statistikos departamentas

Statistikos departamentas pirmadienį pristatys, kaip keitėsi šimto populiariausių prekių ir paslaugų kainos po euro įvedimo. Skelbiama, kad kovą kainos buvo aukštesnės nei vasarį. Tiesa, didelė metinė defliacija išliko. Nors prekybos centrai deklaruoja, kad mažina kainas, skaičiuojama, kad kovą, palyginti su vasariu, maisto produktai pabrango kone 1,5 proc., pagardai – 9 proc., mėsos ir paukštienos produktai – 3,5 proc., pieno produktai – kone 3 proc.

 Lietuvos statistikos departamentas Tarptautinės moters dienos proga pateikia statistinę informaciją apie moteris Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų, tai 229 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,9 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 117 moterų. 2013 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 259,5 mln. moterų, arba beveik 12 mln. daugiau negu vyrų.

Statistikos departamento duomenimis, iš 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų per gruodžio mėnesį 34 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 56 – sumažėjo, 10 – nepasikeitė. Vis dėlto Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad euro įvedimas prekių kainų svyravimams įtakos neturėjo, tačiau paslaugų kainos akivaizdžiai padidėjo.

Žinių radijas Statistikos departamentas, stebinti 100 pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainas, nustatė, kad per pirmąją savaitę, įsivedus eurą, labiausiai brango vynuogės, svogūnai, moteriškos pėdkelnės ir tualetinis popierius.   Prekių brangimui sausio pradžioje didžiausią įtaką esą turėjo tai, kad baigėsi gruodį taikytos nuolaidos. Statistikos departamentas taip pat pastebi, kad gruodį sustojęs paslaugų brangimas sausio pradžioje vėl atsinaujino.

2014 m. gegužės mėn. eksportuota prekių už 6,9 mlrd. litų, importuota – už 7,6 mlrd. litų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,7 mlrd. litų. Per mėnesį (2014 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn.) eksportas padidėjo 0,2 procento, o importas – 1,8 procento.

Žinių radijas Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmąjį 2014 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, padidėjo 3,7 procento ir pasiekė 2315,90 lito. Anot ekonomikos ekspertų, darbo užmokesčio augimas pamažu įsibėgėja ir palieka vis mažiau pagrindo tvirtinti, jog esą neįmanoma pajusti gyvenimo gerėjimo.

Europos Sąjungos reikalavimu vykdoma pajamų ir gyvenimo sąlygų apklausa šį mėnesį sutrikdė ne vieną Lietuvos gyventoją, rašo „Lietuvos rytas“. Statistikos departamentas šiuo metu tiria Lietuvos gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas. Pagal Europos Sąjungos reglamentą Lietuva esą įsipareigojusi kasmet atlikti tokį tyrimą.

Pernai iš šalies emigravo daugiau nei 40 tūkst. tautiečių. Pusė tiek grįžo. Namo grįžtančių lietuvių nuo 2012-ųjų daugėja, tačiau to negana, kad nemažėtų bendras šalies gyventojų skaičius. Vien per pastaruosius metus gyventojų skaičius sumažėjo 27 400. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno tik 2,944 mln. žmonių. Lietuvių emigracijos bumas buvo pasiektas siaučiant krizei, 2011 m. Nuo to laiko emigruojančiųjų svetur mažėja. Tačiau yra kita bėda – Lietuva, kaip ir visa Europa, sensta.

Ekonominių vertinimų rodiklis 2014 m. sausio mėn. buvo minus 2 ir, palyginti su 2013 m. gruodžio mėn., padidėjo 5 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pramonės pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8, paslaugų sektoriaus – 5, statybos – 9, prekybos – 5 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Palyginti su 2013 m. sausio mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje šių metų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo 3,9 proc. iki 60,853 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, metinis pramonės produkcijos augimas taip pat buvo 3,9 procento. Lapkričio mėnesį, palyginti su spaliu, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai sumenko 6,9 proc. iki 5,82 mlrd. litų, o pašalinus sezono įtaką užfiksuotas 3,4 proc. sumažėjimas, pranešė Statistikos departamentas.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais ten išleido 2,157 mlrd. litų - 9,1 proc. daugiau nei per devynis 2012-ųjų mėnesius. Po Lietuvą su viena ir daugiau nakvynių keliavę vietiniai turistai ir vienadieniai turistai per tris šių metų ketvirčius išleido 337,1 mln. litų, arba 5,7 proc. daugiau nei atitinkamu metu 2012-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 32 165 mln. litų.

Kinijos ekonomika per pastaruosius 30 metų augo taip greitai, kad net ekonomistai pradėjo vadinti tai „stebuklu“, rašo „Time“. BVP nuo 1979 metų vidutiniškai per metus paaugdavo po 10 procentų. Kas aštuonis metus BVP padvigubėdavo. Kinija dabar yra antra didžiausia pasaulio ekonomika ir gali per dešimt metų aplenkti JAV. Tačiau šiuos skaičius gaubia abejonė. Mat jie atsirado iš Nacionalinio statistikos biuro – mažai žinomos Kinijos vyriausybės filialo. Kaip ši įstaiga veikia yra mažai žinoma.

Lietuvos statistikos departamento atlikto statistinio tyrimo duomenimis, 2012 m. išlaidos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) darbams aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose sudarė 752,8 mln. litų – tai 32,6 mln. litų (4,5 proc.) daugiau nei 2011 metais, sakoma Statistikos departamento pranešime.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. reguliariai internetu naudojosi 65 proc. 16-74 metų amžiaus moterų ir vyrų. Informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, 2012 m. reguliariai internetu naudojosi 78 proc. 25-54 metų amžiaus moterų ir 70 proc. to paties amžiaus vyrų. Vyresnėje amžiaus grupėje (55-74 metų) moterys ir vyrai internetu naudojosi panašiai (atitinkamai 24 ir 25 proc.). Jauniausioje (16-24 metų) amžiaus grupėje internetu naudojosi po 97 proc.

2011 m. bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 7,3 mlrd. litų. 2009 m. ir 2010 m. mažėjusios, 2011 m. jos padidėjo 546 mln. litų, arba 8 proc., ir buvo tik 1 proc. mažesnės už 2008 m. išlaidas. Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2011 m. vidutiniškai buvo išleista 2418 litų, tai 227 litais (10 proc.) daugiau nei 2010 m. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais duomenimis, pernai sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 6,9 proc.

Lietuvai jau reikia vytis nebe Estiją, o Latviją, teigia Lietuvių pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Roberto Dargis, rašo lrt.lt. R. Dargis aiškino, kad Lietuva tokioje padėtyje atsidūrė per keturis konservatorių vadovaujamos Vyriausybės veiklos metus. „Negalima sakyti, kad mes sąmoningai bloginome situaciją. Ne, sąmoningai mes nieko bloga nedarėme – bet ir apskritai nieko nepadarėme, kai tuo metu kaimynai vykdė reikiamus pokyčius.

Atliktus valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2011 metų. ataskaitos vertinimo auditą Valstybės kontrolė konstatavo, kad valstybės turtas vis dar apskaitos netiksliai. Už 2011 metus dar negalėjome patvirtinti, kad ataskaitoje pateikti duomenys apie valstybės turtą ir įsipareigojimus yra tikri ir teisingi“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Pirmą šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pat laikotarpiu, pradėtų bankroto procesų skaičius sumažėjo 8,6 proc. Statistikos departamento duomenimis, bankroto procesas buvo pradėtas 618 įmonių. Pagrindiniai bankroto proceso iniciatoriai buvo įmonių administracijos vadovai (18,9 proc.), įmonių darbuotojai (11 proc.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (9,5 proc.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šalyje antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,5 procentinio punkto ir siekė 25,2 procento. Antrąjį 2012 m. ketvirtį 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 33,7 tūkst., t. y. ketvirtadalis jaunuolių, baigusių mokslus.

2012 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo mažesnės negu 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, tačiau didesnės negu 2011 m. birželio 30 d., – skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.

Iš Lietuvoje sutiktų 10 užsienio turistų pernai 2 būtų baltarusiai, 2 rusai, vienas lenkas, latvis ir vokietis. Likusį trejetą, tikėtina, sudarytų suomis su britu ir švedu arba su estu ir norvegu. 7 iš jų būtų vyrai, 3 – moterys. Taip būtų galima interpretuoti apibendrintus Statistikos departamento 2011 m. atvykstamojo turizmo duomenis. Remiantis jais, pernai Lietuvą aplankė 1,775  mln. užsienio turistų (18 proc.

Rugpjūtį gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,3 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų - 0,2 proc. Statistikos departamento duomenimis, bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką padarė 6,6 proc. padidėjusios rafinuotų naftos produktų gamybos, 1,7 proc. - maisto produktų gamybos produkcijos kainos ir 0,8 proc. sumažėjusios elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, 4,7 - mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo produkcijos kainos.

Iš dvi­de­šim­ties dar­bin­go am­žiaus žmo­nių, su­tik­tų ša­lia Ro­tu­šės aikš­tės ap­ka­sų, ku­riuo­se zu­ja dar­bi­nin­kai, tik vie­nas pa­sa­kė: „Ma­no at­ly­gi­ni­mas per va­sa­rą pa­di­dė­jo.“ „Aly­taus nau­jie­nos“ mies­te­lė­nų apie gal­būt iš­au­gu­sį at­ly­gi­ni­mą tei­ra­vo­si Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tui pa­skel­bus in­for­ma­ci­ją apie tei­gia­mą dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­tį.

Mažmeninės prekybos1 įmonių vadovų apklausos duomenimis, prekių apyvarta per praėjusius mėnesius didėjo. Apyvarta augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir beveik pusėje (45 proc.) visų likusių prekybos įmonių. Be to, rugpjūčio mėn., palyginti su liepa, mažiau įmonių teigė, kad jų ekonominė būklė pablogėjo: pablogėjimą nurodė 16 proc. (prieš mėn. - 30 proc.), pagerėjimą - 17 proc. (prieš mėn. - 27 proc.) apklaustųjų.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) liepos mėn. sudarė 2294,1 mln. litų ir, palyginti su birželiu, padidėjo 4 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką - 1,3 proc.). Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 4,5 proc., o prekiaujančių ne maisto prekėmis - 4,7 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija liepos mėn., palyginti su birželiu, gali sudaryti –0,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija liepos mėn., tikėtina, gali siekti 2,7, o vidutinė metinė – 3,6 proc. (Birželio mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 2,6, o vidutinė metinė – 3,7 proc.). Tikėtina, kad didžiausią įtaką liepos mėn.

2010 m. Lietuvoje ekonominę veiklą vykdė apie 132 tūkst. įmonių, kuriose dirbo apie 830 tūkst. žmonių. Jos uždirbo 3,3 mlrd. litų grynojo pelno, remdamasis tyrimo duomenimis praneša Statistikos departamentas. Palyginti su 2009 m., įmonių skaičius padidėjo 2,2 proc., tačiau darbuotojų jose sumažėjo 5,2 proc. Taip pat 3 proc. sumažėjo išlaidos, tenkančios vienam darbuotojui. Labiausiai išlaidos sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (8 proc.), statybos (7 proc.

Birželį pramonės produkcijos kainos sumažėjo 3,8 procento, o bendrąjį pokytį lėmė 10,6 procento kritusios naftos produktų kainos. Tokius duomenis šiandien pateikė Statistikos departamentas. Iš tų pačių rodiklių matyti, kad gamintojų produkcijos kainos smunka jau nuo praėjusių metų rugsėjo. Lietuvos Pramoninkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko teigimu, nors kai kuriuose sektoriuose pastebimas kainų augimas, bendras pokytis yra neigiamas.

2010 m. daugiausia uždirbo finansinės ir draudimo veiklos, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių vadovai ir specialistai, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Technikų ir jaunesniųjų specialistų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų darbo užmokestis didžiausias buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei finansinėje ir draudimo veikloje.

2010 m. spalį moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė 87,3 proc. vyrų darbo užmokesčio, rodo 2010 m. darbo užmokesčio struktūros statistinio tyrimas, atliktas Statistikos departamento. Lyginant moterų ir vyrų darbo užmokestį pagal išsilavinimą bei pagrindines profesijų grupes, pastebimi didesni skirtumai. Moterų, turinčių pradinį ir vidurinį išsilavinimą, vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė atitinkamai 75 proc.

2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo didesnės tiek lyginant su 2011 m. pabaiga, tiek ir su 2011 m. kovo 31 d., skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniais duomenimis, 2012 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų (4,6 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2011 m., palyginti su 2010 m., didėjo visose apskrityse, labiausiai - Panevėžio (4,1 proc.), Kauno (3,8 proc.), Telšių (3,2 proc.) ir Alytaus (2,9 proc.) apskrityse. Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo Vilniaus apskrityje (2338,4 Lt, čia dirbo 39,5 proc. šalies ūkio darbuotojų), o mažiausią bruto darbo užmokestį - 1603,3 lito - gavo Tauragės apskrities darbuotojai.

Vidutinis mėnesinis bruto („ant popieriaus“)  darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 2138,1 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, sumažėjo 1,7 procento. Valstybės sektoriuje bruto darbo užmokestis mažėjo labiau nei privačiajame (atitinkamai 2,5 ir 1,0 procento) ir sudarė 2267,5, o privačiajame sektoriuje – 2057,8 lito, praneša Statistikos departamentas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį atlikta 977 mln. litų vertės statybos darbų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalies teritorijoje atlikta 93 proc. visų statybos darbų (už 912 mln. litų), ne šalies teritorijoje – 7 proc. (už 65 mln. litų). Atliktų statybos darbų apimtis šalyje, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, sumažėjo 57,5 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką –4,2 proc.

Balandį fiksuota 0,6 proc. infliacija - tiek pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį padidėjo 0,8 proc., paslaugų kainos - 0,1 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo drabužių ir avalynės, transporto prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pabrangimas. Balandžio mėn. metinė infliacija - 2012 m. balandžio mėn. palyginti su 2011-ųjų balandžiu - sudarė 3,2 proc.

Balandžio mėnesio infliacija, palyginti su kovo,  gali sudaryti 0,3 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Kovą fiksuota infliacija siekė 1 proc., vasarį ir sausį po 0,4 proc. Metinė infliacija balandžio mėn., tikėtina, gali siekti 2,9, o vidutinė metinė – 4,1 procento. (Kovo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,7, o vidutinė metinė – 4,2 procento.

Šalies ūkyje pernai per vieną dirbtą valandą vidutiniškai buvo sukurta 37,34 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 3,58 lito daugiau nei 2010-aisiais. Per metus vienas užimtasis sukūrė 69 346 litus bendrosios pridėtinės vertės.

2011 m. spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 20,8 proc. (215,6 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2010 m. spalio mėnesiu, MMA arba mažiau gaunančių darbuotojų skaičius sumažėjo nežymiai, 0,3 proc.

Praėjusių metų gruodį žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 3,3 proc. Įtakos tam turėjo 5,3 proc. pabrangę augalininkystės produktai ir 1,6 proc. - gyvulių ir gyvulininkystės produktai. Statistikos departamento duomenimis, iš augalininkystės produktų pabrango vaisiai (23,2 proc.), miežiai (3,6 proc.), grikiai (3,6 proc.), kviečiai (1,7 proc.). Atpigo avižos - 13,4, bulvės - 11,9, daržovės - 3,8, kvietrugiai - 3,1 procento. Iš gyvulininkystės produktų padidėjo kiaušinių (7,9 proc.

Statybos sektoriaus įmonių vadovų apklausos duomenimis, statybos pasitikėjimo rodiklis prastėja, tai iš dalies lemia ir sezoniškumas. Statistikos departamento duomenimis, 32 procentai įmonių vadovų nurodė, kad statybos darbų užsakymų sumažėjo, 19 proc. - kad padaugėjo (prieš mėnesį - atitinkamai 24 ir 22 proc.). Pusė (50 proc.) apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama. Blogesnės ir statybos darbų užsakymų bei darbuotojų skaičiaus prognozės.

Šių metų gruodį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 30 ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, sumažėjo 7 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Pastarąjį kartą toks žemas vartotojų pasitikėjimo lygis užfiksuotas 2010 m. liepą. Pasak Statistikos departamento, rodiklio mažėjimą gruodį daugiausia lėmė pablogėjusios šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo prognozės ateinantiems metams. Gruodį 8 proc.

Lietuvos statistikos departamentas, 2010 m. atlikdamas pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, surinko duomenis apie dalijimąsi lėšomis namų ūkyje. Apklausa parodė, kaip tvarkomos namų ūkio pajamos, kas priima sprendimus svarbiais namų ūkiui klausimais. Buvo apklausti namų ūkiai, kurių sudėtyje buvo bent du vyresni nei 16 metų asmenys.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2010 metais šalyje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams buvo skirta 755,6 mln. litų. Palyginti su 2009 metais, išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai sumažėjo 9,4 mln. litų, arba 1,2 proc., ir sudarė 0,79 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (2009 m. – 0,83 proc.). Kaip ir 2009 metais, daugiausia išlaidų MTEP darbams skirta aukštojo mokslo sektoriuje – 402,3 mln. litų, arba 53,2 proc.

Prieškrizinis pajamų lygis jau viršytas daugelyje „verslas – verslui“ (B2B) segmentų - transporto, informacinių paslaugų, konsultacinėse  įmonėse, taip pat įdarbinimo, vertimo veiklose. Daugelyje su gyventojų aptarnavimu ar su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų šakų pajamos vis dar nuo 20 iki 50 proc. mažesnės nei 2008 metų II ketvirtį.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad ekonominių vertinimų rodiklis 2011 metų rugpjūčio mėnesį sudarė 3 proc. ir, palyginti su liepos mėn., sumažėjo 4 procentiniais punktais. Pramonės pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 10, mažmeninės prekybos ir vartotojų – 2, statybos – 3 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su 2010 m. rugpjūčio mėn.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) išaugo 2,5 proc. Liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.

Lietuvos statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 15,6 procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį ketvirtį. Per metus nedarbo lygis sumažėjo 2,7 procentinio punkto. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,9 procentinio punkto ir sudarė 18,5 procento, moterų - sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 12,7 procento.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2011 metų antrąjį ketvirtį siekė 27008,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 6,1 proc. Per 2011 metų pirmąjį pusmetį sukurtas bendrasis vidaus produktas siekė 49999,9 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2010 metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo 6,5 proc.