skola

Nuo šeštadienio įsigalioja Civilinio proceso kodekso pataisos dėl mažesnių sumų, kurias antstoliai gali išskaičiuoti iš skolininkų. Iki šiol iš skolininko, kuris uždirba minimalią mėnesio algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) ir turi dvi skolas, buvo išskaitoma 50 proc., taigi jam likdavo 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, jis šiemet yra 245 eurai.

 Sūnus klestintis verslininkas dirba Lietuvoje, o jo tėvas Arvydas 15 metų gyveno ir dirbo Anglijoje šokolado fabrike bei savo sunkiai uždirbtus pinigus siuntė į Lietuvą šeimai. Grįžęs į gimtinę senolis paprašė sūnaus Mažvydo grąžinti visus pinigus, o negavęs jų nutarė bandyti susigrąžinti pasitelkdamas viešumą – kreipamasis į „TV Pagalbą“. Verslininkas Mažvydas įsitikinęs, kad nesantaiką tarp šeimos narių įžiebė netikra jo sesuo Živilė, kuri siekia užvaldyti tėvo turtą.

Vyriausybė planuoja kitąmet grąžinti seną maždaug 574 tūkst. eurų skolą Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Tai numatyta Seimui pateiktame 2019 metų valstybės biudžete. Premjeras Saulius Skvernelis socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį paskelbė, jog Vyriausybė „Žalgirio“ komandai grąžins 574 tūkst. eurų skolą: „Grąžiname skolą „Žalgiriui“! 1999 metais Kauno “Žalgiris” tapo Eurolygos čempionais. Tuometinė Vyriausybė priėmė nutarimą ir įsipareigojo skirti klubui daugiau kaip 5 mln.

Praėjusį sezoną Vilniaus „Rytui“ strategavęs legendinis Lietuvos krepšininkas Rimas Kurtinaitis ilgiau nei pusmetį buvo be darbo. Per šį laikotarpį treneris bylinėjosi teismuose, kol galiausiai sulaukė tiesos – Maskvos srities „Chimki“ privalės išmokėti pusės milijono eurų skolą. Kurtinaičiui palankų sprendimą priemė FIBA Arbitražo teismas. Nesutarimai tarp klubo ir trenerio prasidėjo 2016-aisiais, kuomet „Chimki“ vadovybė nusprendė nutraukti iki 2018-ųjų galiojančią sutartį.

Tarptautinės finansinės paramos šiemet beveik negaunanti Ukraina savo oficialiąsias tarptautines atsargas per tris šių metų ketvirčius aptuštino daugiau nei dešimtadaliu. Nacionalinio banko duomenimis, oficialiosios tarptautinės atsargos per devynis šių metų mėnesius sumenko 11,5 proc., o vien tik rugsėjį - 3,5 proc. iki 16,638 mlrd. JAV dolerių.

Vilkaviškio rajono Ramoniškių kaimo ūkininkė Alvytė Valuckienė neseniai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) gavo laišką, kuriame prašoma grąžinti per klaidą išmokėtą daugiau nei 44 tūkst. eurų sumą. Įdomu tai, kad beveik prieš metus moteris pati buvo kreipusis į agentūrą klausdama, ar ši suma tikrai jai priklauso, tačiau tuomet jokio atsakymo nesulaukė.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas kitąmet, po visų mokesčių pakeitimų? Buhalteriai jau griebiasi už galvų ir perspėja, kad galite sulaukti nemalonių žinių iš Mokesčių inspekcijos, jog esate skolingas valstybei. Ir visa painiava – dėl didinamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio.   Valdantieji užsimojo kitąmet keisti darbo mokesčius bei dvigubai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir žada, kad dėl to atlyginimai uždirbantiems vidutines pajamas padidės.

Stambulo „Fenerbahče“ komandos naujasis prezidentas Ali Kočas jaučia gėda prieš klubo trenerį Željko Obradovičių, kuriam duoto pažado negalėjo išpildyti. Klubo vadovas prabilo apie skolas, kurios kamuoja „Fenerbahče“. „Pažadėjau Obradovičiui, kad atlyginimai bus išmokėti laiku, bet to išpildyti negalėjome. Jaučiu gėdą prieš jį. Iki numatyto termino skolų problemos neišsprendėme“, – sakė A.Kočas.

Jungtinės Valstijos nusiteikusios suteikti saugumo garantijų Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui mainais į susitarimą, kad ši šalis atsisakys savo branduolinio arsenalo, sekmadienį pareiškė valstybės sekretorius Mike'as Pompeo. Diplomatijos vadovas sakė televizijai „Fox News“, kad Jungtinės Valstijos turės „suteikti patikinimų dėl saugumo“ Kim Jong Unui, jeigu abi šalys sugebės susitarti.

Artėjančios Motinos dienos proga Indrė Stonkuvienė pakvietė savo mamą drauge paieškoti naujų spalvingų stiliaus derinių ir pasilepinti grožio procedūromis. Leisdamos laiką prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ moterys mėgavosi kurdamos vasariškus įvaizdžius ir iki ašarų prisijuokė prisiminusios pamaivišką Indrės vaikystę bei jos išdaigas.

"Sodrai" už privalomą sveikatos draudimą šalies gyventojai įsiskolinę apie 100 mln. eurų - spėjama, kad didžioji dalis skolininkų - emigrantai, rašo naujienų portalas 15min.lt. "Manome, kad daugelis ilgalaikių skolininkų yra išvykę iš Lietuvos. Tai rodo ir tas faktas, kad daugeliui iš jų per pastaruosius kelerius metus neprireikė nemokamos sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje.

Visai neseniai pasaulį apskriejo žinia, kad legendinė atlikėja Mariah Carey serga psichikos sutrikimu. Po tokios šokiruojančios žinios, jos gerbėjus ištiko dar vienas smūgis. Paaiškėjo, kad buvusi Carey vadybininkė padavė ją į teismą. Akivaizdu, kad atlikėjai Mariah Carey gerus santykius su žmonėmis palaikyti sunku.

Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kaip elgsis su skolininkais: kas laukia tų, kurie iki duoto termino nepadengs įsiskolinimo. Tuo metu, gyventojai niršta: esą taikoma dvigubų standartų sistema. Skolos išieškomos nieko nelaukus, o štai apie gyventojų permokas informuoti neskubama. Tas pats ir su delspinigiais: už vėluojančias išmokas gyventojai jų nesulaukia, tačiau skolininkams delspinigiai kaip mat priskaičiuojami.

  Jungtinių Valstijų nacionalinės skolos dydis pirmą kartą viršijo 21 trln. JAV dolerių ribą, rodo oficialūs vyriausybės duomenys.   Remiantis kovo 15 d. duomenimis, Amerikos valstybės skola siekė 21 trln. ir 31,067 mlrd. JAV dolerių. 20 trln. JAV dolerių ribą skola viršijo praėjusių metų rugsėjį.

Ši istorija prasidėjo praeitų metų rudenį. Donatas su Veronika važiavo iš Vokietijos. Juos savo mikroautobusu vežė Ramūnas. Sutuoktiniai kelionei pritrūko pinigų, todėl užstatė kompiuterį ir sutarė, kada gražins pinigus – 130 eurų. Tačiau sutartu laiku pora pinigų neatidavė, todėl ir kompiuterio neatgavo. Tik laiduojant „TV Pagalbai“ buvo sutarta, jog Ramūnas pratęs skolos terminą ir grąžins kompiuterį. Susitarimas galiojo vieną mėnesį.

Į skolas įklimpusiems tautiečiams seimūnai ketina mesti gelbėjimo ratą ir palengvinti skolų naštą, mat daugelis skolininkų, priremti antstolių, bijo ieškotis darbo ir tampa pašalpų prašytojais. Tačiau piktybiški skolininkai kentės dar labiau: nauju siūlomu įstatymu jiems norima skirti ne baudas, atskaičiuojamas net iš pašalpų, bet ir skirti viešųjų darbų. Marijampolėje gyvenantis Linas neslepia – įsiskolinimų naštą tempia jau eilę metų.

Vyriausybė sugriežtino reikalavimus laikinojo įdarbinimo įmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, bus žiūrima, ar tokios įmonės veikla nėra apribota, ar ji neturi skolų valstybei ir darbuotojams.

Kad ir kaip dažnai darbo ieškoję ir sukčiams savo pinigus atidavę nelaimėliai viešina savo istorijas, patiklių žmonių vis dar atsiranda. Darbo Didžiojoje Britanijoje ieškojęs Darius savo kailiu patyrė, kaip lengvai galima atsisveikinti su pinigais, pasinaudojus neaiškios įmonės paslaugomis.

Nors pastaraisiais metais Lietuva laikosi finansinės drausmės, nuosekliai mažino biudžeto deficitą, valstybės skola pernai pasiekė rekordines aukštumas ir buvo didžiausia per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį – per dešimt metų šalies skolos išaugo beveik keturis kartus – iš viso 12 mlrd.

Vietos veiklos grupėms paramą skirstanti Žemės ūkio ministerija dosniai paskyrė 2,5 mln. eurų Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei. Tačiau asociacija jau turi bėdų dėl anksčiau netinkamai panaudotos paramos.  Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės biuras – greta kitų biurų Birutės gatvėje. Kaimynai sako, kad čia retai kas užsuka – durys dažniausiai užrakintos. O dar ir už patalpas neva prasiskolinta.

 Finansų ministerija susikaupusią „Sodros“ 3,7 mlrd. eurų skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Pastaraisiais metais „Sodros“ biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros“ finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln.

Lietuva tarptautinėse rinkose netrukus planuoja platinti obligacijas, tam pasamdyti „Banca IMI“ ir „JP Morgan“ bankai. Tai, remdamasi neįvardijamu šaltiniu, pranešė tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg“. Agentūros teigimu, Lietuva, priklausomai nuo rinkos sąlygų, planuoja papildyti anksčiau šiemet leistas 10-ies ir 30-ies metų obligacijų emisijas arba vieną jų.

 Dėl šiurkščių Seimo rinkimų kampanijos pažeidimų pusmečio dotacijos netekęs Liberalų sąjūdis derasi su banku dėl 530 tūkst. eurų skolos grąžinimo sąlygų pakeitimo. „Visi suprantame – pinigų dalies negavome, tai atsargiai reikia su banku susiderinti. Bankas palankiai žiūri į tokio perderinimo galimybę, šiandien eisiu kalbėtis. (...) Mes esame pasirengę peržiūrėti grąžinimo grafiką nekeičiant galutinės sumos ir galutinės datos kitais metais.

Nuo liepos 1 dienos 8 procentais padidinus atlyginimus gydytojams bei slaugytojams, pastarieji uždirba apie 50 eurų, o medikai vidutiniškai 100 eurų daugiau. Šias papildomas lėšas algoms, gydymo įstaigos turi užsidirbti pačios. Gydytojai tikina, jog ligonines bei poliklinikas tai klampina į skolas. Maža to, medikų atlyginimai kilo ligonių sveikatos sąskaita. Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių.

Pasirodo, ne visi po iniciatyva tirti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką krizės metais pasirašę politikai ją palaiko. R. Žemaitaitis, nors ir padėjo savo parašą, tyrimą tiesiai šviesiai vadina absurdu. Tuo tarpu politologai siūlo ne tirti XV Vyriausybės klaidas, bet iš jų mokytis.

Taksi paslaugų bendrovę „Smart Taxi“ valdančią įmonę „Passenger Ground Services“ prislėgę finansiniai sunkumai privertė pergalvoti veiklos modelį. Bendrovės vadovas patvirtino, kad pokyčiai taksi rinkoje lėmė, jog bendrovė imsis pavėžėjimo veiklos, rašo „Verslo žinios“. „Šiandien tikrai yra finansinių turbulencijų, neslėpsime. Nuo praėjusių metų rinka geometrinės progresijos tvarka transformavosi į pavėžėjus, „Uber“ verslo modelis suteikė naują precedentą.

Prieš kelis metus skolų išieškojimo įmonių „Tikroji turto kaina“ ir Nacionalinis žalų ir skolų išieškojimo centras skleista reklama klaidino vartotojus, nutarė Konkurencijos taryba. Atnaujintą tyrimą apie skolų išieškojimą baigusi Konkurencijos taryba rugpjūčio 22 dieną pripažino įmonių 2011 metų gegužę-2013 metų rugsėjį skleistą reklamą klaidinančia.

Užuot sumokėjęs 10 tūkst. eurų skolą valstybei, verslininkas surado bedarbį ir jam fiktyviai pardavė įsiskolinusios bendrovės akcijas. Šiaulių verslininkui tai kainavo 100 eurų – bedarbis iš Kauno už šiuos pinigus pasirašė visus verslininko pateiktus dokumentus.

Turite nedidelių skolų? Galite lengviau atsikvėpti – gali būti, kad niekas jų iš jūsų skaudžiai neišmušinės. Anstoliai nebelups didelių pinigų už mažų skolų išieškojimą. Jei esate įsiskolinęs iki 100-o eurų ir pakliuvote į išieškotojo rankas, antstolis jūsų skola pasirūpins už dyką, paims tik kompensaciją už išlaidas. Nors pokyčiais siekiama žmones paskatinti geranoriškai bendradarbiauti su antstoliais, nevisi tiki naujos tvarkos sėkme. Mat abejojama, ar antstoliai noriai dirbs nemokamai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Edouardas Philippe antradienį paskelbė planus, kaip bus pažabotos valstybės išlaidos ir sumažinta „netoleruotina“ valstybės skola, ir įspėjo, kad šalis „šoka ant ugnikalnio“. Dėl 2,147 trln. eurų siekiančios skolos Prancūzijos ūkis – antras pagal dydį euro zonoje – yra neapsaugotas nuo spekuliacijų, pareiškė premjeras, pirmą kartą kalbėjęs naujojoje Nacionalinėje Asamblėjoje.

Pasakodama savo istoriją Ona nesulaiko ašarų. Per kelis mėnesius peršalimo sukelta liga pasiglemžė jos sūnaus gyvybę. Su vaiku iš pašalpos gyvenusi moteris dabar nebežino, kur dėtis. „Vyro sesuo įlindo į to vaiko pinigus“, - pasakojo ji. Kaip pasakoja Ona, vyro sesuo Janina pasisavino jai priklausančius pinigus. Janina po Onos kaltinimų purtė galvą ir pateikė savo įvykių versiją.

Jurbarko miestas tapo Karaliaučiaus srities atpirkimo ožiu. Vykdę trišalį pasienio projektą vandens kokybei gerinti, Rusija neteisėtai iššvaistė milijoną eurų Europos Sąjungos lėšų ir šiuo metu nenori jo grąžinti projektą administruojantiems lenkams. Jurbarkas, kaip projekto pareiškėjas, privalo grąžintis visas skolas, net ir ne savo. Panašu, kad taip gali ir nutikti, mat Rusija pareiškė, kad jokio atliekamo milijono skoloms padengti neturi.

Premjeras Saulius Skvernelis absurdiškais vadina Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimus dėl Rusijos teisės į kompensacijas iš Lietuvos už investicijas sovietmečiu ir primena, kad trėmimais bei žudymais prarastos lietuvių gyvybės yra neįkainojamos. Žurnalistams Klaipėdoje S.Skvernelis sakė, kad pusę amžiaus trukusi sovietų okupacija iki šiol lemia tai, jog Lietuva, priešingai nei okupacijos nepatyrusios valstybės, susiduria su socialinėmis, ekonominėmis problemomis.

Graikija pasiekė preliminarų susitarimą su savo kreditoriais, kas leis paruošti dirvą ilgai lauktoms deryboms dėl skolų naštos sumažinimo, antradienį pranešė Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas. „Derybos užbaigtos“, – žurnalistams sakė ministras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra ANA.

Emigracija regionams smogia tokiais mastais, kad nuo šalies žemėlapio gali išnykti istoriškai svarbūs miesteliai. Pavyzdžiui, Žagarė. Žagarietė Eugenija rodo, kaip anksčiau, kol neturėjo vandentiekio, gaudavo vandens. Prisipompavus aikštėje - su kibiriuku namo, o po to kibiriuko turinį - ant daržo. Dabar Eugenija džiaugiasi, kad namie vanduo bėga iš čiaupo, yra ir kanalizacija, tiesa, ne už dyką. Ne už dyką tai atsiėjo ir savivaldybei.

Valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 100,8 mln. eurų, arba 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. 2015 metais valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis ir sudarė 0,2 proc. BVP. Statistikų teigimu, valdžios sektoriaus perviršį pernai lėmė 2,1 proc. iki 13,315 mlrd. eurų išaugusios pajamos. Mokestinės pajamos pernai padidėjo 5,3 proc. iki 6,79 mlrd. eurų (51 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų), socialinės įmokos - 8,7 proc.

Vilniaus valdžia pritarė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) 80 mln. eurų vertės paskolai. Didžiąją dalį jos ketinama skirti išpirkti vartotojų skolas iki balandžio šilumą tiekusiai „Vilniaus energijai“. Už tokį sprendimą balsavo 28 Vilniaus tarybos nariai, 7 balsavo prieš, 6 - susilaikė. Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis VŠT akcininkų susirinkime įpareigotas pritarti paskolos ėmimui, įkeičiant 106 mln. eurų vertės VŠT turto.

Vilniaus valdžia turi sumokėti 25,179 mln. eurų Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai šilumos tiekimo bendrovei „Vilniaus energija“ už savivaldybės ir jos valdomoms įstaigoms tiektą šilumą, nutarė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas kovo 16 dieną kiek padidino pirmosios instancijos teismo priteistą sumokėti sumą. Teismas atmetė savivaldybės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai birželį priimtą sprendimą.

Trečiadienį Kauno apygardos teismo posėdyje įpareigotas dalyvauti „Arvi“ įmonių grupės savininkas Vidmantas Kučinskas nepasirodė. Įmonių grupei atstovavo verslininko sūnus Justas Kučinskas. Iš vienu turtingiausių žmonių Lietuvoje laikomo V. Kučinsko užsienio kreditoriai bando išsiieškoti daugiau nei 20 mln. eurų skolų, o Vilniaus apygardos teismo sprendimu areštuotas verslininko turtas.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Vakar „Sodrai“ paskelbus, kad iš nespėjusių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola bus išieškota priverstiniu būdu, daugybė žmonių pasipiktino vos ne paskutinę akimirką pranešta naujiena. Tuo tarpu „Sodra“ informuoja, kad nespėjus susitvarkyti dokumentų, pinigai bus tiesiog nurašomi nuo sąskaitų. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis teigia, kad komunikacija su skolininkais prasidėjo dar praeitais metais pavasarį, o gruodį jau taikyti pirmieji išieškojimai.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.

Kuba pasiūlė neįprastą būdą grąžinti 276 mln. JAV dolerių, kuriuos Havana dar nuo Šaltojo karo laikų skolinga Čekijai. Pasak Čekijos finansų ministerijos, Kubos valdžia pasiūlė šiuos pinigus, kuriuos salai paskolino dar komunistinė Čekoslovakija, grąžinti... romu. Jeigu Čekija priims šį pasiūlymą, kubietišką romą šalis galės nemokamai gauti daugiau kaip šimtą metų.

Lietuvoje vis dar egzistuoja keista tendencija – gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų, ne. Iš dalies problema dėl to matoma ir mažose savivaldybėse, kur valdininkų skaičius net kelis kartus viršija gyventojų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo, kurios savivaldybės sugeba savo turimą turtą ir administraciją valdyti efektyviausiai.

 Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 89,782 mln. eurų, kurie bus panaudoti grąžinti anksčiau gautas paskolas. Vyriausybė kitą trečiadienį turėtų pritarti Finansų ministerijos siūlymui suteikti už nulines palūkanas „Sodrai“ paskolą skoliniams įsipareigojimams dengti. Fondas ją turėtų grąžinti iki 2018 metų lapkričio 30 dienos. Gavusi lėšas, „Sodra“ grąžins „Swedbank“ ir DNB suteiktas paskolas - atitinkamai 17,377 mln. eurų ir 72,405 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė „Vilniaus vandenys“ kreipėsį į antstolius, prašydama iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos centralizuotos šilumos teikimo įmonės „Vilniaus energija“ išieškoti teismo priteistą 8,1 mln. eurų skolą. „Bendrovei tęsiant aktyvius veiksmus, kuriais siekiama išsireikalauti per septynerius metus susiformavusias „Vilniaus energija“ skolas, antstoliai trečiadienį areštavo „Vilniaus energijos“ turtą.

Vilniaus savivaldybės su Europos investicijų banku (EIB) šią savaitę planuoja pasirašyti 25 mln. eurų paskolos sutartį. Tai bus pirmoji dalis iš bendros banko suteiktos 50 mln .eurų paskolos. Mero atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad sutartį ketvirtadienį pasirašys Vilniaus meras Remigijus Šimašius, EIB pirmininko pavaduotojas Janas Vapaavuori ir savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir jo oponentas, buvęs sostinės meras, šiuo metu opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas nesutaria dėl miesto skolų dinamikos. R.Šimašius tvirtina, kad skolų augimas jau yra suvaldytas, tuo metu A.Zuokas teigia matantis tolesnį spartų skolų augimą. „Savivaldybės skola ne mažėja, kaip buvo teigiama, kad bus padaryta, o atvirkščiai - šiuo metu didėja.

Centrinės valdžios skola gegužės pabaigoje buvo 14,877 mlrd. eurų ir sudarė 38,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų minsiterija pranešė, kad kovo pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,3 proc. visos centrinės valdžios skolos. Skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,471 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,732 mlrd. eurų. Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola gegužės pabaigoje sudarė 24,7 proc.