sodas

Yra nemažai daržovių, kurias galima auginti įdėjus minimaliai pastangų, netgi tinkamai neparuošus žemės. Vienos iš jų yra būtent bulvės.  Taigi, kaip efektyviausia yra auginti bulves? Užsodinti bulvėmis ištisus laukus ir vėliau jas nukasti rankomis nėra lengva. Tačiau kelis krūmus savo darže galite užsiauginti be jokio vargo. Jei paprastos bulvės jūsų nedomina, pamėginkite paeksperimentuoti su įdomesnėmis jų veislėmis, tada galėsite nustebinti svečius, pavyzdžiui, violetine bulvių koše.

„Nusipirkau arbūzų sėklų. Gal galėtumėte parašyti, kaip juos auginti. Praėjusiais metais jų derlius buvo labai prastas, tad manome, kad kažką darėme ne taip“, – patarimo prašo Margarita N. iš Molėtų. Atsako agronomė Odeta Bačinskienė. Arbūzų sėklos daiginamos trečią balandžio dekadą. Prieš daiginimą parą laikomos kalio permanganato tirpale (tirpalas turi būti rausvas). Daigios bus tos sėklos, kurios truputį pamirkusios nuskęs.

Kiekviena moteris, kuri augina gėles, svajoja apie tai, kad jos gėlės augtų ir žydėtų. Jei nepavyksta pasiekti geriausio rezultato su pirktinėmis trąšomis, siūlome išbandyti šimtus metų siekiančią gudrybę, kuri tikrai yra pasiteisinusi.  Žydinčius augalus gali atgaivinti ir padėti dailius žiedus krauti bananų žievės. Jose yra labai daug kalio, todėl gali padėti krauti žiedus.  Tereikia išdžiovinti bananų žievę, gerai sutrinti, susmulkinti ir patręšti gėlių žemę.

Kurkliai – vieni iš didžiausių sodininkų priešų. Šie vabzdžiai apsigyvenę daržuose palieka dažną šeimininką be mėgstamų daržovių ir vaisių. Tačiau kaip efektingai su jais kovoti? Skaitytoja Regina jau daug metų augina daržoves savo sodybos darže. Moteris tikina, kad su kurkliais jai tenka susidurti tikrai ne pirmus metus, todėl ji yra išbandžiusi įvairias jų naikinimo priemones.

Jei turite bent menkiausią agurkų lysvelę, tikrai svajojate, kad jų užaugtų ir galėtumėte mėgautis skoniu. O kas galėtų būti skaniau už savo sode išaugintus šviežius agurkėlius? Pomada.cc siūlo išbandyti natūralią trašą, kuri tikrai padės užauginti tiek skanių agurkų, kad patiems bus per daug, todėl norėsite dalintis su kaimynais ir giminaičiais. Į 10 litrų vandens supilkite 700 gramų svogūnų lūkštų ir virkite. Kai užvirs, atjunkite viryklę ir palikite pastovėti 13-15 valandų.

Daugelis alpinariumą vadina akmenų sodu arba dykumos gėlių darželiu. Jis iš tiesų primena dykumą, kur tarp akmenų žydi samaninės gėlės, žaliuoja dekoratyviai krūmeliai. Gerai įrengto alpinariumo beveik nereikia prižiūrėti. Tai – idealus sprendimas nemėgstantiesiems darbuotis sode. Kaunietė kraštovaizdžio specialistė Skaiva Stalnionienė sako, kad alpinariumai tampa vis populiaresni.

Išpakavus pomidorus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Jungtinėse Valstijose nufilmuotas šiurpą keliantis vaizdo įrašas. Savo dukrai gyvenamojo namo sode nusileidimą lynu įrengęs amerikietis pamiršo pasirūpinti dukros saugumu ir dėl to smarkiai pasigailėjo. Vaizdo įrašo pradžioje mergaitė džiaugsmingai sutiko žinią, jog lynas jau paruoštas ir ji pirmą kartą galės leistis juo žemyn. Kai mama patikino, jog viską filmuoja, mažametė pradėjo leistis žemyn. Greitis vis didėjo ir mergaitė netrukus dideliu greičiu lėkė į sodo gale esantį medį.

Atšilus orams, namų vejose ar sodybose tikrai nemaloniu vaizdu tampa kurmių išraustos duobės. Tačiau kokios priemonės yra geriausios, norint išvaryti kurmius iš savo vejos? Kurmis – vabzdžiaėdžių būrio gyvūnas, priklausantis kurminių šeimai. Lietuvoje dažni gyventojai kurmiai gyvena pamiškėse, paupiuose, pievose, laukuose, daržuose. Jie beveik visą gyvenimą būna žemėje.

Medžių šakos po truputį puošiasi žaliais lapeliais, karščiau šviečia saulė, todėl gegužės mėnesį vis daugiau žmonių išėję į sodus ims juos ruošti vasarai. Po šaltojo periodo sode ir darže laukia daug darbų, tačiau iš kur žinoti, ką reikia atlikti, kad ateinančiais mėnesiais galėtumėte džiaugtis jaukia aplinka savo teritorijoje? Portalas womansweekly.com pasidalino patarimais, ką būtina padaryti ateinantį mėnesį.

Balandžio 25-oji Lietuvoje buvo minima kaip daržų diena. Būtent šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Nors dabar sėja prasideda ir anksčiau, galima manyti, kad balandžio pabaiga – puikus metas pradėti darbuotis daržuose. Daržo specialistai primena auksines 10 taisyklių, kurios padės savo darže darbus atlikti lengviau ir taip, kad derlius tikrai būtų garantuotas. „Dabar tas tikrasis pavasaris, kai žemė pakankamai sušilusi ir galima pradėti sodinimą.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius, biomedicinos mokslų daktaras Audrius Sasnauskas, paklaustas, kaip išsirinkti gerą ir sveiką sodinuką, atsakė, kad daug galima sužinoti tiesiog į jį pasižiūrėjus.

Atšilę orai kviečia pasirūpinti gėlynais, kad jie džiugintų visą vasarą. Tikras menas gėles susodinti taip, kad derėtų viena prie kitos ūgiu, lapų ir žiedų forma, spalva, žydėjimo trukme. Žydi visą sezoną Kraštovaizdžio dizainerė Jolita Deveikytė-Kirdenė patarė sodinant augalus atsižvelgti į namo architektūrą. Anot jos, šiuolaikiškas namas geriau atrodys apsodintas tradicinėmis gėlių lysvėmis. Gėlių spalvas reikėtų parinkti taip, kad jos pagyvintų namo fasado tonus.

Kiekvienas sodininkas nori, kad jo sodas būtų savitas ir nepakartojamas. Kad šis sumanymas būtų sėkmingai įgyvendintas, pirmiausia reikia nutarti, kiek augalų rūšių norite pasodinti, ir žinoti, kaip tai padaryti. Kraštovaizdžio dizainerės Jolitos Deveikytės-Kirdenės teigimu, norint, kad aplinka prie namų neatrodytų chaotiškai, ją reikia, kaip ir bet kurią gyvenimo sritį, pirmiausia suplanuoti.

Rusijos Kaliningrado srities teisėsauga tiria pranešimą, jog vietos zoologijos sode tigras užpuolę darbuotoją, nurodoma regioninės tyrimų valdybos pranešime. „Šiandien, lapkričio 5 d., keliose masinio informavimo priemonėse pasirodė pranešimų, kad apie vidurdienį Kaliningrado zoologijos sodo darbuotoją užpuolė Amūro tigras. Remiantis preliminariais duomenimis, gyvūnas išėjo į lauko voljerą tuo metu, kai jame buvo moteris, ir ją užpuolė“, – nurodoma tarnybos pranešime. Moteris gydoma ligoninėje.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje „Vyšnių sodas“ publikuota sukrečianti katytės istorija. „SUMAITOTA KATYTĖ PAGIRIUOSE, iš pūvančių kojų kyšo kaulai, maldaujame pagalbos!!! Šiandien vėl gavome siaubingą iškvietimą, nebespėjame atlikti suplanuotų darbų, nes paskutinėmis paromis sulaužytų, sergančių ir tiesiog akyse pūvančių katyčių srautas milžiniškas. Prašome, pagelbėkite susitvarkyti su kritine situacija, juk negalime palikti kančiose mirštančių gyvūnų be pagalbos.

Rugsėjo pradžia džiugina šiltomis dienomis, todėl dar smagiau darbuotis sode ir darže. Juk dabar toks malonus metas – nuimamos užaugusios gėrybės. Tačiau ir be derliaus yra ką veikti. Sode Skinkite rudeninius obuolius ir kriaušes. Pirmiausia nuo medžių nuskinkite ligotus vaisius ir nedelsdami juos sunaikinkite, nes ant tokių vaisių ligų sukėlėjai vystosi toliau ir plinta.

Lietuviai nuo senų laikų itin brangina bites ir jas mistifikuoja. Pagarbą šiems vabzdžiams mes išreiškiame net suteikdami jiems žmogiškų savybių – jos vienintelės iš visų gyvūnų ne „gaišta“, o, kaip ir žmogus, „miršta“. Tuo tarpu kamanės Lietuvoje nėra itin vertinamos, mat jos neneša medaus. Vis dėlto ekosistemai vienodai svarbūs šie abu bitiniai vabzdžiai ir galima net teigti, kad kamanės nudirba daugiau taip naudingų darbų.

Jeigu nesiekiate didelio braškių derliaus, tačiau norite turėti labai gerų uogų, galite išbandyti kitokį jų auginimo būdą. Mulčiavimas Sukaskite lysvę. Jeigu turite galimybę, ją įrėminkite. Braškių daigus galima sodinti bet kada, bet jeigu norite jau kitais metais turėti gerą derlių, reikėtų tai padaryti bent iki rugpjūčio vidurio. Daigus sodinkite nesilaikydami jokios tvarkos maždaug 10–20 cm atstumais vieną nuo kito.

Neįprasti sodininkų eksperimentai stebina išradingumu. Viena kaunietė įkūrė augalų darželį ne ant žemės, kaip įprasta, o ant namo stogo. Kaskart norėdama apravėti augalus, kurių turi per trisdešimt, arba nusiskinti čiobrelių arbatai, moteris aukštomis kopėčiomis turi lipti ant stogo į savo daržą. Neįprastu reginiu Kaune džiaugiasi visi aplinkiniai, mat žaliuojantis stogas akį traukia iš toli.

Vasarą Lietuvos zoologijos sode - jauniklių metas. Pasaulį išvydo mažiausių ir nykstančių beždžionių tamarinų jaunikliai dvyniai, sveriantys vos kelis šimtus gramų. Naujagimiai savo pirmuosius gimimo mėnesius leidžia nenulipdami šeimos nariams nuo sprando. Vos prieš keletą mėnesių gimę dvynukai vos įžiūrimi. Smulkus kūnelis pasislėpęs už vyresniųjų pečių. Čia ant suaugusių tamarinų kupros mažieji jaunikliai praleidžia daugiausia savo laiko, iki kol sulaukia trijų mėnesių.

Penktadienį į gamtą paleisti 72 baliniai vėžliai, kurie augo arba peržiemojo Lietuvos zoologijos sode Kaune. Kaip pranešė zoologijos sodas, pradėjus aktyviai melioruoti laukus, Lietuvoje buvo sunaikintos šių anksčiau visoje šalies teritorijoje gyvenusių vėžlių buveinės. Pasikeitus ekosistemoms, labai sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių šiems ropliams gyventi bei pietinių šlaitų, apaugusių reta augmenija, tinkamų kiaušiniams dėti.

Kauno botanikos sode pražydo per tūkstantis skirtingų rūšių rožių. Dalis jų – istorinės, senovės didikų rūmų sodus puošusios prabangios gėlės. Atėję į tūkstantinę rožių oazę botanikos sode, lankytojai netenka amo, ir teigia besijaučiantys, kaip įstabiausiose užsienio parkuose. Rožė rožei nelygu. Tuo galima įsitikinti vos įžengus į Kauno botanikos sodo rožyną. Tūkstantis skirtingų rožių veislių savo spalvomis ir kvapais traukia iš toli.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus kolekcija praturtėjo unikaliu eksponatu – neįprastos spalvos briedės iškamša. Tokia spalva susidarė dėl kūno dangos pigmentacijos – joje melanino gerokai mažiau, nei turėtų būti. Šį neįprastos spalvos gyvūną Ignalinos rajono miškuose sumedžiojo Vytautas Vilčinskas 1994-aisiais. Briedės kailis muziejui, kaip sakė jo direktorius Ramūnas Grigonis, buvo perduotas tik po 20 metų ir prastos kokybės.

Prieš kelias dienas nuaidėjusioje baisioje šešių paauglių mirties istorijoje – naujos detalės, rašoma „The Mirror“. Vokietijoje šeši paaugliai, surengę vakarėlį vieno sodo ūkiniame pastate, sekmadienį buvo rasti negyvi. Šiuo metu dar nėra tiksliai ištirta, tačiau pirminė mirties versija – apsinuodijimas anglies monoksido dujomis.

Zoologijos sode Kaune įrengtas namelis, kuriame šalčiausiais metų mėnesiais bus maitinamos miesto voverės. Kaip pranešė zoologijos sodas, nors voverės miško žvėreliai, bet jų galima aptikti ir parkuose, miestų bei gyvenviečių želdiniuose, kur yra aukštų medžių. Darbuotojai pastebėjo, kad voverės iš netoliese esančio Ąžuolyno parko zoologijos sode apsilanko kone kasdien. Sodo teritorijoje gausu ąžuolų, pasodinta keletas graikinių riešutų, todėl atėjus rudeniui voverės yra ypač dažnos lankytojos.

Vos šešių mėnesių tigrų jaunikliams Achilui ir Kariui – tai pirmosios Kalėdos. Jie uostinėja pirmąsias savo dovanas, kurių viduje paslėpta mėsa. Tačiau prie dovanų tigriukus vilioja ne jos, o prabangių kvepalų aromatas. Jis suveikia – netrukus mažyliai dėžes ima draskyti. Kalėdinių dovanų gavo ir mažieji mangustinių šeimos žinduoliai – surikatos. Šiems pūkuotiems ilgauodegiams teko lukštenti pušų kankorėžius, kuriuose buvo paslėptos daržovės ir kiti skanumynai.

Vienos sodų bendrijos Klaipėdos rajone gyventojus ėmė atakuoti bebrai: graužikai sunaikino obelis ir tujas, surentę užtvankas grasina paskandinti sklypus, o užtvankoms ręsti iš kiemų vagia kastuvus ir šakes. Pasirodo, bebrai į sodus atklydo iš nuleisto Laukžemių tvenkinio. „Eketės“ sodų bendrijos gyventoja Rasa aprodo valdas: dar praėjusią savaitę sklypą juosė trimetės tujos. Šiandien gyvatvorėje žioji tarpas. Sode darbuojasi bebrai.

Rugpjūčio mėnuo – intensyvus laikotarpis, kai ne tik pradedame nuimti derlių, bet kartu ruošiamės ir ateinantiems metams. Laiku atlikę namų darbus, tikėtina, ateityje raškysime didesnius vaisius ir padėsime augalams gausiau derėti.

Iš viso jų yra penki ir jie visi dar žiopliukai. Jie žaidžia vienas su kitu ir mielai prisileidžia Klaipėdos zoologijos sodo lankytojus. Ir visiškai nesvarbu, kiek žmonėms metų, tigriukų meilumas įtraukia tiek mažą vaiką, tiek suaugusį žmogų. Pabandykite atsispirti, kai mielas keturkojis prisiartina, smalsiai uostinėja aplink save, o glostomas kone pradeda murkti. Nors medžiotojo instinktas, trumpai pažaidus su šiais mažyliais, taip pat buvo plika akimi matomas.

Šiltnamis yra naudingas tuo, kad suteikia galimybę daržovių derlių skinti kur kas ilgesnį laiką nei auginant juos paprastose lysvėse. Norint turėti gausų ir kokybišką derlių, labai svarbu daržoves tinkamai prižiūrėti ir laistyti, nes vasaros laikotarpiu galima susidurti su įvairiomis problemomis: permaininga oro drėgme bei temperatūra ar intensyviu kenkėjų ir ligų plitimu.

Pavasaris ir kapstymasis darže – tarsi du neatsiejami dalykai. Sodinimo darbų pradžią paskelbė ir Antakalniečių bendruomenė, kuri susirinko į pirmąsias projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ dirbtuves. Jų metu miestiečiai buvo supažindinti su pagrindiniais lysvių įrengimo etapais. Taigi, ką kiekvienas, susiruošęs įrengti lysves, turėtų žinoti? „Geros lysvės įrengimas yra labai svarbus sėkmingo derliaus žingsnis. Žinoma, prieš tai reikia atlikti tam tikrus namų darbus.

Pirmą kartą Kauno zoologijos sodas prašo žmonių pagalbos paremti gyvūnus įvairias daiktais. Ir pasirodo gyvūnus gali pradžiuginti net tokie neįtikėtini dalykai kaip bokso kriaušė ar automobilių plovyklose besisukantys šepečiai. Kiek pagandinti ar seniai nebenaudojami rakandai gali virsti gyvūnų slėptuvėmis, šeryklomis ar tiesiog smagiu žaidimu. Norėdami kuo labiau užimti gyvūnus, sodo darbuotojai suprato, kad be žmonių pagalbos neišsivers niekaip.

 Artėjant vasarai sodo darbais užsiimti mėgstantys žmonės kaip tik kuria planus, ką reikės atnaujinti, sodinti. Visgi retą nuo pokyčių atbaido didelės kainos, tačiau mes pateikiame išskirtinę galeriją, kur rasite puikių patarimų, kaip pigiai pagražinti, atnaujinti ir atgaivinti sodą. Galime garantuoti, kad pavydės kiekvienas kaimynas, o sutaupytus pinigus galėsite skirti naujų sėklų pirkimui.

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode pristatyta biblinių augalų ekspozicija. Dvasininkai pastebi, kad kiekvienas biblinis augalas turi tam tikrą religinę prasmę ir iš jos galima pasimokyti tikrųjų gyvenimo tiesų, o botanikai sako, kad šie senieji augalai grįžta į madą, tačiau juos namuose užauginti ypač sunku. Pavyzdžiui, figmedis laikomas pats seniausias pasaulio augalas, vedantis vaisius. Šventajame rašte jis apibūdinamas kaip vienas iš pirmųjų augalų, Dievo skirtas žmonėms pramisti.

Kinijos zoologijos sode prieš lankytojus pirmą kartą debiutavo šeši tigriukai – trys dvynukų poros. Mažyliai pritraukė didelį būrį lankytojų. Gražusis šešetukas lankytojus džiugina tigrų parke Huangšano provincijoje Rytų Kinijoje. Visiems jiems vos du mėnesiai ir nors tigriukai trijų skirtingų mamų atžalos, jie visi labai panašūs. Šiuo metu mažyliai kol kas dar tingūs ir ganėtinai lėti, tačiau išties smalsūs. Kai kuriems lankytojams net pasisekė mažuosius palaikyti ant rankų.

Vienuolikta ryto, vienoje Vilniaus sodų bendrijų rūko dūmas. Jį pastebėję aplinkosaugininkai sučiupo ir pažeidėją. Nedideliame sklype, čia pat prie namelio vilnietis Stasys degino atliekas – seną žolę, smulkias medžių šakas. Vyras gynėsi, esą sklypas ne jo. Pagelbėti tvarkant aplinką jo paprašė šį sodo namelį nusipirkę naujakuriai. Senų šiukšlių krūvą vilnietis padegė neva nežinodamas, kad sode nieko deginti negalima.

Nuo karščio kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Ypač šaltųjų kraštų gyventojai, net ir vasarą nešiojantys šiltą kailį. Tokius kailiniuočius Kauno zoologijos sode atvėsinti įmanoma tik su ugniagesių pagalba. Tigrai, snieginiai leopardai, arktiniai vilkai, snieginiai ožiai – visi, turintys šiltą vilną, šiomis dienomis tiesiog leipsta. Būtent ugniagesiai gelbsti šiuo kaitrą kenčiančius gyvūnus. O štai tiems, kurių su vandeniu neatgaivinsi, sodo darbuotojai ruošia specialius ledus.

 Neįprastą japoniško stiliaus gėlyną prie daugiabučio puoselėjanti panevėžiečių Šimkų šeima džiaugiasi sulaukusi netikėto visuomenės dėmesio. Vyrą užgriuvo tikra sėkmė – laimėjo gražiausio Lietuvos gėlyno konkursą, dėmesį atkreipė vietos valdžia, net Seimo nariai, organizacijos. Tikra žvaigžde tapęs panevėžietis nuolat sulaukia ir dovanų. „Žmonės atvažiuoja, dėkoja ir ateina pėsti, ir su leksusais atvažiuoja. Aš apakęs“, - juokiasi vyriškis.

Paryžiaus zoologijos sode viešai pirmą kartą pasirodė trys retos liūtų rūšies mažyliai. Du broliukai ir sesutė, sulaukę dviejų mėnesių amžiaus, gali pirmą kartą matant smalsuoliams žaisti dideliame aptvare ir jau parodė, kad jie ne tik pūkuoti ir meilūs, bet ir tikri plėšrūnai. Pasaulį mažyliai išvydo kovo 22 dieną, ir dabar pirmą kartą įleisti į didįjį lankytojams matomą aptvarą. Liūtukai ypač retos rūšies: panašūs į Azijos liūtus, tačiau kilę iš jau išnykusios Afrikos liūtų rūšies.

Tv3.lt skaitytojams unikali galimybė pamatyti itin retą gyvūną albinosą. Jis turi nemažas ausis ir labai dideles kojas, ir praktiškai jį galima vadinti Australijos simboliu. Ar atspėjote, kas tai? Jis gimė viename Rusijos zoologijos sode ir tik dabar pamažu pradėjo rodytis lankytojams. Tai jums ne baltas triušis, o kengūriukas. Taip – albinosas. Itin retas gyvūnas. Gimė viename Rusijos zoologijos sodų ir net nuo darbuotojų labai ilgai slėpėsi mamos pilvuke.

 Kairėnų botanikos sode visais žiedais išsiskleidė tris dienas truksianti paroda - mugė „Lietuvos žiedai“.  Aistringiausi augintojai, kaip skelbia mugės rengėjai, žada ne tik įspūdingą reginį akims, bet ir augalų mylėtojų ausims. Kiek čia augalų, jau nesuskaičiuoja nei mugės rengėjai, nei patys jų augintojai. Parodoje dalyvauja net šimtas trisdešimt sodininkų ir ūkininkų iš visos Lietuvos.

 Išgenėtos šakos kiškiams Pavasarį jaučiantys miško žvėrėliai mielai paįvairina savo racioną soduose. Gamtininkai ragina už tvoros numesti išgenėtų obelų šakų, tada kiškiai mažiau lįs į sodą. Jei tokių šakų bus prie pat obelų, jie grauš jas ir nelies kamienų. Tačiau stirnos apeina vaismedžius ir pasmaguriauja jaunomis šakelėmis. Apsaugoti jas padėtų tik aprišalai. Būtina baltinti kamienus Vis aukščiau bekylančios saulės spinduliai kaitina vaismedžių kamienus, o naktį vis dar gerokai pašąla.

Spalio 8 d. apie 16 val. Alytaus r., Muiželėnų k., sodo sklype, rastas negyvas 1960 m. gimęs vyras, kuris pas 1939 m. gimusią kaimynę, pjaudamas su elektriniu kampiniu šlifuokliu vaismedžių šakas, nusipjovė koją ir mirtinai nukraujavo.

 Spalis – darbų pabaigos metas darže bei sode prieš artėjančias šalnas. Taip pat laikas nurinkti paskutinius vaisius, sutvarkyti aplinką ir paruošti dirvą kitų metų sėjai. Šio mėnesio pradžioje darže baigiami nurauti burokėliai, morkos, kitos daržovės. Spalio pabaigoje nuimamos tokios vėlyvosios daržovės kaip salierai, pastarnokai, kopūstai. Plotuose, kur buvo auginamos daržovės, reikia pašalinti derliaus likučius, piktžoles, žemę patręšti fosforo bei kalio trąšomis ir aparti.

Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį. Vaikams – nemokamai Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko analogų neturinčio „Samsung“ projekto #Fresh atidarymo renginys. Čia pristatytas neeilinėje vietoje – ant vieno senamiesčio stogų – įrengtas sodas ant stogo. Nuo šiandien iki rugsėjo 11d. sodas atveria savo duris visiems Vilniaus gyventojams bei miesto svečiams.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, primena Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI). Tačiau prireikus jie turėtų būti pasiruošę pateikti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ar sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Prekiaujančiųjų savo sodo ar daržo gėrybėmis pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Loreta Mačiulienė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sodininkai ir daržininkai sunerimę dėl naktimis spaudžiančių šalnų, kurios nesigaili sužydusių sodų ir gėlynų. Kokie nuostoliai padaryti, kol kas neaišku, tačiau neabejojama, kad jų bus. Prieš dvi savaites peržydėjo abrikosai, po jų – persikai, vyšnios, slyvos. Šiuo metu – pats obelų žydėjimas, o gegužės 2-ąją užslinkusios vienur stipresnės, kitur silpnesnės šalnos kanda žiedus.