simptomai

Šiltuoju metų laiku didesnė tikimybė užsikrėsti per maistą plintančiomis bakterinės kilmės žarnyno ligomis, kadangi susidaro palankios sąlygos bakterijoms veistis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, ką kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti apie maisto laikymą ir ruošimą vasarą, kad išvengtume sveikatos sutrikimų.

Vos 24-erių Poppy Stewart-Brown iš Vakarų Sussexo, Cuckfield miesto nenujautė, kad vienas laimingiausių jos gyvenimo periodų staiga pavirs vienu tragiškiausių. Ilgą laiką kentusi galvos skausmą ir protarpiais iš nosies pasipilantį kraują, 34-ą nėštumo savaitę jauna moteris išgirdo gniuždančią naujieną – jai diagnozuota reta vėžio forma (Ewing sarcoma – eng.

Prasidėjus vasaros karščiams tenka prisiminti ir ne tokius malonius kūno pojūčius kaip gausus prakaitavimas, kojų tinimas. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Reumatologijos centro gydytojos reumatologės Kristinos Cirulienės teigimu, į batus netelpančios kojos gali būti ir reumatinės ligos požymis, tad jį pastebėjus svarbu nenumoti ranka.  Dažnas žmogus patinusias kojas pastebi atšilus orams, ilgiau pavaikščiojęs, dirbantis sėdimą ar stovimą darbą, turintis viršsvorį.

Atnaujintame koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) atvejo apibrėžime greta ankstesnių klinikinių simptomų – karščiavimo, kosulio ir apsunkinto kvėpavimo – įtraukti papildomi simptomai, tai staigus uoslės ar skonio praradimas ar susilpnėjimas. Mažiau specifiški simptomai – galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas.

Vėžio diagnozės nustatymas ir gydymas yra skaudus iššūkis, tačiau baisiausia, kad šia liga sergantys žmonės dažnai ilgą laiką net nežino, kad serga. Kai kuriems pacientams pradinėse stadijose simptomų iš viso nebūna, o kiti patiria įspėjamuosius vėžio požymius, kurie yra tokie netikėti, kad žmogus juos dažnai priskiria kitiems sveikatos sutrikimams. Portalas womansday.com pateikia 17 labai netikėtų vėžio simptomų. Jei jaučiate bent kelis iš jų, turėtumėte nedelsiant pasitikrinti savo sveikatą.

Esant dabartinėms gydymo galimybėms, vis daugiau sunkia astma sergančių žmonių jaučiasi taip, lyg būtų visiškai sveiki. Pacientai dažnai net klausia gydytojų, gal įvyko stebuklas ir jie iš tiesų pasveiko. Svarbu nepamiršti, kad astma yra neišgydoma liga, todėl ilgalaikio gydymo nutraukti negalima, tačiau kokybiškai gyventi – įmanoma. Gydytoja pulmonologė dr. Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė papasakojo, kaip jaučiasi pacientai, kuriems pavyko suvaldyti varginančius astmos simptomus.

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasirodyti praėjus apytiksliai 2-4 savaitėms po vaisingomis dienomis įvykusio nesaugaus lytinio akto, tai yra apie 4-6 nėštumo savaitę. Atkreipkite dėmesį, kad nėštumo savaitės pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo nesaugaus sekso ar pastojimo momento. Būdingiausi nėštumo požymiai Vėluojančios mėnesinės. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.

Vis labiau nerimą kelia daugėjantis koronavirusu užsikrėtusiųjų medikų skaičius. Juolab dabar, kai gydymo įstaigos pradėjo teikti planines paslaugas ir nusidriekė ilgos žmonių eilės. Ir kaip dirba medikai dabar, kai ministras Aurelijus Veryga rekomenduoja skirtingose darbovietėse jiems dirbti ciklais? Apie tai TV3 studijoje kalbame su medikų sąjūdžio vadove Živile Gudlevičiene. Vis labiau nerimą kelia užsikrėtę medikai.

Tam tikri menopauzės simptomai pasireiškia daugeliui moterų. Tačiau jų stiprumas ir trukmė kiekvienai gali būti skirtingi. Perimenopauze vadinami simptomai paprastai prasideda keletui mėnesių ar metų likus iki mėnesinių pabaigos, ir po jos gali tęstis dar kurį laiką. Vidutiniškai jie užtrunka maždaug ketverius metus apie paskutines mėnesines. Tačiau 1 iš 10 moterų šiuos simptomus jaučia net iki 12 metų laikotarpį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), gegužės 19-ąją minėdamas Pasaulinę hepatito C dieną, primena apie šią apgaulingą, dažnai atsitiktinai diagnozuojamą infekciją. Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Daugumai pacientų išsivysto lėtinis kepenų uždegimas, kuris gali būti besimptomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad ši savaitė Lietuvoje yra paskutinė šio gripo sezono, prasidėjusio praėjusių metų spalį, savaitė. Lietuvoje praėjusią savaitę sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Gegužės 4–10 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 7,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 8,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Žarnyno kirmėlės arba parazitai – nesudėtingi organizmai, mintantys žmogaus kūnu. Daugelis mūsų moka atskirti dažniausius jų tipus, pavyzdžiui, kaspinuočius ir nematodus, bet kai kurios kitos jų rūšys nėra tokios žinomos. Žarnyno kirmėlės organizme gali sukelti įvairių simptomų, o kai kurie jų primena kitų virškinimo sistemos sutrikimų požymius. Greita ir tiksli diagnozė yra labai svarbi norint išvengti komplikacijų.

Vaizdai, kai poliklinikose nutįsdavo eilės, o laukiamajame stoviniuoja dešimtys žmonių, buvo tik prieš karantiną. Dabar susirgus net šeimos gydytojui pirmiau prašoma tik skambinti. Tačiau ką daryti, jei susirgote ir konsultacija jums yra būtina? Sumanūs medikai rado išeitį ir susibūrė į projektą „MEDo“ – pacientus nemokamai konsultuoja internetu ir stengiasi padėti visais negalavimų klausimais.

Kasmet vis daugiau Lietuvos vyrų kreipiasi į gydytojus dėl prostatos sutrikimų. Vieni, spaudžiami bėdos, ateina savanoriškai, kiti – verčiami artimųjų ar draugų. Iš jų apie 3 tūkstančiams kasmet diagnozuojamas prostatos (priešinės liaukos) vėžys. Ši liga vis jaunėja. Tačiau didžiausias pavojus tyko tų stipriosios lyties atstovų, kurie neišdrįsta ar vengia apsilankyti pas specialistą.

Artėja vasara, bet namuose leidžiame daugiau laiko, nei įprasta, todėl daugeliui gali trūkti vitamino D. Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba rekomenduoja apsvarstyti galimybę per dieną suvartoti 10 mikrogramų vitamino D, jei didžiąją dalį laiko praleidžiate namuose. Vitaminas D yra labai svarbus, jis daro poveikį visam organizmui. Jei jo negaunate pakankamai, gali pasireikšti vitamino D trūkumas, kuris sukelia raumenų silpnumą, nuovargį ir net psichinės sveikatos problemas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas antradienį socialinio tinklo paskyroje atkreipė dėmesį į nustatytus naujus koronaviruso simptomus – dėmes ant pirštų ir bėrimus. „Prieš kelias savaites buvo pranešta, kad savotiškas kvapo ir skonio praradimas yra ankstyvas COVID-19 simptomas. Paaiškėjo nauji šios ligos simptomai – odos bėrimai.

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį.  „Ilgalaikis priverstinis karantinas,  ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

JAV federaliniai ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) papildė koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos COVID-19 ligos simptomų sąrašą. Aksčiau skelbti šios ligos simptomai – karščiavimas, kosulys ir dusulys – papildyti šaltkrėčiu, drebulio lydimu šaltkrėčiu, raumenų skausmais, galvos skausmais, gerklės skausmais, taip pat kvapo ar skonio pojūčių sumažėjimu. Skelbiama, jog visi šie požymiai gali atsirasti per 2-14 dienų po užsikrėtimo naujuoju koronavirusu.

Pažymint Pasaulinę maliarijos dieną (balandžio 25 d.), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad šiemet, per pirmąjį metų ketvirtį, registruoti 2 maliarijos atvejai, abu – įvežtiniai. Per pastarąjį dešimtmetį (2010–2019 m.) Lietuvoje registruoti 55 maliarijos atvejai, trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė.

Kol visų akys nukreiptos į pasaulyje siaučiančią koronaviruso pandemiją, gydytojai ragina nepamiršti ir kitų ligų – keli uždelsti mėnesiai onkologiniams pacientams gali būti labai reikšmingi. Todėl net šiuo laikotarpiu pajutus reikšmingų simptomų būtina kreiptis į specialistus. „Pasitikėkite gydytojais! Nelabai ir turite kitą pasirinkimą.

Nors nuolat pabrėžiama, kad koronavirusu rizikingiausia susirgti vyresnio amžiaus asmenims, specialistai įspėja, kad jis neaplenkia ir jaunų asmenų. Negana to, jiems jis gali būti tiek pat pavojingas, ypač jei sergama lėtinėmis ligomis. Profesorius Alvydas Laiškonis portalui tv3.lt plačiau papasakojo, kodėl šis virusas laikomas tokiu agresyviu.

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžys yra vienas dažniausių galvos ir kaklo srities onkologinių susirgimų. Europoje burnos vėžys sudaro 1–5 proc. visų vėžio atvejų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje – per 40 proc., Azijos šalyse, kur tabako rūkymas, uostymas, kramtymas, ypač betelių (kramtomųjų mišinių, turinčių narkotinių savybių), yra neatsiejama šių šalių kultūros dalis, susirgimų skaičius dar didesnis.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Kovo mėnesio pradžioje koronavirus apsikrėtusi žinoma kino ir televizijos prodiuserė Justina Ragauskaitė neseniai buvo išleista gydytis namo, tačiau moteris pranešė, kad liga vėl atsinaujino. Justina žinia pasidalijo socialiniuose tinkluose.

Kol daugelis lietuvių nerimauja dėl savo sveikatos, drąsesni susirgusieji apie galimus simptomus prabyla viešai. Taip nusprendė padaryti ir lietuvaitis Egidijus. Vyras prieš kurį laiką susirgo koronavirusu ir savo išgyvenimais pasidalijo internetinėje paskyroje. Lietuvaičiui Egidijui ir jo žmonai prieš kurį laiką buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas. Pasak jo, vyras jį išsireikalavo dėl to, nes turėjo kontaktą su kitais devyniais šiuo virusu užsikrėtusiais asmenimis.

51-erių metų vilnietė Jelena jau dvejus metus kovoja su plaučių vėžiu – viena klastingiausių jo formų, kuri kasmet nustatoma daugiau nei tūkstančiui Lietuvos gyventojų. Moteris pasakoja, kad pastebėti gresiantį mirtiną pavojų gali būti iššūkis: iš pradžių galvojusi, kad serga paprastu peršalimu, tik po daugybės tyrimų Jelena išgirdo niūrią diagnozę – III-ios stadijos plaučių vėžys.

Krūties vėžys – Lietuvoje labiausiai paplitusi moterų vėžinė liga. Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug kas devinta moteris. Dažniausiai krūties vėžys užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, bet kartais susargdina ir jaunesnes.

Insultas – viena dažniausių mirtingumo priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje. Dažniausiai pasitaikantys išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai sudaro apie 87 proc. visų insulto atvejų. Tiesioginė išeminio insulto priežastis gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas. Susidaręs kraujo krešulys užkemša į smegenis einančią arteriją, smegenų ląstelėms ima trūkti deguonies, maistinių medžiagų ir smegenys palaipsniui liaujasi funkcionavusios. Toks insultas vadinamas išeminiu insultu.

Koronavirusas, dar vadinamas COVID–19 – tai nauja mirtina liga, pažeidžianti plaučius ir kvėpavimo takus. Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba nurodo, kad pagrindiniai jos simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, norint identifikuoti šią infekciją – tai karščiavimas ir sausas kosulys, rašoma dailystar.co.uk. Keletas geriausių Jungtinės Karalystės otolaringologų teigia pastebėję naujo užsikrėtusiųjų koronavirusu simptomą.

Žmonės taip pat raginami vengti nebūtinų kontaktų bei kelionių, mirtinam koronavirusui ir toliau plintant visoje šalyje. Didžiausia grėsmė – nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms, o taip pat sergantiems astma. Laikydamasis valdžios socialinės izoliacijos rekomendacijų Anglijos vyriausiojo medicinos tarnautojo pavaduotojas Jonathanas Van–Tamas rizikos grupėms priskiriamus žmones ragina saviizoliuotis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad „veikiausiai“ greitai jis išsitirs dėl naujojo koronaviruso, nors pabrėžė, kad jam nepasireiškia jokie simptomai.

Lietuvoje jau patvirtini šeši koronaviruso atvejai. Tuo metu kai šalyje jaučiama baimė dėl gyvybes nusinešančio viruso, specialistai vis daugiau kalba apie tai, kad reikia didinti tyrimų skaičių. Vilnietį Ąžuolą taip pat papiktino koronaviruso tyrimų tvarka sostinėje. Mat nors vaikinas ir nesilankė užsienio šalyse, jį pradėjo varginti aukšta temperatūra ir kosulys. Internete vaikinas pasakojo, kad ištirti, ar jis neserga koronavirusu, specialistai taip ir neskubėjo.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet yra užfiksuojama apie 300 naujų burnos vėžio atvejų, o daugiausiai – jau paskutinėje stadijoje, kai tikimybė išgyti – yra ypač maža. Todėl sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kodėl svarbu atpažinti ir neignoruoti pirmųjų simptomų. „Baltos ar raudonos opelės ant liežuvio, dantų, lūpų ar žandų gleivinės, sukietėjęs audinių gumbelis ar audinių tinimas – patys dažniausi pirmieji burnos vėžio simptomai.

Nemalonus burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, tam tikru gyvenimo laikotarpiu pasitaiko visiems, rašoma dailystar.co.uk. Dažnai dėl šios problemos jaudintis neverta, bet kai kuriais atvejais halitozė gali įspėti apie dantenų ligas, diabetą ar inkstų veiklos sutrikimus. Gyd. Reeda Wadia iš Londono neseniai pasakojo apie šią problemą. „Daily Mail“ ji sakė: „Dvi dažniausios halitozės priežastys yra liežuvio apnašos ir dantenų ligos.

Lietuvoje stemplės vėžys kasmet nustatomas apie 200 gyventojų. Šis vėžys sudaro maždaug 3 proc. visų piktybinių navikų. Vyrai stemplės vėžiu serga dažniau nei moterys. Kaip ir daugelis vėžių, stemplės vėžys labiau pažeidžia vyresnius žmones. Dažniausiai stemplės vėžiu suserga vyresni nei 55 metų žmonės, nors kartais liga užklumpa ir jaunesnius. Ligoniai, kuriems vėžys nustatomas pradinėse stadijose, turi daugiau galimybių pagyti.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.

JAV pradės tirti dėl naujojo koronaviruso žmones, kuriems vietos medikai nustatys gripo simptomų, penktadienį pranešė viena aukšto rango pareigūnė. „CDC (JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai) pradėjo dirbti su penkiomis visuomenės sveikatos laboratorijomis JAV, siekdami išnaudoti jų galimybes vykdyti gripo stebėjimą bendruomenėje, kad galėtume pradėti tirti žmones su gripo simptomais dėl naujojo koronaviruso“, – sakė CDC kvėpavimo takų ligų padalinio vadovė Nancy Messonnier (Nensi Mesonjė)...

Neretai daug kas dar galvoja, jog hemorojus – vyrų liga, ir klysta. Nemalonų sutrikimą, kuomet išangės kraujagyslinių audiniai išveši ir išsiplečia, dėl ko pradeda niežtėti, skaudėti išangę, ar net kraujuojama, gali sukelti daugelis veiksnių, tokių kaip: nėštumas, sėslus gyvenimo būdas, netinkama mityba ar stresas. Šia liga gali susirgti bet kas, nepriklausomai nuo lyties.

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės Mongolijoje yra padidintas pavojaus lygis, todėl visos šalies švietimo ir ugdymo įstaigos yra uždarytos. Lietuvos pašto pirmadienį išplatintame pranešime skelbiama, kad dėl susidariusios padėties gali būti trikdžių ir pašto logistikos procesuose. „Informuojame, kad dėl koronaviruso plitimo grėsmės Mongolijoje padidintas pavojaus lygis, todėl visos šalies švietimo ir ugdymo įstaigos nuo sausio 27 d. iki kovo 2 d. yra uždarytos.

Daugelis žmonių reguliariai patiria miego trūkumą. Kartais dėl artėjančios darbų užbaigimo datos, kartais – dėl vakarėlių, o kartais tiesiog nepavyksta užmigti dėl mintis apsėdusių rūpesčių. Upsalos universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir pastebėjo, kad miego trūkumas didina tau baltymų koncentraciją kraujyje. Tau – žinomas Alzheimerio ligos indikatorius. Iš karto reikėtų paminėti, kad tai – labai preliminarūs duomenys. Mokslininkai juos turės tikslinti išsamesniais tyrimais.

Žarnyno vėžys – viena iš labiausiai paplitusių vėžinių ligų. Vėžio registro duomenimis žarnyno vėžys kiekvienais metais nustatomas daugiau negu 1600 Lietuvos gyventojų. Sergančiųjų skaičius kasmet didėja 3–6 procentais, kitaip tariant, žarnyno vėžys kasmet papildomai diagnozuojamas dar apie 50 žmonių. Žarnyno vėžys yra bendras terminas, kuriuo dažniausiai apibūdinamas storosios žarnos sienelėje pradėjęs augti piktybinis navikas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 2736 skarlatinos atvejai ir tai yra 2,3 karto daugiau nei 2018 m. (1205 atv.). Sergamumo skarlatina dinamika Lietuvoje yra svyruojanti. Devynių metų laikotarpyje (2010–2018 m.) sergamumo rodikliai kito nuo 23,6 atv./100 tūkst. gyv. 2010 m. iki 99,2 atv./100 tūkst. gyv. 2014 m. 2019 metais sergamumo rodiklis siekė 97,9 atv./100 tūkst. gyv.Sergamumo skarlatina pakilimas stebimas ir kitose šalyse.

Ūminės žarnyno infekcijos iki šiol yra vienos nemaloniausių. Mat vos suserga vaikai, netrukus šios infekcijos pakerta ir jų tėvus. Kokiais simptomais dažniausiai pasireiškia ūminės žarnyno infekcijos, ar galima jas gydyti natūraliais būdais ir kokių priemonių imtis, siekiant užkirsti joms kelią? Šiandien apie tai ir dar daugiau naujienų portalo tv3.lt studijoje kalbamės kartu su NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičiene.

Pakilusią temperatūrą, skaudančią gerklę ir varvančią nosį bendrai vadiname tiesiog peršalimo ligomis. Įprastai vadinamosios peršalimo ligos ilsintis ir gydantis simptominiais vaistais praeina per keletą dienų, tačiau joms būdingi simptomai gali būti ir kur kas pavojingesnės ligos – gripo pranašas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė sako, kad gripas tuo ir klastingas, jog simptomais yra panašus į peršalimą, tačiau jo pasekmės gali būti negailestingos.

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivysto perkopus 55 metų amžių. Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Dažniausiai inkstų vėžiu suserga vyresni nei 60 metų žmonės, nors kartais ši liga pakenkia ir jaunesniems. Būdingas ankstyvo vėžio simptomas – šlapimas su krauju. Jeigu inkstų vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jį galima pagydyti. Ir apskritai, kuo daugiau vėžys pažengęs (kuo didesnis ir labiau išplitęs), tuo mažiau šansų jį išgydyti. Tačiau gydymas dažnai gali pristabdyti vėžio augimą.

Tai – vienas dažniausių vėžio tipų moterims. Jungtinėje Karalystėje juo kasmet suserga daugiau nei 9 300 moterų, rašoma thesun.co.uk. Ekspertai įspėja, kad daugėja gimdos vėžio atvejų. „Eve Appeal‘ praneša, kad JK gimdos vėžio diagnozių skaičius per praėjusį dešimtmetį išaugo 19 procentų. Teigiama, kad tokį šuolį nulėmė tai, kad daugiau žmonių yra nutukę – perteklinės riebalų ląstelės yra vienas iš šios ligos rizikos faktorių.

Gimdos kaklelio vėžys prasideda apatinėje siaurojoje moters gimdos dalyje – gimdos kaklelyje. Gimdoje nėštumo metu vystosi vaisius. Gimdos kaklelis sujungia apatinę gimdos dalį su makštimi ir kartu su makštimi sudaro gimdymo kanalą. Gimdos kaklelio vėžys prasideda, kai normalios gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląstelės pakinta ir ima nekontroliuojamai daugintis. Susiformuoja ląstelių sankaupa, kuri vadinama naviku. Navikas gali būti piktybinis arba gerybinis.

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžys yra vienas dažniausių galvos ir kaklo srities onkologinių susirgimų. Europoje burnos vėžys sudaro 1–5 proc. visų vėžio atvejų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje – per 40 proc., Azijos šalyse, kur tabako rūkymas, uostymas, kramtymas, ypač betelių (kramtomųjų mišinių, turinčių narkotinių savybių), yra neatsiejama šių šalių kultūros dalis, susirgimų skaičius dar didesnis.