spauda

Prieš keletą metų beveik 9 milijonus skolintų litų nesėkmingai investavęs bankrutavusio „Litimpeks“ banko vadovas Gintautas Preidys bando atsikratyti palūkanų naštos. Iš obligacijų siekęs užsidirbti buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir bankrutavusio „Litimpeks“ banko valdybos pirmininkas 55 metų G. Preidys teismui neįrodė, kad jam trūko finansinio išprusimo. Bet Vilniaus apygardos teismas iš dalies įsiklausė į jo žodžius.

Pasaulinės rinkos tyrimų ir strateginio konsultavimo kompanijos „InfoTrends“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad vis daugiau įmonių rūpinimąsi kasdieniu spausdinimu atiduos į specialistų rankas. Du trečdaliai (59 proc.) respondentų teigia, kad krizės laikotarpiu jie yra linkę padidinti arba bent išlaikyti tą pačią trečiosioms kompanijoms perleidžiamų spausdinimo paslaugų dalį.

Konservatorių dominuojamos Vyriausybės kadencija artėja į pabaigą. Prieš pusketvirtų metų skambiai žadėję įveikti krizę, aktyviai kovoti su biurokratija ir korupcija, dabar valdantieji daugumos savo pažadų linkę neprisiminti. Žadėta masinė daugiabučių renovacija sužlugo. Tai pripažįsta net konservatorių koalicijos partneriai.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Sistemos agonija“. Nors garsiosios pedofilijos istorijos pradžią daugelis jau pamiršo, mergaitės drama ir su ja susijusios batalijos ir dabar užima daugiau eterio laiko, negu naujosios atominės elektrinės statybos arba banko „Snoras“ griūties reikalai.

Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė svarsto, vetuoti ar pasirašyti įstatymą, kuris atvertų kelią į Seimą per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui.

1950 metų balandžio 1-ąją Danijos televizija pranešė, kad Pizos bokštas pagaliau nuvirto. Kitą kartą Danijoje buvo paskelbta, jog vyriausybė turi naują technologiją, leidžiančią aptikti nelicencijuotus televizorius. Bet apvyniojus televizorių folija, jo neįmanoma užfiksuoti. Per kelias valandas visa folija buvo šluote iššluota iš parduotuvių. 1962 metais Švedijoje buvo tik vienas televizijos kanalas, transliavęs, suprantama, juodo-balto vaizdo laidas.

Didžiausias Kroatijos sporto laikraštis „Sportske novosti“ domėjosi kaip Lietuvoje sekasi treneriui Damirui Petravičiui bei VMFD „Žalgiris“ komandai. Tai ne pirmas kartas, kuomet Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ komandos atstovas sulaukia šio Kroatijos sporto laikraščio dėmesio. Prieš kelias savaites  į „Sportske novosti“ puslapius pateko žalgiriečių puolėjas Calumas Elliotas, kuris buvo išrinktas į geriausių savaitgalio Europos žaidėjų vienuoliktuką.

Europos Komisijos pasiūlytas paramos skyrimo principas netenkina Lietuvos. Taip Johannesui Hahnui, atsakingam už ES regioninę politiką, paaiškino D.Grybauskaitė per pokalbį dėl ES finansinės perspektyvos 2014–2020 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui J. Hahnui pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014–2020 metais.

Kauno valdžia svarsto įvairias galimybes, kad Pažaislio vienuolyne galimo gaisro pavojus būtų sumažintas iki minimumo, rašo „Kauno diena“. Lietuvos piliečio Romano Romasovo (28 m.), kurį 2009 metais Škotijoje darbo metu prekybos centre „Sainsbury's“ nudūrė bendradarbis škotas Robertas Makalokas, artimieji bylinėjasi su tuo prekybos tinklu ir prašo atlyginti 2 milijonų litų dydžio neturtinę žalą.

Reikia plano, kaip pažaboti klimato kaitą. Taip nusprendusi Vilniaus rajono savivaldybė sumanė užsisakyti specialią studiją ir skelbia konkursą. Už „klimato kaitos prevencijos galimybių studiją“ rajonas pasirengęs atriekti iki 140 tūkst.

Atkeršyti skriaudikams padegant butą – tokį planą su keliais bičiuliais sukurpė 17-metis kaunietis. Iš ugnies apimtos patalpos septintajame aukšte išsigelbėję jaunuoliai kalba apie neįtikėtiną likimo dovaną. Kauno klinikose gydomi septyni žmonės, kurie nukentėjo, kai naktį į sekmadienį buvo padegtas butas Baltų prospekte.

Liberalių pažiūrų politikai ir pseudoekspertai per du dešimtmečius Lietuvos visuomenei sugebėjo įkalti individualistines pažiūras, pagal kurias privatus interesas – svarbesnis už viešąjį, mokyklos, ligoninės ir kitos pelno nenešančios įstaigos turi būti uždarytos, o didelės problemos skandinamos neesminių liūne. Profesorius, ekonomistas Povilas Gylys tvirtina, kad situacija Lietuvoje nepasikeis, kol nepakeisime mąstysenos, o politikai nieko neveikimą dangstys dirbtiniais skandalais.

FNTT vadovus be aiškaus pagrindo iš postų išvertęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pats neteko pareigų. Penktadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ministro atsistatydinimą ir pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26-osios. Kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras, šias pareigas laikinai eiti pavesta sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui.

Iš pareigų atsistatydinantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis išeidamas iš ministerijos taip trenkė durimis, kad konservatoriai visą gyvenimą liberalcentristų nepamirš. Priešingai nei norėjo premjeras, ketvirtadienį paskutinėmis darbo dienos minutėmis jis pasirašė įsakymą Finansinių nusikaltimų tyrimo direktoriumi paskirti konkursą laimėjusį Kęstutį Jucevičių.

Antikorupcijos komisijos narių vizitas į STT būstinę ir netrukus po to paskelbti jo rezultatai gerokai suglumino šios tarnybos vadovą Žimantą Pacevičių, rašo „Lietuvos rytas“. Kauno rajone, bendrovės "Kauno energija" Garliavos katilinėje pradėjo veikti naujas biokuro katilas, rašo „Kauno diena". Klaipėdos paplūdimių ruožas šiemet gali dar patrumpėti.

Ketvirtadienį „Tvarkos ir teisingumo" partijos lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui gali būti atvertos durys į Seimą. Politikas jau rengiasi po pusmečio vyksiantiems parlamento rinkimams, rašo „Lietuvos žinios“. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis kol kas neįvykdė pirmadienį prezidentūroje duoto pažado pasitraukti iš pareigų, kad išsaugotų stabilią valdančiąją koaliciją.

Brazilijos futbolo legenda Romario gina spaudoje dėl netinkamo ir per daug arogantiško elgesio neretai kritikuojamą „Santos“ superžvaigždę Neymarą. Jaunasis puolėjas visiškai laisvai jaučiasi prieš televizijos kameras ir niekuomet neieško žodžio kišenėje, todėl jis jau tapo Brazilijos spaudos numylėtiniu. Pasak Romario, tai yra nieko keisto ir jam negresia tapti arogantišku. „Saulaukęs 18 metų uždirbau milijonus ir visuomet būdavau dėmesio centre. Būtent dėl to aš suprantu Neymaro elgesį.

Fernandas Alonso teigiamai žiūri į Australijos Didžiojo Prizo rezultatus, nors nemažai Italijos laikraščių mano, kad „Ferrari“ yra krizinėje padėtyje. „Po nesėkmingos kvalifikacijos sugebėjome iškovoti dešimt taškų, nusileidę tik dviem top-komandoms ir tai geros naujienos“, - cituoja Alonso „Gazetta dello Sport“. Buvęs Formulės 1 lenktynininkas Jarno Trulli interviu televizijos kanalui „Rai Uno“ taip pakomentavo situaciją: „Ferrari sirgaliams siūlyčiau palaukti dar keletą lenktynių.

I.Degutienė supranta, kad dabartinės kadencijos Seime jau nepavyks suorganizuoti darbingos ir atsakingos pavasario sesijos. Nes Seimas apimtas rinkimų pavasario. Interpeliuosis, skaldysis, pešis, demaskuosis. Tad kas belieka? Tik užvožti smėliadėžę. Keliais mėnesiais anksčiau. Natūrali ilgametės medikės pozicija.

Ar liberalcentristus iš valdžios išmesti užsimojęs konservatorių vedlys Andrius Kubilius neturės pats palikti premjero posto? Tai gali lemti vienas žmogus – tarkime, kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Įtampa valdančiojoje koalicijoje, kuri buvo kiek atslūgusi, vakar vėl pašoko iki lubų. Konservatoriai pateikė liberalcentristams ultimatumą – arba jie per savaitę paaukoja vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, arba visi bus išmesti iš valdžios.

Šį įrašą apie žiniasklaidos problemas pradžioje daviau labai ribotam ir specifiniam žmonių kiekiui. Dabar duodu visiems, kam įdomu – tai tiesiog lengva apibendrinto atvejo analizė, kuri nebūtinai sutampa su kokio nors konkretaus leidinio problemomis, tačiau vienus ar kitus panašius sunkumus tikrai patiria didelė dalis žiniasklaidos įmonių.

Jeigu į tarpusavio rietenas įsijautę pagrindinių partijų politikai apsispręstų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus jau vasarą, laimėtų tik tie, kurių rinkėjai sąžiningai atliktų savo pareigą. Kas atsitiktų, jeigu šis Seimas būtų paleistas pirma laiko, kas laimėtų šią I.Degutienės pasiūlytą partiją? „Respublikos“ kalbinti politologai teigė, kad Lietuvai tai nebūtų jokia bėda, o populiarumą prarandanti konservatorių partija galbūt net išloštų.

Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas užsimojo prieš nelietuviškas įmonių iškabas, nes užsienio kalbos nemokantys žmonės sunkiai supranta, kokių paslaugų gali tikėtis, rašo „Lietuvos rytas". Vaismedžių genėjimas yra gana sudėtingas darbas, tad sodininkams jo imtis reikėtų tik įgijus tam tikrų žinių ir pasikonsultavus su profesionalais. Tam ir buvo skirtas praėjusią savaitę LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute organizuotas seminaras.

Net po daug diskusijų sukėlusių Baudžiamojo kodekso pataisų jame liko spragų, palankių tiems, kurie siekia vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą teismuose ir taip išvengti atsakomybės. Kadangi įstatymų pataisos atgaline tvarka negalioja, senatis vis dar gelbėja ir susikompromitavusius valdininkus, politikus, ir nusikalstamų grupuočių narius. Apie tai skaitykite straipsnyje „Byloms vilkinti galimybių dar liko?“ Akistata. 10 mln.

Kalendoriuje dvi datas – vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją – skiria tik 24 dienos. Tarp tų 24 dienų yra 72 metų valstybės gyvenimas. Kitais žodžiais tariant – trijų Lietuvos kartų išgyvenimas, praradimai ir pergalės. 22 metai atkurtai valstybei – jaunas amžius. Svarbu kiekvienam iš mūsų suvokti, kad kiekviena diena žmogaus gyvenime paženklinta meile, atsakomybe ir patriotizmu, siekiu padaryti savo aplinkoje maksimaliai, ką tau skyrė bendruomenė, šeima ir valstybė – yra sėkmės garantas.

Sekmadienį – Kovo 11-oji. Atkurtai Lietuvos valstybei šiemet sukanka 22 metai. „Visada yra asmenų, kurie tampa simboliais, eina valstybės vadovų pareigas. Jie sulaukia didžiausio dėmesio, tačiau jiems tenka ir didžiausia atsakomybė. Deja, šio išbandymo neišlaikė nė viena valdžia per 22 metus“, – sakė Nepriklausomybės Akto Signataras Zigmas Vaišvila.

Ketvirtadienį švenčiamą Tarptautinę moterų solidarumo dieną visi einame į darbą, tačiau Kovo 8-oji vis vien šventė – ir gatvės, ir įstaigos šiandien pražydusios gėlėmis. Nors Kovo 8-ąją Lietuvoje netrūksta ne tik šios šventės gerbėjų, bet ir niekintojų, etnologė Gražina Kadžytė pastariesiems tikrai nepritaria. „Tai diena, kurią turime paminėti. Suprantama, mums ji primena sovietinius laikus, bet juk vien tai negali sugadinti šventės“, – įsitikinusi G. Kadžytė.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį apsisprendė: jis įteikė siūlymą prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti iš posto vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. „Tai padariau vertindamas tai, kad, mano įsitikinimu, ministras elgėsi klaidingai, skubotai atleisdamas FNTT vadovus iš pareigų, įvertinau, be abejo, ir Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo pateiktas išvadas, taip pat koalicijos partnerių išsakytas nuomones“, – vakar sakė A. Kubilius.

Dideliuose šiukšlynuose tik benamiai aptinka menkaverčių daiktų – pasiknisus giliau galima rasti abejotiniems projektams išeikvotas dešimtis milijonų litų. Šių metų vasario 10 d. Europos Komisija nusprendė, kad Lietuva ES paramą panaudoja su pažeidimais, todėl pinigų upė iš Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų bus laikinai užtvenkta.

Kita tema – svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje.

Įtakinga konservatorė Irena Degutienė jau nebėra užtikrinta, ar toliau tęs politikės karjerą. „Tiek melo, šmeižto, kiek buvo išpilta apie mane, mano šeimą, apie artimuosius, tikrai nesu sulaukusi per visą savo gyvenimą, – vakar sakė I.Degutienė. – Galiu pasakyti, kad vyrai užsižaidė ir kad tai ne džentelmenų darbas.

Poligrafas nėra patikimas būdas nustatyti, ar melavo pareigūnai. Tokią išvadą padarė Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo peripetijas. Tuo tarpu pareigūnus atleidęs vidaus reikalų ministras tebekartoja klaidų nepadaręs. Komisijos abejonės dėl poligrafo duomenų patikimumo pasitvirtino.

Vis labiau liepsnojant gaisrui dėl FNTT vadovybės, prezidentė D.Grybauskaitė nuo šios istorijos atsiribojo visiška tylos siena. Valstybės vadovė, visada palaikiusi R.Palaičio užsidegimą atsikratyti vis svarbesnius tyrimus atliekančiais V.Gailiumi ir V.Giržadu, vakar nekomentavo ir savotiško premjero ultimatumo vidaus reikalų ministrui.

Lietuvoje išsinuomoti jau galima ne tik butą, automobilį, vakarinį drabužį, bet ir darbininką. Nuomoti darbuotojus mūsų šalyje pradėta maždaug prieš aštuonerius metus. Tiek laiko pakako, kad paaiškėtų šio samdos būdo trūkumai. Jiems taisyti prireikė įstatymo, tačiau ir jis nėra tobulas. Neoficialiais duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje laikinieji darbuotojai sudaro 0,15 proc. visų dirbančiųjų.

Nuolat (su tam tikrais laiko intarpais) internete vis pasirodo straipsniai bei pranešimai spaudai apie elektroninius knygų skaitytuvus, jų populiarėjimą, vartojimo augimą ir neabejotiną naudą lyginant su knygomis. Nors Lietuvoje mes viso to populiarumo nejaučiame (bent jau šių eilučių autorius to nepastebėjo), bet protingi dėdės, kurie užsiima šių daikčiukų prekyba, vis kartoja „jau visai netrukus, tuoj, tik laiko klausimas.

Premjeras Andrius Kubilius, 2009-ųjų pabaigoje rašydamas laiškus į Maskvą dėl dujų „Achemai“, turės aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Nors tuometis „Achemos“ šeimininkas šviesaus atminimo Bronislovas Lubys, prasidėjus sunkmečiui, nesyk ragino A. Kubilių pradėti derybas su Maskva dėl dujų kainų Lietuvai sumažinimo, tačiau premjerui atrodė kitaip. Vis dėlto A. Kubilius išsiuntė du laiškus į Maskvą: vieną – dujų koncernui „Gazprom“, kitą – Rusijos vyriausybei.

Žmogus – enciklopedija, žurnalistas Algimantas Čekuolis sostinės gatvėje patyrė rimtą traumą – paslydęs ant apšalusių laiptų nugara trenkėsi ant žemės. Šiandien A. Čekuolis gydosi namie gerdamas skausmą malšinančius vaistus.

„Lietuvai ir Latvijai būtinai reikia susitarti dėl strateginių pozicijų. Pirmiausia tai yra energetinė nepriklausomybė, dviejų šalių bendra pozicija Europos Sąjungoje, bendri ir dideli infrastruktūros projektai. Kodėl šiandien tarp Latvijos ir Lietuvos kyla ginčai? Juk ne dėl to, kas yra svarbu, pavyzdžiui, archeologams. Juk niekas neneigia, kad būtina plėtoti baltistikos šaką, nes be mūsų valstybių tuo daugiau niekas neužsiims.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos Vyriausybės prašo leisti parduoti beveik 100 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, garažų, tarnybinių butų ir kt. Plačiausiai užsimojo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vyriausybė į parduotinų objektų sąrašą įtraukė 97 naujus kandidatus. Tačiau gautos lėšos nepateks į Privatizavimo fondą, kurio pagrindu daugiausiai pildomas Stabilizavimo fondas, o nusės įvairių institucijų darbo sąlygų gerinimui.

„Mūsų tragedija prasidėjo po nepriklausomybės, kai į valdžią atėjo netikri žmonės. Negali sakyti, kad visi. Bet didžioji dauguma atėjo pelno ir naudos siekti. Pažiūrėkite, ką visa privatizacija atnešė. Ne tik sužlugdė ekonomiką. Atnešė pačią didžiausią blogybę – sužlugdė tautos tikėjimą ateitimi. Per 5 metus buvo įsitikinta, nereikėjo 20 metų. Krito bankai, žemė išgrobstyta, visos tautos turtas atsidūrė kažkokiose kriminalinėse rankose. Nuo to prasidėjo tautos pakrikimas.

Praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę pasiekė klaipėdiečio Seimo nario Naglio Puteikio prašymas suremontuoti jo veiklai skirtas patalpas. Politikas teigia, kad iš miesto neprašo nė cento, o tik leidimo darbams. „Kuklumu prašymas nepasižymi, juolab kad iki jo kadencijos Seime pabaigos liko pusė metų.

Seimo nariai atostogauja neoficialiai, gauna atlyginimą už praleistus posėdžius, parlamentinei veiklai skirtas lėšas leidžia prabangių automobilių nuomai, o už valdiškus pinigus įgytą turtą gali gauti savo nuosavybėn. Šiomis ir kitomis privilegijomis pasipuošė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektas, kuriuo bandyta reglamentuoti tautos išrinktųjų teises ir pareigas.

Kaip jau rašė žiniasklaida, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis trečiadienį pareiškė, kad nepasitiki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vitalijumi Gailiumi, nes šis pasitiki savo pavaduotoju Vytautu Giržadu, kurį net du kartus tikrino melo detektoriumi. Ar ir pats R. Palaitis išsityrė šiuo Lietuvoje nepripažįstamu aparatu? Pasak ministro – tikrai ne.

Pasaulio spaudos fotografijos pagrindinis apdovanojimas atiteko Ispanijos fotografo Samuelio Arandos (Samuel Aranda) Jemene darytai nuotraukai, kurioje užfiksuotas kadras iš Arabų pavasario.

Ministras Raimundas Palaitis nebepasitiki FNTT direktoriumi Vitalijumi Gailiumi, nes šis pasitiki savo pavaduotoju Vytautu Giržadu, kuriuo nepasitiki ministras. Užtat V.Gailiumi pasitiki premjeras Andrius Kubilius.

Laikraščiams ir žurnalams siūloma nustatyti lengvatinį 6 proc., knygoms – 5 proc., o vaikų literatūrai – nulinį PVM tarifą. Tokias įstatymo pataisas įregistravo Seimo narys Saulius Stoma. Pasak jo, šis siūlymas, kuriuo siekiama didinti žiniasklaidos nepriklausomybę ir leidinių prieinamumą, pateiktas pagal Lietuvos spaustuvininkų asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos rekomendacijas.

Įsikūrus atvirai Lietuvos valstybingumui priešiškai politinei jėgai – Europos federalistų sąjungai Lietuvoje, – pirmadienį paskelbta apie politinį susivienijimą, kurio tikslas – atkurti dabartinių politikų ignoruotą nacionalinę politiką. Šio uždavinio ėmėsi trys partijos: Lietuvos centro partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautininkų sąjunga.

Palangos miesto savivaldybės taryba pritarė tam, kad šešių kurorto biudžetinių įstaigų direktoriai gautų 40 proc. priedus prie tarnybinių atlyginimų. Priedai skirti Šventosios kultūros centro, Palangos miesto globos namų, Palangos kultūros centro, Palangos miesto botanikos parko, Palangos miesto socialinių paslaugų tarnybos ir Palangos miesto rinkliavų centro direktoriams. Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, visi jie gaus 300–400 litų dydžio priedus, kurie bus mokami visus šiuos metus.

Šalyje yra dvi vienmandatės rinkimų apygardos, kuriose Seimo nariui išrinkti rinkėjų yra mažiau, nei leidžia įstatymas. Viena iš jų – Kelmės apygarda. Iš rinkimų žemėlapio ji neišnyks, bet kitiems rajonams teks Kelmei „skolinti“ rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, jog šį spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vidutinis rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje bus apie 36804. Jis daugiau kaip tūkstančiu mažesnis nei per praėjusius Seimo rinkimus.