statistika

Lietuvos Kelių policijos duomenimis, Lietuvoje kasmet įvyksta virš 30 proc. visų mirtinų eismo įvykių, kurių pagrindinė priežastis – nesaugus arba gerokai viršytas leistinas greitis. Deja, tačiau daugumai greičio mėgėjų neužtenka fakto, jog viršydami greitį jie stato į pavojų kitus eismo dalyvius. Todėl į pagalbą pasitelkiami greičio matuokliai.

Darbas su rinkėjais, komandiruotės, dalyvavimas bendruomenių renginiuose. Neretai šie „reikalai“ užgožia Seimo narių tiesioginę pareigą – dalyvauti posėdžiuose ir balsuoti dėl įstatymų pataisų. Portalas tv3.lt nutarė apžvelgti nuo pat 2012-2016 m. Seimo kadencijos pradžios iki šiol dirbančių Seimo narių posėdžių lankomumo ir dalyvavimo balsavimuose statistiką.

„Eurobasket 2015“ pusfinalyje Lietuvos rinktinė vėlyvą penktadienio vakarą susigrums su nė kartą dar čempionate nepralaimėjusia Serbija. Serbijos rinktinė šiame čempionate iki dvikovos su lietuviais laimėjo visus septynis susitikimus.

„Eurobasket 2015“ ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinė vėlyvą trečiadienio vakarą susigrums su įspūdingą krepšinį demonstruojančia Italija. Italijos rinktinė šiame čempionate jau pasiekė įspūdingų pergalių.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionate jau susigrūmė su penkiais varžovais. Nors konkurentai pasitaikė ne iš pačių stipriausių, tačiau net keturiose iš penkių dvikovų jų likimas sprendėsi paskutinėmis akimirkomis. Ne veltui sakoma, kad geriausiai rinktinės žaidimą atspindi statistika. Tad siūlome pažiūrėti bei įvertinti Lietuvos rinktinės žaidimą įvairiais pjūviais. Bedantis puolimas ir geležinė gynyba Akivaizdu, kad Lietuvos rinktinės puolimas stipriai buksuoja.

Pernai Lietuvoje nusižudė 930 žmonių, tai yra 155 asmenimis mažiau nei 2013 metais, trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos vadovė, profesorė Virginija Adomaitienė.  Tyrimą atlikę medikai teigia, jog savižudybių mažėjimą gali lemti ir augantis gydytojų psichiatrų skaičius, ir įvairūs socialiniai veiksniai, ir, pavyzdžiui, Darbo biržos veikla, kuomet žmonėms suteikiama svarbi pagalba netekus darbo.

Europos vyrų krepšinio čempionate jau sužaisti trys turai. Tad pamažu ryškėja ne tik komandos lyderės, bet ir geriausi žaidėjai individualiose statistikos lentelėse. Nors lietuviai vakar itin apmaudžiai pralaimėjo Belgijai, tačiau Jono Valančiūno ir Manto Kalniečio individualūs pasirodymai kilstelėjo šiuos krepšininkus į statistikos lentelių viršūnę. Net 13 rezultatyvių perdavimų atlikęs Mantas Kalnietis (iš viso 26) įtvirtino savo pozicijas šioje kategorijoje.

Daug kalbant apie augančius atlyginimus, dauguma žmonių nepastebi jokių pokyčių. Statistikos departamentas pateikia, kiek ir kuriose apskrityse augo atlygimai. Daugiausia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių išaugo Tauragės (3,2 proc.), Kauno ir Klaipėdos (po 2,7 proc.), Telšių (2,4 proc.) apskrityse, kitose padidėjo nuo 0,6 iki 2 proc.

Tris metus augęs registruotų nusikalstamų veikų Lietuvoje skaičius pernai sumažėjo, tačiau, ar tai reiškia, kad nusikalstamumas šalyje yra iš tikrųjų sumenkęs? Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento (IRD) pateikiama statistika, 2010 m. nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis 100 tūkst.

Nepaisant to, kad tiek ekonomika, tiek ir darbo užmokestis Lietuvoje toliau auga, šiemet emigracija netikėtai ūgtelėjo ketvirtadaliu. Taigi, kodėl daugiau tautiečių nutarė išvažiuoti į užsienį? Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas (LSD), šiemet nuo sausio iki liepos mėnesio iš šalies išvažiavo 27 721 asmuo, tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu iš Lietuvos emigravo 20 824 žmonės.

Rašėme, kad lietuviai už aprangą ir avalynę moka panašiai, kiek vidutinis Europos gyventojas. Vis dėlto Lietuvoje vidutinės pajamos nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tiesa, buitinės technikos ir elektronikos prekės santykinai nenusileidžia aprangos kainoms. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino praėjusių buitinės technikos ir elektronikos kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis kainos Lietuvoje neauga arba net statistiškai mažėja. Vis dėlto, užfiksuota, kad liepą putojančio vyno kainos augo bene dešimtadaliu, o tiekėjai gūžčioja pečiais. Jau skelbėme apie labiausiai brangusius produktus liepos mėnesį. Tarp jų atsidūrė ir putojantis vynas, kuris liepą, lyginant su birželiu, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių sektoriuje brango ženkliausiai - 7,6 procento.

Besitęsiant Ukrainos-Rusijos kariniam konfliktui, 2014-aisiais metais ir Lietuvoje susirūpinta gynybos išlaidomis: nors būdama NATO nare, Lietuva įsipareigoja gynybai skirti bent 2 proc. metinio BVP, tačiau pastaraisiais metais šis rodiklis nesiekė nė 1 proc. Pastarąjį dešimtmetį išlaidų gynybai santykis su BVP vis mažėjo, ir pagal šį rodiklį Lietuva šiuo metu atsilieka nuo savo artimiausių kaimynių.

 Lietuviai jau savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad už mobilųjį ryšį mokame pigiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Negana to, už ryšio paslaugas mokame pigiausiai visoje Europoje. Tiekėjai tikina, kad turime būti dėkingi labai aukštai rinkos konkurencijai Lietuvoje. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino praėjusių metų ryšio įrangos ir paslaugų kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

Bedarbiai – ypatingą socialinė grupė, kurios problemą stengiamasi išspręsti, tačiau rezultatai nėra tokie greiti kaip norėtųsi. Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. buvo 155 tūkst. bedarbių – 8,6 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė teigė, kad lyginant su sausio 1 d., registruotas nedarbas mažėjo visuose miestuose, tik Vilniuje nekito. Atsigavusi ekonomika, augantis gyventojų vartojimas tiesiogiai turi įtakos ir darbo rinkai.

 Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, per praėjusią savaitę, liepos 31–rugpjūčio 6 dienomis, šalyje žuvo 6 eismo dalyviai, tarp kurių 1 nepilnametis: 3 automobilių keleiviai, 2 automobilių vairuotojai, 1 pėsčiasis. Visi žuvusieji – vyrai, jų amžiaus vidurkis – 45-eri metai. Iki rugpjūčio 6 dienos Lietuvos kelių policija užfiksavo 64 eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės. Deja, statistika rodo, jog įvyko tik viena nelaime mažiau nei paskutiniąją liepos savaitę.

Vis daugiau išgirstame apie narkotinėmis medžiagomis perdozavusius asmenis ir ne paslaptis, kad kova su narkotikų platintojais sudėtingas. Uždarius vieną psichotropinių medžiagų prekyvietę atsidaro kita. Lyginant per 2014 ir 2015 metų pirmuosius pusmečius užregistruotas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais, didesnių pokyčių nepastebėta. 2014 m. per 6 mėn. užregistruota 1291 veika, 2015 m. per 6 mėn.

 Pirmi šeši šių metų mėnesiai liudijo jaunimo įsidarbinimo galimybių gerėjimą šalyje. Visą pirmąjį šių metų pusmetį jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo žemesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tarp 28 ES valstybių, 18 šalių rodiklis yra didesnis nei Lietuvos, 9 šalių – mažesnis. Įsitvirtinti darbo rinkoje padėta didesniam skaičiui jaunuolių 2015 m. pirmąjį pusmetį į Lietuvos darbo biržą kreipėsi 42,7 tūkst. jaunų 16-29 m. amžiaus bedarbių.

553 eurai. Tokią sumą antrąjį šių metų ketvirtį automobilių pirkėjams teko sumokėti daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt skaičiavimais, vidutinė naudoto automobilio kaina balandžio–birželio mėnesiais siekė 3,6 tūkst. Eur, arba buvo beveik penktadaliu (18,2 proc.) didesnė nei prieš metus. Labiausiai augo prieš 16–20 metų pagamintų automobilių kaina. Ji per metus šoktelėjo 36,5 proc., arba 342 Eur.

Lietuvoje gyventojų skaičiui jau daugiau nei dvidešimt metų mažėjant, savivaldybių administracijos plečiasi. 2011-2015 m. gyventojų sumažėjo 4 proc., o šalies savivaldybių administracijos išaugo 4 proc., - rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktame tyrime. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot LLRI, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

Viduriniosios klasės stiprėjimas yra vienas geidžiamiausių tvarios ekonomikos elementų. Vis dėlto pirmiausiai atsigaunančioje ekonomikoje daugėja prabangos prekių. Ekspertų teigimu, Europa po krizės atsigauna, o didžiausias prabangos ir turto šuolis bus fiksuojamas Rytų ir Centrinėje Europoje. Akivaizdžiausias to simbolis yra prabangių automobilių su naujos registracijos numeriais pasirodymas gatvėse.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota mėnesinė infliacija 2015 m. liepos mėn., palyginti su 2015 m. birželio mėn., tikėtina bus neigiama ir sudarys –0,4 proc., prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. 2015 m. liepos mėn. metinė infliacija gali būti neigiama ir sudaryti –0,2 proc. Vidutinė metinė infliacija taip pat gali būti neigiama ir sudaryti –0,3 proc. 2015 m. birželio mėn. metinė infliacija buvo neigiama ir sudarė –0,2 proc.

Birželio mėn. iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 44 prekių ir paslaugų kainos eurais padidėjo, 39 – sumažėjo, 17 – nepasikeitė. 2015 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., stebėti dideli daržovių ir vaisių kainų pokyčiai: žaliosios vynuogės pabrango 23,4 proc., apelsinai – 19,6, svogūnai – 17,8, burokėliai – 13,6 proc., o atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 38,5 proc., pomidorai – 18,7, ankstyvosios bulvės – 11,2 proc.

 Antrąjį šių metų ketvirtį Registrų centras fiksavo daugelio būsto rūšių vidutinės kainos padidėjimą. Tačiau įvertinant kainų kitimą pastarųjų penkerių metų kontekste bei ankstesnių metų infliaciją pastarieji pokyčiai neatrodo labai reikšmingi ar žymintys naujas tendencijas. Praėjusio ketvirčio siurprizu galima laikyti nebent parduotų naujos statybos namų vidutinės kainos sumažėjimą, galintį reikšti gilesnį šio rinkos segmento, kuriame veikia daug smulkių statytojų, pasitraukimą į šešėlį.

Visuomenėje netylant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo, „Caritas“ užsieniečių integracijos programos koordinatorė Ilma Skuodienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad 95 proc. Vilniuje gyvenančių pabėgėlių dirba. „Šiuo metu nedirba dvi moterys dėl sveikatos problemų. Žmonės noriai įsitraukia į darbo rinką – nuo aptarnavimo sferos iki savo verslo. Norisi paneigti tą mitą, kad pabėgėlis arba prieglobsčio prašytojas yra išlaikymas, pašalpa, skurdas, ligos.

Daugiausia taškų šį sezoną pelnė Jamesas Andersonas, rezultatyviausios rungtynės įvyko Klaipėdoje, didžiausiu skirtumu pasiekta pergalė – 47 taškais, daugiausia rezultatyvių perdavimų atlikdavo snaiperis, o įžaidėjas Ovidijus Varanauskas buvo per žingsnį nuo klaidų rekordo. Pasibaigus sezonui, BEKO-LKL pateikia 2014-2015 metų statistikos lyderius ir išskirtinius pasirodymus. Rezultatyviausias LKL žaidėjas 2014-2015 metų sezoną buvo Rokas Giedraitis („Šiauliai“), rinkęs vidutiniškai 15,21 taško.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,7 proc. (balandį metinis augimas siekė 1,0 proc.). Gegužės mėnesį butų kainų pokytis užfiksuotas tik Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,1 proc.

Gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą padidėjo 3,8 mln. EUR ir laikotarpio gale sudarė 1,424 mlrd. EUR. Palyginti su praėjusių metų geguže, įsiskolinimų lygis yra 87 mln. EUR arba 6% mažesnis, rodo kredito istorijas kaupiančio kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

 Lietuvos ūkio bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju, smuko sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), naujausius duomenis skelbia „Eurostat“. Šalies ekonomika susitraukė 0,6 proc., eliminavus sezono ir darbo dienų įtaką, kai visoje ES ir euro zonoje fiksuotas 0,4 proc. augimas. Pasak banko DNB vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, toks rezultatas nėra netikėtas ir tam yra lengvai identifikuojamų priežasčių.

Užsieniečiams pernai išduota 5,4 tūkst. leidimų dirbti Lietuvoje - 6,9 proc. daugiau nei 2013 metais. Daugiausiai leidimų suteikta Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams - atitinkamai 3,2 tūkst. ir 1,5 tūkstančio. Paslaugų įmonėse tokių leidimų pernai suteikta 11,4 proc. daugiau (4,8 tūkst.), pramonės įmonėse - 30,1 proc. mažiau (502), statybose - 3,1 karto daugiau (113), nurodoma Lietuvos migracijos politikos gairių įgyvendinimo ataskaitoje, kuri svarstoma pirmadienį Vyriausybės pasitarime.

Rekordai, įdomioji statistika ir pagrindiniai faktai. Viskas, ką reikia žinoti prieš prasidedant UEFA Čempionų lygos finalui tarp „Barcelona“ ir Turino „Juventus“. Transliaciją gyvai stebėkite šeštadienį 21.45 val. portale tv3.lt ir TV6. – Nuo 1992 metų UEFA Čempionų lygoje Ispanijos klubai triumfavo septynis kartus. Tai dviem pergalėmis daugiau nei Italijos komandos.

Politikai desperatiškai siekia uždrausti gyventojams imti smulkius kreditus. Parlamentaras Povilas Gylys pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis siūlo uždrausti per metus suteikti daugiau nei 1000 eurų kreditų, neduoti jų 21 metų nesulaukusiems asmenims. Tai jau antras Vartojimo kredito įstatymo pataisų projektas Seime. Anksčiau pataisas teikė parlamentarė Birutė Vėsaitė.

Trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad metinis nedarbo lygio mažėjimas Lietuvoje bei Ispanijoje balandį buvo sparčiausias tarp 28-ių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje nedarbas balandį, palyginti su praėjusių metų balandžio mėnesiu, sumažėjo 2,2 proc. iki 8,9 proc., Balandžio pabaigoje darbo neturėjo 131 tūkst. šalies gyventojų.

Šiemet per pirmuosius keturis mėnesius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos buvo didžiausios nuo pat fondo sukūrimo. Iš viso sausį – balandį į biudžetą gauta 945,7 mln. Eur įplaukų. Tai yra 6,7 proc. (59 mln. Eur) daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį ir 1,1 proc. (10,7 mln. Eur) mažiau nei planuota. Anksčiau didžiausios biudžeto įplaukos buvo fiksuotos 2008 m. Tuomet per keturis mėnesius surinkta 920,9 mln. Eur įplaukų.

Krašto apsaugos ministerija prieš paskelbiant šauktinių sąrašus teigė, kad bus šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai) ir juos atrinks atsitiktiniu būdu, naudojant programinę įrangą. Pažvelgus į atrinktųjų statistiką, pastebėta, kad daugiausia pakviestųjų yra gimę 1989 ir 1990 metai, t.y., 25-26 metų amžiaus jaunuoliai. Tai dažniausiai jau baigę studijas ir dirbantys asmenys, o ką tik mokyklą baigę jaunuoliai beveik nešaukiami.

 Pirkdami internetu Lietuvos gyventojai vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 15 mln. eurų. Tai yra lygiai tiek pat, kiek išleidžia latviai, tačiau dukart mažiau nei estai, rodo „Swedbank“ mokėjimų sistemos „Bank link“ duomenys. Lyginant vidutinę vieno pirkinio kainą, ji mažiausia yra Lietuvoje ‒ beveik 23 eurai. Latvijoje vidutinę pirkinio kainą sudaro 26 eurai, Estijoje 46 eurai.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2015 m. sausio-kovo mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 9,3 proc., lyginant su 2014 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo kino reklamoje, kiek mažiau lauko, TV ir radijo kanaluose. „Pirmąjį šių metų ketvirtį žiniasklaidoje labiausiai išaugo socialinės reklamos gross apimtys – net aštuonis kartus.

 Balandžio mėnesį naujai bankrutuojančiomis tapo mažiausiai įmonių šiemet – iš viso 132. Tai žemiausias rodiklis nuo pernai lapkričio. Dauguma šių įmonių dėl prastų finansinių rodiklių, blogos kredito istorijos, teismo procesų, verslo sąsajų ir kitos informacijos aukšta rizika pasižymėjo nuo praėjusių metų rudens ir anksčiau. Tai atskleidė analizė, kurios metu sugretinti įmonėms praeityje nustatyti kredito reitingai su faktinio bankroto pradžia.

 Šalies muziejuose ir teatruose pernai lankėsi daugiau žiūrovų nei ankstesniais metais, bibliotekų skaitytojų ir kino teatrų lankytojų skaičius beveik nepakito, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Pernai metais muziejuose iš viso apsilankė 3,8 mln. lankytojų - per metus šis skaičius padidėjo 170 tūkst., arba 4,4 procento. Kaip ir kasmet, daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus (468 tūkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus (299 tūkst.

Mažesnės degalų kainos Lietuvoje keičia ne tik važiavimo automobiliu, bet ir degalų pirkimo įpročius. Vos prieš metus neoficialiai parduodamus degalus pirkdavo daugiau nei pusė lietuvių, o šiandien oficialiose degalinėse juos įsigyja didžioji dalis – 89,5 proc. – vairuotojų. Be to, daugiau nei trečdalis žmonių prisipažino, kad dėl atpigusio kuro automobiliu naudojasi kur kas dažniau. Tokį lietuvių elgesį parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė nepakito. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 1,6% (vasarį metinis augimas siekė 2,4%, sausį – 3,0%). Nepaisant stabilaus bendro penkių didmiesčių rodiklio, kovą buvo fiksuojamos skirtingos butų kainų pokyčių tendencijos.

 Perkopusių 53 metus vyrų mūsų šalyje ima sparčiai mažėti. Vidutinė jų gyvenimo trukmė tesiekia 68,5 metų, tuo tarpu moterys neretai sulaukia aštuoniasdešimties, todėl didelei daliai jų ilgą gyvenimo atkarpą tenka našlauti. Po antrosios pusės mirties daugelis moterų toliau gyvena vidutiniškai 11 metų. Tačiau neretai sutuoktiniui iškeliavus į dausas, moterys miršta po 13 metų, nes, Statistikos departamento duomenimis, vyrai veda vidutiniškai 2 metais jaunesnes nuotakas.

Balandžio pirmoji praėjo, tačiau metuose yra dar 364 dienos, kai mus pasiekia „nekaltas melas“, apie kurį dažnai nežino nei informacijos gavėjas, nei, deja, siuntėjas. Tai – neatsargiai naudojama ir neteisingai interpretuojama statistika, galinti ne tik klaidinti visuomenę, bet ir kartais vesti prie žalingos ekonominės politikos. Štai – keli pavyzdžiai. Vienas iš dažniausiai naudojamų ir klaidingai interpretuojamų statistinių matų yra vidurkis.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2015 m. sausio-vasario mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 10,5 proc., lyginant su 2014 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo kino reklamoje, kiek mažiau radijo ir TV kanaluose. „Ryškiausia pirmų 2015 m. mėnesių tendencija – išaugęs socialinės ir politinės reklamos kiekis komercinės reklamos sąskaita.

 2015 m. sausio mėnesį atlikta Eurobarometro apklausa parodė, kad septyni iš dešimties europiečių mažiausiai vienai nakčiai buvo išvykę iš savo gyvenamosios vietos asmeniniais ar profesiniais tikslais. Daugiausia keliauja švedai (87 proc.), liuksemburgiečiai (83 proc.), airiai (82 proc.) ir olandai (80 proc.), mažiausiai – portugalai (52 proc.) ir rumunai (53 proc.). 59 proc.

Statistikos departamento duomenimis gruodį iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 34 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 56 – sumažėjo, 10 – nepasikeitė. Prekių brangimui įtakos turėjo po taikytų nuolaidų atstatytos kainos. Toliau pateikiame labiausiai 2014 metų gruodį, lyginant su lapkričio mėnesiu, pabrangusių prekių sąrašą.

Vilniaus “Žalgirio” komandos žaidėjų individualus pajėgumas stipriai išryškėjo statistinėse Lietuvos čempionato suvestinėse, kuriose tik nedaugeliui pavyko pranokti sostinės ekipos futbolininkus Naudingiausiųjų dešimtuke – šešios Lietuvos čempionų pavardės Net keturi žalgiriečiai išsirikiavo paeiliui naudingiausių lygos žaidėjų lentelėje.

Krepšinis – komandinis žaidimas ir pergalės dažniausiai pasiekiamos darnių, sustyguotų veiksmų dėka. Bet ar visada turnyro lentelėje pirmaujančios komandos dominuoja ir įvairiose statistikos kategorijose? Praėjusią savaitę lkl.lt supažindino su individualiais krepšininkų pasiekimais („Rekordų knyga: geriausi šio sezono rezultatai“), o šiame straipsnyje siūlo apžvelgti kaip statistikos puslapiuose atrodo komandų rezultatai. PUOLIMAS.

BEKO–LKL čempionate ekipoms pradėjus antrojo rato kovas lkl.lt siūlo pavartyti šio sezono rekordų knygos puslapius ir iš arčiau susipažinti su ryškiausiais pasiekimais. Pelnyti taškai Dar 1995 metais Gintaro Einikio pasiektas rezultatyvumo vieneriose rungtynėse rekordas – 61 taškas, gyvuoja beveik 20 metų ir regis gyvuos dar ilgai. Įžengus į XXI amžių arčiausiai šios ribos buvo tuometinio „Topo centro–Atleto“ gynėjas Vilius Gabšys, rungtynėse su „Neptūnu“ surinkęs 46 taškus.