studentai

Naujų mokslo metų šventė paliečia ne tik tėvelius su vaikus, pedagogus ir jaunus žmones. Šventę ausims dovanoja linksmai nusiteikę bendruomenės, kupinos sveikinimų ir linkėjimų, o pro akis nuo ankstyvo ryto nepraslysta gatvėmis žygiuojančios išsipuošusios dailiosios lyties atstovės. Ši rugsėjo 1–oji ne išimtis. Oras buvo lyg užsakytas: protarpiais išlindusią saulę ir karščio bangą atvėsindavo vėjo gūsiai.

Trys lietuviai studentai Šiaurės Airijoje nuteisti už tai, kad iš parduotuvių Belfaste pavogė drabužių už 1,8 tūkst. svarų sterlingų (2 tūkst. eurų). Portalas Irishnews.com pranešė, kad marškinėlius, džinsus ir švarkus studentai sakė pavogę, nes grįžę namo po vasaros darbo Šiaurės Airijoje norėjo padaryti įspūdį šeimai ir draugams. 23 metų sporto mokslų studentas ir du 22 metų inžinerijos studentai buvo sulaikyti rugpjūčio 21 dieną, su savimi jie turėjo dalį pavogtų daiktų.

Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. Deja, tik labai nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai. „Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa rodo, kad tik trečdaliui studijuojančiųjų pakanka turimų lėšų, o kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas.

Kiek šiemet studentams kainuos išsinuomoti būstą? Nekilnojamojo turto agentai jaunimui džiugių naujienų neturi – per kelerius metus vien sostinėje nuoma pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Į butų žvalgybą besileidžiantys studentai piktinasi, kad nuomos kainos viršija padorumo ribą. Tuo tarpu ekspertai ragina nepamiršti – esą rudeniop situacija pasitaisys ir nuoma atpigs. Trečio kurso studentai Lukas ir Linas kol kas glaudžiasi universiteto, taip vadiname barake.

Pirmadienį prasideda studentų prašymų valstybės remiamoms paskoloms priėmimas. Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016-2017 mokslo metams, elektroninius prašymus-anktetas galės pateikti iki rugsėjo 16 dienos. Paskolos suteikiamos studijų įmokai sumokėti, pragyvenimui, dalinėms tarptautinėms studijoms.

Aukštosios mokyklos bendrojo priėmimo metu šiemet priėmė 23 468 studentų (9,8 proc. mažiau nei pernai), iš jų 14 832 yra šių metų abiturientai (14,6 proc. mažiau). 235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių yra 23 703, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti šiemet buvo pateiktas 30 931 prašymas (5 proc.

Liko kiek daugiau nei puse mėnesio, kai į didžiuosius Lietuvos miestus suplūs gausus būrys studentų. Suprantama, kad didžiausi gyvenimo pokyčiai laukia pirmakursių, kurių dauguma išbandys, ką reiškia gyvenimas studentų bendrabutyje, trumpiau dar vadinamame „barake“. Socialiniuose tinkluose pagausėjo nuotraukų iš „barako“ gyvenimo. Jau studento duonos atikandę jaunuoliai dalinasi nuotraukomis tarsi norėdami perspėti pirmakursius apie jų laukiantį gyvenimą.

Lietuvai pakaktų dviejų - trijų didesnių universitetų, sako švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė. Tačiau ji priduria nematanti pagrindo priverstinai mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir sako, kad „pats gyvenimas tai sutvarkys“. „Žinot, jei taip jau drastiškai - du trys universitetai dideli ir viskas“, - Žinių radijui antradienį sakė A.Pitrėnienė, paklausta, kelių universitetų reikia Lietuvoje. Tačiau ministrė neįvardijo, kurių universitetų Lietuvai nereiktų.

Dažnas mokyklą baigęs jaunuolis renkasi arba studijas užsienyje, arba iš viso nusprendžia neskubėti studijuoti. Trūkstant studentų lietuvių, universitetai mielai priima jaunuolius kad ir iš Afrikos. Uteniškis Vladas studijuoti nusprendė sostinėje. Apie verslininko karjerą svajojančiam jaunuoliui čia, į Romerio universitetą, pavyko įstoti iškart pabaigus mokyklą.

Baigiasi bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas pirmasis etapas - šiame etape gavę kvietimus studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis turi pasirašyti iki ketvirtadienio vakaro. Šiame etape kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų. Penktadienį bus paskelbtos likusios laisvos vietos ir prasidės antrasis pagrindinio priėmimo etapas.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Savaitgalį Šiaulių universiteto (ŠU) priėmimo komisija paskelbė bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Iš Šiaulių universitete I pakopos (bakalauro) studijas pasirinkusiųjų skaičiaus matyti, kad šiemet universitetą papildysiančių studentų kiekis bus panašiai toks, koks ir praėjusiais metais. Į bakalauro studijas jau pakviesti 255 stojantieji, iš jų 72 – į valstybės finansuojamas studijų vietas, 1 – į valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija.

Netrukus studentai sužinos stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus – nemažai jaunuolių teks apsigyventi kitame mieste. Remiantis nekilnojamojo turto portalo skelbimų statistika apžvelgiama, ką ir už kokią kainą galima išsinuomoti didmiesčiuose. Butų nuomos kainos didesnės nei pernai Šiemet butus nuomojančių savininkų lūkesčiai didesni nei pernai – už nuomą prašoma bent keliais procentais didesnės sumos.

Vasaros metas dažniausiai asocijuojasi su pramogomis ir atostogomis, tačiau vis dažniau jaunas žmogus šiuo laikotarpiu siekia užsidirbti savų pinigų. Galimybių pilna: nuo darbo Lietuvos kurortuose iki tarptautinių programų leidžiančių išvykti į JAV. Kalbintieji jaunuoliai pasakoja, kad nors išvykus dirbti į užsienį gali daugiau pakeliauti, sąlygos tikrai nėra auksinės.

Liepos antra pusė – laikas, kai gyvenamosios vietos dar neturintys studentai leidžiasi į aktyvias jos paieškas. Kokios būsto nuomos galimybės ir kainos jų laukia? Studentai gali rinktis tarp keleto būsto variantų – buto nuomos, bendrabučio, kambario nuomos pas šeimininkę arba didesnio buto nuomavimo kartu su draugais. Kiekvienas iš šių variantų turi privalumų ir trūkumų.

Šiandieninė visuomenė ima suvokti, kad sveikata būtina rūpintis ne tik tada, kai susergama, o savimi rūpintis reikia nuolatos. Dėl šios priežasties daugelis kreipiasi į kineziterapeutus, didelį dėmesį skiria reabilitacijai, tad šių specialistų paklausa vis auga. „Ateityje kineziterapeutai bus išties paklausūs, kadangi daugėja pagyvenusių asmenų, kuriems šių specialistų pagalba bus reikalinga ne tik sveikstant po ligų, bet ir palaikant fizinę formą.

Baigus studijas į darbo rinką plūsteli jaunų ir ambicingų žmonių srautas. Dalis pradeda aktyviai siuntinėti savo gyvenimo aprašymus, kiti kreipiasi į Darbo biržą. Daugelį metų prestižine laikyta teisės specialybė toliau praranda savo žavesį, nes būtent šį išsilavinimą įgiję jaunuoliai po mokslų  stoja į bedarbių eilę. Įdarbinimo įmonių atstovai pastebi, kad vien stovėjimas Darbo biržoje iš situacijos išsikapstyti nepadės.

Turizmas šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių verslo sričių visame pasaulyje. Atrodo, tai šaka, kurioje niekada nenuobodu – laisvalaikio, kelionių organizavimas, ekskursijos. Taigi, kokių įgūdžių ir gebėjimų reikia, norint dirbti šį įdomų ir permainingą darbą? „Turizmo administravimas yra viena seniausių studijų programų Lietuvoje, gyvuojanti nuo 1993 metų.

Šiaulių universitetas šiais metais stojantiesiems siūlo daugiau kaip 20 bakalauro studijų programų. Taip pat šiame universitete studentams sudarytos sąlygos pasirinkti jiems įdomius dalykus, įgyti kuo daugiau tarpdisciplininių žinių. Studentai gali pasirinkti gretutines studijas, gali derinti tradicines studijas su nuotolinėmis ir kooperuotomis studijomis, kai realios užduotys atliekamos organizacijose, rinktis jungtines studijų programas su Lietuvos ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis.

Sutiksite, jog šiandien anglų kalba reikalinga kiekviename žingsnyje. Visgi, įdomu, ar mokantis universitete ji taip pat tokia reikalinga? Ar anglų kalbos įgūdžiai būtini net studijuojant Lietuvos universitete? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Literatūra, mokymosi medžiaga, paskaitos – visose šiose studijų aspektuose be šios užsienio kalbos neišsisuksime, tad kol nevėlu – susigriebkite, kad vėliau netektų patirti nuostabą keliančių netikėtumų.

Ekonomikos profesija tampa vis vertingesnė ir ne paslaptis, kad dažnam jaunam žmogui ji asocijuojasi su sočia ateitimi ir didelėmis ateities perspektyvomis. Šios profesijos populiarumui įgaunant pagreitį, ekonomikos studijos taip pat plečiasi ir ima ruošti universalius specialistus, tad karjeros galimybės dar labiau išauga. „Kauno technologijų universiteto ekonomikos studijų programa yra išties labai plati.

Kambariokai gali būti tikras auksas arba kasdienis galvos skausmas. Vieni noriai dalinasi viskuo ką turi, kiti – slapta vagiliauja. Tik neskubėkite teisti. Šios istorijos herojus – taip pat suklydo darydamas skubotas išvadas. 3 metus su tuo pačiu kambarioku gyvenantis vaikinas pastebėjo, jog kurį laiką dingsta jo maistas. Natūralu, jog jis pradėjo įtarinėti savo bičiulį. „Pastaruoju metu pastebėjau, jog maistas, kurį kaupiu šaldytuve, pradėjo dingti.

Besiruošiantiems studijuoti svarbu ne tik pasirinkti tinkamą specialybę, aukštąją mokyklą, bet ir nuspręsti, kokia studijų forma priimtiniausia – nuolatinė ar ištęstinė. Tai priklauso nuo daugelio aspektų, kaip užimtumas, darbas, finansai ir kiti svarbūs gyvenimiški veiksniai. Apie šių studijų rūšių skirtumus, privalumus bei trūkumus skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Dviem studentams iškyla prie ežero Kelmės rajone baigėsi siaubingai: kūrenant laužą nugriaudėjo sprogimas, skeveldrų sužeisti abu jaunuoliai išvežti į ligoninę. Spėjama, kad kažkas laužavietėje paliko karo laikų sprogmenį. Žuvį prie Bridvaišio ežero rūkančius jaunuolius nuo žūties veikiausiai apsaugojo metalinė rūkykla. Ant laužo kaitinama rūkykla sulaikė daugelį skeveldrų. Jos sudraskė rūkyklą. Sprogimo banga du prie laužo buvusius jaunuolius nusviedė apie dešimt metrų.

Renkantis tiek aukštąją mokyklą, tiek specialybę, daugeliui būsimų studentų taip pat itin aktualu papulti ir į valstybės finansuojamą (VF) studijų vietą. Visgi, šių skaičius ribotas ir pasiseka ne visiems. Sėkmingai perėjus atranką į norimos profesijos studijas, tačiau patekus į valstybės nefinansuojamą (VNF) vietą daugelis sutrinka, atsisako savo svajonių specialybės ir renkasi atsarginį studijų variantą, kur už mokslą mokėti neteks. Vis dėlto, tai nėra tinkamiausia išeitis.

Kiekvienoje pasaulio šalyse skiriasi ne tik studentai, bet ir vietos, kuriose jie gyvena – bendrabučiai. Daugelis lietuvių skundžiasi itin prastomis bendrabučių sąlygomis mūsų šalyje. Socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai nuotraukų iš Lietuvos studentų gyvenimo. Reikia pripažinti, kad nuotraukose matoma kasdienybė – daugiau nei nuvilianti. Kyla klausimas: ar ir kitose šalyse į studentą žiūrima taip aplaidžiai? Ar tikrai studentai gali išgyventi bet kuriomis sąlygomis.

Dėl įtempto gyvenimo ritmo, didelių darbo krūvių, nuolatinio streso bei netaisyklingos mitybos šiandien vis labiau populiarėja sveikatos tema. Nuolat žiniasklaidoje, televizijoje žmonės skatinami rūpintis sveikata, kadangi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo įpročiai ją itin greitai nualina. Dėl šių priežasčių jau dabar populiarios sveikatos mokslų specialybės ilgainiui įgaus dar didesnį pagreitį ir užtikrins itin dideles ateities karjeros perspektyvas.

Lietuvoje aukštųjų mokyklų išties nemažai, jų siūlomos studijų programos taip pat dažnai viena kitai nenusileidžia. Tad kaipgi išsirinkti, kur studijuoti? Neretai būsimų studentų tai būna didelis galvos skausmas. Vieni aukštąją mokyklą renkasi pagal miestą, kiti ten, kur studijuoja draugai, tačiau į kokius aspektus išties būtina atkreipti dėmesį, siekiant vėliau išvengti nusivylimo? „Svarbiausias dalykas renkantis aukštąją mokyklą – pasidomėti, ar ši yra pripažinta studijų kokybės vertinime.

Neakademinė veikla universitete gali suteikti ne ką mažesnės naudos, kaip studijuojama profesija. Papildomi įgūdžiai, skirtingų gebėjimų tobulinimas, naujų pomėgių atradimas visada gali praversti tiek ateityje siekiant karjeros aukštumų, tiek norint atsipalaiduoti nuo studijų ir užsiimti kitokio pobūdžio veikla. „Šiaulių universitete studijuojantys studentai turi galimybę aktyviai dalyvauti ir realizuoti save studentiškose veiklose.

Visad įdomu, kaipgi baigus studijas absolventams sekasi profesiniame gyvenime, tiesa? Galbūt tai būsimiems studentams gali padėti apsispręsti, kurią aukštąją mokyklą rinktis? Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventas Laurynas Šimkus (23) pasakoja savo karjeros sėkmės istoriją, kaip blaškantis tarp kontrastingų specialybių: geodezijos ir režisūros, visgi, pasirinko teisingą kelią, kuris ir nuvedė būtent link dabartinės sėkmės.

Nauju Darbo kodeksu nepatenkinti maždaug pusšimtis jaunų žmonių pirmadienį atnaujino protesto akciją prie Vyriausybės rūmų, Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. Jie vėl pastatė keletą palapinių ir žada siekti Darbo kodekso atšaukimo. Vyriausybės rūmus nuo protestuotojų saugo policijos pareigūnai, jie aptverti „stop“ juosta. Protesto akciją dėl darbo santykius liberalizuojančio Darbo kodekso apie pusšimtis jaunų žmonių pradėjo birželio 22 dieną. Birželio 23-iąją laikinai ją buvo nutraukę.

Jau pirmosiose ugdymo įstaigose, kaip darželis ar pradinė mokykla, vaikams kalami į galvą lyčių skirtumai įvairiose pareigose, darbuose ar kituose kasdieniuose aspektuose. Ilgainiui augant kiekvieno požiūris formuojasi skirtingai, atsiranda savita gyvenimo filosofija, tačiau daugiau ar mažiau nuo mažumės kalami stereotipai galvoje išlieka.

Renkantis aukštąją mokyklą studentams svarbus ne tik studijų programos turinys, bet ir suteikiamos tarptautinių mainų galimybės. Išvykti į užsienį, praplėsti akiratį, įgyti tiek profesinės, tiek tarpkultūrinės patirties, kuri ateityje gali būti ypatingai pravarti, norėtų kiekvienas.

Gąsdina mintis, kad ateityje galite nesusirasti gerai apmokamo darbo? O gal tai, kad bergždžios darbo paieškos apkartins ateitį? Nesijaudinkite, išeitis yra. Visuomenei sparčiai žengiant į priekį informacinių technologijų (IT) specialistai, tiesiog, graibstomi, o jų paklausa kiekvienais metais tik auga. Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto siūloma informatikos studijų programa – galimybė užsitikrinti sočią ir sėkmingą ateitį.

Jau nuo šio rudens mechanikos inžineriją studijuojantis jaunimas darbo rinkoje įsitvirtins dar lengviau. Naujos kartos mechanikos inžinierius ugdantis Šiaulių universitetas, kuris dalyvauja Jaunųjų profesionalų programoje „Kurk Lietuvai“, kartu su socialiniais partneriais vien šiemet užtikrins 60 darbo vietų mechanikos inžinerijos studijų programos absolventams. Jaunuoliai įsidarbins Lietuvoje veikiančiose, užsienio kapitalo pritraukusiose, įmonėse.

Darbo kodekso priėmimas visuomenėje sukėlė didžiules aistras. Iki šios dienos tylėję savo nuomonę labai aiškiai išreiškė studentai. Judėjimo „Gyvenimas per brangus“ atstovai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį užblokavo įėjimą į Vyriausybę. Ir iš ryto nė neketina trauktis. Naktį tokiu būdu savo nuomonę reiškiantiems studentams buvo leista pasilikti pasirinktoje vietoje. Apie 6 valandą ryte pareigūnai vėl atvyko pas studentus.

Renkantis studijas abejonių kyla ne tik dėl studijų programos pasirinkimo, bet ir dėl aukštosios mokyklos. Kolegijose akcentuojamos praktinės žinios, o universitetuose teorinės. Visgi, Lietuvoje tai ir prestižo klausimas – daugelio akimis universiteto diplomas vertingesnis nei kolegijos. Prie tokio požiūrio nemažai prisideda ir abiturientų tėvai, kurie ragina savo vaikus universitetinio išsilavinimo siekti bet kokia kaina.

Prognozuojama, kad nuo šių metų privalomas matematikos egzaminas paskatins abiturientus dažniau rinktis tiksliųjų mokslų specialybes. Išties, šiemet valstybinį matematikos brandos egzaminą laikė ženkliai didesnis skaičius moksleivių nei anksčiau – net 3,5 tūkstančio abiturientų daugiau nei prieš metus pasiryžo įsivertinti savo matematines žinias. Specialistų teigimu, šis pokytis gerokai išplės pasirinkimų galimybes neapsisprendusiems ir abejojantiems dėl studijų programos iki paskutinės minutės.

Viešumoje pasklidus komentarams dėl mažesnių, tačiau daugiau valstybės tiksliniu būdu finansuojamų studijų vietų gavusių („mirtininkais“ pavadintų) aukštųjų mokyklų, Šiaulių universitetas primena neseniai skelbtą informaciją apie 6-eriems metams skirtą veiklos akreditaciją.   „Šešeri metai yra maksimali akreditacija, kokią tik gali gauti universitetas. 6-erių metų trukmės akreditacija rodo aukštosios mokyklos patikimumą ir aukštą studijų kokybę.

Ne kiekvienas abiturientas, ką tik pabaigęs mokyklą, žino, kuo norėtų būti ateityje. Nepaisant to, daugelis atsitiktinai pasirenka ateities profesiją, su kuria vėliau privalo artimai „draugauti“ kelis artimiausius metus. Žinoma, taip rizikuojant vieniems pasiseka, o kitiems studijos tampa kančia.

Netyla diskusijos apie aukštojo mokslo kokybę ir jos gerinimo būdus po to, kai paaiškėjo, kad vertinant inovacijų lygį Lietuva užima 25-tą vietą iš 28 ES narių. Šių metų kovą Europos Komisijos pateikta ataskaita Lietuvai atskleidė, kad nors ir esame viena iš daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių valstybė – mes neišnaudojame su darbo jėga, moksliniais tyrimais bei inovacijomis susijusio potencialo.

Dažnai nutinka taip, jog tiems, kurių pažymiai mokykloje blizgėjo, pradėjus studijuoti ne itin sekasi pasiekti gerų mokslo rezultatų. Kodėl taip įvyksta ir kokie įgūdžiai bei asmeninės savybės lemia studijų sėkmę? Apie tai tv3.lt skaitytojams pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė. „Teigti vienareikšmiškai, kodėl studentams taip atsitinka, gana sunku.

Vieni sako, kad įgyjant aukštąjį išsilavinimą svarbiausia praktinės žinios, kurios vėliau padėtų darbe. Kitiems atrodo, kad universitete svarbiausia stiprus teorinis pamatas, kuris mums vėliau suteikia plačias samprotavimo ir informacijos analizavimo galimybes bei ugdo kritinį požiūrį. KTU studijų programų strategija rodo, kad svarbiausia šių dviejų aspektų derinys.

Dar būdami mokiniai kiekvienas galime suprasti, kokia svarbi pedagogo specialybė – juk nuo mokytojo dažnai priklauso, ar patiks, ar seksis mokomas dalykas. Šios specialybės atstovai taip pat yra atsakingi už moksleivio bendrojo ugdymo mokykloje kaupiamas patirtis, kurios labai dažnai daro įtaką renkantis studijas aukštojoje mokykloje.

Tiems abiturientams, kurie vis dar neapsisprendė, kur stoti ir ką studijuoti, pravartu susipažinti su statistiniais duomenimis apie tai, kaip išsilavinimas koreliuoja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir gaunamomis pajamomis.

Šiuolaikinei visuomenei sparčiai žengiant į priekį vienos profesijos nyksta, tačiau nedelsiant kuriasi ir naujos, dar negirdėtos specialybės. Dažnai būsimą studentą, dar tik besirenkantį specialybę, jau kamuoja mintys apie būsimos karjeros aukštumų galimybes.

Studijų programas besirenkantys būsimieji studentai dažnai savo karjerą tapatina su prestižu, pinigais ar stengiasi atitikti visuomenės diktuojamus stereotipus.

Šiemet atliktas išorinis institucinis vertinimas Šiaulių universitetui (ŠU) buvo itin palankus: švietimo įstaiga įvertinta nacionaliniu lygiu – veiklos akreditacija suteikta šešeriems metams. Vertinimą atlikusi tarptautinė ekspertų komisija kaip didžiausias universiteto stiprybes išskyrė esminius pokyčius strateginio valdymo ir vidinio kokybės užtikrinimo srityse, lankstų universiteto požiūrį į skirtingų studentų poreikių tenkinimą bei poveikį visam regionui.

Skaitmeninių naujienų iniciatyvos (ang. Digital News Initiative, DNI) fondas ketvirtadienį, birželio 2 dieną, skelbia naujo atrankos etapo pradžią Europos žiniasklaidai. Paraiškos bus priimamos iki liepos 11 dienos. DNI fondo įkūrėja „Google“, bendradarbiaudama su Europos naujienų organizacijomis, vasario mėnesį paskelbė pirmuosius 128 laimėtojus, tarp kurių pateko ir vienas atstovas iš Lietuvos – Šiaulių regiono naujienų portalas Etaplius.lt.