statistikos departamentas

Išvykusiųjų iš Lietuvos pernai, lyginant su metais anksčiau, buvo penktadaliu mažiau, rodo Statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Iš Lietuvos pernai emigravo 23,1 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 6,2 tūkstančiais arba 21,2 proc. mažiau negu 2019 metais. 2020 metais į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – tai 3 tūkstančiais arba 7,5 proc. daugiau nei 2019 metais.  Pasak Statistikos departamento, nuo 2001 metų pernai pirmą kartą į šalį grįžo 5,5 tūkst.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Antradienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 462 COVID-19 atvejai ir 4 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 237,4. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 202 tūkst. 900 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 6 tūkst. 629 asmenys. Pasveikusiųjų – 189 tūkst.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Statistikos departamentas turėtų nuosaikiau vertinti COVID-19 situaciją ir neskubėti jos apibendrinti. Reaguodama į Statistikos departamento pirmadienio rytą išplatintą įspėjimą, kad šalyje šiuo metu galbūt prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga, ji pabrėžė, jog vertinti situaciją turėtų kitų profesijų atstovai. „Ko mums dabar mažiausiai reikia, tai skubotų sprendimų ir etikečių kabinimo. Visuomenės gąsdinimo.

Dalyje šalies regionų sparčiai mažėja jaunų gyventojų. Kai kuriuose rajonuose senyvo amžiaus žmonių gyvena net keliais kartais daugiau nei vaikų. Kas bus, kai vyresniosios gyventojų grupės neliks? Specialistai sako, kad tokioms vietovėms reikės stiprios valstybės pagalbos. Statistikos departamento duomenimis, vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus, o likusiuose mažuose rajonuose vis didesnę dalį gyventojų sudaro pensijos amžiaus žmonės.

Kasmet mažėjęs mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pirmąjį 2021 m. mėnesį ir vėl priminė, kad atsipalaiduoti nevalia. Valstybinė darbo inspekcija sausį jau užregistravo keturis žmonių gyvybes nusinešusius tragiškus incidentus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Dauguma mirtinų nelaimingų atvejų darbe susiję su statybų sektoriumi. Pernai statybų darbai taip pat buvo vieni rizikingiausių, skelbia Lietuvos statistikos departamentas.

Statistikos departamentas skelbia liūdnas žinias. Pernai mažiausias gimstamumas nuo 1999 metų. Taip pat skelbiama, kad mirė 13 proc. daugiau žmonių nei 2019 metais. Didžiausias mirčių perviršis fiksuotas gruodį. Taip pat pranešama, kad sumažėjo ir santuokų. Ketvirtadienį rengtoje spaudos konferencijoje Statistikos departamentas pristatė pernai metų demografinius rodiklius. Pranešama, kad keitėsi gimstamumo, mirčių ir gyventojų migracijos statistika.

Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė perimantis COVID-19 duomenų apdorojimą ir skelbimą, nuo šiol minėta informacija bus teikiama iš vieno šaltinio. „Statistikos departamentas perėmė pandemijos duomenų apdorojimo, analizavimo, interpretavimo ir skelbimo procesus. Tuo siekiama, kad visuomenė gautų kuo tikslesnę informaciją.

Statistikos departamentas pasidalino optimistiškai nenuteikiančiais duomenimis. Dar prieš kurį laiką skelbtas padidėjęs perteklinis mirtingumas toliau auga.  Kaip rodo 51-os savaitės perteklinių mirčių analizė, 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupės perteklinis mirtingumas dar labiau išaugo. 50-ą savaitę fiksuota 400, o 51-ą net 600 mirčių daugiau nei įprasta.

Nuo koronaviruso per praėjusią parą mirė 20 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dauguma mirusiųjų – devyni – priklausė 80–89-erių metų amžiaus grupei, penki žmonės priklausė 70–79-erių metų amžiaus grupei. Dviem mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, taip pat dar dviem – nuo 50 iki 59-erių. Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo 40 iki 49 metų.

Vyresnių nei 50 metų žmonių mirčių perviršis auga devintą savaitę iš eilės, o lyginant su ankstesnių metų atitinkamais laikotarpiais, mirštamumas yra rekordinis, BNS informavo Statistikos departamentas. „Gan tvirtai galime teigti, kad bent devynias savaites yra stebimas sunkiai nuginčijamas, statistiškai patikimai išsišokęs virš normos mirčių perviršis.

Praėjusią parą patvirtinti 2849 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 24 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 115 žmonių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 93 tūkst. 101 asmenys,  52 tūkst. 994  – tebeserga, 38 tūkst. 893 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 815 žmonių, dėl kitų priežasčių mirė 400 užsikrėtusiųjų.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1680 nauji koronaviruso atvejai, rodo preliminarūs ketvirtadienio rytą Statistikos departamento paskelbti duomenys. Išsamesnę informaciją maždaug vidurdienį turėtų paskelbti Sveikatos apsaugos ministerija. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija, per ankstesnę parą šalyje buvo nustatyti 1935 nauji koronaviruso atvejai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų tris ketvirčius, palyginti su 2019-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1,4 proc. iki 35,9 mlrd. eurų. Trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų ir, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,7 proc. didesnis nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais, pranešė Statistikos departamentas.

Statistikos departamentas trečiadienį pradeda visuotinį žemės ūkio surašymą, kuris leis nustatyti kiek Lietuvoje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.  Ūkininkai iki rugsėjo 9 dienos duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 8,5 proc., arba 2,4 procentinio punkto didesnis nei pernai balandį–birželį, rodo Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys. Per ketvirtį (balandį–birželį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu), nedarbo lygis šalyje padidėjo 1,4 procentinio punkto. Vyrų nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį buvo 9,7 proc., moterų – 7,3 procento. Bedarbių skaičius antrąjį ketvirtį buvo 125,9 tūkst.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje šiemet gali kiek išaugti, o padėtis prastėtų tarp pensinio amžiaus žmonių, rodo Statistikos departamento pirmą kartą paskelbta skurdo rodiklių prognozė.  Pagal 2019 metų pajamas apskaičiuoti rodikliai leidžia prognozuoti, kad skurdo rizikos lygis šiemet gali augti 1,1 punkto iki 21,7 proc., tuo metu absoliutaus skurdo lygis sumažėtų 1,6 punkto iki 6,1 proc.

Lietuvos ekonomikai praėję metai buvo rekordiniai. Daugelis tokių pačių ar geresnių tikėjosi ir šiemet. Tačiau COVID-19 pandemija ir jos metu įvestas karantinas ekonomikos augimą sustabdė. Smuko daugelis ekonomikos rodiklių. 2020 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė – 5,1 proc.

Statistikos departamentui skaičiuojant, jog Lietuvoje birželio mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija buvo 0,4 proc., bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pingančios daržovės ir dėl kritusios naftos kainos atpigę degalai sulėtino infliacijos augimą. „Dėl koronaviruso naftos kaina labai krito ir tai atpigino degalus, tai turėjo visiškai esminės įtakos sulėtėjusiai infliacijai.

Neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų, eismo įvykių skaičius pernai sumažėjo, rodo Statistikos departamento penktadienį skelbiami duomenys. Iš viso 2019-aisiais neblaivūs asmenys padarė beveik trečdalį visų ištirtų nusikalstamų veikų (29,4 proc.). Tokių nusikaltimų, Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, buvo 9,7 tūkst. ir, lyginant su 2018-aisiais, sumažėjo 1,1 tūkstančio, t.y. maždaug dešimtadaliu.

Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,1 litro absoliutaus alkoholio – 0,1 litro mažiau nei 2018 metais (11,2 litro), išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai) - 0,1 proc. (4 tūkst. dekalitrų) mažiau nei 2018 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 3,4 mln. dekalitrų (0,2 proc.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo pavesti Statistikos departamentui rinkti ir rengti statistinę informaciją apie koronaviruso paplitimą, tai žadama daryti gyventojams sudarant sąlygas savanoriškai užpildyti specialias anketas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 3,8 proc. ir to meto kainomis siekė 12,664 mlrd. eurų. Ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, šalies ekonomika pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 1 proc., antrąjį įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje vėl fiksuota teigiama migracija – sausį į Lietuvą atvyko 628 žmonėmis daugiau nei išvyko, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 4050, o išvyko – 3422 asmenys. Kiek daugiau nei pusę – 56,2 proc. – atvykusiųjų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai, daugumą išvykusiųjų – 70,8 proc. – taip pat sudarė Lietuvos piliečiai.

Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta. „BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.

Laikai, kai dainavome apie tris milijonus lietuvių, panašu, greitai liks praeityje, nes Lietuvos demografinė prognozė rodo, kad po kelių dešimtmečių šalyje teliks du milijonai gyventojų. Dabartinė Lietuvos demografinė situacija išties liūdna – gyventojų skaičius mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos, sparčiai mažėja jaunų gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų – beveik 15 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Lietuvoje per šešis šių metų mėnesius visų rūšių transportu vežta 80,847 mln. tonų krovinių – 7,6 proc. daugiau nei 2018-ųjų sausį–birželį. Vien antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, pervežtų krovinių kiekis išaugo 8 proc. iki 42,5 mln. tonų, pranešė Statistikos departamentas. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta antrąjį ketvirtį, palyginti tuo pačiu 2018 metų laikotarpiu, padidėjo 16,8 proc.

Sunku patikėti, bet metai iš metų fiksuotas lietuvių mažėjimas, panašu, pasibaigė. Statistikos departamentas užfiksavo, kad gegužės pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo daugiau nei prieš mėnesį. Išankstiniais duomenimis per balandį gyventojų skaičius padidėjo 150 – nuo 2 790 322 iki 2 790 472. Daugelį mėnesių ir metų iš eilės šis oficialus skaičius vien tik mažėjo. Bene daugiausia prie tokių tendencijų prisidėjo migracija.

Praėjusiais metais vidutinis lietuvių atlyginimas prieš mokesčius padidėjo 81 euru, ir sudarė 921 eurą, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Pasirodo, 2018 m. spalį net ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų uždirbo vos 500 eurų ir mažiau. Viešasis sektorius dosnesnis  Anot departamento generalinės direktorės Vilijos Lapėnienės, dar ketvirtadalis dirbančių lietuvių praėjusiais metais per mėnesį gavo nuo 501 iki 725 eurų. Kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1082 eurų po mokesčių.

Spalio mėnesį gyventojų Lietuvoje sumažėjo dar 1510 asmenų, arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu gyvena Kudirkos Naumiestyje. Tačiau gera žinia ta, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai Lietuvoje stabilizuojasi. Nors spalį iš šalies emigravusių žmonių skaičius, lyginant su rugsėju, kiek paaugo, tačiau juos atsvėrė spartėjanti imigracija.  Iš viso, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, spalį šalyje gyveno 2 mln. 795 tūkst. 674 žmonės. Tai 1510 mažiau nei rugsėjį.

Jungtinė Karalystė tebėra populiariausia lietuvių emigracijos kryptis, rodo Statistikos departamento duomenys. Pernai iš Lietuvos į šią valstybę gyventi išvyko 21,6 tūkst. žmonių arba 45 proc. visų emigrantų. Užpernai šis rodiklis buvo labai panašus – 46,2 proc. visų išvykusių gyventojų sudarė emigravusieji į Jungtinę Karalystę.

Prieš kelias savaites pagimdžiusios Kaišiadoryse gyvenančios penkiolikmetės istorija nuvilnijo per šalį. Ir ne tik todėl, kad mergina yra viena jauniausių Lietuvos mamų, bet jau tada kūdikio likimu susidomėjo vaiko teisių apsaugos specialistai. Buvo svarstoma, kur gyvens kūdikis. Į šią žinią sureagavo ne tik tarnybos, bet nemaža dalis lietuvių, dalinęsi komentarais ir pastebėjimais.

Aštuoniais iš dešimties atvejų nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia moterys, kas šeštas nukentėjęs – vaikas, rodo Statistikos departamento skelbiami duomenys. Iš viso pernai užregistruota beveik 11 tūkst. smurto šeimose atvejų, devyni iš dešimties smurtautojų buvo vyrai. Statistikos departamentas, pateikęs pirmą kartą surinktus Informatikos ir ryšių departamento duomenis dėl šio pobūdžio nusikaltimų, nurodo, jog iš viso nuo smurto šeimose pernai nukentėjo beveik 8,2 tūkst. asmenų, 5,6 tūkst.

2018 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų – 37,8 tūkst., arba 1,3 proc., mažiau negu 2017 metų pradžioje. Pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija, skelbia Statistikos departamentas. „Praktiškai pernai Lietuva neteko didesnio nei Marijampolė miesto (...) 37,8 tūkst. žmonių yra bendras nuolatinių gyventojų sumažėjimas, kurį lėmė ir mirštamumas, ir emigracija. Be abejo, emigracija turėjo didžiausią įtaką gyventojų sumažėjimui.

Kitą visuotini gyventojų ir būstų surašymą, vyksiantį 2021 metais, Statistikos departamentas ketina atlikti elektroniniu būdu - surenkant visus reikiamus duomenis iš kitų registrų ir netrukdant pačių gyventojų, tačiau tam dar reikia sukurti e. sistemą, kuriai pinigų pernai pristigo, rašo "Verslo žinios". Finansų ministerija teigia, kad lėšų kitų metų biudžete numatyta - 745, 5 tūkst. eurų: 75,5 tūkst. eurų išlaidoms ir 670 tūkst. eurų turtui įsigyti.

Šią vasarą išaugo į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių skaičius, o emigracija nežymiai sumažėjo, tačiau išvykstančių vis dar yra daugiau nei atvykstančių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šių metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais į Lietuvą atvyko 8932 imigrantai. Pernai vasarą gyventi į Lietuvą atvyko 5957 žmonės. Statistika rodo, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau užsieniečių, nors dauguma imigrantų išlieka grįžtantys lietuviai.

Statistikos departamentas pateikė netikėtas išvadas – Panevėžyje ir Šiauliuose gyvenančių tautiečių vidutinės algos yra kuklesnės nei keliskart mažesniuose miesteliuose – Telšiuose ar Utenoje. Skurdžiausią vidutinė mėnesio algą vosje šalyej gauna zarasiškiai. Šiaip šalyje regionų atotrūkis dėl vidutinės mėnesio algos lyginant su Vilniumi sparčiai auga. Ekspertai, net ir darbdavių atstovai dėl to kaltina pačią miestelių valdžią.

Nuo gėdingo didžiausių girtuoklių titulo lietuvius bando gelbėti Statistikos departamentas. Anot statistų, tautiečiai išgeria net penkiais litrais mažiau nei skaičiuoja pasaulinė sveikatos organizacija. Visgi, į naujausius duomenis neįtrauktas šešėlis. Lietuva yra probleminis kraštas pagal bet kokią alkoholio suvartojimo statistiką, sako sveikatos apsaugos ministras. Pasak Aurelijaus Verygos, saugi riba, kai vienas gyventojas per metus suvartoja iki 7 litrų alkoholio.

Kada lietuvius užgrius dar vienas maisto produktų kainų šuolis? Pasak ekspertų, tai tik laiko klausimas, mat didėjantys atlyginimai, brangstantys degalai ir augantys logistikos kaštai atsilieps ir kainoms parduotuvių lentynose. Pasirodo, kai kurie prekybos tinklai jau sulaukia tiekėjų spaudimo kelti daugybės gaminių: pieno produktų, mėsos ar duonos kainą. Tuo tarpu pirkėjai iš nuostabos tvirtina, kad jau dabar kainos drasko piniginę. Vilnietė Irėnė atidžiai stebi maisto produktų kainas.

Lietuvos statistikos departamentas atidžiai fiksuoja, kaip kas ketvirtį keičiasi atlyginimai Lietuvos rajonuose. Naujausiais duomenimis, didesniais atlyginimais nesidžiaugė tik Jonavos ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Duomenys atskleidė ir didėjantį atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Vilniaus apskrityje pernai sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 15,082 mlrd. eurų ir sudarė 40,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje pernai sukurta 19,8 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje - 11,6 proc., arba atitinkamai 7,395 mlrd. ir 4,316 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Pernai Šiaulių apskrityje sukurta 7,2 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje - 6 proc.

Profesinių sąjungų narių skaičius pastaruosius šešerius metus mažėjo, pernai jos vienijo 92 tūkst. narių arba 7,7 proc. darbuotojų, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. 2014 metais profsąjungoms priklausė 8,1 proc., 2013 metais – 8,4 proc., 2012 metais – 9,2 proc., 2011 metais – 10 proc., 2010 metais – 10,9 proc. darbuotojų. Profesinių sąjungų lėšos per metus sumažėjo 15,7 proc. ir 2015-aisiais siekė 3,3 mln. eurų.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį augo atlyginimai. Remiantis duomenimis, valstybės sektoriuje atlyginimai didesni nei privačiame, nors didesnis augimas fiksuotas būtent privačiame sektoriuje.  Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 771,9 euro - 8,1 proc. daugiau nei 2015-ųjų tą patį ketvirtį.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Artėjant parduotuvių boikotui Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausias vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Šios per balandžio mėnesį padidėjo 0,5 proc.. Tam daugiausia įtakos turėjo daržovių, drabužių, degalų ir tepalų, avalynės kainų padidėjimas ir keleivių vežimo oro transportu paslaugų, šilumos energijos, atostogų išvykų, dujų kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,9 proc., o paslaugų kainos sumažėjo 0,5 proc.

Lietuvoje dėl kainų tradiciškai pirmiausia puolama į psichozę, po to pradedama ieškoti kaltų. O visos tos pastangos turėtų būti nukreiptos į sprendimus, kurie užtikrintų mūsų žmonių pajamų augimą, o ne į bandymą imituoti kažkokią kovą su didėjančiomis kainomis, - sako Liberalų sąjungos lyderis Eligijus Masiulis. „Kai kas dar bando aiškinti, kad kainos nepakilo. Labiausiai stebina premjero pozicija, kuri nuolat keičiasi.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį rengia pasitarimą dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse. Pasitarime dalyvaus Ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos vadovai. „Statistikos departamento pateikiamoje informacijoje apie kainų pokyčius didelių svyravimų kas mėnesį nėra, tačiau žmonės pastebi, jog kai kurių maisto produktų kainos išaugo gerokai.

Lietuvoje verdant aistroms dėl neva padidėjusių kainų, Statistikos departamentas pateikia kovo mėnesio produktų kainas, palyginant šiuos metus su praėjusiais ir 2014 metais. Kilus diskusijai departamentas pateikė pagrindinių prekių vidutines mažmenines kainas.   Kalbų audra internete Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas.