studentai

Fotografė Josephine Sittenfeld nusprendė įgyvendinti išties unikalią idėją – sukviesti savo kursiokus ir atkartoti senas nuotraukas šiandien. Prieš 17 metų kartu mokęsi bendraamžiai nuotraukų projekte idealiai atkartojo paauglystės kadrus. Svarbus dėmesys skirtas ne tik vietai, bet ir žmonių pozoms, dekoracijoms. Įdomu tai, kad prieš keliolika metų Prinstono universitetą baigę studentai šiandien atrodo mažai tepasikeitę. Fotografijos projektas, pavadintas „Vėl susitikom“ (angl.

Lietuvai trečią kartą pristatytas „Akademinio sąžiningumo indekso“ tyrimas. Kaip skelbia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai, juo siekta įvertinti akademinio nesąžiningumo paplitimą bei pokytį Lietuvos aukštosiose mokyklose. Tyrimas atskleidė kelias ryškėjančias tendencijas. Viena iš jų – Lietuvoje neryškiai, bet gerėja situacija ir mažėja nusirašymo atvejų, tačiau auga studentų nepasitenkinimas studijomis.

Gali privesti arklį prie vandens, bet negali priversti jo gerti. Gali priimti studentą į universitetą, bet negali priversti jo mokytis. To norėti jis turi pats. Vis daugiau kalbame apie dėstytojo vaidmenį, mokymo metodus, kokybę. Tačiau kai pokalbis pakrypsta studentų link, daugiau kalbame apie jų pasitenkinimą, nei jų vaidmenį, mokymosi metodus, kokybę.

Pasinėrę į nuobodžius darbus, įnikę į rutiną, daugelis mūsų su meile prisimena senus gerus studentavimo laikus. „Oi, kokie laikai buvo“, – šūkteli susitikę su kursiokais. Tačiau ar tikrai toks malonus buvo studentavimo laikotarpis? Tai ne vien pasisėdėjimai ant žolytės, mėgaujantis kursiokių suruoštu pikniku. Ir ne vien lėbavimai miestų centruose bei naujos neužmirštamos pažintys.

 Kitais metais daugės gaunančių socialines stipendijas studentų, šiek tiek kils stipendijų dydis, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. „Viena iš labai svarbių aukštojo mokslo pertvarkos darbų krypčių, tiesiogiai susijusi su studentais, kokybiškų studijų prieinamumo didinimas. Tai reiškia pirmiausiai socialinės paramos – socialinės stipendijos – didinimą tiems, kuriems jos reikia, kad iš viso galėtų studijuoti.

Trys Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) krepšininkai, kurie Kinijoje buvo sulaikyti dėl vagysčių trijose prabangiose parduotuvėse, trečiadienį viešai atsiprašė, o jų treneris Steve'as Alfordas paskelbė, kad jie nušalinami neribotam laikui.

 Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda, trečią kartą dalyvavusi didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, iškovojo konkurso didįjį prizą aplenkdama daugiau nei 300 stipriausių universitetų komandų pasaulyje. Didžiojo prizo bei aukso medalio apdovanojimus papildė ir nominacijos dar aštuoniose papildomų prizų kategorijose bei trys laimėti prizai, pranešė VU.

Tūkstančio eurų alga Lietuvos mokytojams - tai žada Vyriausybė, sukirtusi rankomis su švietimo profsąjungomis. Mokytojams įvedamas etatinis darbo apmokėjimas - pedagogai turėtų gauti stabilius atlyginimus, o ne, kaip yra dabar, priklausomus nuo dėstomų pamokų skaičiaus.

Jei nežinai, koks darbas laukia tavęs Lietuvoje pabaigus studijas užsienyje, turime gerų žinių: šį rudenį „Global Lithuanian Leaders“ organizacijos inicijuota „Talentai Lietuvai“ programa į Lietuvą sugrįžti pradėti karjerą kviečia jau penktąjį kartą. „Talentai Lietuvai“ – tai unikali karjeros pradžios Lietuvoje programa, skirta užsienio universitetų absolventams ir jauniesiems lietuvių profesionalams, kurie dairosi galimybių grįžti.

Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių.

Kas jau kas, bet Lietuvos studentai puikiai žino, kaip prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų barake. Jie noriai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos kartais tikrai šiurpios situacijos ir vaizdai. Bet niekas dėl to neskuba smerkti jaunosios kartos. O kam nėra pasitaikę, kad prisviltų puodas arba sugestų šaldytuve užsistovėję produktai. Maža to, iš nuotraukų galima įvertinti ir kulinarinius studentų gabumus. Pavyzdžiui, sumuštinių keptuvė – kartais panaudojama ne pagal tiesioginę paskirtį.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta nuotraukos iš Lietuvos studentų gyvenimo bendrabučiuose. Suprantama, daugumoje fotografijų matosi netvarka – suversti kambariai, išmėtyti daiktai, prisvilę puodai. Galima būtų vardyti ir vardyti... Bet, pasirodo, toli gražu ne viskas yra taip blogai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Ruduo sostinėje – metas, kai į gatves išrieda nauji vairuotojai. Iš mažesnių miestelių atvykę studentai neretai bijo vairuoti Vilniuje, esą čia eismas intensyvesnis, o vairuotojai agresyvesni nei kitose vietovėse. Biržietė Indrė Vilkuotytė Vilniuje kasdien nuvažiuoja po 40-50 kilometrų, tačiau neslepia, jog pirmomis savaitėmis sunkumų vairuojant sostinėje pasitaikė. Apie sunkumus, su kuriais sostinėje susidūrė naujokė, Elenos Jančiukaitės reportaže.

Bestudijuodami studentai dažnai prisigalvoja visokių dalykų, tačiau maisto gaminimas tikrai nėra vienas iš tų dalykų. Įvairių šalių studentai savo socialiniuose tinkluose pasidalino savo gamintų patiekalų nuotraukomis. Komentarai buvo iš ties juokingi.

Ar esate pasvajoję, kad gyvenate tiesiai ant jūros kranto kokiame nors nedideliame, bet jaukiame namuke. Greičiausiai, kad kiekvieno mintyse bent kartą yra apsilankiusios tokios mintys. O štai šis vyras svajonę įgyvendino. Susipažinkite. Tai – Briusas. Žmogus, kuris nedidelį medinuką pavertė įspūdingais ir prašmatniais svajonių namais. Nors ir labai mažyčiais. Ši maža vila pastatyta beveik ant jūros kranto, įsikūręs Vankuverio saloje.

Žmonės, kurie nuomoja butus studentams žino, kad kartais tai gali baigtis liūdnai. Nėra paslaptis, kad jaunimas mėgsta pasilinksminti. Būtent dėl šios priežasties vertėtų butą, prieš atsikraustant studentams, įrengti taip, kad nuostolių būtų padaryta kiek įmanoma mažiau. Siūlome reportažą, kuriame išgirsite ekspertų patarimus apie tai, kokias grindis rinktis, kad šios atlaikytų studentų vakarėlius, ir kaip išplanuoti būstą, kad jame būtų patogu gyventi ir mokytis.

Lietuvos didmiesčius vos prieš kelias savaites užplūdo pirmo kurso studentai, įprastai vadinami „fuksais“. Savaime suprantama, kad mokslo metų pradžia skiriama ne tik paskaitoms, bet ir pažinčiai su nauju miestu, kurso draugais. Todėl bent jau rugsėjis tampa tikru „fuksų“ šėlsmo mėnesiu. Šį šėlsmą metai iš metų fiksuoja fotografai. Palyginome šių ir praėjusių metų „fuksų“ šėliones – nuotraukų galerijose. Gal jose rasite save arba savo draugus? Būtinai pasidalinkite ir su jais.

Naujieji mokslo metai pamažu įgauna pagreitį, o kartu ir studentiškos linksmybės. Turbūt nieko nenustebins tai, kad pirmaisiais mėnesiais (o gal ir ištįsus mokslo metus) studentų bendrabučiuose vyksta įkurtuvių vakarėliai, įvairūs taip vadinami „prisirašymai“. Vakarėliai vakarėliams nelygu, bet po jų ateina metas tvarkytis. O tada jau prasideda. Lietuvos studentai „Facebook‘e“ dalijasi įvairiomis nuotraukomis iš gyvenimo barakuose.

Niujorke gyvenanti studentų pora Davidas ir Catherine turėjo svajonę. Ir taip, ji išsipildė. Su kaupu. Jauna pora įsirengė svajonių namą, apie kurį su džiaugsmu pasakoja ne tik giminėms, draugams, bet ir šiame name apsilankiusiems žurnalistams. Šis namas – mažas, tačiau jame galima rasti absoliučiai viską, ko reikia ne tik jaunai šeimai, bet ir bet kuriam žmogui. Šio namo įrengimas porai kainavo maždaug 17 tūkstančių dolerių. Didžiąją dalį statybinių medžiagų sudaro perdirbti daiktai.

Žmonės, kurie užsiima būstų nuoma žino, kad leisti gyventi bute jauniems studentams gali būti pražūtinga. Siautulingas jaunimas mėgsta šėlti taip, kad net, tiesiogine prasme, gali imti lūžti ir grindys, ir lubos.  Užfiksuotos nuotraukos yra konkretus to įrodymas. Jose matyti, kaip studentai švenčia ir linksminasi kiekvieną dieną.

Į didžiuosius miestus plūstant naujakuriams - mokesčių inspektoriai įspėja nuomininkų ieškančius butų šeimininkus. Valstybinė mokesčių inspekcija sako stebinti būsto nuomos skelbimus ir tikrinanti, ar jų nuomotojai moka mokesčius. Tam, kad šešėlio būsto nuomos rinkoje būtų mažiau, ekonomistai siūlo tikrinti ne tik būstų savininkus. Ketvirtus metus universiteto bendrabutyje gyvenanti Diana grįžta, kaip pati vadina, į jau tikrus namus. Čia ji praleido net vasarą.

Rugsėjo 1-ąją studentai dar nesuka galvų dėl praleidžiamų paskaitų, dėl piktų dėstytojų ar sparčiai artėjančios egzaminų sesijos – tą rodo kasmet mokslo metų pradžioje rengiama tradicinė Vilniaus universiteto (VU) studentų eisena Gedimino prospektu.

Rugsėjo pradžia vieniems signalizuoja naujus mokslo metus, kitiems – nesibaigiančias transporto spūstis, o kai kuriems studentams – baimę užrūstinti viešojo transporto kontrolierius dėl vis dar neturimo Lietuvos studento pažymėjimo (LSP). Ne pirmus metus rugsėjo pradžioje girdėti studentų skundai, kad į universitetų išduotas pažymas dėl mokymosi įstaigoje kontrolieriai paprasčiausiai nereaguoja. LSP viešajame transporte užtikrina 50 proc. nuolaidą bilietui.

Toli gražu ne visi abiturientai paskutines dienas mokykloje leidžia prie knygų ir mokydamiesi. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kartu su Šiaulių apskrities policijos pareigūnais operatyviai atlikus tyrimą išaiškinti keturi jauni panevėžiečiai Šiauliuose platinę padirbtus pinigus. Keturi vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai netikrų pinigų įsigijo internetu.

Penki universitetai šiemet surinko perpus mažiau pirmakursių nei pernai, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Kazimiero Simonavičiaus universitete šiemet studijuos 74 proc. mažiau pirmakursių nei pernai. Į valstybės finansuojamą vietą čia įstojo vienas jaunuolis, į valstybės nefinansuojamas – 37. Šiaulių universitetas surinko 60 proc. pirmakursių mažiau nei praėjusiais metais.

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Veikiausiai daugelis puikiai žino apie „Facebook“ sukurtą paskyrą „Prastas kambariokas“. Čia studentai talpina nuotraukas iš bendrabučių.

Artėjant rudeniui, tiksi tūkstančių būsimų studentų paskutinės akimirkos jaukiuose tėvų namuose. Jau rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, didesnė dalis pirmakursių apguls šalies aukštųjų mokyklų bendrabučius. Žinoma, kaip ir kasmet yra jaunų žmonių, kurie renkasi gyvenimą bute. Tačiau nuo seno visi kartoja apie smagiausius studentavimo laikus ir akimirkas, patirtas bendrabučiuose. Tad, kokie jie, kokios sąlygos ten vyrauja ir kokie reikalavimai keliami.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į universitetus ir kolegijas, aukštosiose mokyklose liko per 1,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų bei studijų stipendijų, į kurias bus galima pretenduoti per papildomą priėmimą. Rugpjūčio 10 prasidedančiame papildomame priėmime galės dalyvauti ir tie asmenys, kurie savo prašymo nebuvo užregistravę pagrindinio priėmimo metu.

Per antrąjį priėmimo etapą Lietuvos universitetuose ir kolegijose pakviestas studijuoti 2 481 stojantysis. Kvietimų sulaukė mažiau nei pusė norinčių – kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), antrame etape iš viso užsiregistravo dalyvauti 5,8 tūkst. asmenų. Per antrąjį etapą studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti per 1,3 tūkst. asmenų.

Antradienį stojantieji į aukštąsias mokyklas sulauks antrojo etapo kvietimų studijuoti. Iš viso antrame etape stojantieji varžosi dėl 2,4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų, taip pat dėl galimybės studijuoti savo lėšomis. Per pirmąjį pagrindinio priėmimo etapą su aukštosiomis mokyklomis sudaryta 18 650 sutarčių, iš jų 12 360 – dėl valstybės finansuojamų vietų ar studijų stipendijų.

Pasibaigus vasaros sezonui, didmiesčių keliuose pagausėja transporto priemonių, susidaro spūstys. Ne paslaptis, kad tai į studijas grįžę studentai. Vis dėlto problemų su ilgomis eilėmis turi ir patys studentai. Tiesa, tai susiję su internetiniu ryšiu. Kaip pasakoja degudegu.lt interneto paslaugų užsakymo platformos, padedančios objektyviai pasirinkti interneto tiekėją bendraįkūrėjas Arminas Ubartas, rugsėjis – itin sudėtingas metas interneto paslaugas teikiančioms įmonėms.

Lietuvoje šiuo metu susiklosčiusi tokiu butų nuomos situacija, kad norint patogiai ir jaukiai apsigyventi reikia kaip reikiant patuštinti piniginę. Jei pavasarį kainos dar buvo šiek tiek sumažėjusios, tai prasidėjus vasarai jos vėl šoktelėjo į kruptelėti verčiančias aukštumas. Išsinuomoti vieno kambario butą didžiuosiuose miestuose, priklausomai nuo daugybės detalių, gali kainuoti ir 300 ar daugiau eurų. Toli gražu ne kiekvienas gali skirti tiek pinigų nuomai.

Vyriausybė pritaria, kad į studijų kainą nebūtų įskaičiuotos lėšos aukštųjų mokyklų ūkiui ir administravimui. Tokias pataisas yra pasiūlęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. „Svarbu tai, kad institucijoms, kuriose mažėja priėmimas į valstybės finansuojamas vietas ar yra prasti mokslinės veiklos rezultatai, lėšos administravimui ir ūkiui taip pat mažėtų“, – pristatydama Vyriausybės išvadą trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lietuvoje netyla diskusijos apie aukštojo mokslo reformą, kuri sukėlė nemažai klausimų ir abejonių ne tik švietimo bendruomenėms, bet ir būsimiems studentams. Gegužės pradžioje buvo paskelbti ir švietimo įstaigų reitingai. Savo ateitį planuojantys jauni žmonės neabejotinai patiria aplinkos įtaką dėl aukštosios mokyklos pasirinkimo. Todėl ne vienam kyla klausimas, kuo tikėti ir remtis.

Aukštojo mokslo reformą žadanti švietimo ir mokslo ministrė pagaliau pristatė, kas gresia ir aukštųjų studentams, ir jų dėstytojams. Aiškėja, kad stojantiesiems į aukštąsias gali didėti reikalavimai, studijų programų skaičius mažės, bakalauro studijos greičiausiai trumpės, o dėstytojams ir jų pagalbininkams žadamos didesnės algos. Tokiomis permainomis netiki net patys dabartiniai studentai. Esą užsibrėžta tiek, kiek nespėta padaryta per ilgus aštuonerius metus.

Sportinė mašina, kurios neturi niekas kitas, jau gražiai važiuoja lenktynių trasa, o jos gamintojai netveria džiaugsmu. Dėstytojai kukliai įsiterpia, kad buvo ir jų pagalbos. Skambiai Lotusu pavadinta mašina, deja turu vieną trūkumą- į ją netelpa pats aukščiausia jos gamintojas Lotusu pavadintu naujausiu ir vienetiniu sportiniu automobiliu Šiaulių valstybinės kolegijos studentas Edvinas lekia lenktynių trasa.

Internetinėje erdvėje paviešinti kraupūs vaizdai, kuriuose užfiksuoti studentai, šokantys su negyvu delfinu, o vėliau juo atsikratoma išmetus pro langą. Šiurpą keliantys kadrai užfiksuoti Airijoje, Corko mieste. Filmuotoje medžiagoje siaučia du vyrai, kurie ant savo rankų neša negyvą žinduolį. Pasirodo, kad tai technologijų instituto studentai, kurie gyvūno egzekuciją įgyvendino universiteto patalpose. Pora vaikinų užfiksuoti šokantys su delfinu, o visai netrukus jis išmetamas pro langą.

Pasinėrę į nuobodžius darbus, įnikę į rutiną, daugelis mūsų su meile prisimena senus gerus studentavimo laikus. „Oi, kokie laikai buvo“, – šūkteli susitikę su kursiokais. Tačiau ar tikrai toks malonus buvo studentavimo laikotarpis? Tai ne vien pasisėdėjimai ant žolytės, mėgaujantis kursiokių suruoštu pikniku. Ir ne vien lėbavimai miestų centruose bei naujos neužmirštamos pažintys.

Ketvirtadienį Seimas pritarė, kad alkoholį įsigyti galės tik asmenys, sulaukę 20 metų. Ši tvarka įsigalios jau nuo 2018 metų. Tad pasitikti saulės su taure rankoje abiturientai negalės. Mokinius vienijanti organizacija tikina, kad alkoholis mokykloje negalimas, tačiau neoficialioje išleistuvių dalyje alkoholis, turbūt, egzistuos. Studentus vienijanti organizacija savo ruožtu tikina, kad šis draudimas apsunkins studentų renginių organizavimą.

Šiuo metu Lietuvos studentams pats darbymetis. Vieni ginasi baigiamuosius darbus, kiti laiko sesiją, tad nieko keisto, kad laisvo laiko lieka nedaug. Juolab tokiai pareigai, kaip tvarkymuisi. Nieko keisto, kad siautulingas studentų gyvenimas turi ir pasekmių. Socialiniuose tinkluose viešinamos nuotraukos iš įvairių studentų bendrabučių. Tik neskubėkite smerkti netvarkos. Juk visi buvome studentais ir kartais tikrai pritrūkdavo laiko ne tik mokslams, bet ir kitiems buities reikalams.

Šeštadienį Lietuvos abiturientai laiko užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą. Anot Nacionalinio egzaminų centro pranešimo, Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose vyks egzamino klausymo, skaitymo ir rašymo dalys. Laikyti rusų kalbos egzaminą užsiregistravo 1827 kandidatai. Pagal patvirtintą, programą užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Kalbėjimo dalis vyko anksčiau. Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželį.

Visuomenėje nenurimus diskusijoms dėl aukštojo mokslo reformos, Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministerija rengia viešas konsultacijas ir susitikimus su besidominčia švietimo bendruomene. Visgi, kol kas nėra ir vieno aiškaus aukštųjų mokyklų apjungimo plano. Ministerija pabandė atsakyti į dešimt aktualiausių klausimų, kurie neramina studentus dėl jų ateities.  1. Ar sumažėjus aukštųjų mokyklų nesumažės nemokamų studijų vietų? Valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinti nenumatoma.

Klaipėdos universiteto studentai sukilo prieš valdžios regionų politiką ir švietimo reformą: studentus šokiravo žinia, kad meninių specialybių studentams uostamiestyje jau nuo šio rugsėjo bus skirtos vos 8 valstybės finansuojamos vietos, kai tuo tarpu Vilniuje – per 100. Studentus liūdina atskirtis: vėl yra Vilnius ir visa likusi Lietuva, kuriai net kultūros nereikia.

Pavasario pabaigą neretam baigiamųjų kursų studentui žymi bemiegės naktys ir didžiausiu galvos skausmu tapęs diplominio darbo rašymas. Tačiau aukštosios mokyklos baigimas gali būti lydimas ir kur kas pakilesnių emocijų, ypač, jei studijuojama meno srityje. Štai pavyzdžiui, Šiaulių universitete rengiami muzikos pedagogai pranašauja ypatingai – pastariesiems sudarytos sąlygos baigiamuosius darbus įgyvendinti meniniu projektu.

Gegužės 18 d. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF) ir Kauno Jono Jablonskio gimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Abi šalys sutarė aktyviai įsitraukti į moksleivių verslumo gebėjimų ugdymą ir verslumo klasės gimnazijoje kūrimą.

Dažnas gyvenimą su kambariokais prisimena tik iš studentavimo laikų. Vis dėlto šios nuotraukos jus staigiai nukels į tuos laikus, kai tekdavo rietis dėl neplautų indų ar nepaklotos lovos. Tik šiuo atveju šiems kartu gyvenantiems žmonėms nepasisekė žymiai labiau. Pavyzdžiui, viena socialinių tinklų vartotoja atskleidė, kad vieną dieną jos kambariokas į namus parsinešė tikrą ožio galvą, o kitas šaldytuve paliko visą vištos karkasą.

Tarptautinis akademinis tinklas „European Taxation and Accounting in Practice“ (ETAP) Šoprono mieste, Vengrijoje, surengė 18-ąją Europos apskaitos savaitę. Renginys kiekvienais metais organizuojamas skirtingose šalyse nuo 1999 m. Jame dalyvauja studentai ir dėstytojai iš 17 universitetų iš 14 šalių. Šiais metais renginys pritraukė 28 dėstytojus ir 76 studentus iš visos Europos.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiemet nustatyti reikalavimai dėl minimalaus studentų skaičiaus studijų programose gali atsijoti maždaug 100 programų. „Revoliucijos gal nedaro, bet poveikį jis daro didelį. Mažėjant studentų apskritai, minimalaus studentų skaičiaus padidinimas nors keletu reiškia daug. Šiais metais jisai tikrai reikš daugiau kaip 100 programų netektį.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nuo 2017 metų rugsėjo įveda reikalavimus dėl minimalaus studentų skaičiaus studijų programose. Tokius reikalavimus ministerija nustato pirmą kartą, BNS informavo ŠMM.