širdies ir kraujagyslių ligos

Arterinė hipertenzija arba padidinto kraujo spaudimo liga – didžiulė problema visame pasaulyje. Ji žmogui visai nieko nejaučiant gali žaloti ne vieną organą, kol, atrodo, kaip iš giedro dangaus smogia jau insultas ar infarktas. VUL Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė konstatavo, kad arterinė hipertenzija yra šio amžiaus rykštė. „Tai yra civilizacijos liga, kurią mes mokame už ilgą gyvenimą“, – apibendrino ji.

Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje – jos vidutiniškai lemia kas antrą netektį. Tarp puokštės šios sistemos ligų neretai atsiduria ir širdies nepakankamumas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė pabrėžia, kad ši diagnozė gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių. Tiesa, kaip ir daugelio kitų ligų, pacientų amžius vis jaunėja.

Prieš metus, 2023 m. gegužės 1-ąją, pristatyta atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, leidusi daugiau gyventojų nemokamai pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Pasak vienos svarbiausių šios prevencinės programos lyderių gydytojos kardiologės doc. Jolitos Badarienės, tai paskatino žmones aktyviau tikrintis sveikatą, kai kuriems netgi išgelbėjo gyvybę, laiku aptikus ir suvaldžius kritines būkles. Anot doc.

Pasaulyje hipertenzija serga daugiau nei 1,2 milijardo žmonių, o Lietuvoje šią diagnozę išgirsta net 4 iš 10 žmonių. Ši liga paliečia daugybę žmonių, bet ji neturi ryškių simptomų, dėl to yra sunkiai pastebima ir būtent dėl šios priežasties kartais yra pavadinama „nematoma liga“. Visuomenės žinios apie hipertenziją, jos požymius bei prevenciją vis dar yra ganėtinai menkos.

Ketvirtadienį nuo 12 iki 15 valandos, Vinco Kudirkos aikštėje veiks atviras Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Renginio metu bus atliekami įvairūs sveikatos testai, veiks kino teatras, kuriame bus rodomi aktualūs filmo siužetai apie širdį. Visuomenei bus paaiškinta, kas yra širdies nepakankamumas, kaip atpažinti šios ligos simptomus ir kada kreiptis pagalbos.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“. Šiandien fizinio aktyvumo nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais. Ką daryti norintiems sportuoti, bet sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems kitų rizikos veiksnių ir todėl nesiryžtantiems pradėti, pataria medicinos centro „Northway“ gydytojas kardiologas Kristijonas Česas.

Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių – tokios orų išdaigos šį pavasarį itin dažnas reiškinys. Tarsi ant spyruoklių „šokinėjanti“ oro temperatūra žmones veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia jų sveikatai – kuo pokytis staigesnis, tuo didesnis jo poveikis. Tą ypač jaučia turintieji širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, taip pat sąnarių, kvėpavimo takų bei nervų sistemos ligomis sergantys pacientai.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jaunėja – nieko nestebina ir kai miokardo infarktas kerta 30-ies nesulaukusiam jaunuoliui. Gydytojai gi atkreipia dėmesį, kad kraujagyslių amžius, kuris gali nulemti ankstyvą ligą ir net liūdniausias jos pasekmes, gali visai nesutapti su žmogaus paso amžiumi.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Kai prieš keletą metų kalbėjomės su gydytoju kardiologu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu Raimondu Kubiliumi, jis pateikė statistinių duomenų, patvirtinančių senoką išvadą, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) mūsų šalyje yra dažniausia visų mirčių priežastis. Tačiau tuo pat metu atkreipė dėmesį, kad situacija po truputį gerėja.

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar patenkantys į didelę jų riziką laukia itin naujo efektyvaus vaisto kompensavimo. Pasak medikų, šis gydymas yra stiprus žingsnis į priekį. Nors pacientams jis jau yra nemokamai prieinamas kitose Europos šalyse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar tik pradeda svarstyti vaisto kompensavimo klausimą.

Lietuva jau daug metų garsėja kaip viena prasčiausiai su širdies ir kraujagyslių ligomis besitvarkančių valstybių, tačiau gydytojai kardiologai sako, kad šios „etiketės“ greitu metu atsikratyti nepavyks – pacientai, norėdami sumažinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, privalo iš savo asmeninių lėšų pirkti itin brangius inovatyvius vaistus.

Širdies ligos pastebimai jaunėja, mat šiandien žmonių gyvenimo būdas beprotiškai greitėja, – konstatuoja intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas. Jis įspėjo, kad ypač pavojinga yra padidėjusio kraujospūdžio liga, kuri gali nerodyti jokių simptomų. Be to, gyvybiškai svarbūs rodiklių – kraujo spaudimo ar pulso dydį gali nulemti ne tik ligos, bet ir charakterio tipas ar vadinamas „baltų chalatų“ sindromas.

Širdies vožtuvų ligos – dažnos ir galinčios paveikti bet kurį iš keturių širdies vožtuvų bei sukelti komplikacijas, jei nėra laiku diagnozuotos ir gydomos. Dr. Kasparas Briedis, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas, pabrėžia, kad ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali išsaugoti žmogaus gyvybę bei užkirsti kelią klastingos širdies ligos progresavimui.

Nors širdies ir kraujagyslių ligos pražudo daugiausiai lietuvių, gydytojai apgailestauja, kad daug tautiečių į savo sveikatą vis dar žiūri pro pirštus. Kardiologas Tomas Jablonskas pabrėžė, kad jei automobilio būklę turime patikrinti kas dvejus metus, tokio paties ir net didesnio dėmesio reikalauja ir mūsų organizmas.   VUL Santaros klinikų kardiologas pabrėžė, kad kartą į metus ar dvejus kiekvienam būtina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Pacientų mylimas Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas juokauja iš pacientų net sulaukiantis priekaištų, kad jie tiek ilgai turėjo laukti eilėje. Matyt, taip yra neatsitiktinai. Žmonės pasakoja, kad tai – gydytojas, kurio kabinete kraujospūdis nepakyla. Pats medikas gi sako, kad didžiausią prasmę jaučia, kai pamato greitą darbo rezultatą ir prasmę. Atvykus į interviu sutartu laiku tenka kiek palaukti – gydytojas vis dar operacinėje.

Vidutinio amžiaus vyrai neretai susiduria ne tik su stereotipinėmis problemomis, tokiomis kaip nuplikimas ar vidurio amžiaus krizė, bet ir su impotencija. Vaistininkė teigia, kad šiuos nemalonumus dažniausiai sukelia nesveikas gyvenimo būdas arba širdies bei kraujagyslių ligos, tačiau gali būti, kad įtaką daro ir padidėjęs krūvis darbe arba patiriamas stresas.

Pasakymą „sudaužyta širdis“ įprastai siejame su nelaiminga meile. Bet ar žinote, kad širdis iš tiesų gali sudužti, o to priežastys – nebūtinai su meile susiję išgyvenimai, tačiau bet koks stiprus stresas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė pasakoja apie sudaužytos širdies sindromą, jo priežastis, pasekmes ir pataria, kaip galime parodyti meilę savo širdžiai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgai besitęsianti emocinė įtampa turi nemažai įtakos įvairiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams, pavyzdžiui, aukštam kraujo spaudimui, cholesterolio lygio pokyčiams, krešulių susidarymui ar nereguliariam širdies ritmui. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė aiškina, kad stresas sukelia įvairius uždegiminius procesus organizme, todėl gali apsunkinti daugybę esamų ir prisidėti prie naujų ligų vystymosi.

Nuo vienas po kito vežamų kritinių būklių pacientų iki tautiečių, atsidūrusių ne laiku ir ne vietoje, – taip darbą Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apibūdina VUL Santaros klinikų kardiologas Tomas Jablonskas. Pravėręs streso kupino darbo priėmime užkulisius gydytojas patarė, kaip atpažinti ūmią širdies ligą ir kokios svarbiausios klaidos nedaryti po apsilankymo pas gydytoją ligoninėje.

Šiaulių rajono gyventojas 52 metų Mindaugas Juknys atviras – jei ne laiku suteikta Respublikinės Šiaulių ligoninės operatyvi medikų pagalba, sausio 2-ąją buvusio gimtadienio galėjo ir nesulaukti. Neįprastą dusulį bei skausmą krūtinės srityje naujųjų metų išvakarėse pajutęs vyras nebeleido žmonai savarankiškai vežti jo į Skubios medicinos pagalbos skyrių, o liepė kviesti greitąją.

Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

Daugelis mūsų kartais norėdami atlikti kuo daugiau darbų, nusprendžiame paaukoti savo miego valandas. Be to, neretai ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, stiprus stresas, turi įtakos poilsio kokybei. Kokių pasekmių tai gali sukelti mūsų sveikatai? Pasak Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Ingos Giedraitienės, miegas – varomoji mūsų organizmų jėga, o jam sutrikus padidėja įvairių ligų rizika.

Retai nutinka, kad, pirmąkart sutrikus širdies ritmui, pavyksta pritaikyti naujausią rekomenduojamą šiuolaikinį intervencinį gydymą. Tuo šiandien gali džiaugtis pakruojiškis Arūnas Pakeltis. Prieš mėnesį sutrikus širdies ritmui jo sveikata labai pablogėjo. Savijauta pasikeitė kardinaliai patekus į Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų rankas.

Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys turėtų saugotis ne tik karščio. Pasirodo, žiemiškai šalti orai tokiems žmonėms gali sukelti ne mažiau pavojų. Gydytojas kardiologas plačiau papasakojo, kokie simptomai turėtų kuo skubiau versti pasitikrinti sveikatą. Ne vienas vos užklupus kiek didesniam, nei įprasta, šaltukui, nori išvis nekišti nosies į lauką. Vis tik kai kuriems žmonėms buvimas lauke šaltu oru gali padėti įspėti apie klastingą ligą.

Insultas išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Kaip teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis, lietuviai insultu serga kur kas dažniau nei kiti europiečiai – nors situacija Lietuvoje kiek gerėja, vien 2022-aisiais šalyje buvo užfiksuoti 8 684 nauji insulto atvejai. Vis dėlto specialistas įsitikinęs: sumažinti sergamumą ir riziką susirgti insultu tikrai galima.

Trečiadienį sostinėje, Antakalnio poliklinikoje įvyko skaudi nelaimė – mirė skubos tvarka pagalbos gauti atvykusi pacientė. Ji dar buvo gaivinta, tačiau moters gyvybės išgelbėti nepavyko. Poliklinikos atstovė portalui tv3.lt patvirtino, kad sausio 3 dieną mirė skubos tvarka konsultuota pacientė.  „Pacientė atvyko į įstaigą pas šeimos gydytoją ir įvertinus būklę skubos tvarka nukreipta gydytojo kardiologo konsultacijai“, – komentavo Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė.

Po vėžio, lietuviai labiausiai bijo širdies ir kaujagyslių ligų, parodė medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Tai gana įdomu, sako kardiologas Paulius Trinkauskas, nes didžiausią mirtingumą lemia ne onkologinės, o būtent širdies ir kraujagyslių ligos. Medikas aptarė, kokių savijautos pokyčių negalima ignoruoti ir dalijasi patarimais, kaip širdies ir kraujagyslių sveikata rūpintis jau nuo šiandien.

Kaip šalti orai veikia sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis? Kaip sumažinti šalčio keliamą pavojų sveikatai? Klausimai, į kuriuos atsakymus lyg ir žinome, bet kiekvieną kartą prasidedant šaltajam sezonui, atrodo, pamirštame. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas sako, kad pacientų negalavimus šaltuoju sezonu dažnai lydi kompleksinė rizikų visuma, todėl ieškant kaltininko dėl suprastėjusios savijautos tik į orą besti pirštu nereikėtų.

Ar žinote, jog esant normaliai širdies veiklai, žmogus jos nejaučia? Visgi, jos veiklai pakitus, pavyzdžiui, pagreitėjus širdies susitraukimų dažniui, gali pasireikšti nerimas ir sumišimo pojūtis. Šis negalavimas gali signalizuoti apie tachikardiją – pagreitėjusi širdies plakimą, kuris dažniausiai diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k./min.

Aukštas cholesterolis – bene dažniausias sveikatos sutrikimas, kamuojantis tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Nepaisant to, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, susijusių su cholesteroliu ir jo reguliavimu.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro medikams tą patį ligonį iš mirties gniaužtų teko gelbėti du kartus: ištikus širdies infarktui bei nustačius, kad netrukus gali įvykti dar vienas infarktas. Šiaulietis Svajūnas Kačenauskas, anksčiau jokių problemų su širdimi neturėjęs, negaili padėkos žodžių intervenciniams kardiologams doc. Andriui Berūkščiui ir Vilmantui Smalinskui, atstačiusiems kraujotaką visiškai užsikimšusiose kraujagyslėse.

Lietuvos statistika nedžiugina – net 4 iš 10 darbingo amžiaus žmonių amžiaus serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis tik nemažai gyventojų, nepaisydami didelės rizikos patirti insultą ar infarktą ir net mirti nuo šių ligų, spjauna į tai ir neskuba kreiptis į gydytojus bei keisti gyvenseną. Gydytojai gi pažymi, kad daug kam yra prieinama nemokama sveikatos patikra, kuri gali padovanoti žymiai kokybiškesnį gyvenimą ir užbėgti šioms ligoms už akių.

Širdies nepakankamumas – klinikinis sindromas, kai pakinta vieno svarbiausių žmogaus organų struktūra ir sutrinka jo funkcija. Tokiais atvejais pablogėja širdies raumens gebėjimas atsipalaiduoti arba susitraukti – prisipildyti krauju arba išstumti jį iš širdies. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Vaičiulienė pastebi, kad dėl šios priežasties organizme atsiranda skysčių sąstovis, be to, pablogėja kraujotaka, todėl gali sutrikti kitų organų funkcija.

Pirmadienį Lietuvą apskriejo skaudi žinia – Anglijoje regbio rungtynių metu mirė 27-erių lietuvis Artūras Rudys. Pranešama, kad po susidūrimo su kitu žaidėju jaunam vyrui sustojo širdis. Nepaisant to, kad ir aplinkiniai, ir komandos draugai teikė pagalbą, vėliau gaivinimą tęsė medikai, 27-erių lietuvio gyvybės išsaugoti nepavyko.

Patinimas, skausmas ar pasikeitusi odos spalva – tai tik keli iš simptomų, įspėjančių apie užsikimšusią kraujagyslę. Nesiimant prevencinių veiksmų ir laiku neatpažinus simptomų, pasekmės gali būti labai skaudžios – 1 iš 4 žmonių pasaulyje miršta dėl trombozės ar su ja susijusių komplikacijų.

Tyrime nustatyta, kad vienas gėrimas – tikra dovana sveikatai, nes gali sumažinti kraujospūdį, apsaugoti nuo kraujo krešulių ir padėti išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tam tikras kraujo krešėjimas yra būtinas, kad išvengtume didelio kraujavimo, kai įsipjauname, tačiau natūraliai neištirpę kraujo krešuliai gali tapti pavojingi. Taip yra todėl, kad jie gali atitrūkti ir nukeliauti į gyvybiškai svarbius organus – širdį, plaučius ir smegenis.

Dislipidemija diagnozuojama 89,7 proc. šalies gyventojų, o tradicinė prevencija neveikia – ar galime rasti kitų būdų suvaldyti cholesterolį?  Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje – tai sudaro apie 50 proc. visų mirties atvejų šalyje. Dislipidemija, būklė pasižyminti per dideliu arba per mažu tam tikrų cholesterolio rūšių kiekiu kraujyje, yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Ar žinojote, jog sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje vis dar nemažėja, negana to, mirtingumas nuo jų išlieka pirmoje vietoje? Nors pastaraisiais metais šalies gyventojų sąmoningumas didėja, vis daugiau jų noriai tikrinasi profilaktiškai, tačiau tolesnių rekomendacijų laikosi ne visi arba jas vertina gan aplaidžiai.

Lietuvoje daugiau nei pusės mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena jų – infarktas, dažnai ištinkantis visiškai netikėtai. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius pasidalino, kokie simptomai išduoda infarktą ir kaip elgtis jam ištikus – tai gali išgelbėti gyvybę. Rugsėjo 29 dieną buvo minima Pasaulinė širdies diena, skirta atkreipti dėmesį į širdies ligas sukeliančius rizikos faktorius, taip pat paskatinti sveikos gyvensenos propagavimą.

Dažniau nei kas antram Lietuvoje mirties priežastimi tampa širdies ligos, tačiau toli gražu ne visi išgirsta medikų raginimą ateiti pasitikrinti, kol sveikata dar nesušlubavo. Gydytojai ne tik stebisi, kaip dar vis tik per mažai lietuviai rūpinasi širdimi, bet ir prašo valdžios užtikrinti daugiau galimybių padėti šiems pacientams.  Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbantis 61 metų Henrikas Simuntis, vykdamas pas infarkto ištiktus pacientus, niekada negalvojo, kad ir jo laukia tokia lemtis. 2020-ųjų rugsėjo 1-oji galėjo ir neišaušti. Tačiau šalia buvusios kolegės ir profesionalių gydytojų dėka vyras gavo dar vieną galimybę gyventi. Medikų pagalbininkas H. Simuntis pasakojimą apie save pradeda iš tolėliau.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra kas antros mirties Lietuvoje priežastis. Visuomenei vis dar trūksta žinių apie padidėjusio cholesterolio žalą ir prevencijos priemones, todėl jau penktus metus iš eilės organizuojamas tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton“ šiemet spręs kardiologijos iššūkius.  Anot Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, Kardiologų draugijos atstovo prof.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje. Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.

Sergamumas bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje jau ne pirmus metus išlieka vienas aukščiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Ir nors vis dažniau ir garsiau kalbama apie tai, kaip išvengti šių ligų bei kokius sveikos gyvensenos įpročius svarbu ugdytis, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką daryti išgirdus diagnozę, kaip su ja susigyventi ir kada tik medikamentų gali neužtekti.  Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas doc. dr.

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc.

Specialistai atskleidė tikslų laiką, kada turėtumėte nueiti miegoti. Pasirodo, kad kiekvieną dieną einant miegoti nurodytu laiku stipriai sumažės širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė. Dauguma žmonių skundžiasi padidėjusio kraujospūdžio bėda. Pasirodo, kad neseniai atliktas tyrimas parodė, jog einant miegoti tam tikru laiku, galite stipriai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.