skola

Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, tad neretai gyventojai ją ima keliese, pvz., kaip bendraskoliai ar laiduotojai. Vis tik pastarąjį variantą vertėtų gerai apmąstyti, kad po to nereikėtų mokėti paskolos už turtą, kuris niekada jums nepriklausys ir dar apsunkins galimybes įsigyti nuosavą. Vilnietė Vaiva papasakojo, kad būdama jauna, 20-ties metų, sutiko būti vyro būsto paskolos laiduotoja.

Šiaulių bankas debiutavo tarptautinėse skolos kapitalo rinkose išplatinęs 300 mln. eurų fiksuotos palūkanų normos obligacijų emisiją, penktadienį pranešė bankas. Iki 4,25 metų trukmės pirmaeiles privilegijuotas (angl. Senior Preferred) obligacijas bus galima išpirkti po 3,25 metų ir pakeisti nustatytą palūkanų normos dydį, kuris iki tol bus 4,853 proc.

Artimųjų mirtis dažnai būna ne tik skausminga, bet ir netikėta. Nutinka ir taip, kad turtą tenka dalintis be testamento, o artimieji nežino apie velionio įsipareigojimus ir turimas skolas. Labai tikėtina, kad prieš mirtį žmogus nebus apmokėjęs sąskaitos už  telefono ryšio paslaugas. Vienas gyventojas papasakojo, kad mirė jo brolis ir telekomunikacijų bendrovė, kuri velioniui teikė mobilųjį ir interneto ryšį, apie tai buvo iškart informuota.

Spalį Seimo rinkimuose dalyvausiantis socialdemokratas Gintautas Paluckas nuo 2016 metų tebeturi skolą už agitacinę reklamą, todėl jam ketvirtadaliu sumažintas išlaidų limitas šiai rinkimų kampanijai, rašo portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, dėl politiko skolos į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) praėjusią savaitę kreipėsi paslaugas parlamentarui suteikusi įmonė „Puiki spauda“. Jos vadovo Martyno Poškos teigimu, G. Paluckas nesumokėjo 594 eurų, dar 320 eurų buvo paskaičiuoti kaip delspinigiai.

Net ir mokant mokesčius susikaupė 1240 eurų skola: pasitikrinkite, ar nepraleidote Net ir mokant mokesčius susikaupė 1240 eurų skola: nedarykite šios klaidos Net ir mokant mokesčius susikaupė 1240 eurų skola: tėvus ragina pasitikrinti

160 tūkstančių lietuvių „Sodrai“ įsiskolino beveik 250 milijonų eurų. Šie žmonės kurį laiką nemoka už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir metai iš metų kaupiasi skola. „Sodra“ aiškina, kad tai žmonės, kurie niekur nedirba, nesimoko ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Vis tik aiškėja visai kita istorijos pusė – greičiausiai didelė dalis žmonių, kuriems „Sodra“ skaičiuoja skolas, yra į užsienį gyventi išvykę lietuviai, kurie iki galo nedeklaravo savo išvykimo iš šalies.

Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pirmadienį vykusiame aukcione vidutinės palūkanos siekė 3,512 proc. Per biržą pranešta, kad 55 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 5 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriais bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 186 mln. eurų.

Lietuvoje jau siūloma didinti baudas už greičio viršijimą, kadangi jos esą yra per mažos, taigi neefektyvios. Vairuotojų negąsdina 6, 15 ar 30 eurų baudos, tad jie ir toliau pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Vis tik prie tokios tvarkos pripratę lietuviai gali gauti skaudžią pamoką važinėdami užsienyje.

Nesumokėtas baudas ar teismo priteistas sumas iš žmonių nusirašys Mokesčių inspekcija. Tą darys vietoj antstolių, kurie dabar už tokius nurašymus iš žmonių pasiima daug kartų didesnes sumas. Kartais užmaršesni tautiečiai, pradelsę sumokėti dešimtis eurų, vėliau privalo mokėti tūkstančius. VMI nesulaukusi pinigų per mėnesį iš žmogaus sąskaitos pinigus išieškos automatiškai per pusmetį, taikys 2 eurų mokestį.

Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, iki šiol galioję išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitiko skolininkų finansinių galimybių grąžinti skolas, tad skatino slėpti pajamas, dirbti nelegaliai. „Pavyzdžiui, minimalią algą uždirbančiam žmogui po antstolių išskaitymo pragyvenimui likdavo vos 15 eurų per dieną.

Gyvenime situacijų būna įvairių – kartais net patys artimiausi žmonės gali išnaudoti vien dėl pinigų. Pavyzdžiui, įkalbėti savo vardu už juos paimti paskolą, o paimtų pinigų taip ir negrąžinti. Į tokią situaciją pakliuvęs skaitytojas papasakojo, kad jo tėčiui ir pamotei prireikė pinigų, tad jis paėmė 10 tūkst. eurų paskolą ir pinigus jiems davė, o dabar paskolos įmokas turi mokėti iš savo kišenės.

Ne paslaptis, kad paskolinti pinigų anksčiau ar vėliau tenka daugeliui. To išvengti sunku – pasitaiko, kad reikia padėti giminėms, pervesti pinigų pritrūkusiam draugui, „užmesti“ maistui, gėrimams ar pramogoms. Deja, ne visada pavyksta sėkmingai tas skolas atgauti – vieni laiką vilkina ir išsisukinėja, kiti priminimus apskritai ignoruoja.

Visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, jeigu tik nėra pensininkai, moksleiviai, kiti valstybės draudžiami asmenys, privalo kas mėnesį mokėti privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) įmokas arba už juos jį turi mokėti darbdavys. Tai yra būtina net ir tiems, kurie sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi privačiai ir moka už jas iš savo kišenės. Nemokant PSD kaupiasi skola, dėl ko pinigai gali būti išskaičiuojami iš banko sąskaitos.

Jeigu jūsų nepasiektų informacija apie gautą baudą, o tada staiga antstoliai nuskaičiuotų daugiau nei 300 eurų, greičiausiai manytumėte, kad įvyko klaida. Vis tik gali būti, kad pinigų ir neatgautumėte dėl vienos paprastos smulkmenos. Specialistės aiškinimu, jei įrodytumėte, kad apie paskirtą baudą jūsų tikrai nepasiekė jokie pranešimai, atsirastų galimybė nuskaičiuotus pinigus atgauti.

Paaiškėjo, kad Kate Middleton tėvų Carole ir Michaelo Middletonų įmonė „Party Pieces“ yra ant bankroto ribos. Šeimą slegia didžiulė finansinė našta. Pernai skandalingos antraštės laikraščiuose skelbė, kad Kate Middleton tėvų verslas kreditoriams skolingas daugiau nei 3,2 mln. dolerių, kurių niekaip nepavyksta atgauti iš Carole ir Michaelo Middletonų.

Skolose skendintis vyras sako, kad draugas jį įviliojo į gudrių sukčių pinkles. Nukentėjęs žmogus nutarė ieškoti teisybės ir kreipėsi į laidą „TV Pagalba“.  Kai prieš daugybę metų vyrui lyg iš dangaus nusileido pasiūlymas tapti įmonės direktoriumi, jis iš karto sutiko.  „Buvo prastai su akimis, norėjau skaityti arčiau prisitraukęs, sako –  ko čia skaitai? Rašykis ir viskas. Po visko dar klausiau, ar nebus problemų su policija ar ką.

Įmonei „Panevėžio energija“ gyventojų skola už šilumą ir karštą vandenį šiemet siekia apie 1,27 mln. eurų, rašo „Sekundė“. Pernai tuo pačiu metu panevėžiečiai buvo skolingi 1,33 mln. eurų ir bendrovės teigimu, gyventojų įsiskolinimų sumažėjimui įtakos turėjo šiltesnė žiema ir mažesnė šilumos kaina. 2023-2024 metais šildymo sezono vidutinė šilumos kaina sudarė 6,93 cento už kilovatvalandę, lyginant su 2022-2023-ųjų šildymo sezonu, kaina sumažėjo 2,14 cento. arba 23,6 proc.

Lietuvoje veikiantis Latvijos kapitalo bankas „Citadele“ grikių, dribsnių, ryžių ir kitų kruopų gamintojai „Galinta“ paskolino 14,8 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir gamybos plėtrai, pirmadienį pranešė bankas. „Siekiame augti ne tik per įsigijimus, bet ir organiškai, rinkai pasiūlydami naujų aukštos kokybės produktų. „Citadele“ suteiktas finansavimas užtikrins stabilią įmonės veiklą ir sklandų investicinių projektų įgyvendinimą“, – pranešime sakė „Galintos“ vadovas Aurimas Taraškevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant dirbantiems skolininkams per penkerius metus du kartus pasiimti skolos mokėjimo atostogas po šešis mėnesius, verslas sako, kad tokia tvarka neduos laukiamo efekto.    „Skolos atostogos sutrumpinamos iki šešių mėnesių vietoj anksčiau ministerijos siūlytų 12 mėnesių. Nesame linkę daugiau nusileisti.

Kaip jaustumėtės, jei Valstybinė mokesčių inspekcija praneštų, kad iš jūsų išieškotų skolą valstybė, kurioje nesate buvę? Taip galėtų nutikti, jeigu, pavyzdžiui, jūsų vardu kas nors būtų įkūręs įmonę. Mat tą padaryti – įmanoma, turint asmens tapatybės dokumentą ar jo nuotrauką. Taip nutiko vienam lietuviui, kuriam iš nežinia kur susikaupė 2 tūkst. eurų skola Belgijoje.  Specialistai neslėpė, kad egzistuoja galimybė įkurti įmonę Lietuvoje ar užsienyje kito asmens vardu.  2 tūkst.

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Daugeliui žmonių yra atsitikusi tokia situacija, kad užmiršus sumokėti už paslaugas susidaro skola, už kurios administravimą reikalaujama sumokėti skolos administravimo mokestį. Kyla klausimas – kada skolininkas privalo mokėti skolos administravimo mokestį, o kada ne? Egzistuoja keletas skolos administravimo mokesčio ir išlaidų atsiradimo prielaidų, pranešime žiniasklaidai komentuoja advokatas Aleksandras Kovalevskis.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,364 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir 5 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 111 mln. eurų.

Pats faktas, kad mirė darbuotojas, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės į jo sąskaitą išmokėti visų priedų, algos ir atostoginių. Nevykdant šios pareigos skola gali padidėti ir 6 kartus, tik kilus ginčui reikia nedelsti apie tai pranešti. Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos.

Statybų įmonė „Conres LT“ iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovės „Nullus“ reikalauja 200 tūkst. eurų skolos už darbus Kauno rajone atnaujinant ir statant mokyklas bei baseiną. Teismas įmonių ginčą nagrinės iš naujo.  Lietuvos apeliacinis teismas antradienį patenkino „Nullus“ skundą, panaikino jai nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė galės papildomai skolintis gynybai ir tam nereikės tikslinti šių metų valstybės biudžeto, jeigu tai leis jos finansinės galimybės.  Taip ji kalbėjo valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai apie pusę milijardo eurų.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Sulaukusi pensijos Akmenės gyventoja nusprendė išpildyti savo seną svajonę ir įsigyti „Peugeot“ kabrioletą. Tačiau moteris net nenutuokė, kad pirkinys taps didžiuliu galvos skausmu ir vargų pradžia. Apie tai ji papasakojo laidoje „Prieš srovę“. Buvusi fizikos mokytoja Irena Trušinskienė pasakojo, kad išsvajotąjį „Peugeot“ kabrioletą jai už 1700 eurų pardavė tuomet labai kultūringas ir patikimas atrodęs vyriškis. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad automobilis Lietuvoje neregistruotas.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,395 proc. Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir beveik 6 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 214,7 mln. eurų.

Teismui perduoda baudžiamoji bylą, kurioje sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl savanaudiškų paskatų kaltinamas 61 metų uostamiesčio gyventojas. Prokuratūros duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2015 metais Klaipėdos rajone esančiame golfo aikštyne buvo užpultas ir sunkiai sužalotas ten tuo metu golfą žaidęs verslininkas. Kartu su juo atsitiktinai buvęs verslininko pažįstamas buvo apiplėštas.

Jurijaus Borisovo valdoma aviacijos remonto įmonė „Aviabaltika“ maždaug 1 mln. eurų skolą Alžyro pramoninių mašinų gamybos bendrovei „Aero Delta“ turi sumokėti dalimis iki šių metų spalio, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iš dalies patenkino „Aviabaltikos“ prašymą ir išdėstė skolos mokėjimą dalimis.

Kas mėnesį visuotinai mūsų mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos suteikia galimybę visiems apdraustiesiems gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vyras, kuris po trylikos metų kartu nebegali po vienu stogu sugyventi su savo sugyventine. Vyras svajoja apie kitokią moterį. Tokią, kuri būtų tikinti ir darbšti, nes žmogus nori ramaus ir gražaus gyvenimo, be smurto ir be nuolatinių pykčių. Romas savo sugyventinei sykį jau kvietė policiją ir moteris penkiolika dienų praleido areštinėje. „Penkiolika parų liepė nesiartinti, nes kai atvažiavo, ją rado gatavą.

Lietuvoje – naujas elektros kainų šuolis. Palyginti su kalėdine savaite, elektra jau kainuoja dešimteriopai brangiau ir brangsta toliau. Energetikai dėl to kaltina dėl šalčių išaugusią elektros paklausą, silpną vėją, elektrinių ir kabelių remontus užsienyje. Be to, paaiškėjo galutinis ESO 160 milijonų eurų skolos vartotojams grąžinimo planas – gyventojams grąžinimas užtruks 2 metus, o verslui – aštuonerius.

Vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų atsakomybė, tačiau nemaža dalis lietuvių savo atžaloms nemoka alimentų, o jų skolos – išieškomos antstolių. Dalis piktinasi, kad dėl infliacijos turi mokėti didesnę vaiko išlaikymo išmoką, nei buvo priteista. Yra ir tokių tėvų, iš kurių alimentų reikalauja 4 skirtingos moterys, nors pačios nemoka išlaikymo kitiems savo vaikams. Būna ir tokių, kurie vietoje oficialių alimentų vaikams duoda grynųjų ar vežasi atostogų.

Verslo ir buitinių vartotojų atstovai į šuns dienas deda ESO šimto šešiasdešimties mln. eurų skolos grąžinimo planą. Vartotojai piktinasi, kad ESO viena ranka grąžins skolas, tačiau kita tuo pat metu didins tarifą ir surinks atgal beveik 100 milijonų. Verslas nesutinka laukti pinigų ilgiau už buitinius vartotojus ir piktinasi, kad grąžintos sumos bus perpus nuvertėjusios.

Vyras šokiruotas – jo žmona pranešė, kad šeimą užgriuvo siaubingos skolos. Jau kitą dieną jie visi gali atsidurti gatvėje. Negana to – gresia netekti ir mažamečių vaikų, todėl šeimai padėti suskubo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Tėvai su 3 mažamečiais vaikais gyvena mažame, bet labai jaukiame bute. Jis priklauso sutuoktinei, tačiau jau gretai antstolis skelbs buto varžytines. Kaip pasakojo moteris, bėdos prasidėjo prieš 9 metus, tada ji laukėsi pirmos dukrelės.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdoma kompanija „Agrokoncernas“ skolinga 6 mln. eurų neįvardijamam trąšų tiekėjui, kuriam 2022 metais buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, išnagrinėjęs bendrovės Registrų centrui pateiktas ataskaitas.  „Iki karo turėjom įsiskolinimą. (...) Turėjom kreditavimą keletui mėnesių. Prasidėjo karas, pasakėm „stop, mes su jumis nedirbam“, ir taip pasiliko viskas.

„Citadele“ bankas skolina 15 mln. eurų nekilnojamą turtą nuomojančiai Estijos fondų valdytojos „EfTEN Capital“ fondo „EfTEN Real Estate Fund 4“ įmonei.  Įmonė valdo sandėliavimo ir gamybos pastatų, nuomojamų SBA baldų grupės antrinei įmonei „Innovo Logistika“, kompleksą šalia Klaipėdos, SBA Industrinių inovacijų slėnyje, ketvirtadienį pranešė „Citadele“ bankas.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) susidariusią beveik 160 mln. eurų vartotojų permoką buitiniams vartotojams svarstoma grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, BNS patvirtino šaltiniai. Tai, kad skolą numatoma grąžinti nuo kitų metų liepos, trečiadienį patvirtino ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 0,6 proc. – prieaugis kukliausias nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) antradienį paskelbti duomenys.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad valstybinė įmonė ESO skubiai grąžintų elektros vartotojams skolą – 160 milijonų eurų. Tačiau ESO vadovai tikina nesumojantys, kaip tai padaryti ir, iš kur paimti tiek pinigų, esą įmonę slegia skolos ir įsipareigojimai atnaujinti elektros tinklus. Greičiau grąžinti skolas vartotojams spaudžia ir Seimas – parlamentarai jau kurpia raštus įmonei, skolą reikalaudami grąžinti jei ne kitąmet, tai bent per dešimtmetį.

Naujas beveik 160 mln. eurų vartotojų permokos bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) grąžinimo grafikas numatant trumpesnį nei 15 metų terminą turėtų būti patvirtintas iki metų pabaigos, sako rinkos reguliuotojo vadovas.

6 vaikų mama nė nesapnavo, kad kada nors paklius į tokią nemalonią situaciją, nors gyvenimas visą laiką mėtė ir vėtė. Šeimyna jau kurį laiką dieną pradeda ir vakarus leidžia visiškoje tamsoje – namuose nėra elektros. Išsiskyrusi su vyru, 6 vaikų mama atkakliai kabinosi į gyvenimą. Būstas, kuriame gyvena dabar, yra jos nuosavybė, kurią nusipirko jau po skyrybų. Būstą moteris įsigijo išsimokėtinai, vienai bičiulei dar ir dabar kas mėnesį moka po kelis šimtus eurų.

160 milijonų eurų elektros vartotojams skolinga valstybinė bendrovė ESO, užuot grąžinusi skolą, išmokėjo beveik dvigubai didesnius dividendus – 260 milijonų. Bendrovės vadovų algos siekia 7 tūkstančius eurų į rankas, o vartotojams skolą ir toliau žada grąžinti tik per 15 metų, tiesa, žada pridėti dar ir palūkanų. Dėl šio skandalo atsakomybės kratosi tiek energetikos ministras, tiek ir ESO vadovybė.

Vis daugiau žmonių sulaukia baudų už nelegaliai parsisiųstus filmus. Per vieną dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija nubaudė apie trisdešimt žmonių, kurie siuntėsi filmus iš Linkomanijos. Už piratavimą tokiems filmų mėgėjams teks sumokėti po 140 eurų. Jei pričiups antrą kartą nelegaliai parsisiuntus filmą, gresia bauda iki 850 eurų. Andrius, galima sakyti, filmų piratų medžiotojas.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 26,8 mlrd. eurų ir sudarė 38,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo preliminarūs Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 15,9 mlrd. eurų ir sudarė 39,5 proc. BVP, o Estijos – 6,9 mlrd. eurų, arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.