stresas

Palengvėjus karantinui žmonės grįžta į Bankoko gatve, o taip pat ir katės į darbą. Jų pagrindinis darbas kačių kavinėje „Caturday“ – gulėti, leisti glostyti tave ir valgyti. Atrodo nieko sudėtingo, tačiau tokia veikla žmonėms turi ypatingą poveikį. Tai padeda sumažinti pandemijos metu sukeltą stresą. Prieš įeinant klientams būtinai patikrina temperatūrą ir, žinoma, privaloma nusiplauti rankas. Patekę į vidų, jie visada turi nešioti kaukes. Ypatingos vietos kadrai – vaizdo siužete.

Dar prieš kurį laiką Rima Antonovienė sulaukė skaudaus smūgio internete, kai buvo paviešintas senas neblaivios moters vaizdo įrašas. Tą kartą moteris gavo apie tūkstantį žinučių iš aplinkinių žmonių ir net grasinimų susidoroti. Tiesa, šiandien Rima šypsosi – ji išmoko savo likimo pamoką, sužinojo, kas išplatino šį vaizdo įrašą ir net atsikratė dešimties kilogramų.

„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas.

Lietuviai, vos prabilus apie koronaviruso grėsmę, puolė į isterinę būseną, iššlavė parduotuvių lentynas, prisipirko kruopų ir kaukių, o socialinė erdvė prisipildė sąmokslo teorijomis. Tai, pasak specialistų, rodo žmonių nesaugumą ir tai, kad tą pačią informaciją skirtingi žmonės priima skirtingai. Paniką kelią ir noras daryti taip, kaip visi, sekti bandą. O sąmokslo teorijomis tiki tik tie, kuri turi daug laisvo laiko ir tam tikrą polinkį.

Daugeliui žmonių puikus rytas prasideda su puodeliu kvapnios ir gardžios kavos. Bet ar žinote, koks dar vienas puikus būdas pradėti savo dieną? Rytinis seksas. Teisingai – tai bus geriau nei puodelis kavos ir duos dar daugiau naudos, rašo healthline.com. Rytinis seksas padeda palengvinti jūsų darbo dieną. Tai gali padidinti jūsų energijos lygį ir sumažinti stresą. Orgazmas neabejotinai pagerina jūsų nuotaiką. Ir, geriausia, jūs bendraujate su savo partneriu.

Kyšininkavimu kaltinamas buvęs liberalų vadovas Eligijus Masiulis teisėsaugai yra liudijęs, kad paskolos raštelio, pagrindžiančio pas jį rastų pinigų kilmę, pareigūnams per kratą neperdavė dėl tuo metu patirto streso. Tai paaiškėjo Vilniaus apygardos teisme pradėjus skaityti E. Masiulio prokurorams duotus parodymus, kai jis aiškino 2016-ųjų gegužės mėnesio įvykius.

Moterys iš šalies gali atrodyti tiesiog nepalaužiamos. Laikančios visus namų kampus, nuolatos skubančios, turinčios šimtus darbų ir atsakomybių. Tokia yra ir „Mis Lietuvos“ titulą pelniusi, renginius organizuojanti Rūta Elžbieta Pitkauskienė. Jauna moteris sutinka, kad iš tiesų beprotiškas gyvenimo tempas yra daugelio moterų nuolatinis palydovas.

Prieššventinis laikotarpis ir artėjančios Kalėdos ir Naujieji metai turėtų būti gana džiaugsmingas metas, tačiau toli gražu ne visiems. Kaip neperdegti ruošiantis didžiosioms metų šventėms ir spėti tai, ką planuojate, pokalbis su psichologu ir knygos „Staigmena gyventi“ autoriumi Pauliumi Rakštiku. Kalėdos yra džiaugsminga šventė, deja, kai kuriems žmonėms Kalėdos asocijuojasi su stresu, nes joms reikia ruoštis.

Moterys vidutiniškai verkia 3,5 karto per mėnesį, o vyrai lieja ašaras maždaug 1,9 karto. Kaip bebūtų, visuomenėje yra nusistovėjęs nusistatymas, kad ašaros yra silpnumo požymis. Bet jeigu jaučiate, kad reikia išsiverkti, nesivaržykite. Verkimas turi teigiamą reikšmę sveikatai, rašoma brightside.me. Padeda įveikti stresą 2014 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo atrasta, kad verkimas padeda numalšinti stresą.

Ar jūs visą laiką jaučiatės pavargę? Jei nuolat jaučiate nuovargį, jums derėtų susirūpinti dėl savo sveikatos, rašoma dailystar.co.uk. Ar jaučiatės išsekę net po to, kai išmiegate visą naktį? Daugelis iš mūsų jaučiasi nudegę tam tikru gyvenimo momentu - ir tai gali reikšti, kad gyvenimas šiek tiek pernelyg įtemptas. Nors nuovargis ne visuomet kelia susirūpinimą, bet jis gali būti susijęs su sveikatos problemomis.

Stresas stipriai kenkia sveikatai. Daugiausia jo žmonės patiria darbe, bet ir prisėdę ilsėtis daugelis negali atsipalaiduoti. Tačiau kartais tai padaryti yra labai sunku, todėl rinkoje yra daug meditacijai ir atsipalaidavimui skirtų programėlių. Bet ar jos veikia? Londono universiteto koledžo ir Bato universiteto mokslininkai teigia, kad yra ir geresnis sprendimas.

Su stresinėmis situacijomis žmonės susiduria kasdien. Reikia skubėti laiku užbaigti darbus, vėluojate į susitikimus, genda automobiliai, serga vaikai ir viskas vienu metu. Tačiau prie streso žmogus niekada nepripranta ir mūsų smegenims tai yra sudėtingas išbandymas. Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai nustatė, kad stresinėse situacijose smegenyse išskiriamas noradrenalinas, kuris rekonfigūruoja komunikaciją tarp didžiųjų neuronų tinklų.

Socialinių tinklų žvaigždė bei iniciatyvos „Daugiau nei mama“ kūrėja Inga Žuolytė mama pirmąkart tapo tik praėjusių metų rudenį, tačiau per juos ji ne tik pasikeitė išoriškai, bet ir išbandė daugybę naujų veiklų. Inga turi subūrusi didelę sekėjų armiją, kuri domisi kiekvienu jos žingsniu, ir nors iš šalies kartais gali pasirodyti, kad žinoma moteris patiria spaudimą, iš tiesų ji negalėtų būti laimingesnė, o ir jos svajonėse – kur kas didesnė šeima.

Gali būti, kad greitai stresą patiriančius ir psichikos problemų turinčius pacientus šeimos gydytojai pirmiausia nukreips į artimiausią mišką. Už gamtos išsaugojimą kovojanti nevyriausybinė organizacija „The Woodland Trust“ Japonijoje paplitusią gydomąją praktiką, vadinamą „miško voniomis“, ragina Jungtinėje Karalystėje (JK) įtraukti į valstybės apmokamų sveikatos paslaugų sąrašą.

Kartais gyvenimas atrodo lyg užburtas sukimasis žiurkėno ratelyje - darbas, maistas miegas ir vėl tas pats. Tokia rutina gali kelti daugybę streso, tačiau ar žinote, kad pernelyg įtemptas gyvenimo būdas gali lemti svorio perteklių, skaitytojų klausia portalas thesun.co.uk.

Niekam ne paslaptis, kad nuolatinis stresas kenkia mūsų sveikatai. Jis gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, įtampos ar traumos. Kazimiero Simonavičiaus universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis pabrėžia, kad nors stresą iš dalies galima išmokti valdyti, tam tikras, nedidelis streso lygis gyvenime yra reikalingas. „Na, pavyzdžiui, jeigu ateisime į pasimatymą ir visai negalvosime, ar mūsų antroji pusė ateis ar ne, mums bus vienodai, tai nebus gerai.

Niekam ne paslaptis, kad nuolatinis stresas kenkia mūsų sveikatai. Jis gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, įtampos ar traumos. Tačiau profesorius Gediminas Navaitis atskleidžia vieną gudrybę, kuri padės ilgiau džiaugtis gera nuotaika.  Kazimiero Simonavičiaus universiteto prof. dr.

Miego ekspertai sutiko papasakoti, kodėl vidury nakties susiduriame su nemiga, ir kaip tai įveikti, rašo huffpost.com. Išties nemalonu, kai vakare pavargę krentate į lovą, kelias valandas nusnaudžiate, tačiau staiga visiškai nubundate ir nebegalite užmigti. Belieka spoksoti į lubas arba, dar blogiau, klausyti kitoje lovos pusėje gulinčios antrosios pusės ramaus kvėpavimo. Ši situacija mažai kam nepažįstama.

Streso kupinų laikotarpių anksčiau ar vėliau pasitaiko visiems. Blaškomės tarp namų, darbo, draugų ir laiko niekada nebūna gana. Bet kaip žinoti, kad organizmą veikia stresas? Ženklų yra įvairių – dažnai juos mums siunčia pats mūsų kūnas. Tai – tikri ir neginčijami simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį ir juos pastebėjus stengtis lėtinti gyvenimo tempą, rašoma lolnews.it.

Prakaitavimas yra įprasta reakcija į šilumą: jis atvėsina kūną ir išskleidžia toksinus. Tačiau pernelyg didelis prakaitavimas gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas. Pateikiame jums priežastis, dėl kurių galite kęsti didelį prakaitavimą.  Stresas Pernelyg didelį prakaitavimą gali sukelti stresas ir nerimas, šie veiksniai ne tik neigiamai veikia jūsų kūną, bet ir pasireiškia prakaito forma.

 Sveikas maistas ne visada yra skanus, tačiau kalbant apie bananus, malonu žinoti, kad jie yra ne tik skanūs, bet ir turi daug naudos sveikatai. „Bright side“ pateikė įrodymų, kodėl valgydami du bananus per dieną rimtai pagerinsite savo sveikatą. Mažina svorį Bananuose yra krakmolo, kuris sumažina apetitą ir sustabdo svorio padidėjimą. Jis sumažina cukraus kiekį kraujyje ir padidina organizmo jautrumą insulinui. Jei jūsų kūno ląstelės nejaučia insulino, jos negali absorbuoti gliukozės.

Mes visi žinome, kad stresas daro didžiulį poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Mokslininkai mano, kad ilgalaikis nepertraukiamas stresas iš tikrųjų gali kauptis tam tikrose mūsų kūno vietose ir galime ieškoti klaidingų priežasčių, nors tikroji problema yra psichologinė. Pateikiame pavyzdžių, ką stresas gali padaryti su jūsų kūnu. Kaklas ir pečiai Stresas sukelia tempimą ir skausmą kaklo ir pečių raumenyse.

 Akupunktūra ir ledo terapija buvo naudojamos šimtmečius ir padėdavo įvairiausiomis sąlygomis. Mes nuolat ieškome šiuolaikinių priemonių, kad atrodytume jauni, tačiau neturėtume pamiršti apie senus ir patvirtintus būdus. „Bright Side“ žino alternatyvius būdus, kaip išlikti sveikiems ir nusprendė pasidalyti informacija apie Fengšui tašką ir ledo terapiją su visais. Atsigulkite ant pilvo ir įsitaisykite patogiai, uždėkite ledo kubelį ant kaklo ir palikite 15-20 minučių.

Normali hormonų gamyba turi didelę įtaką jūsų sveikatai. Taigi, jei jūsų kūnas patiria bet kokius hormonų kiekio pokyčius, galite patirti daug nemalonių simptomų, pradedant nuo sausos ar niežtinčios odos, nuovargio ir nuotaikos svyravimų, svorio padidėjimų, iki galvos svaigimų ir skausmų. Laimei, jūs galite pagerinti savo hormonų sveikatą, įtraukdami naujus ir paprastus įpročius.

Daugelis iš mūsų atsidūrė tokiose situacijose, kai jaučiame didelį nerimą arba stresą ir to negalime sukontroliuoti.  Remiantis tyrimais, mūsų smegenys kontroliuoja mūsų kūnus, todėl galime pabandyti sumažinti stresą paprastomis gudrybėmis.   Jei jaučiate nerimą ir stresą, siūlome pasinaudoti šia gudrybe. Taškas ant riešo yra vadinamas ,,Dvasių vartais", o jo paspaudimas padeda suvaldyti nerimą ir stresą. Pasukite savo delną į viršų ir raskite sausgyslę, kuri eina link mažojo piršto.

Tokiu metų laiku visi retkarčiais jaučiasi pavargę ir ne itin žvalūs. Bet jei pastoviai jaučiatės pavargę, neišsimiegoję ir viskam apatiški, net savo partneriui, turite rimtai atsižvelgti į savo sveikatą. Jei jau nepamenate, kada mylėjotės su partneriu ir visai nenorite to daryti – vertėtų sunerimti, jus veikia stresas. Štai populiariausi simptomai, rodantys, kad jūsų kūnas patiria stresą. Odos ligos Spuogai ir kitos odos ligos gali sukelti stresas.

 Stresas darbe, skaudanti galvą, nuolatinė ir varginanti įtampa - tai ir daugybė kitų faktorių byloja, kad jums vertėtų pailsėti ir atsikvėpti. Nuovargis ir stresas išsekina jūsų organizmą ir silpnina imunitetą.  Todėl naudinga prisiminti kelis natūralius būdus, padėsiančių išlikti ramiems ir tausoti savo bei aplinkinių nervus.    Ramunėlių arbata Ne tik kai susinervinate, bet ir reguliariai.

Pašėlusiu ritmu pradėjusi plakti širdis, drebančios rankos, galiausiai besikratantys visas kūnas, sunkus ir netikslingas kvėpavimas, oro trūkumas byloja tik apie vieną – jums prasideda panikos priepuolis. Tuo metu atrodo, kad tuoj ištiks širdies smūgis arba uždusite. Baimė tokia didelė, jog sunku suvokti, kas tuo metu vyko. Su šiuo jausmu sunku kovoti, tačiau psichologė Aušra Trimonytė patars, kaip atpažinti ir elgtis atsiradus panikos priepuoliui.

Vieną akimirką jūs užsiimate įprasta veikla, o kitą – pasaulis tarsi apvirsta aukštyn kojomis: jums pasidaro sunku kvėpuoti, širdis plaka taip, kad, atrodo, tuoj iššoks iš krūtinės, dreba rankos ir pila prakaitas, o visą kūną sukausto nepaaiškinama baimė. Nors ši akimirksniu ištikusi būsena gali trukti vos kelias ar keliolika minučių, po panikos atakos atsigavęs žmogus dažnai net negali paaiškinti, kas tai buvo.

Nekreipiate dėmesio į nuolatinį nuovargį ar stresą? Dažną galvos skausmą teisinate prastu miegu? Specialistai skatina susirūpinti. Jų teigimu, tai pirmieji požymiai, kad Jūsų organizme trūksta svarbaus mineralo. „Pirmieji magnio trūkumo požymiai pasireiškia padidėjusiu jautrumu stresui, dirglumu, galvos skausmu. Daugelis to nesureikšmina, nes paprasčiausiai viską suverčia nuovargiui, blogam miegui. Tačiau nereikėtų šių simptomų vertinti atsainiai.

Ar kada nors jautėtės pavargęs nuo triukšmo? Pavyzdžiui, vėlyvą vakarą sklindančio iš švenčiančių kaimynų buto? O langus vakare, kai šiek tiek atlėgsta dienos karštis ir būtų galima įsileisti į namus gaivaus oro, irgi teko uždaryti, nes kieme kas nors triukšmavo? Tiesa, ne visada triukšmo išvengti taip paprasta, o jis, pasirodo, ne tik mus erzina ir trukdo užmigti – fiziologinė ir psichologinė triukšmo įtaka mūsų sveikatai gerokai didesnė.

Stilistė, tinklaraštininkė ir menininkė Viktorija Šaulytė nėra linkusi slėpti savo asmeninių išgyvenimų nuo gerbėjų. Gerai žinoma moteris įkvepia tobulėti, keistis ir siekti savo svajonių. Savo paprastumu, žemiškumu ir mielumu ji stebina ne tik gerbėjus, bet ir apie jos darbus nieko nežinančius žmones. Naujienų portalui tv3.lt Viktorija papasakojo apie į priekį ją vedančius dalykus: tikėjimą ir minčių galią.

Kažin kiek naudos gausite, jei bent kelias minutes į nykštį pūsite orą? Kaip teigia kinų medicina, šis tūkstantmečio triukas jūsų kūnui suteikia labai daug naudos. Kaip rašoma portale awarenessremedies.com, visa tai išbandę žmonės nebežino, kaip be to gyventi. Kiekvieną kartą susirgus gerti vaistus ne tik nepatogu, bet ir nenaudinga.

 Jei esate tikras šokolado mėgėjas, turime jums gerų žinių. Portalas dailystar.co.uk skelbia naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Kasdien valgydami tamsųjį, bent 70% kakavos savo sudėtyje turintį šokoladą, sumažinsite stresą. Mokslininkai teigia, jog tyrimų pradžioje labai įsitempusiais ir stresą patiriančiais save apibūdinę žmonės, net 2 savaites kasdien valgę šokoladą sumažino stresą sukeliančių hormonų kiekį. Tyrimų dalyviai kasdien suvalgydavo vos 40 g juodojo šokolado.

Artėjanti daug pastangų reikalaujanti egzaminų sesija pažadina ne tik mokyklos suole snūduriuojančius, bet ir studentiška nepriklausomybe besimėgaujančius jaunuolius. Noras džiaugsmingai atšvęsti išleistuves ar išvengti griežčiausio dėstytojo dalyko perlaikymo motyvuoja, tačiau paskutinė naktis prieš egzaminą negelbsti. Todėl nepasiklysti informacijos džiunglėse ir sulaukti gerų rezultatų jums padės keli efektyvaus mokymosi būdai.

Rudens ir žiemos sezonai pažeria nostalgiškų nuotaikų, liūdesio. Vieni tai įvardija kaip natūralią nuotaikų kaitą, kiti tai vadina liga – depresija. Depresija – kas tai, kaip į jos akis pažvelgti iš arčiau, tiriamu žvilgsniu? Tą padarė žurnalistė, rašytoja Meilė Jančorienė knygoje „Nerimo akmuo. 12 negirdėtų būdų įveikti depresijai, nerimui, stresui.“ Kodėl ėmeisi nagrinėti būtent depresiją, koks gyvenimiškas pavyzdys tave įtikino, kad tai – svarbu? Pažinojau ne vieną depresija sergantį žmogų.

Šis vieno Japonijos universiteto profesoriaus Akioši Kitaoka sukurtas testas jau spėjo sulaukti milijonų internautų dėmesio. Didžiausia paslaptis slypi šio testo paprastume. Tereikia tik pažvelgti į šią nuotrauką, kad per kelias sekundes suvoktumėte savo psichologinę ir fizinę būklę. Gerai įsižiūrėkite, o po to pasitikrinkite, kuriam iš trijų variantų priklauso jūsų dabartinė būklė: 1. Jei nuotraukoje matomas vaizdas yra statiškas (visiškai nejuda). Galite būti visiškai ramūs.

 Vašingtone su stresu siūloma kovoti nauju būdu – į taikinį mėtant kirvį. Šios atrakcijos organizatoriai prasitaria, kad taip „garo nuleisti“ ateina ir dėl skyrybų, ir dėl politikos, ir dėl sunkių darbų susinervinę žmonės. Šis kirvis – į taikinį, o antrasis tikslo nepasiekia. Taip vis daugiau amerikiečių atranda naują kovos su stresu būdą.

Tikrinti, ar šeimos laukia pagausėjimas, daugiausia moterų suskumba sausio mėnesį ar rugpjūtį. Tokią išvadą leidžia daryti sausio mėnesio nėštumo testų pirkimų statistika. Pasak gydytojų ir farmacininkų, tokia tendencija turi svarbią reikšmę – būtent atsipalaidavimas ir ramybė, kuri siejama su šventėmis ir atostogomis, yra labai svarbi sąlyga norinčioms pastoti. Remiantis vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ statistika, 2018 m. sausį nėštumo testų Lietuvoje buvo parduota beveik 20 proc.

Šokiruojantis vaikų darželio auklėtojų elgesys su mažyliais sukelia pasipiktinimo audras, tačiau vis kartojasi. Blogų įtarimų kamuojami tėvai vaikams net prikabina pasiklausymo aparatus ir renka įrodymus apie esą neadekvatų auklėtojų elgesį. Tokių priemonių ėmėsi tėvai iš Druskininkų. Ir paaiškėjo, kad pedagogės ant vaikų rėkia, grasina diržu ir gąsdina juos suėsiančiais vilkais.

Žiemą gana dažnai nosys parausta. Tai būna nuo šalčio, vėjo. Tačiau kai kurių nosys būna paraudusios visą laiką, nepriklausomai nuo metų laiko, amžiaus ar lyties.  Medikai sako, kad taip yra dėl kraujagyslių išsiplėtimo. Taigi, medikai tvirtina, kad jeigu nosies galiukas dažnai būna paraudęs, tikėtina, kad jūs patiriate milžinišką stresą.

Veido raukšlės, linijos ir įvairios dėmės gali atskleisti ne tik mūsų kasdieninius įpročius, bet ir įvairias vidines organizmo problemas. Pasitikrinkite, ką būtent jūsų veidas bando jums pasakyti apie asmeninę sveikatą.  Paimkite veidrodėlį ar atsistokite namie prieš jį ir pažiūrėkite, kurias iš šių pažymėtų raukšlių, linijų ir dėmių jūs turite veide: 1 – horizontalios linijos ant kaktos ne be priežasties dažnai vadinamos „nerimo linijomis“. Jos išduoda apie neretai patiriamą stresą.

Bent kartą gyvenime visi esame pajautę trūkčiojančią akį ar jos voką. Daugelis žmonių galvoja, kad tokiais atvejais tai labai pastebi aplinkiniai, bet iš tiesų tai dažniausiai matosi tik mums patiems. Tačiau nors jis ir yra nežymus, akies bei voko trūkčiojimas išduoda apie mus kamuojančias ligas. Trūkčiojanti akis, jos vokas ar bent mažas kamputis žmonėms neretai tampa įkyriu ir erzinančiu jausmu. Būtent tokiu būdu organizmas mus įspėja apie galimus organizmo pablogėjimus: Stresas.

 Vyriausybėje buriama darbo grupė, kuri vertins netoli Vilniaus, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų rezultatus. Pastabas ir klausimus testų ataskaitai darbo grupė turės parengti iki sausio 5 dienos. 13–os asmenų darbo grupei vadovaus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

„WWE“ žvaigždė Paige teigė galvojusi apie savižudybę, atskleidė, jog sirgo streso sukelta anoreksija ir netgi kentėjo nuo plikimo po to, kai internetinėje erdvėje pasirodė jos sekso vaizdo įrašas. 25-erių metų britė, kilusi iš Norvičo miesto, Anglijos, prakalbo apie siaubą, kurį sukėlė toks žemo lygio įsibrovimas į privatų jos gyvenimą.   „Tai mane labai išgąsdino. Žmonės vis norėjo sužinoti apie mano asmeninį gyvenimą, todėl kartais net nesinorėdavo iš namų kišti nosies“, - sakė ji.

Sekmadienį Lietuvoje atsisveikinsime su vasaros laiku ir laikrodžių rodykles pasuksime valandą atgal. Nors tuo siekiama tinkamai išnaudoti šviesųjį paros metą, dažnai galime išgirsti nuomonių, jog toks laiko keitimas kenkia žmogaus sveikatai. Apie tai, kokią įtaką laiko sukimas daro mūsų biologiniam laikrodžiui, gali sukelti miego sutrikimus bei nerimą, pasakoja psichologė Ignė Lukminė.

 Dauguma lietuvių, net 90 proc., sakosi kasdien patiriantys stresą. Tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse – Latvijoje stresą patiria 86 proc., Estijoje – 84 proc. Tokius duomenis atskleidė šių metų birželio mėnesį visose trijose Baltijos šalyse bendrovės „Sanofi-aventis” ir apklausų kompanijos „Rinkos tyrimų centras” astliktas visuomenės tyrimas.

Rudens pradžioje daugelis ima jausti vis didesnį nerimą, kadangi rugsėjis asocijuojasi su atostogų pabaiga bei prasidedančiu daug streso reikalaujančiu darbymečiu. Vieni nerimą bando užgniaužti savyje, kitiems tai tampa įprastine būsena, tačiau šios būsenos ignoravimu galime iššaukti ir kur kas rimtesnes ligas. „Nerimą galima apibūdinti kaip emocinę reakciją į stresą, kuri kartais atsiranda ir be aiškio priežasties.

Atėjęs ruduo daugeliui žmonių suteikia daugiau bei įprasta streso. Dėl prasidėjusių mokslo metų tėvai priversti perplanuoti savo dienotvarkes ir darbus, kad spėtų vaikus nuvežti į darželius, mokyklas, būrelius ir įvykdytų visus įsipareigojimus darbe. Kai kurie tėvai stresą patiria dėl to, kad vaikai pradeda lankyti mokyklą ar darželį, keičia ugdymo įstaigą, klasę, todėl laukia naujas adaptacinis laikotarpis.