spauda

Vakar Vestminsterio magistrato teisme Londone jau trečią kartą pasirodę buvę banko „Snoras" savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas vėl čia ateis tik po dviejų mėnesių. Teisinė kova dėl jų išdavimo Lietuvai dar neprasidėjo. 36 metų ruso V.Antonovo ir 53 metų lietuvio R.Baranausko advokatai prašė Vestminsterio teisėjo Quentino Purdy sulėtinti pasirengimą nagrinėti bylą.

Dramos dėl vaikų vyksta ne tik Garliavoje. Jungtiniuose Arabų Emyratuose šiuo metu gyvenanti kaunietė Maimouna Liškauskaitė jau daugiau kaip dešimt mėnesių nėra mačiusi savo trijų mažamečių dukterų ir nieko apie jas nežino. Prieš keletą dienų paaiškėjo, jog ieškoti vaikų 31 metų M.Liškauskaitei teks savo jėgomis – Lietuvos teisėsaugos institucijos padėti negalės. Kol kas nedaug paguodžiančių žinių kaunietė sulaukia ir iš Dubajaus teismo, kur turi būti nagrinėjama jos dukterų pagrobimo byla.

Parlamentaras socialdemokratas Algirdas Butkevičius prieš savaitę pranešė, kad turi rašytinių dokumentų ir žodinės informacijos apie tai, kad užsieniečio Neilo Kuperio (Neil Cooper) administruojamame „Snore“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos apsaugoti savo įstrigusius pinigus įtakingiems politiniams veikėjams. Jokių pavardžių viešai neskelbė, bet visi tuoj ėmė minėti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Ketvirtadienį paskelbusi, kad kai bankas „Snoras“ buvo uždarytas, jame vis dėlto vyko finansinės operacijos ir net buvo pervesta milžiniška suma į užsienio banką laikinajam administratoriui Saimonui Frykliui (Simon Freakley),„Respublika“ aiškinasi, kokių veiksmų griebsis parlamentinę kontrolę vykdantys Seimo nariai.

Politikai nepavargsta nuo fantazavimo – trečiadienį Seime specialiai suburta premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama komisija derino strategijos „Lietuva 2030“ reikalus.

Lietuva pagal spaudos laisvės indeksą 2011 metais nusmuko į 30–tą vietą pasaulyje, rodo autoritetingos organizacijos „Reporteriai be sienų“ paskelbta ataskaita. Šią vietą Lietuva užima kartu su Australija. Žiniasklaidos ekspertų vertinimu, 2010 metais pagal spaudos laisvę Lietuva pasaulyje buvo 11–ta, o 2009 metais – 9–ta. Daugiausia spaudos laisvės yra Suomijoje, Norvegijoje ir Estijoje. Toliau eina Nyderlandai, Austrija, Islandija, Liuksemburgas.

Eritrėja, Šiaurės Korėja ir Turkmėnija ir toliau lieka tomis valstybėmis, kuriose spaudos laisvės padėtis yra blogiausia. Tuo tarpu atitinkamo sąrašo viršuje rikiuojasi Suomija ir Norvegija. Tai sakoma trečiadienį paskelbtoje kasmetinėje organizacijos „Reporteriai be sienų“ ataskaitoje. Paskutinėse 179 šalių sąrašo vietose taip pat yra Sirija, Iranas ir Kinija. Šios trys šalys, regis, „prarado ryšį su realybe“ ir pateko į „teroro spiralę“, teigiama pranešime.

Praėjusią savaitę Seimo socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui prabilus apie galimą neteisėtą pinigų judėjimą uždarytame „Snoro“ banke kai kurių valdančiųjų politikų giminaičių naudai, konservatoriai ėmėsi kontratakos.

Kas iš aukštų pareigūnų ir valdininkų atskleidė informaciją, kurią bandoma prilyginti valstybės paslapčiai? Atsakymą bandoma rasti pasitelkus net melo detektorių. Šiuo prietaisu jau patikrinti kelių institucijų vadovai, o vienas jų – du kartus. Antrajame departamente prie Krašto apsaugos ministerijos penktadienį jau antrąkart šį mėnesį pasirodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius.

Materialistai, nepažįstantys dvasinių vertybių, besimeldžiantys technologijoms, nebemokantys bendrauti su realiais draugais, egoistai, ieškantys malonumų ir lengvo uždarbio, kaip žiurkės bėgantys iš skęstančios tėvynės, net lietuviais nebenorintys būti... Toks jaunosios kartos portretas dažnai piešiamas viešojoje erdvėje.

„Pažink save ir savo priešą – tūkstančiai pergalių garantuota“ – Sun Tzu Ar jūsų domėjimasis konkurentais nėra paviršutiniškas? Jei taip, jūs daug prarandate. Galbūt jie kuria naują produktą, planuoja įžengti į naują rinką, o gal... bankrutuoja. Jei tai žinotumėte, jūs galėtumėte sustiprinti savo verslo konkurencinį pranašumą. Norint sužinoti svarbios informacijos apie savo konkurentus, nebūtina tapti sekliu Morka ar pasamdyti programišių.

Vakar iš Parlamento darbotvarkės pašalinta išvakarėse pačių seimūnų palaiminta idėja sukurti specialią komisiją „Snoro“ nacionalizavimui tirti, o iš banko sklinda vis daugiau bauginančių signalų. Esą valdančiųjų giminės spėjo ir po bankroto iš „Snoro“ išpešti gražaus pinigo. „Snoro“ sunaikinimas slepia tiek daug tamsių dėmių ir neįmintų mįslių, kad skirtingų stovyklų Seimo nariai galbūt net prieis iki fizinių muštynių.

Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd.

Į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įstojusi Rusija iki rudens turi laiko ratifikuoti paskutiniuosius susitarimus. Manoma, kad šių metų rugsėjį paaiškės, kaip klostysis verslas naudotais automobiliais prekiaujantiems Lietuvos verslininkams, tarp kurių nemažą šios rinkos dalį valdo tauragiškiai. Pastarieji šiandien tikina, jog jų verslas merdi, esą dirbama tik tam, kad būtų palaikytas pulsas, ir gyvenama viltimi, kad Rusija sumažins muitus bei atvers milžinišką šios šalies rinką.

Šventus šeimos ir tautos postulatus savo Konstitucijoje įtvirtinusi Vengrija įsiutino šiandienius ES ideologus. „Kaip neįsiutins, jei tiek pastangų buvo įdėta siekiant ištrinti iš europiečių sąmonės pamatines krikščioniškąsias bei tautines vertybes, kuriomis rėmėsi pirmieji ES kūrėjai“, – interviu „Respublikai“ sakė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Patackas. – „Sugaišau visą naktį, kol suradau Konstitucijos tekstą anglų kalba. Jis yra tarsi slepiamas.

Kas drįso viešai išdėstyti mūsų šalies teismų sistemos ydas? Tai išsiaiškinti užsimoję teisėjai toliau persekioja „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavaste ir reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, o ne išsiaiškinti galimus pažeidimus. Demokratinėse valstybėse neįprastą nutartį penktadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas. Į šį teismą žurnalistė kreipėsi tikėdamasi, kad jis panaikins pernai lapkritį priimtą Vilniaus 2–ojo apylinkės teismo sprendimą.

„Jokiu būdu negalima pasveikinti prezidentės už jos paramą Vyriausybei, kurios ekonominė politika tiesiog pražūtinga“, – mano europarlamentaras, opozicinės Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis teigė nesutinkąs, kad D. Grybauskaitė su Vyriausybe išgelbėjo Lietuvos ekonomiką ar valstybę nuo bankroto, nes Vyriausybė atvedė valstybę prie bankroto slenksčio. „Dabartinė Vyriausybės politika, kurią prezidentė palaiko, ekonomiškai yra pražūtinga valstybei.

Rokiškio rajono tarybos politikai, atsisakę už darbą imti algas, pažeidžia Konstituciją – tokį sprendimą priėmė Panevėžio apygardos administracinis teismas. Pasirodo, ją imti būtina, o po to pinigus galima išmesti, paaukoti, grąžinti į biudžetą ar panašiai. Diskusijos, ar neimti algos yra teisėta, kilo pernai, kai vienas Rokiškio politikas gautą atlyginimą padėjo ant mero Vidmanto Kanopos stalo, o keli kiti grąžino į savivaldybės sąskaitą.

„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose.

Kiekvieną savaitę Lietuvos policijos įstaigose – beveik tūkstantis pranešimų dėl smurto šeimoje. Nuo praėjusių metų gruodžio 15-osios įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, tokia statistika glumina net pačius pareigūnus. Kartu aiškėja, kad nemenka dalis smurto aukų jau po dienos kitos taikosi su smurtautoju, padeda jam nevykdyti teismo nutarties.

Šįmet „Sodra“ žada grąžinti nusavintą senatvės ir invalidumo pensijų dalį daugiau nei 88 tūkst. 1995–2002 m. dirbusių pensininkų ir neįgaliųjų. Ateinantį birželį valstybės nusavintus pinigus atgaus tie 1995–2002 m. dirbę pensininkai, kuriems 2008 m. sausio 1 d. nebuvo suėję 70 metų. „Sodros“ biudžete tam numatyta 262,6 mln. litų. Tačiau pensijų nepriemokos bus išmokamos tik per bankus, bet nebus pristatomos gavėjams per pašto skyrius, pagal gyvenamąją vietą ar į namus.

Didėjant nedarbui, pernai iš Lietuvos laimės ieškoti svetur išvyko dar 80 tūkst. žmonių – tiek, kiek jų gyvena Alytuje ir Palangoje. Neieškanti būdų mažinti emigracijos, su savimi pasiglemžiančios tik darbingus mokesčių mokėtojus, Vyriausybė skatina lietuvių tautos nykimą naujais mokesčiais. Apie bėgančius iš Tėvynės lietuvius ir tai sąlygojančias aplinkybes „Respublika“ kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu Jonu Guzavičiumi.

Grupė Seimo narių įteikė skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) – jame prašo ištirti, ar 2011 metų lapkritį Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai nagrinėję teisėjai nesupainiojo privačių ir viešų interesų. Kreipimosi autoriams užkliuvo tai, kad šeši Konstitucinio Teismo teisėjai dėsto aukštosiose mokyklose ir galėjo būti suinteresuoti vienokiu ar kitokiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl aukštojo mokslo reformos.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo nuo šių metų balandžio 1 d. įteisinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą spaudai. Tokį pasiūlymą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo projektui jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate. „Siūlau projekte palikti tik pirminę Respublikos Prezidentės teiktą nuostatą – pridėtinės vertės mokesčio lengvatą spaudai.

Grupė įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių parlamentarų įregistravo įstatymo projektą, kurį patvirtinus būtų sukurtas naujas institutas – ypatingojo prokuroro. Idėjos autoriai tvirtina, esą su visose gyvenimo srityse įsišaknijusia korupcija ir kitais nusikaltimais galima kovoti tik naujomis priemonėmis. Tiesa, naujas institutas tirtų tik rezonansinius ypač didelės valstybinės svarbos atvejus.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Metų žmogumi išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė. Per devyniolika pastarųjų metų šį titulą yra pelnę tik Lietuvos vadovai. Metų žmogaus rinkimus D. Grybauskaitė laimi jau trečius metus iš eilės, šeštadienį skelbia „Lietuvos rytas“. Iš valstybės įsigijęs žemės Trakiškio kaimo (Panevėžio r.) gyventojas Algimantas Svaldenis po kelerių metų įsitikino, jog žemės gavo mažiau nei pirko.

Mažylės nuomonė jos likimą sprendžiantiems suaugusiesiems — neįdomi. Tokie pat neįdomūs teisėsaugininkams buvo ir D.Kedžio „Laiške į niekur“ išdėstyti iškrypėlius demaskuojantys mažos mergaitės žodžiai. Galbūt neatsitiktinai šis laiškas, jau publikuotas knygoje apie D.Kedį, būtent dabar buvo atsiųstas „Respublikai“ ir kitoms redakcijoms su prašymu jį išspausdinti kaip apmokamą informaciją. Siuntėjas atsisakė, kad būtų paskelbti jo vardas ir pavardė.

Slovėnijos spauda praneša, kad 31 metų 206 ūgio puolėjas Boštjanas Nachbaras gali persikelti į Turkiją arba Italiją. Žaidėju susidomėjusios didelių ambicijų nestokojančios Stambulo „Bešiktaš“ ir Milano „Emporio Armani“ ekipos. Italų komanda šiuo metu ieško pastiprinimo mėnesiui iš rikiuotės iškritusiam Malikui Hairstonui, kuriam atlikta kairės kojos Achilo sausgyslės operacija. Iki šiol B.Nachbaras buvo laisvasis agentas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius vakar pranešė, kaip ministerija 4 proc. ketina apkarpyti išlaidas. Vykdydama visų valstybės institucijų išlaidų mažinimą 4 proc., Švietimo ir mokslo ministerija kaip vieną iš taupymo būdų įvardija kaimo aukštesnių klasių mokinių skaičiaus didinimą. „Beveik 12 mln. iš 30 mln. litų būtų galima atrasti metodikoje koreguojant minimalų mokinių skaičių klasėse, visų pirma kalbama apie aukštesnes klases kaimo vietovių vidurinėse mokyklose.

Premjeras Andrius Kubilius teigia nepritariąs siūlymui įteisinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą spaudai. Šį klausimą Seimas yra nukėlęs ateinančių metų pavasariui.

Prieš pat Kalėdas Seimo politikai paruošė visuomenei „dovanėlę“ – Probacijos įstatymą. Jam įsigaliojus jau nuo kitų metų liepos 1-osios plėšikai, prievartautojai ir kitokio plauko nusikaltėliai galės prašytis į laisvę anksčiau, nei įstatymai leidžia dabar. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, ragindamas parlamentarus kuo greičiau jį priimti, gąsdino, esą šiuo metu lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų sistema yra paralyžiuota.

Meilė Taraškevičienė, neseniai tapusi „Valstiečių laikraščio“ vyriausiąja redaktore, tvirtina specialiai nepuoselėjusi tokių planų – žurnalistės karjera susiklostė tarsi savaime. 40-metė juokauja, kad trapiai natūraliai blondinei būtent prie laikraščio vairo ir vieta. Žinoma, jei ji yra užsispyrusi, darbšti ir linkusi tobulėti. Darbo nesikrato – Kokiu keliu atėjote į šį postą? Ar tai buvo pasiūlymas, kurio negalima atsisakyti, ar užsibrėžta siekiamybė? – paklausė „Balsas.

Praėjusį penktadienį, Kūčių išvakarėse, Seimas baigė rudens sesiją ir pradėjo atostogas. Prasidedant sesijai tiek politologai, tiek Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė nuogąstavo, kad prasidėjus paskutiniams šios kadencijos metams Seimas pradės gyventi rinkimų ritmu ir užsikrės populizmu. Sesijai pasibaigus politologai konstatavo: populizmo nepavyko išvengti. Neabejotinai svarbiausias pasibaigusios sesijos įvykis – kitų metų valstybės biudžeto patvirtinimas.

Paskutinę Seimo sesijos dieną, penktadienį, Seimas ketina svarstyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo spaudai įteisinimą. Praėjusį antradienį parlamentarai nepritarė pagrindinio šio klausimo svarstyme paskirto Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui atmesti Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma periodiniams leidiniams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Jau rytoj Seimui gali tekti apsispręsti: paversti Lietuvą viena iš trijų Europos šalių, taikančių didžiausią pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai, ar vis dėlto atsižvelgti į prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą nuo kitų metų laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams dabar galiojantį 21 proc. PVM tarifą mažinti iki 9 procentų.

Po ne vienerius metus trukusių kalbų apie visuotinį nekilnojamojo turto apmokestinimą parlamentarai vakar žengė pirmąjį žingsnį – kitąmet plačiau kišenę teks atverti brangaus turto savininkams. Seimas vakar ypatingos skubos tvarka priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis 1 proc. metiniu tarifu bus apmokestinama asmens ar šeimos turimo viso nekilnojamojo turto dalis, viršijanti 1 mln. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri, sprendžiant iš pavadinimo, turėtų bent dėl akių rūpintis dirbančių žmonių interesais, elgiasi priešingai. Diskutuojant, ar MMA reikia pakelti 50, ar 100, ar net 200 litų, SADM pareiškė, kad kol kas jos visai nereikia didinti. Donato Jankausko vadovaujama ministerija remiasi ne dirbančiųjų reikalavimais, o Lietuvos laisvosios rinkos instituto patarimais.

Laikraščių platintojų nuostoliai, kuriuos jie patiria pristatydami periodinius leidinius kaimo vietovėse gyvenantiems prenumeratoriams, bus kompensuojami.

Antradienį Seimas svarstė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus – nuo 21 iki 9 proc. sumažinti PVM periodiniams leidiniams.  Tačiau  parlamentarai taip ir neapsisprendė dėl lengvatinio PVM tarifo spaudai. Prie šio klausimo politikai dar turės sugrįžti.

Pirmadienio rytą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai darbo vietoje, Radviliškio rajono savivaldybėje, sulaikė merą Antaną Čepononį. Sulaikytas ir šios Savivaldybės Tarybos narys Aloyzas Juodis. Debesys kaupiasi ir dar virš kai kurių atsakingų asmenų. „Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė apie įtartinus sandėrius Radviliškio savivaldybėje, klausė, kokie aitvarai suneša merui A. Čepononiui turtus.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

Ką daryti viešai gavus antausį: garsiai trenkti durimis ar apsimesti, kad nieko ypatingo neįvyko, ir likti prišildytose kėdėse? Tokį galvosūkį dabar sprendžia valdantieji liberalcentristai ir liberalai. Demonstratyvų antausį liberalams vakar skėlė jų vyresnieji koalicijos partneriai konservatoriai, Seimo plenariniame posėdyje suvieniję jėgas su opozicinėmis partijomis.

Siekdami trūks plyš įtikti rinkėjams, valdantieji priversti griebtis net tokių teisės aktų idėjų, kurias metų metus kartoja jų politiniai oponentai. Į naktinį naujų mokestinių įstatymų kūrimo mechanizmą po truputį įsilieja nenaujų idėjų restauravimas – konservatoriai jau užsimena ir apie progresinius mokesčius, ką visada siūlė įvesti socialdemokratai.

Valdantieji liberalai ir liberalcentristai vis smarkiau šiaušia plunksnas prieš savo koalicijos partnerius konservatorius ir jų lyderį premjerą Andrių Kubilių. Vyriausybei ir jos vadovui reikėtų pasitikrinti, ar tebeturi pakankamą paramą Seime – A. Kubilius turėtų pats prašyti, kad parlamentas balsuotų, ar pasitiki Vyriausybe. Taip šeštadienį partijos tarybos posėdyje Šiauliuose pareiškė Liberalų sąjūdžio lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Rytinis plenarinis posėdis vakar labiau panėšėjo į darželinukų pasisėdėjimą nei į solidžių politikų diskusijas. Dvi valandas parlamentarai niekaip negalėjo susitarti dėl darbotvarkės: po balsavimo jos nepatvirtino ir jau norėjo skirstytis. Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degutienė paskelbė posėdžio pertrauką, per kurią seniūnų sueigą ketino įtikinti elgtis protingai.

Parlamentarai šiandien plenarinio posėdžio metu svarstys Vyriausybės patobulintus kitų metų valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su tuo susijusius teisės aktų projektus. Vyriausybė siūlo daugybę karpymų, ypač socialinės apsaugos srityje, todėl diskusijos turėtų būti itin karštos.

Lietuvos sostinėje – aukštų užsienio pareigūnų antplūdis. Šiandien prasideda Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimas. ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimas Vilniuje – iššūkis ne tik renginį organizuojančiai Užsienio reikalų ministerijai, bet ir svečių saugumu besirūpinantiems pareigūnams, sostinės viešbučiams.

Maždaug dvejus metus Kaune veikę pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai neseniai patyrė dvigubą smūgį – iš pradžių daugiau kaip milijonas litų įstrigo likviduojamame banke „Snoras“, o po to grupuotės vadeivos atsidūrė už grotų. Tarp devyniolikos nusikalstamos grupuotės narių, kuriuos demaskavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, buvo ir vienas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojas.