šildymo sezonas

Kol gyventojai su nerimu laukia šildymo sezono, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pasitikrinti, ar jiems nepriklauso kompensacija už šildymo išlaidas. Tuo metu Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad šiemet dėl kompensacijos kreipėsi 4 kartus daugiau žmonių. O šilumos tiekėjai įspėja, kad tūkstančiai gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną. Iš jų skolos gali būti išieškomos ir priverstinai, kaip numato teisės aktai.

Ateinantį šildymo sezoną šilumos gamintojams biokuro nepritrūks, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, biokuro Lietuvoje yra daugiau nei jo reikia.  „Mes keliame kuro saugumo klausimą, kad kuro nepritrūktų, nes dabar susidarė 15 mln. kietmetrių deficitas sankcionavus rusišką ir baltarusišką medieną, tai mums reikia, kad šilumininkams nepritrūktų. (...) Deficitą padengsime su kaupu“, – trečiadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Trys didieji šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – artimiausiu metu šildymo sezono pradėti neplanuoja, tačiau žada reaguoti į besikeičiančią oro temperatūrą. Kaip BNS trečiadienį nurodė uostamiesčio savivaldybė, pagal dabartinę prognozę šildymo sezono kol kas pradėti neplanuojama. Panašiai elgtis planuoja ir Kaunas bei Vilnius. Savo ruožtu sostinės savivaldybė pabrėžia, kad įprastai šildymo sezonas prasideda maždaug spalio viduryje.

Nuo metų pradžios tris kartus išaugus vilniečių prašymų skirti socialines išmokas ir kompensacijas skaičiui ilgėja jų nagrinėjimo laikas, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekvieną pirmadienį savo interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje gyventojams Savivaldybė skelbs informaciją apie konkrečiu laiku pateiktų prašymų nagrinėjimą. „Padidėjęs prašymų srautas lemia vėlavimą.

Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą. Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo. Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc.

Artėjant šaltajam sezonui gali išaugti būstų poreikis pabėgėliams iš Ukrainos, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime sakė M. Navickienė.

Šaltieji metų mėnesiai – ne už kalnų, todėl jau dabar metas pradėti galvoti apie kitą mėnesį prasidėsiantį šildymo sezoną. Šiemet šalies gyventojai nerimauja dėl būsimo šildymo išlaidų padidėjimo, susijusio su sparčia infliacija ir kitomis priežastimis. Kai energijos išteklių kainos nesustodamos kyla, svarbu ieškoti sprendimų, kaip kuo efektyviau naudotis šildymu itin neploninant piniginės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą.

Artėjant šildymo sezonui žmonės traukia į kietojo kuro aikšteles pildyti kuro atsargų. Ir ten patiria šoką – anglių, briketų kainos kyla nebe savaitėmis, o dienomis. Pardavėjai ragina nebelaukti, nes prieš pat šildymo sezoną kainos dar turėtų išaugti. Pavasarį anglių tona kainavo apie 300, rudenį tona gali atsieiti ir pusę tūkstančio eurų. Nuo pavasario anglys jau yra išbrangusios daugiau nei trečdaliu ir kaina dar kils, medžio briketai per kelis mėnesiu brango dvigubai.

Latvija turi pakankamai gamtinių dujų visam artėjančiam šildymo sezonui, visuomeninio  radijo eteryje antradienį sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, remdamasis Ekonomikos ministerijos ir dujų perdavimo ir saugojimo operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis. Jo žodžiais, prieš tris mėnesius manyta, jog dujų užteks iki metų pabaigos, o dabar Inčukalnio saugykla pildoma, ir atrodo, kad dujų užteks iki šildymo sezono pabaigos.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje energetikos specialistai ir politikai įspėjo, kad artėjantį šildymo sezoną gyventojams teks gerokai patuštinti pinigines. Dėl to raginama daugiau dėmesio skirti biokuro gamybai ir deginimui Lietuvoje. Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.

Lietuvos savivaldybėms ir jų šilumos tiekimo įmonėms leista neskelbiamų derybų pirkti skystąjį kurą, kad naujo šildymo sezono metu vartotojams šiluma kainuotų pigiau. Energetikos ministerijos pateiktam siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.  „Nutarimo tikslas yra šilumos tiekėjams sudaryti lankstesnes sąlygas 2022-2023 metų šildymo sezone organizuoti skysto kuro – mazuto ar dyzelino – pirkimus neskelbiamų derybų būdu su sąlyga, kad toks pirkimo būdas yra ekonomiškai naudingas.

Į Vilnių atvykusi energetikos eurokomisarė ragina ruoštis žiemai – dar vienam sudėtingam šildymo sezonui ir aukštoms kainoms. Ji ragina europiečius apsirūpinti dujomis ir rengtis blogiausiam scenarijui – jei Rusija iš viso nutrauks jų tiekimą. O Lietuvos vyriausybę skatina nepalikti gyventojams visos išlaidų naštos.

Pasibaigęs šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per dešimtmetį, o aukštos kainos išliks ir artimiausiu metu, sako energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas.  Pasak biržos Prekybos skyriaus vadovo Vaidoto Jonučio, pernai rudenį, šildymo sezono pradžioje, skelbta prognozė radikaliai pasikeitė – vietoj tikėtino 30 proc. brangimo vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc.  „Prognozavome, kad galėtų brangti 30 proc.

Istoriškai brangiausias šildymo sezonas eina į pabaigą. Vilnius jau skelbia, kurią dieną baigs šildyti daugiabučius, įkandin jungiasi ir Kaunas, kiti miestai kol kas dar stebi orų prognozes. O šilumininkai skaičiuoja, kiek šiųmetis šildymo sezonas buvo brangesnis nei pernykštis ir kokios šilumos kainos gyventojų dar laukia naują sezoną. Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad šiemet už šilumą mokėjo sukandę dantis ir baiminasi, kad rudenį bus dar prasčiau.

Vilniuje ir Kaune penktadienį pasibaigė rekordinių sumų už sąskaitas pareikalavęs šildymo sezonas. Radiatoriams dar nespėjus atvėsti, Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis rodo į tiksintį laikrodį ir sako, kad pasiruošti kitam šildymo sezonui laiko yra nedaug, todėl ir mažesnių sąskaitų tikėtis sunku. Pokalbis su Ž. Šilgaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Baigėsi šildymo sezonas, kuris nebuvo lengvas nei šilumos vartotojams, nei tiekėjams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad Lietuvos senjorai ir senjorės, lyginant su ES senjorais, vis dar gauna tik apie 30,7 proc. darbo užmokesčio siekiančias pensijas, todėl siūlo šią neteisybę Lietuvos senjorų atžvilgiu taisyti valstybei mokant taip vadinamą „13-ąją pensiją“, kurios dydis priklausytų nuo darbo stažo. Minimali 13-oji pensija būtų apie 215 eurų, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus valdantieji užsimojo perimti baigiamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę sostinės žinion. Jos savininkė, valstybinė „Ignitis“ grupė, tokią galimybę atmeta. Finansų ministrė taip pat tokio prašymo nesvarsto. O pigesnės šilumos laukiantiems gyventojams ekspertai gerų žinių neturi. Aukštos šilumos kainos išsilaikys ne tik pavasarį, bet gali tęstis ir kitą šildymo sezoną.

Aukštomis šildymo kainomis pasipiktinę ne tik dalis sostinės gyventojų, bet ir miesto politikai. Trečiadienį Vilniaus taryba priėmė rezoliuciją, kurioje raginama kuo greičiau užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas bei siūloma svarstyti galimybę ją perduoti savivaldybei.

Už lango įsivyraujant vis žvarbesniems orams, daugelis laukia šildymo sezono pradžios – tai tampa išsigelbėjimu. Tačiau neretai radiatoriams pradėjus pleškinti, išsausėja ne tik oras namuose, bet ir mūsų oda, kurios tinkamai neprižiūrint galime turėti daugybę bėdų.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradeda šildymo sezoną. Anot sostinės savivaldybės, nors pernai centralizuota šiluma pradėta tiekti savaite vėliau – spalio 15 dieną, šiemet vėsesnis ruduo privertė švietimo ir gydymo įstaigoms šildymą įjungti dar rugsėjo 20 dieną.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Šildymo sezonui prasidedant, sostinės savivaldybė prakalbo apie svarstymus uždrausti vilniečiams namus šildyti kūrenant anglimis ir durpių briketais. Jei toks draudimas būtų priimtas, nesilaikantiems naujos tvarkos grėstų ir baudos. Vilniečiai nerimauja: dalis sako, kad anglimis ir briketais apsirūpino iš anksto ir tikina, kad savivaldybė turėtų pasirūpinti kompensacijomis: „Taip, vėl įdėsim. O matot, kaip atidarai – rūksta.“ Vilnietė Zita savo namus šildosi ir kol kas krosnį kūrena malkomis.

Kaune nuo pirmadienio pradedamas šildymo sezonas, šeštadienį pranešė savivaldybė. Anot jos, sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą bei prognozes.  Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per penkias dienas. „Kaip ir pernai Kaunas pasiūlys mažiausią šilumos kainą tarp didžiųjų šalies miestų. Tai iš anksto paruoštų namų darbų rezultatas.

Rugsėjui atšalus labiau nei įprastai, gyventojai pradeda reikalauti šilumos namuose. Tačiau institucijos primena, kad šildymo sezono laukti nebūtina ir šildytis daugiabučius bendrijos gali pradėti savarankiškai. Visgi, kai kurie gyventojai, bandydami inicijuoti ankstesnę šildymo sezono pradžią, susidūrė su šiokiais tokiais biurokratiniais niuansais. „Šalta, bet, o biurokratija, tu nenugalima“ Vilnietė Rima (vardas pakeistas – aut. past.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad smarkiai brangstant šildymui kompensacijų prašančių žmonių šiemet bus daugiau nei praėjusį šildymo sezoną, tačiau mažiau negu prieš dvejus metus.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Lietuvą užklupus šalčiams skųstis pradėjo mokiniai. Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokiniai teigia, kad pamokose tenka sėdėti su striukėmis, mat kabinetuose rytais yra labai šalta. Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi skaitytojas, kuris skundėsi, jog Šakiuose esančioje „Žiburio“ gimnazijoje antros gimnazijos klasės mokiniai pamokų metu savanoriškai dėvi striukes. „Mokiniai savanoriškiai dėvi striukes, kad nebūtų šalta. Rytais klasėse būna plius minus 10–16 laipsnių", – rašoma atsiųstame laiške.

Didžiausias Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) baigė hidraulinius bandymus – bendrovė patikrino beveik 750 km po Vilniumi išsiraizgiusių vamzdynų stiprumą bei sandarumą, rašoma pranešime spaudai.  Šildymui turi būti tinkamai paruoštos ir namų vidaus šildymo sistemos, o tai yra pastatų administratorių atsakomybė.

Niūrios žinios centrinio šildymo vartotojams – brangsta ne tik elektra ir dujos, bet ir radiatorių šilumos kaina ateinančią žiemą gali išsipūsti net ketvirtadaliu. O tai per sezoną vidutiniam butui sename name sąskaitą išpūstų 80 eurų. Šilumos tiekėjų asociacija aiškina, kad šildymas brangsta dėl aukštų biokuro kainų ir jo stygiaus, nors medienos supirkėjai tikina, kad biokuras tiesiog pūva nesurinktas Lietuvos miškuose. Opozicija valdančiuosius kaltina neūkiškumu.

Vilniuje šildymo sezonas šiemet baigiamas rekordiškai vėlai – gegužės 5 d. Sezonas išsiskyrė dideliu šalčiu ir rekordiniais pagamintos šilumos kiekiais, tačiau vilniečiai mokėjo vieną mažiausių šildymo kainų Lietuvoje. „Nors šaltasis sezonas smarkiai užsitęsė, be to buvo išskirtinai šaltas ir suvartota daug šilumos, pati šilumos kaina vos viršijo 4 eurus už kilovatvalandę ir buvo žemiausia per visą dešimtmetį“, – pranešime spaudai cituojamas Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda šią savaitę žada nutraukti šildymo sezoną, Panevėžys ir Šiauliai atsisakyti šildymo dar neskubės.  „Taip, yra pasirašytas administracijos direktoriaus įsakymas, kad šildymo sezonas baigiamas šiandien. Išjungti planuojama per šiandien ryt“, – BNS sakė Klaipėdos savivaldybės atstovė žiniasklaidai Aušra Lukauskienė.  Pasak jos, kol kas dar bus šildomi miesto darželiai ir mokyklos.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pranešė apie mieste pradedamą šildymo sezoną. Kaip socialinėje paskyroje rašė D. Varnas, šildymas turėtų būti įjungtas jau šiandien. „Šiandien pradedame 2020-2021 metų šildymo sezoną Ukmergės rajone. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas nuo rugsėjo 24 dienos.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Daugiabučių gyventojams šaltuoju metų laiku mažiausiai tenka rūpintis šildymu, jie dažniausiai naudojasi centralizuotu šildymu. Tačiau apsigyvenus nuosavuose namuose tenka ieškoti alternatyvų. Specialistai įvardijo, kurie šildymo būdai yra patogiausi, pigiausi ir ekologiškiausi.

Rudeniui įpusėjus, dalis miestų užsimena apie šildymo sezono pradžią, taip pat ir apie tai, kokių kainų pokyčių šiemet gali tikėtis kiekvienas gyventojas. „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT) atstovė spaudai Indrė Trakimaitė–Šeškuvienė informavo, kad Vilniuje spalio mėnesį bus pradėtas šildymo sezonas, taip pat pabrėžiama, kad sostinėje kasmet mažėja šildymo kaina, palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ne išimtis ir šie metai.

Ruošdamasi naujam šildymo sezonui, centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ jau patikrino apie 80 proc. visų miesto ir rajono šilumos tiekimo tinklų, pranešė bendrovė. „Ateinančią žiemą šie tinklai pavojaus neturėtų kelti“, – teigiama išplatintame pranešime.   Likusi tinklų dalis bus baigta tikrinti iki rugsėjo pabaigos.    Per šiemet jau įvykdytus hidraulinius bandymus nustatyta 111 probleminių vietų.

Prasidėjus šaltajam metų periodui, viena aktualiausių temų tampa aukštos šildymo kainos ir neproporcingai žema oro temperatūra namuose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis 2019 m. sausio mėnesį už šildymą lietuviai mokėjo apie 15 proc. daugiau, nei lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.

Iškritus pirmosioms snaigėms šilumininkai prognozuoja pigiausią šildymo sezoną per pastaruosius septynerius metus. Visgi biokuro tiekėjai vartotojams siūlo nesidžiaugti anksčiau laiko. Smarkiai nukritusios žaliavų kainos ir išaugęs baltarusių biokuro importas Lietuvos verslininkus gali privesti prie bankroto, o tuomet, pasak jų, šildymo kainos gali neadekvačiai šoktelėti. Prie šildymo sezono prisijungė paskutinis didmiestis – pirmadienį radiatoriai pradėjo šilti ir Klaipėdoje.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.

Šį šildymo sezoną daugelis gyventojų gali pasitikti ramiau – prognozuojama, kad šiemet šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuoto šildymo kaina bus apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažiausiai spalį už šildymą mokės Utenos gyventojai, o daugiausiai – Biržų, tarp didmiesčių mažiausiai šiluma kainuos Šiauliuose, mažiausiai – Panevėžyje. Šildymo sezonas neseniai pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir dalyje kitų savivaldybių. Nuo pirmadienio jį pradės ir Klaipėda.

Kaune ir Alytuje nuo ketvirtadienio pradedamas šildymo sezonas, pranešė šių miestų savivaldybės. Paskelbus šildymo sezono pradžią, gyventojų radiatoriai turėtų pradėti šilti per kelias dienas.  Kauno mokyklose, vaikų darželiuose bei sveikatos priežiūros įstaigose šildymas įjungtas rugsėjo 25 dieną.   Praėjusiais metais Kaune šildymo sezonas prasidėjo spalio 19 dieną, Alytuje – spalio 2 dieną.

Kaune artimiausiomis dienomis planuojama įjungti šildymą gyventojams, BNS antradienį informavo savivaldybė. „Mes planuojame šildymą jungti savaites pabaigoje, tačiau nuolat sekame orų prognozes“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis. Pasak savivaldybės atstovų, jeigu orai netikėtai atšaltų iki tol, į tai bus reaguojama, ir šildymas įjungiamas anksčiau. Antradienį apie gyventojams įjungiamą šildymą pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniuje oficialiai pradedamas šildymo sezonas ir daugiabučiuose. Šildymo sezoną sostinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose sostinė pradėjo dar rugsėjo 23 dieną. „Šiandien Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią. Matydami oro sąlygas, didelę drėgmę, lietaus kiekį, visame miete šildymo sezoną skelbiame. Kaina, lyginant su praėjusiu spaliu, vartotojams bus net 21 proc. mažesnė. Tai lėmė iš esmės sumažėjusi biokuro kainą.

Šiauliuose nuo penktadienio pradedamas šildymo sezonas, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė.  Pranešime teigiama, kad administracijos direktorius Antanas Bartulis pasirašė įsakymus dėl šildymo sezono pradžios. Pirmiausia šildymas bus įjungtas Šiaulių miesto švietimo ir globos įstaigose, po to – ir kitiems vartotojams. Savivaldybė skelbia, kad Šiaulių miesto švietimo įstaigose, vaikų globos namuose ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose šildymo sezonas prasidės jau ketvirtadienį.

Nuo rugsėjo 25 d., Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu pradedamos šildyti Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos, taip pat Kretingos muziejus. Stebint faktinę lauko temperatūrą ir artimiausių dienų orų prognozes, įjungti šildymą gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, biudžetinėse įstaigose ir kitose organizacijose šiuo metu neplanuojama.

Kauno valdžia nuo trečiadienio leido įjungti šildymą švietimo ir gydymo įstaigose, bet dėl daugiabučių namų bus apsispręsta vėliau, pranešė miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šilauskas. „Toliau sekame prognozes, matome atšilimą savaitgalį, tad dėl šildymo daugiabučiuose sprendimas bus priimtas kitos savaitės pradžioje“, – sakė V. Šilauskas.