simptomai

Vėžiu sergantis vyras atsisakė chemoterapijos bijodamas, kad nebegalės tapti tėčiu. Gydytis jis nusprendė sulčių dieta, rašoma dailystar.co.uk. Kai 29 metų vyrui buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys, jis ligą įveikti vylėsi „natūraliu būdu“. Aaronas Abis mirtiną vėžį gydėsi gerdamas sultis ir vartodamas kanapių produktus. Jis bijojo, kad chemoterapija užkirs jam kelią ateityje tapti tėčiu, todėl pasiryžo visomis išgalėmis jos vengti.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Mėnesinės nėštumo metu, ar taip gali būti? Trumpas atsakymas į šį klausimą yra „Ne“. Mėnesinių nėštumo metu negali būti, tačiau pasitaiko silpnesnis ar stipresnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Mėnesinės yra cikliškas, kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris.

Ketvirtadienį Rimos Antonovienės šeima sulaukė skaudžios žinios, mirė jos vyras Vidas Antonovas. Su limfoma kovojęs vyras jau kurį laiką leido ligoninėje, jam turėjo būti pradėtas gydymas. Deja, tačiau šiandien ryte 81-erių sulaukęs vyras pralaimėjo kovą su liga.

Kiaušidžių vėžiu daugiausia serga vyresnės negu 50 metų moterys. Ligos priežastys nėra visiškai aiškios. Kai kurių rūšių kiaušidžių vėžiai pagydomi.  Kitaip tariant, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau galimybių jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali sulėtinti vėžio augimą. Kai kurioms moterims, kurių giminėje yra sirgusių kiaušidžių vėžiu, gali padėti reguliarios profilaktinės sveikatos patikros.

Persileidimas – tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta iki 22 nėštumo savaitės (vėliau įvykęs nėštumo nutrūkimas laikomas priešlaikiniu gimdymu). Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus: Ankstyvas persileidimas.

Plaučių vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas apie 1200 gyventojų. Nors pagrindinė priežastis – rūkymas, ši liga gali užklupti bet kurį žmogų. Plaučių vėžys paplitęs visame pasaulyje. Iš 10 plaučių vėžio atvejų apytiksliai 8 nustatomi vyresniems negu 60 metų žmonėms, paprastai rūkaliams. Plaučių vėžys visada gydomas, nepriklausomai nuo jo dydžio, vietos, nuo to, ar vėžys išplitęs ir kiek išplitęs. Jeigu plaučių vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, yra vilties pagyti.

„Jei susergi sloga, pradedi kosėti, krečia temperatūra – kaip reikia atskirti, ar tai paprastas peršalimas, ar gripas?“ – klausia 24 metų Marija iš Rokiškio. Tiek peršalimui, tiek gripui yra būdingi panašūs simptomai, tačiau gripo atveju simptomai daug sunkesni, labiau išreikšti. Nors peršalimas labai vargina, dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų. Pirmasis peršalimo simptomas yra gerklės skausmas, praeinantis per vieną arba dvi dienas.

Lietuvoje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.  Apie tai, kas yra meningokokinė infekcija, kaip ją laiku atpažinti ir kokias pasekmes ji sukelia, naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius užregistruoti  184 susirgimai hepatitais ir tai, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, beveik pustrečio karto daugiau (2,5 k. arba 74 atvejai 2018 m. per  8 mėnesius). Daugiausia  užregistruota lėtinių hepatitų, t.y. daugiau kaip tris ketvirtadalius (137 atvejai, 74,5 proc.

Nors insultas dažniausiai yra laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, vis dėlto jis ištikti gali ir jaunuolius, sulaukusius vos 20 – 25 metų amžiaus. Daugelis insultą patyrusių žmonių liekamuosius reiškinius jaučia visą gyvenimą. Būtent dėl to labai svarbu mokėti greitai atpažinti insulto siunčiamus simptomus ir tinkamai į tai reaguoti.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras (MDGC) nuo šiol savo pacientams suteiks galimybę greičiau ir pigiau atlikti inovatyvų neinvazinį prostatos vėžio biožymenų tyrimą, kuris leis ne tik tiksliau nustatyti prostatos vėžio riziką ir agresyvumą, bet ir kai kuriais atvejais išvengti papildomų sudėtingų ir skausmingų tyrimų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras bei vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad šalyje siaučiant peršalimui ir prasidedant gripui, verta atsisakyti rankos paspaudimo ar pakštelėjimo į žandą. Minint pasaulinę rankų plovimo dieną sveikatos specialistai primena, kad tinkamai, dažnai ir laiku plaunant rankas galima išvengti daugelio ligų.

„Depresija suserga apie 10-15 proc. visų pagimdžiusiųjų, o dar apie 20-30 proc. moterų nesikreipia pagalbos, nors nuolat jaučiasi blogai ir gyvena kančioje“, – pristatant socialinę iniciatyvą „Mama mums rūpi“ teigė Depresijos gydymo centro psichologė Jurgita Stasiukynienė.

Prasidėjus spalio mėnesiui, daugelis lietuvių vis dar daug laiko praleidžia kieme ir gamtoje. Tačiau ten tykančios erkės gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tarp kurių gali būti ir klastinga Laimo liga.  Apie tai, kas yra Laimo liga, kaip ją tinkamai atpažinti ir gydyti, naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė.

Apie nemalonią, dažnai net gėdinga vadinamą ligą – hemorojų, nenoriai kalbamasi net su šeimos gydytoju, tačiau pasirodo, ši problema pasitaiko gana dažnai. Apskaičiuota, kad tai viena dažniausių proktologinių ligų Vakarų šalyse, kuria serga 36 proc. žmonių., o maždaug 50 proc. žmonių tam tikrtu savo gyvenimo laikotarpiu patiria hemorojaus simptomus.

Geltoni bananai, raudoni pomidorai, žalios spalvos obuoliai ar tamsiai violetinės vynuogės – vaisių ir daržovių spalvų gamos tiesiog užburia. Kodėl gamta suteikė tokias spalvas ir ką jos reiškia? Ar vienas daržoves naudingiau valgyti negu kitas? Jei taip – tai kada. Apžvelkime pagrindines savybes, kurias suteikia vienokia ar kitokia vaisiaus ar daržovės spalva.

Melanoma yra agresyviausias ir pavojingiausias odos vėžio tipas. Ligos pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio melas (kilmininkas melanos), reiškiančio juodas, tamsus. Tai labai greitai augantis ir plintantis piktybinis navikas. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, melanoma nėra labai paplitusi. Mūsų šalyje melanoma jau keletą metų sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Melanoma dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, moterys beveik du kartus dažniau nei vyrai.

Rugsėjo 15-ąją minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Remiantis statistikos duomenimis, prostatos vėžys – dažniausia vyrų piktybinė liga Lietuvoje, kasmet diagnozuojama apie 2 tūkst. vyrų ir nusinešanti per 500 gyvybių. Tačiau, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos urologės Jonės Verikaitės, šie skaičiai galėtų būti mažesni, jei šalies vyrai reguliariai ir laiku pasitikrintų.

Krūties vėžys – Lietuvoje labiausiai paplitusi moterų vėžinė liga. Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug kas devinta moteris. Dažniausiai krūties vėžys užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, bet kartais susargdina ir jaunesnes. Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, tačiau retai ir sudaro mažiau negu 1 proc. visų krūties vėžio atvejų Krūtis sudaryta daugiausia iš riebalinio audinio.

Rugsėjo 4-oji yra Pasaulinė seksualinės sveikatos diena. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, seksualinė sveikata yra labai svarbi bendrai asmenų, porų ir šeimų sveikatai ir gerovei bei bendruomenių ir šalių socialinei ir ekonominei plėtrai.

Lietuvoje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Kaip atpažinti šią infekciją ir kokiomis priemonėmis su ja kovoti, antradienį atskleidė Lietuvos medikai, susirinkę į diskusiją Vilniuje.

Polineuropatija – tai dauginis periferinių nervų pažeidimas, dažniausiai pasireiškiantis galūnių dilgčiojimu, tirpimu ir kitais, kiek retesniais simptomais. Išgirdus, kad įtariama šį diagnozė, daugelį apima nerimas ir kyla daugybė klausimų. Kas tai per liga, kas ją sukelia, kaip gyventi, kai ji diagnozuojama? Visuomenė plačiau žino apie diabetinę polineuropatiją, taip pat apie nervų pažeidimus, kuriuos sukelia ilgalaikis alkoholio vartojimas.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis viešai prisipažino, kad serga kraujo vėžiu. Jis ne pirmasis žinomas vyras, kuris apie tai prakalbo viešai. Su kraujo vėžiu gyvenime akistatą patyrė ir dainininkas Stanislovas Stavickis-Stano, buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Deja, bet aktoriui Daliui Mertinui prieš keletą metų šios ligos įveikti nepavyko.  Limfoma arba limfmazgių vėžys – tai dažniausia kraujo vėžio rūšiai priskiriama vėžio forma. Apie 90 proc. ligos atvejų išgydoma.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis viešai pripažino, kad jam diagnozuota limfoma. Premjero teigimu, jis jaučiasi puikiai. Tačiau, kas tai per liga ir kaip ji pasireiškia? Limfoma arba limfmazgių vėžys – tai dažniausia kraujo vėžio rūšiai priskiriama vėžio forma. Apie 90 proc. ligos atvejų išgydoma. Limfoma pirmiausiai pažeidžia limfmazgius, tačiau vėliau gali išplisti į kitus organus. Limfomos skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas.

Yena Lau (32) pirmą kartą šia liga užsikrėtė prieš dvejus metus, stovyklaudama prie Loch Lomondo ežero Škotijoje, rašoma dailystar.co.uk. Žiaurus likimo pokštas lėmė, kad antrą kartą užkratą nešiojanti erkė jai įkando šiais metais, birželio mėnesį Kretoje, kur ji važiavo atsigauti po sunkios ligos. Visažiste dirbanti moteris sako, kad jos jėgos jau senka – sunki liga pasiglemžė visą jos gyvenimą.

Mergina teigia, kad jos smegenų auglys nebuvo aptiktas iškart, nes gydytojas jos peršalimus, galvos skausmus ir apetito nebuvimą priskyrė nėštumo simptomams. Per keturis mėnesius Deeanna Carrera (26) iš Kalifornijos numetė 15 kilogramų ir kentė dienų dienas nesiliaujančius galvos skausmus, ūžimą ausyse, o galiausiai prarado sugebėjimą aiškiai kalbėti. Jos nelaimei, šie simptomai vis buvo „nurašomi“, ir gydytojai ją kritikavo už nemandagumą, kadangi mergina su tuo nesutiko.

Gimdos kaklelio vėžys yra vienas dažniausių ir pavojingiausių vėžinių susirgimų, nes pirmieji jo simptomai yra nežymūs arba nejuntami. Moterims labai svarbu suvokti gimdos kaklelio vėžio rizikos faktorius, mokėti atpažinti pasirodžiusius simptomus, o svarbiausia – jų nelaukti ir reguliariai tikrintis. Gimdos kaklelio vėžio priežastys Gimdos kaklelio vėžys atsiranda, kuomet pakinta gimdos kaklelio ląstelės – iš pradžių nustatomi ikivėžiniai pakitimai, kurie palaipsniui tampa vėžiniais.

Šiltasis metų laikotarpis, be abejonės, teikia daug džiaugsmo ir malonumo, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitos, kartais nepastebimos, šiltojo sezono pusės – gamtoje tykančių erkių.

Mūsų organizmas siunčia mums signalus apie sunkumus ir ligas, apie kurias dažnai nė nenumanome. Liežuvis – ne išimtis. Iš liežuvio galima nemažai pasakyti apie bendrą žmogaus sveikatos būklę, rašoma brightside.me. Raudona braškių spalva Tai gali reikšti, kad negaunate pakankamai vitaminų. Jei liežuvis yra blizgus ir raudonos braškių spalvos, tai reiškia, kad jums trūksta geležies arba vitamino B12. Nieko nedarant, liežuvis pasidarys lygesnis ir galiausiai nusilps skonio receptoriai.

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per šešis šių metų mėnesius užregistruota dviem trečdaliais (78 proc.) daugiau susirgimų echinokokoze, nei pernai per tą patį laikotarpį – atitinkamai: 44 ir 25 echinokokozės atvejai. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, echinokokozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Kaspinuočiai gyvena gyvūnų žarnyne, prisitvirtinę prie žarnos gleivinės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai. Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais.

Organizmas tam tikro susirgimo ženklus gali rodyti dar ilgai prieš prasidedant vidiniams simptomams, rašoma thesun.co.uk. Oda gali pasidaryti problematiška, blanki, kitokios spalvos. Gali susilpnėti plaukai. Tačiau nagai yra ta kūno dalis, į kurią daugelis neatkreipia dėmesio ir tiesiog padengia nagų laku.

Politikė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė šiuo metu kovoja su itin klastinga liga, virusiniu meningitu. Tai feisbuko tinkle pranešė jos vyras neformalaus judėjimo „SuperTėvai“ įkūrėjas Simonas Urbonas. Politikės vyras Simonas Urbonas apie savo žmonos Ievos būklę pranešė feisbuko paskyroje, išliedamas savo jausmus: „Visada galvojau, kad liga mus pasitinka su sloga, gerklės perštėjimu ar temperatūra. Esu girdėjęs apie keistas ligas, bet kol tai nepaliečia pačio tavęs, jos ir lieka tik kažkur girdėtos.

Naujame tyrime mokslininkams iš feisbuko profilių pavyko nustatyti 21 sveikatos būklę – nuo nėštumo iki odos ligų, rašoma edition.cnn.com. Feisbuko profilio įrašai „labai efektyviai leidžia numatyti diabetą ir psichinės sveikatos ligas – nerimą, depresiją ir psichozę“, rašoma tyrime. Tyrimas buvo paskelbtas birželio 19 dieną žurnale „PLOS One“, recenzuojamame atviros prieigos moksliniame žurnale, kuris leidžiamas nuo 2006 metų.

Krūties vėžys – tai dažniausias invazinis vėžys moterų tarpe ir antroji pagal dažnumą moterų mirties priežastis po plaučių vėžio. Tikrinimo ir gydymo naujovės nuo 1989 metų labai ženkliai pagerino išgyvenamumo rodiklius. JAV yra 3,1 milijono krūties vėžį išgyvenusių žmonių. Moters tikimybė mirti nuo krūties vėžio yra maždaug 1 iš 37, arba 2,7 procento. 2017 metais buvo diagnozuota maždaug 252 710 naujų krūties vėžio atvejų, o mirti nuo šios ligos gresia 40 610 moterų.

Jei norite daugiau sužinoti apie savo sveikatą, vertėtų atkreipti dėmesį į savo kaklą.Tamsūs žiedai aplink kaklą gali reikšti, kad sergate diabetu arba policistiniu kiaušidžių sindromu, rašoma dailystar.co.uk. Tačiau kai kuriais neįprastais atvejais tai taip pat gali reikšti vėžį. Taigi, ką šis dažnas požymis iš tiesų reiškia? Techninis tamsių odos dėmių pavadinimas yra juodoji akantozė. Anot Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos, tai gali pasireikšti dėl keleto priežasčių.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir pagal mirčių nuo onkologinių ligų skaičių. Ir nors išgyvenamumo rodikliai šalyje pamažu gerėja, Europos kontekste ir toliau, deja, išlieka vieni mažiausių. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pastebi, kad tam įtakos turi ir pačios ligos pobūdis: tai tyli, tačiau klastinga liga, o laiku nepasitikrinus pasekmės gali būti labai sunkios.

Infarktą patyręs etiketo specialistas ir laidų vedėjas Giedrius Drukteinis paleistas iš Santaros klinikų ir šiuo metu jaučiasi kur kas geriau. Pirmadienio vakarą naujienų portalo tv3.lt paklaustas, kaip jaučiasi, jis patikino, kad jau yra išleistas iš ligoninės. Vis tik tai dar nėra gydymo pabaiga. Dabar etiketo specialisto Druskininkuose laukia beveik tris savaites truksianti reabilitacija. „Labai didelės pagyros mūsų sveikatos apsaugos sistemai, profesionaliai ir rūpestingai.

Vokietijoje pradėję kurti savo gyvenimą, Margarita ir Artūras Vinslovai net nebūtų pagalvoję, kad paprasti vaiko negalavimai išduos sunkią jo ligą. Per Šv. Velykas, apsilankę Lietuvoje, šeima sužinojo, jog jų vienintelis aštuonmetis sūnus Oskaras serga smegenų vėžiu. Nors medikai vaikui davė vos kelis mėnesius, šeima iki šiol nenuleidžia rankų ir tiki, jog jų sūnus gali pasveikti. Margarita (31) ir Artūras (31) Vinslovai susipažino dar studijų laikais.

Antradienį šalį apskriejo nerami žinia: į medikų rankas pateko etiketo ekspertas Giedrius Drukteinis. Vyras netikėtai susmuko Vilniaus centre. Šią informaciją tv3.lt patvirtino Bendrosios pagalbos centro atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė. Nelaimė įvyko prie Žvėryno tilto sankryžos. „Greitoji pagalba buvo kviečiama 14 valandų 27 minutės. Iškvietimai gauti net keli iš praeivių arba vairuotojų. Kaip aiškėja, vyrui pasidarė bloga prie vairo, vairuojant automobilį.

Gyvename chaotiškame ir nuolat besikeičiančiame pasaulyje – ryte skubame nuvežti vaikus į darželį arba mokyklą, 8 valandas praleidžiame darbe, grįžtame namo. O kur dar namų ruošos darbai, laiko praleidimas su šeima... gyvendamos šiame uždarame rate, pamirštame savo poreikius. Galime net nepastebėti mūsų kūno siunčiamų SOS signalų. Apie savo lytinę sveikatą turi susimąstyti kiekviena moteris – numodamos ranka į simptomus galime negrįžtamai pakenkti savo sveikatai ar net gyvybei.

Penktadienį Lietuvą sukrėtė žinia dėl netikėtos humoristo Vytauto Šerėno mirties. Vyras mirė po kroso – jam sustojo širdis. Statistikos duomenimis daugiau nei pusė mirties priežasčių Lietuvoje susijusios su širdies ligomis. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Pranas Šerpytis pasidalino patarimais, kaip atpažinti ir išvengti šios netikėtos ligos. „Visų pirma norėčiau pasakyti, kad man labai gaila ir aš apgailestauju dėl Šerėno mirties. Tai buvo didis žmogus.

Parkinsono liga gresia vienam žmogui iš penkių, bet ar žinome, į kokius svarbiausius jos simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Parkinsono liga – tai laipsniškai stiprėjantis smegenų sutrikimas, kuris paveikia judėjimą ir protinius sugebėjimus, rašoma dailystar.co.uk. Ją sukelia substantia nigra vadinamoje smegenų dalyje esančių nervų ląstelių mažėjimas. Ši smegenų dalis yra atsakinga už kūno judesių valdymą ir koordinavimą.

Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Tačiau, laiku diagnozavus, krūties vėžį galima išgydyti. Kalbiname Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoją mamologę, akušerę-ginekologę Juliją Vitko. „Statistika labai iškalbinga. Jei gydome pirmos stadijos krūties vėžį, yra 95 proc. tikimybė, kad pacientė išgyvens, antros stadijos – 85 proc. Kuo vėžys labiau pažengęs, tuo ši tikimybė mažėja. Jeigu krūties vėžys išsivysto iki trečios stadijos, belieka 50 proc.

Vos tik išgirdus knarkimą, daugelis žmonių staigiai stveriasi pagalvės ir visais įmanomais būdais stengiasi ignoruoti šalia miegančiojo skleidžiamus garsus. Tačiau būtent knarkimas gali išduoti itin klastingas vidaus ligas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Ernesta Morozaitė tv3.lt portalui pasakoja, kad knarkimą įtakoti gali ne vienas veiksnys.

Paraudę skruostai daugeliui atrodo menka bėda. Dauguma numoja ranka ir galvoja, kad tai praeis savaime, tačiau yra atvejų, kai susirūpinti savimi reikia, o kartais be medikų net neapsieisite.

Pūslelinę sukeliantį virusą nešioja maždaug du trečdaliai visų pasaulio gyventojų. Deja, virusui vieną kartą patekus į kūną, jis niekada nebedingsta ir gyvena nervų ląstelėse. Gerai bent tiek, kad daugelis žmonių nejaučia jokių viruso simptomų. Tačiau tie, kuriems nepasiseka, žino, kokia skausminga ir nemaloni gali būti pūslelinė. „Bright Side“ surinko informaciją apie kai kuriuos natūralius produktus, kuriuos naudoti paprasta ir kurie veikia puikiai.