širdies ir kraujagyslių ligos

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc.

Specialistai atskleidė tikslų laiką, kada turėtumėte nueiti miegoti. Pasirodo, kad kiekvieną dieną einant miegoti nurodytu laiku stipriai sumažės širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė. Dauguma žmonių skundžiasi padidėjusio kraujospūdžio bėda. Pasirodo, kad neseniai atliktas tyrimas parodė, jog einant miegoti tam tikru laiku, galite stipriai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

Širdies ir kraujagyslių ligos – jau daugelį metų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, yra pagrindinė mirties priežastis. Remiantis „Higienos instituto“ duomenimis, pernai širdies ir kraujagyslių ligos ar jų komplikacijos pasiglemžė daugiau nei 17 tūkst. lietuvių.

Vasara – gana palankus metas turintiems kraujospūdžio problemų. Statistiškai įrodyta, kad šiuo metų laiku kraujo spaudimas būna žemesnis nei žiemą. Vis dėlto specialistai įspėja, kad net ir vasarą reikia nepamiršti visapusiškai pasirūpinti savo sveikata ir išlikti budriems. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinio kardiologo Karolio Bumblausko teigimu, priežasčių, kodėl vasarą kraujo spaudimas yra mažesnis nei žiemą, – daugybė.

Nors atrodytų, kad vasarą sergame mažiau, šiltuoju metų laiku ne tik gali užklupti peršalimas, bet ir tyko daug kitų pavojų. Gydytojai primena, kad vasarojant reikėtų saugotis ne tik perkaitimo, įvairių vabzdžių įkandimo, bet ir prisiminti pagrindines taisykles apie tinkamą maisto laikymą.  Nepaisant to, kad vasara nešykšti šiltų dienų, žmonės sugeba ir persišaldyti. Šeimos gydytojos Rasos Isevičienės teigimu, tokių yra visai nemažai. „Tikrai pasitaiko peršalimų, ir ne tiek mažai.

Kylant termometrų stulpeliams auga ir kardiovaskulinių ligų rizika. Kaip širdies ligomis sergantiems žmonėms kovoti su karščiu, plačiau pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Tomas Vasylius. Jo patarimais ligoninė pasidalino socialiniame tinkle. Vasara tik įsibėgėja. Vienas pagrindinių iššūkių vasarą – aukšta temperatūra. Karštis ir padidėjęs oro drėgnumas gali sutrikdyti sveikatą net ir sveikiems žmonėms.

Pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių ligų žmogaus organizmas pradeda gaminti per daug raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), todėl kraujas ima tirštėti. Tačiau, kaip teigė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Laura Lukošiūnienė, ne visais atvejais pacientui skiriami kraujo krešumą mažinantys vaistai, plačiajai visuomenei labiau žinomi kaip skystinantys kraują vaistai.

Širdis – gyvenimo variklis, todėl ja rūpintis būtina tinkamai ir reguliariai. Deja, širdies kraujagyslių ligos – vis dar dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Gydytojas kardiologas Robertas Mažutavičius sako, kad nors vis daugiau žmonių supranta šių ligų prevencijos svarbą ir tikrinasi profilaktiškai, tačiau, lyginant su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje sergamumas jomis nemažėja.

Tyrimai rodo, kad Lietuva ne tik daugiau nei 4 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą. Pasirodo, net vieta, kur gyveni Lietuvoje, gali lemti sergamumą ir mirštamumą nuo šių ligų.  Kodėl šalyje fiksuojami tokie rodiklių skirtingose savivaldybėse netolygumai ir kodėl didmiesčių gyventojai rečiau miršta nuo infarkto, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ plačiau diskutuota su Lietuvos širdies asociacijos prezidente prof.

Lėtinis stresas, nejudra, neįpratimas nuosekliai tikrintis sveikatą – tokius vienus iš pagrindinių didžiausių peilių širdžiai įvardija garsus kardiologas prof. Pranas Šerpytis. Be kita ko, jis neslepia, kad yra ir sisteminių bėdų – sveikatos prieinamumas rajonuose gyvenantiems žmonėms turėtų būti geresnis.  Kalbėdamas apie kardiovaskulinę Lietuvos gyventojų sveikatą, profesorius pabrėžė, kad šiandien labiausiai nerimą kelia keli dalykai. Visų pirma – pačių žmonių požiūris.

Vietoj cukraus daugelyje produktų, pavyzdžiui, gazuotuose gėrimuose, naudojami dirbtiniai saldikliai ne tik nepadeda numesti svorio, o ir gali padaryti rimtą žalą sveikatai, įspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Organizacija ką tik paskelbė naujas gaires, kuriose patariama nevartoti vadinamųjų necukrinių saldiklių, arba NSS (angl.

Būna, kad tenka įkvėpti vidury sakinio? Iki kelinto aukšto užlipate nekankinami dusulio? Galbūt jaučiate padažnėjusio širdies plakimo pojūtį? Liga, kurią galima įtarti šiais simptomais – širdies nepakankamumas (ŠN) – gresia 1 iš 5 žmonių, peržengusių keturiasdešimtmetį.

Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Vienas iš pokyčių – suvienodintas programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų.

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas. Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis ragina skirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikoms įvertinti ir apmąstyti, ką kiekvienas mūsų galime padaryti dėl savo sveikatos.

Kardiologai iš arti mato, kaip tam tikri maisto produktai kenkia jūsų širdžiai. Jie atskleidė, kokių produktų neturėtų likti namuose, jei norite išvengti klastingų širdies ligų. Šiuo metu, kai kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugybė žmonių, kaip niekada svarbu rūpintis savo širdimi, rašo thesun.co.uk. Dar blogiau tai, kad naujausi tyrimai rodo – per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo jaunesnių nei 40 metų žmonių sergamumas širdies ligomis.

Širdies ligos – dažniausia mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Didžiosios dalies šių ligų galime išvengti, nes jos dažnu atveju prasideda ne skausmu krūtinėje, o žymiai anksčiau, kadangi pirmieji pokyčiai organizme vyksta tyliai. Kaip pastebėti tuos pokyčius, pataria vaistininkė. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kad kartą teko išgelbėti į vaistinę užsukusią pacientę, kurią ištiko insultas.

Didelis cholesterolio kiekis gali tapti širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi. Todėl šios riebios medžiagos kiekio sumažinimas taip pat gali sumažinti vienų mirtiniausių ligų riziką. Laimei, tyrimų metu atrastas vienas maisto produktas, kuris gali padėti tai padaryti. Nepriklausomai nuo to, ar jais apibarstote salotas, ar dedate į pudingą, riešutai yra daugiau nei traškus užkandis.

Vienas iš būtinų kiekvienam žmogui žinoti širdinės sveikatos rodiklių – arterinis kraujo spaudimas. Nors tai yra nesudėtingas, neinvazinis, kiekvienam prieinamas tyrimas, vis tik būtina įsidėmėti kelias taisykles, kaip tą daryti tinkamai. Plačiau apie tai, koks spaudimas turėtų būti sulaukus tam tikro amžiaus ir kaip atpažinti, kad apskritai laikas jį pasimatuoti, papasakojo Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.

Angliavandeniai dažnai priskiriami prie nevartotinų, tačiau kardiologė Nicole Harkin pabrėžia, kad angliavandeniai yra būtini širdies sveikatai. Tik būtina pasirinkti tinkamus angliavandenius. Angliavandeniai yra vienas iš trijų mikroelementų, kurie kartu su baltymais sudaro visą mūsų maistą. Jų yra visuose maisto produktuose – nuo braškių iki gruzdintų bulvyčių, rašo insider.com.

Nors stereotipiškai vis dar pasitaiko galvojančių, kad širdies ligas reikėtų „užgyventi“ ir jos dažniau užklumpa vyresniame amžiuje, kardiologai stebi gąsdinančią tendenciją. Jie ragina širdine sveikata pradėti rūpintis nuo mažų dienų, mat infarktas ar insultas, ištinkantis vos 30-ies metų, jau nebėra tokia didžiulė retenybė.

Žinia apie staiga sporto varžybų metu ar tiesiog sportuojant sporto salėje sukniubusį žmogų neretai sukrečia visuomenę. Atrodytų, ypač profesionalūs sportininkai medikų prižiūrimi kaip niekas kitas, tačiau iki trečdalio atvejų staigios mirties priežastys taip ir nepaaiškėja. Be to, toks pavojus neaplenkia ir mėgėjiškai sportuojančiųjų, jei tai daroma be saiko ir nesilaikant specialisto patarimų.

Medikai įspėja – vienas gėrimas, kuriuo rytais dažniausiai mėgaujasi dauguma žmonių gali padidinti iki 10 proc. riziką sirgti ligomis, kurios yra vadinamos „tyliosiomis žudikėmis“. Jie kalba apie nenatūralias, daug pridėtinio cukraus turinčias sultis. Mokslininkai teigia, kad pridėtinis cukrus, kuriuo yra dar labiau pasaldinamos tam tikrų vaisių sultys, pavyzdžiui, apelsinų, padidina insulto riziką net iki 10 proc.

Neretai sakoma, kad nerimas ir stresas – daugumos ligų priežastis. Priverstinio organizmo signalo sustoti sulaukęs kėdainietis Dimitrijus Kuprijanovas dabar įspėja kitus, kad gyvenimas įtampoje ir laiko savo būsenai stokojimas gali sukelti ir rimtas sveikatos problemas. Susidūręs su tachikardija vyras teigia, kad šiuo metu iš naujo teko permąstyti visus gyvenimo prioritetus. Kėdainiuose gyvenantis Dimitrijus sako, kad popietė žiūrint filmą ir mėgaujantis šaldytomis vyšniomis netikėtai apkarto.

Apie profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą kalbama nuolat, tačiau, kol nejaučiame skausmo ar kitų simptomų, bylojančių apie pablogėjusią sveikatą, vizitą pas gydytoją dažnai atidedame. Deja, bet simptomų nebuvimas neužtikrina nepriekaištingos sveikatos. Statistika rodo, kad pasitikrinti sveikatą ypač vengia vyrai – jie kur kas rečiau negu moterys tikrinasi sveikatą profilaktiškai.

Nors širdies ir kraujagyslių ligos išlieka didžiausiu lietuvių žudiku, gydytojai apgailestauja, kad dažnas vis dar numoja ranka į pavojingus signalus. To kaina gali būti gyvybė, mat kitą kartą nutikus nelaimei padėti būna sunku. Juo labiau vertinant savo būklę svarbu įsiminti, kad vienas tokių „žudikų“ – miokardo infarktas – gali pasireikšti ir netipiškai. Mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų 2021 m. sudarė 48 proc. visų mirčių Lietuvoje.

Kalbant apie kai kurias ligas, tarp jų – ir širdies ir kraujagyslių – kartais atrodo, kad tai moterų neliečia. Vyrauja stereotipiškas požiūris, kad jomis dažniausiai serga vyrai. Gydytojai skuba paneigti tokius įsitikinimus, pažymėdami, kad ta pati liga moterims ir vyrams gali pasireikšti skirtingai. Šeimos gydytoja Elena Šukė atskleidžia, kaip į šias ligas reaguoja moterys ir kad šių ligų simptomai skiriasi nuo vyrų, rašoma pranešime spaudai.

Gera žinia Lietuvos pacientams – nuo sausio vidurio šeimos gydytojai turi galimybę nemokamai paskirti labai svarbų tyrimą. Įtariant širdies nepakankamumo diagnozę jis leis laiku nusiųsti žmogų kardiologo konsultacijai ir taip užkirsti kelią pažengusiai ligai, kuri negydoma grasina pražudyti žmogų.  Gydytojų verdiktas negailestingas – lėtinis širdies nepakankamumas (ŠN) yra itin aktuali sveikatos problema, susijusi su dideliu sergamumu ir mirtingumu.

Mankštinantis, valgio, miego ar streso metu nežymiai kintantis kraujospūdis yra normali kūno reakcija į įprastą gyvenimo ritmą, tačiau kraujospūdžiui be priežasties pakilus ar nukritus per daug ar staiga, žmogui reikėtų sunerimti dėl savo sveikatos būklės. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Šilinskienė pažymi, kad nekontroliuojama ši problema gali būti išties pavojinga, o priežasčių jai atsirasti – begalės.

Ekspertai įspėja – žmonėms, kuriems vartojant alkoholį išrausta veidas, kyla didesnė rizika susirgti liga, kuri yra vadinama „tyliąja žudike“. Sužinokite, kokie yra simptomai, išduodantys galimą širdies ir kraujagyslių ligą. Kalifornijos medikų teigimu, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms, kurių veidai parausta vartojant alkoholį, yra susijusi su genu, kuris slopina organizmo gebėjimą metabolizuoti alkoholį.

Trečiadienio vakarą nuskambėjo liūdna žinia apie dainininkės Vitalijos Katunskytės mirtį. Pranešama, kad staigi mirtis atlikėją ištiko dėl sutrikusios širdies veiklos. V. Katunskytei buvo 67-eri. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt Vitalija Katunskytė apie sveikatos problemas buvo prasitarusi pati – dėl stubure prispausto nervo atlikėjai tirpdavo kojos, kankino antsvorio ir širdies problemos. Dėl šių priežasčių koncertuose pasirodydavusi Vitalija dainuodavo sėdėdama ant kėdutės.

Vaisiuose gausu antocianinų – pigmentų, suteikiančių uogoms išskirtinę spalvą. Paaiškėjo, kad šios medžiagos taip pat gerina širdies sveikatą. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Jungtinėje Karalystėje. Taip vadinamos būklės, pažeidžiančios širdį arba kraujagysles, rašo express.co.uk. Žinoma, kad mityba turi įtakos šių ligų vystymuisi, todėl geriausia vengti daug riebalų ir druskos turinčio maisto.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienas gėrimas didina riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, jei kankina labai aukštas kraujospūdis. Širdies ir kraujagyslių ligos – tai įvairios būklės, neigiamai paveikiančios širdį arba kraujagysles. Jas dažnai sukelia kraujagyslėse susikaupę riebalai ir kraujo krešuliai. Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) taip pat didina šių ligų riziką dėl papildomo krūvio organams, rašo express.co.uk.

Daugybė žmonių tvirtai įsitikinę, kad širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai dažniau juntami šiltuoju metų sezonu. Visgi sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, jog atėjus šalčiams šių ligų rizika niekur nedingsta. Šeimos gydytoja Živilė Bielskienė aiškina galimas to priežastis. „Yra tyrimų, rodančių, kad sergamumas kardiovaskulinės sistemos ligomis žiemos metu yra netgi didesnis nei vasarą.

Cholesterolis – tai riebios konsistencijos medžiaga, esanti mūsų ląstelėse. Cholesterolis reikalingas kai kurių hormonų, vitamino D sintezei, taip pat jis yra svarbus visų ląstelių membranų komponentas ir atlieka kitas mūsų organizmui svarbias funkcijas. Apie du trečdalius cholesterolio gaminama mūsų organizme, daugiausia kepenų ląstelėse, tačiau jo gauname ir su maistu. Nors cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui, per didelis jo kiekis gali pakenkti.

Vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriame dirbantiems medikams tenka gydyti išskirtinį žmogaus organą – širdį, nelengvas, tačiau įdomus darbas. Prof. Jelena Čelutkienė, gavusi pasiūlymą vadovauti šiam centrui, nusprendė išbandyti savo jėgas administraciniame darbe.

Daugelis pacientų apie trombus sužino tik tada, kai atsiduria medikų rankose. Kraujagyslėse susidarančios aterosklerotinės plokštelės, kurios siaurina jų spindį, yra didelė grėsmė.  Atitrūkusios nuo vidinės sienelės jos gali nukeliauti su krauju ir užkimšti širdies vaikinikinę kraujagyslę, sukeldamos infarktą, o patekusios į smegenis – insultą. Gydytoja pasakoja, kaip ir kokios augalinės medžiagos gali padėti išvengti kraujotakos sutrikimų.

Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.

Vos tenka įvesti ar atšaukti vasaros laiką, pasipila diskusijos dėl tiek dėl laiko sukiojimo poveikio sveikatai, tiek apskritai šio dalyko reikalingumo. Nors pasigirsta nemažai įspėjimų, kaip tai žaloja sveikatą, poveikį jai dramatizuoti linkę ne visi gydytojai. Kalbėdamas apie biologinį šio klausimo aspektą gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas tvirtino, kad nuogąstavimai ir susirūpinimas čia yra kiek perdėti.

Laiko sukiojimas ne vieną kelioms savaitėms ar ilgesniam laikui išmuša iš vėžių. Kad tai nėra į naudą, pažymi ir medikai. Profesoriaus Juliaus Kalibato teigimu, dienos šviesą tausojantis laikas – klaida, kurios politikai neskuba taisyti. „Tikriausiai, nerasite nei vieno šeimos gydytojo, kuris patvirtintų, jog du kartus metuose vykdomi laiko kaitaliojimai, siekiant įvesti taip vadinamą dienos šviesą tausojantį laiką, teigiamai atsiliepia žmonių sveikatai.

Širdis – vienas svarbiausių žmogaus organų, kuris žmogaus organizmą aprūpina deguonimi ir būtinomis medžiagomis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, trukdančių širdžiai ir kraujagyslėms darniai kartu dirbti – blogasis cholesterolis. Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama, kaip palaikyti darnią širdies ir kraujagyslių sveikatą, kokią įtaką organizmui daro padidėjęs blogasis cholesterolis ir kokiomis efektyviomis priemonėmis galima jį sumažinti.

Minint Pasaulinę širdies dieną – rugsėjo 29-ąją, Vilniuje rengiama kraujospūdžio ir cholesterolio matavimo akcija, kviečianti suklusti ir atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Renginys vyks PC „PANORAMA“ Vilniuje nuo 17 iki 20 val.  Pastarųjų metų duomenimis, visuomenės žinios apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų prevenciją – gana menkos.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, ir paskatinti gyventi sveikiau. Vienas iš trijų pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu ir dislipidemija, populiariai dar vadinama bloguoju cholesteroliu, yra rūkymas. Kauno „Affidea“ kardiologijos klinikos „Medicinos sfera“ gydytoja kardiologė prof. habil. dr.

Nors gyvenimas, atrodo, praktiškai grįžo į ikipandemines vėžes, vis dar atsiveja skaudžios ankstesnių ribojimų pasekmės. Gydytojai neslepia, kad tenka su apmaudu nustebti išvydus pacientus su užleistomis ligomis. Kita vertus, esama ir tokių, kurie skuba sau patys nusistatyti diagnozes jas būtinai siedami su persirgta COVID-19 infekcija.

Nors Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kasmet nusineša daugiausiai gyvybių, vos kas antras (55 proc.) aukštą kraujo spaudimą bei padidintą cholesterolio kiekį kraujyje turintis žmogus reguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Kiti į tai žiūri pro pirštus – vaistus vartoja su pertraukomis (13 proc.) arba nevartoja visai, nors turėtų (11 proc.), rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.

Perdirbtas maistas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika. Naujas tyrimas atskleidė, kad per didelis raudonos mėsos vartojimas taip pat žymiai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vien Jungtinėje Karalystėje yra 7,6 milijonai žmonių, sergančių širdies ar kraujagyslių ligomis, rašo mirror.co.uk.

Nors gydytojai daug jėgų ir energijos atiduoda padėdami kitiems, neretai patys iki galo nepasirūpina savo sveikata. Skaudžiu prisiminimu apie netikėtą sūnaus mirtį pasidalinusi kardiologė Eugenija Audronė Statkevičienė pasakoja, kad paskutinis pokalbis su sūnumi buvo po labai sunkios jo darbo dienos. „Likimas jį išsivedė jauną, man skausmas niekada neatlėgs“, – prisimindama prieš 8 metus įvykusią nelaimę „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ konstatavo medikė.

Jautresnės sveikatos žmonių, vos spėjusių atsigauti po praėjusio savaitgalio magnetinės audros, laukia naujas smūgis. Magnetinio lauko suaktyvėjimas prognozuojamas jau šį penktadienį. Specialistai įspėja, kad kai kuriems šiuo metu ypač svarbu labiau patausoti savo sveikatą. Gydytojai dar po praėjusio savaitgalio magnetinės audros pranešė apie išaugusius pacientų, ypač sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, srautus.

COVID-19 banga vėl auga, bet kol kas ji stipriai negąsdina. O štai JAV mokslininkų atliktas didelis tyrimas įspėjo, kad ir lengvai naująjį koronavirusą įveikusiems žmonėms atsipalaiduoti neverta, nes dėl komplikacijų gali grėsti širdies ir kraujagyslių ligos. Kaip palengvinti jų naštą?  Komplikacijos nepaiso amžiaus  Miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar insulto rizika yra daug didesnė žmonėms, kurie sirgo COVID-19 liga. Šis pavojus išlieka mažiausiai metus po pasveikimo.