitos neteisėtai pervesta 6000 eurų. Visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.

„Sodra“ perspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose pateikiamas fiktyvus susirašinėjimas su neva „Sodros“ darbuotojais. Nieko bendro su „Sodra“ šie pranešimai neturi. Melagingose žinutėse cituojamas netikras susirašinėjimas: tariamai įsiskolinusi gyventoja raginama sumokėti skolą. Po to ji neva galėsianti užpildyti formas ir gauti visą sukauptą mirusios motinos pensiją. Laiškai siunčiami iš elektroninio pašto dėžutės sodragyventojui.lt@gmail.

Sostinėje nepažįstamas vyras sekmadienį iš senjorės išviliojo 9950 eurų. Policijos departamento duomenimis, 1936 metais gimusiai moteriai būnant namuose, į butą apie 12.40 val. atėjo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė banko darbuotoju ir nurodė, kad reikia patikrinti turimų santaupų banknotus, ar jie nėra padirbti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vestuvių šventė sodyboje vilniečių porai iki šiol kelia vien tik blogus prisiminimus. Vietoje gražios ir išpuoselėtos aplinkos pora gavo sodybą su nešvariu baseinu, sulūžusiomis lovomis ir nešvaria patalyne. Sodybos atstovai tikino, kad skundų negavo, o jeigu sodyba nepatiko jos ir nereikėjo nuomotis. Tuo metu vartotojų teisių apsaugos tarnyba įspėja, kad sodyba yra nelegali.

Vilniuje iš moters sukčiai išviliojo 86 tūkst. eurų.  Kaip praneša policija, šeštadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris, gimusi 1965 metais, kuri nurodė iš jos buvo išviliota didelė pinigų suma. Pasak jos, nuo rugpjūčio 16-osios iki rugsėjo 18-osios kredito įmonės atstovai iš jos išviliojo 86 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lietuvoje toliau siautėja pinigus iš žmonių išviliojantys sukčiai. Du tokie ikiteisminiai tyrimai pradėti Šiauliuose. Patiklūs lietuviai sukčių yra atakuojami tiek SMS žinutėmis, tiek elektroniniais laiškais. Pagrindinė klaida – paspaudžiama nuoroda ir suvedami „Smart-ID“ kodai. Taip žmonės sukčiams tarsi įteikia raktus nuo savo namų. Pastarieji nedelsdami atlieka apgautų žmonių vardu pavedimus ir taip akimirksniu pasisavina pinigus.

Plungėje viena moteris atvyko į „Šiaulių banko“ skyrių ir ketino atlikti pinigų perlaidą. Vis dėlto, banko darbuotojai paklausus, kad moteris nori persiųsti tuos pinigus, ši atsakė, kad Saudo Arabijoje esančiam karo gydytojui. Šią savo ausimis nugirstą istoriją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino Plungėje gyvenantis Darius. „Atėjau uždaryti sąskaitos „Šiaulių banke“. Kitoje kabinoje moteris norėjo persiųsti pinigus.

Vilniuje iš moters banko sąskaitos apgaule išviliota per 10 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policija pranešimą apie vagystę iš 1977 metais gimusios vilnietės gavo penktadienį. Moteris pranešė, kad rugsėjo 1 dieną apie 12 val. Vilniuje jai būnant namuose iš jos banko sąskaitos apgaule buvo išviliota 10 tūkst. 211 eurų.

Romantinių sukčių taikomos schemos tokios paveikios, kad nuo jų gali neapsaugoti net didžiulė gyvenimiška patirtis, rodo tikra „Swedbank“ saugumo specialistų išnarpliota istorija. 80 metų perkopusi senjorė buvo pasirengusi atiduoti savo ir sutuoktinio santaupas naujam „mylimajam“, tačiau bankui pavyko sugrąžinti 10 tūkst. eurų siekusią sumą ant sukčių kabliuko užkibusiai moteriai.

Vilniuje iš įmonės apgaule išviliota 11,3 tūkst. eurų. Policija pranešimą apie nusikaltimą gavo trečiadienio vakarą 20 val. 12 min. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pranešė policija.

Išvykdami į kelionę savo augintinius dalis šeimininkų pirmiausia mėgina patikėti artimųjų ar bent pažįstamų priežiūron. Tačiau, kai artimieji augintinio pasaugoti negali, reikia ieškoti alternatyvų – prieglaudos, augintinių viešbučio ar nepažįstamų žmonių pagalbos. Vis dėlto, dvi savo kates internete rastiems žmonėms prieš kelionę patikėjusi lietuvė pasakoja vos per plauką išgelbėjusi augintinius nuo naujų šeimininkų.

Lietuvoje netrūksta piktos valios žmonių – policija bene kasdien praneša apie galimą sukčiavimą, klasta išviliotas apvalias pinigų sumas ir pan. Tačiau ne visi atvejai pasiekia teisėsaugą. „Facebook“ grupės „Nepatikimi asmenys“ įkūrėjas Dainius Dainauskas tvirtina, kad apgavikai bijo viešumo. Ši grupė skirta tam, kad nukentėjusieji galėtų į dienos šviesą iškelti aferistų darbelius. Grupė „Nepatikimi asmenys“ socialiniame tinkle „Facebook“ subūrė daugiau nei 56 tūkst. narių.

Prisistatę banko darbuotojais sukčiai iš moters išviliojo 4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, apie 8.58 val. gautas moters (gimusios 1964 metais) pareiškimas, kad liepos 15 dieną būnant namuose, telefoniniai sukčiai, prisistatę banko darbuotojais, apgaule iš jos banko sąskaitos pasisavino apie 4 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Bendrovė, esanti Anykščiuose, neteko beveik ketvirčio milijono eurų. Lėšos pasisavintos apgaulės būdu, pranešė policija. Pranešimą apie nusikaltimą trečiadienio naktį, 3.28 val., gavo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Buvo pranešta, kad pirmadienį į įmonės elektroninį paštą galbūt buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija. Apgaulės būdu išviliota 249 tūkst. 890 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą, rašoma pranešime spaudai. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą.

„Tinder“ išlieka viena populiariausių pažinčių programėlių Lietuvoje, vien šiemet antros pusės ieškantys lietuviai į savo išmaniuosius telefonus ją parsisiuntė daugiau nei 33 tūkstančius kartų („Sensor Tower“ duomenys). Naujos pažintys neretam apsuka galvą, todėl internetiniai sukčiai nesnaudžia ir vis dažniau bando pasinaudoti patikliais santykių ištroškusiais „Tinder“ vartotojais.

Lietuvoje tikrąja žodžio prasme siaučia telefoniniai sukčiai. Jau visą mėnesį banko darbuotojais prisistatantys apgavikai iš naivių lietuvių išvilioja tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų. Bankai pakraupę – sukčiavimo mastai išaugo kartais. Policija ragina nė nesivelti į kalbas su įtartinais asmenimis, kurie dažniausiai bando užkalbinti rusų kalba: – Klausau. Laba diena. – Laba diena, gerbiamas Vytautas? – Taip… – Čia Andrejus Viktorovas skambina iš jūsų banko.

Jau daugiau kaip mėnesį iš Lietuvos žmonių tūkstantines sumas išviliojantys, įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys, telefoniniai sukčiai nemažina apsukų. Maža to, jie apgaulei pasitelkia ne tik skambučius, bet ir SMS žinutes. Vien praėjusią parą Lietuvoje trys žmonės neteko pinigų, kai paspaudė SMS žinute atsiųstą nuorodą. Vieno nukentėjusiųjų nuostoliai siekė net 9,9 tūkst. eurų. Kiti prarado mažesnes sumas – 1,3 tūkst. ir 605 eurų.

Pirmą šių metų pusmetį finansinių sukčių padaryta žala viršija 2 mln. eurų, rodo SEB banko statistika. Tai beveik prilygsta sumai, kuri iš gyventojų ir įmonių buvo išviliota pernai per visus metus, t. y. 2,16 mln. eurų. Pastaruoju metu itin suaktyvėjo rusakalbiai sukčiai, klientus informuojantys apie neva atliekamus mokėjimus jų interneto banke ar siūlantys investuoti.

Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvos žmones terorizuoja įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys telefoniniai sukčiai. Nors kasdien pranešama apie rusakalbių sukčių iš žmonių išviliojamas tūkstantines sumas, tačiau nukentėjusiųjų skaičiai vis auga. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Julija, kuri pasidalijo savo bei kolegų patirtimi bei atsiuntė garso įrašą, kuriame sukčius nesėkmingai bandė apmulkinti jos bendradarbę.

Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo. „Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu.

Policija skelbia, kad bankininkais apsimetę sukčiai iš gyventojų pasisavino daugiau nei 56,4 tūkst. eurų. Pirmadienį, apie 9.21 val., Vilniaus rajone, 51 metų moteriai telefonu paskambino vyriškis. Prisistatęs banko darbuotoju, jis apgaulės būdu iš nukentėjusiosios bei giminaičių (dviejų gimusių 1967 ir vieno 1970 metais) sąskaitų pagrobė 14 tūkst. 697 eurus. Tą pačią dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 77 metų moters pranešimą.

Jau per pirmąją liepos savaitę policija Lietuvoje užfiksavo mažiausiai 5 elektroninio sukčiavimo atvejus. Nuo sukčių kenčia ne tik pavieniai gyventojai, bet ir įmonės. Tiesa, kai kuriuos sukčių atliekamus pervedimus pavyksta sustabdyti, tačiau daugeliu atveju žmonių sąskaitos yra ištuštinamos jiems taip ir nespėjus laiku sureaguoti. Policijos duomenimis, vien liepos 8 dieną Lietuvoje fiksuoti 3 elektroninio sukčiavimo atvejai, dar 2 fiksuoti liepos 7-ąją.

Iš Vilniaus ir Trakų gyventojų sukčiai išviliojo nemenkas pinigų sumas – Vilniuje senolis į namus atėjusiam sukčiui atidavė 18 tūkst. eurų. Tuo metu iš Trakų gyventojos sąskaitos pasisavinta dar didesnė suma – 28 tūkst. eurų, skelbia policija. Trečiadienį 93 metų vilnietis pareigūnams pranešė, kad tą pačią dieną, apie 12 val., jam būnant namuose, paskambino policijos pareigūnu prisistatęs asmuo. Kalbėdamas apie finansines operacijas, jis pareikalavo pinigų.

Trečiadienį į vilniečio namus užėję sukčiai pagrobė iš senyvo vyro 18 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policijos duomenimis, apie vidurdienį M. K. Paco gatvėje gyvenančiam 1928 metais gimusiam vyrui paskambino nepažįstami asmenys, kurie įtikino esantys policijos pareigūnai. Apgaule, atėję į namus, jie pagrobė iš vyro pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Pirmadienį sukčiai dideles sumas išviliojo iš Vilniaus ir Klaipėdos gyventojų. Anot Policijos departamento pranešimo, 1968 metais gimęs vilnietis teigia, kad apie 13 val. jam būnant namuose paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir apgaule iš jo sąskaitos pasisavino 15 tūkst. 345 eurus. Klaipėdoje į policiją kreipėsi 1957 metais gimusi moteris. Ji taip pat sakė, kad apie 14 val.

Sostinės policija sulaukė labai daug pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusius finansinius sukčius, kurie apsimeta SEB ir Swedbank bankų darbuotojais ir bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenis. Kasdien Vilniaus apskr. policija sulaukia 30-50 pranešimų apie bandymus išgauti finansinę informaciją, elektroninės bankininkystės duomenis arba išvilioti pinigus, taip pat pranešimų, kai žmonės, įtikėję sukčiais, netenka visų savo santaupų.

Daugelį metų pervesti pinigus kitam žmogui arba išleisti juos elektroninėje parduotuvėje užtrukdavo nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dabar tą padaryti galima akimirksniu. Tačiau akimirksniu galima ir prarasti sunkiai uždirbtus pinigus. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytoja Dalia (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praradusi 2 tūkst. eurų, buvusių jos „Swedbank“ sąskaitoje.

Pranešame, kad pastebėti Lietuvos pašto vardu siunčiami sukčių laiškai, kuriuose informuojama apie neva nepavykusi pristatyti paketą ir reikiamus sumokėti muito mokesčius. Laiške yra kelios aktyvios nuorodos, rašoma pranšime spaudai.  Atkreipiame dėmesį, kad šie laiškai yra apgaulė. Visą informaciją apie savo siuntas galite sekti Lietuvos pašto internetiniame puslapyje arba prisijungę prie savo paskyros Lietuvos pašto savitarnoje. Gavę tokį laišką, jokiais būdais nespauskite nuorodų.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie pastaruoju metu itin padažnėjusias finansinių sukčių, telefonu apsimetančių banko darbuotojais, atakas. Susisiekę su klientais, sukčiai mėgina išvilioti prisijungimo prie interneto banko ar kitą konfidencialią informaciją, todėl gyventojams patariama būti itin budriems.  Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padaugėjo finansinių sukčių atakų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Telefoniniai sukčiai iš vilniečių išviliojo tūkstančius eurų, didžiausia pasisavinta suma – beveik 4 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policijos duomenimis, ketvirtadienį, 17 val. 59 min. Vilniuje, 1999 metais gimusiam vyrui gavus trumpąją SMS žinutę į mobiliojo ryšio telefoną ir ją paspaudus, apgaule iš jo banko sąskaitos pavogta 1 100 eurų. Penktadienį, apie 10 val.

Trečiadienį Vilniuje nepažįstamas asmuo iš vyro apgaule išviliojo 22 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, vyrui, gimusiam 1969 metais, paskambino nepažįstas asmuo, kuris įtikino esąs banko darbuotojas ir apgaule privertė iš banko sąskaitos į kitą sąskaitas pervesti 22 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Banko darbuotojais apsimetę sukčiai pirmadienį iš Vilniaus apskrities gyventojų išviliojo per 24 tūkst. eurų. Pirmadienį, apie 9.20 val., 32 metų Vilniaus rajono gyventojui paskambino nepažįstami asmenys. Kaip skelbia policija, jie įtikino esantys banko darbuotojai ir apgaule privertė atskleisti asmens duomenis bei elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Tokiu būdu iš banko sąskaitos buvo pagrobtas 9 tūkst. 541 euras.

Pinigus norintys išvilioti sukčiai tampa vis išradingesni. Savaitgalį socialinių tinklų vartotojus neva „pelningu pasiūlymu“ mėgino apgauti buvusiu politiku ir pokerio žaidėju Antanu Guoga apsimetę sukčiai. Tokioje situacijoje atsidūrė portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (redakcijai tikras vardas ir pavardė yra žinoma). Savaitgalį asmenine „Messenger“ žinute į skaitytoją angliškai kreipėsi asmuo, pasivadinęs Antanu Guoga.

„Swedbank“ saugumo specialistai fiksuoja naują telefoninių sukčių ataką. Pastarosiomis dienomis šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kuomet skambinantys asmenys prisistato banko darbuotojais ir teiraujasi, ar jų vardu buvo pildyta paskolos paraiška, taip pat praneša apie bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis Seimo apmokėtos komandiruotės Vokietijoje metu susituokė ir dar net negrįžęs į Lietuvą priverstas aiškintis dėl ceremonijos. Kritika konservatoriaus adresu pasipylė ir dėl internete pasirodžiusio jo pokalbio su rusų provokatoriais apsimetusiais Aleksejaus Navalno bendražygiu. Pavilionis pokalbio metu pareiškė, kad Lietuvoje prezidentas – simbolinis ir nereikėtų kreipti dėmesio į tai, ką jis sako.

Dvi nemokamais masažais susigundžiusios senolės Klaipėdoje tapo sukčių aukomis. Tai yra vienas naujausių būdų, kaip sukčiams pavyksta apmulkinti pagyvenusius žmones. Praėjusią parą Klaipėdos miesto policijai pranešta, kad tą pačią dieną, apie 11 val. į 1932 m. gimusios moters namus Kauno gatvėje, atėjo moteris. Ji pasiūlė padaryti masažą nemokamai, nes neva toks masažas priklauso pensininkams. Nepažįstamajai išėjus pranešėja pasigedo 200 eurų, pradėtas vagystės tyrimas.

Gavusi suklastotus dokumentus, įmonė sukčiams pervedė 185 tūkst. eurų, skelbia Policijos departamentas. Anot jo, antradienį įmonė elektroniniu paštu gavo suklastotus užsienio partnerių sąskaitos rekvizitus ir į nurodytą sąskaitą užsienio banke pervedė 185 tūkst. 505 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sukčius iš moters banko sąskaitos pirmadienį apgaulės būdu išviliojo per 22 tūkst. eurų. Kaip praneša Policijos departamentas, Vilniaus pareigūnai pareiškimą apie išviliotus pinigus gavo pirmadienį 16.27 val. – 1973 metais gimusi moteris pranešė, kad tos pačios dienos vidurdienį jai paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir iš banko sąskaitos apgaulės būdu pasisavino 22 tūkst. 150 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sukčiai vis ieško naujų būdų, kaip apgaudinėti žmones. Šį kartą pasitelkė žinomo prekybos centro vardą ir veikia socialiniuose tinkluose. Trečiadienį Lietuvos policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo žinia, kad sukčiai sugalvojo naują apgaudinėjimo schemą. Netikrose socialinių tinklų anketose organizuojami įvairūs žaidimai, kuriuose, neva, galima laimėti pinigų. „Būkite atidūs, plinta naujas sukčiavimo būdas.

Pirmadienį į policiją kreipėsi moteris, kuri po esą pasiskiepyti nuo COVID-19 siūliusio vyro vizito pasigedo pinigų. Marijampolės apskrities policijos duomenimis, 1952 metais gimusi moteris nurodė, kad į jos namus užėjo nepažįstamas vyras, kuris pasiūlė užrašyti į eilę skiepytis nuo COVID-19 ligos. Minėtam asmeniui išėjus, pranešėja pastebėjo, kad dingo tūkstantis eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Pandemijos metu uždarius fizines parduotuves prekyba internetu pasiekė rekordines aukštumas. Elektroninių parduotuvių apyvartos išaugo perpus, o žmonių, pardavinėjančių prekes socialinių tinklų grupėse skaičių būtų sunku susekti. Tačiau būtent jose ir nepavyksta išvengti apgavysčių. Daugiau nei 24 tūkst. narių turinčioje „Facebook“ grupėje žmonės dalinasi savo patirtimis, pasakoja, kaip kiekvienas jų nukenčia nuo aferistų socialiniuose tinkluose.

Iš vienos 90 metų honkongietės Kinijos pareigūnais apsimetę telefoniniai sukčiai išviliojo 250 mln. Honkongo dolerių (26,7 mln. eurų), pranešė policija. Tai didžiausia mieste kada nors išaiškinta telefoninė suktybė. Praėjusią vasarą nusikaltėliai susisiekė su viena prašmatniausiame Honkongo rajone gyvenančia moterimi, kurios pavardė neskelbiama, ir apsimetė Kinijos visuomenės saugumo pareigūnais.

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai vakar, balandžio 20 dieną, gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva yra siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis.

Iš bendrovės išvilioti 26 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Trečiadienį Marijampolės apskrities policija gavo pranešimą, kad į bendrovės elektroninį paštą galimai buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija. Taip buvo išvilioti pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Atlikdamas prieš daugiau kaip dešimtmetį skirtą bausmę, JAV mirė savo kaltę pripažinęs finansininkas, vadovavęs didžiausiai istorijoje vadinamajai Ponzi schemai, praneša vakarų žiniasklaida. Ši schema, kuria naudojosi ir Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje liūdnai pagarsėjęs „Sekundės“ bankas, remiasi tuo, kad pinigai nėra uždirbami juos investuojant, o didinant indėlininkų skaičių ir iš naujų indėlių grąžinant pinigus senesniems.

Net ir banke sąskaitų neturintys gyventojai sulaukė sukčių, bandančių apsimesti „Citadele“ banku, elektroninių laiškų. Banko atstovai ragina neatidarinėti įtartinų nuorodų, o kilus įtarimui, susisiekti su pačiu banku. Vilnietė Guoda su šypsena pasakoja apie sukčių bandymus apgauti. Anot moters, ji yra sulaukusi ne vieno tokio laiško. „Citadele bank“ sukčiavimo prevencijos skyrius man siunčia sveikinimus. Na, ne tik man, bet ir visiems ten neturintiems sąskaitų.

Duomenų viliojimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių elektroninių nusikaltimų. Net 1 proc. visų el. laiškų bandoma išvilioti duomenis. Spustelėję neteisingą nuorodą arba atsisiųsdami įtartiną failą, galite patekti į didelę bėdą. Jūsų prisijungimo vardus, slaptažodžius ir net kreditinės kortelės duomenis galima labai lengvai pavogti. Kaip atpažinti duomenų viliojimą? Tai dažnai daroma pasitelkiant el.